Šiaulių apylinkės teismo sprendimas, e2-936-1138/2026

Teismas: Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2026-02-09
Bylos Nr.: e2-936-1138/2026
Teisminio proceso Nr.: 2-36-3-02190-2025-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Vaidas Kazlauskas
Ieškovas: A. Č.
Atsakovas: O. G.
Advokatai: Raimonda Klimienė

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-936-1138/2026Teisminio proceso Nr. 2-36-3-02190-2025-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.6.1. (S)

Šiaulių APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLietuvos Respublikos Vardu2026 m. vasario 9 d.Raseiniai

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėjas Vaidas Kazlauskas,sekretoriaujant Rasai Budreckienei,dalyvaujant ieškovei A. Č., jos atstovei advokatei Raimondai Klimienei,

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajone atstovei Rimai Bardauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. Č. ieškinį atsakovui O. G. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui pakeitimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Raseinių rajone.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė A. Č. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui O. G., kuriuo ieškovė prašo: a) pakeisti Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1673-674/2017 priteistą išlaikymą ir priteisti iš O. G. materialinį išlaikymą nepilnamečiam sūnui G. G., a. k. (duomenys neskelbtini), periodinėmis, kas mėnesį mokamomis: 320,00 Eur dydžio išmoka už laikotarpį nuo 2025 m. gruodžio 1 d. iki 2025 m. gruodžio 31 d., bei po 350,00 Eur nuo 2026 m. sausio 1 d. iki sūnaus pilnametystės, indeksuojant išmokas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta, teikiamą išlaikymą uzufrukto teisėmis pavedant valdyti ir tvarkyti vaiko motinai A. Č.; b) nustatyti nepilnamečio sūnaus G. G. nuolatinę gyvenamąją vietą su motina A. Č. motinos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje; c) nustatyti tokią skyrium gyvenančio O. G. bendravimo su nepilnamečiu sūnumis G. G. tvarką: tėvas O. G. su nepilnamečiu sūnumi G. G. bendrauja kiekvieno mėnesio antrą šeštadienį, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar kitos, šalių iš anksto telekomunikacinėmis ryšio priemonėmis suderintos vietos 11.00 val., ir grąžindamas vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą iki sekmadienio 17.00 val.; bendravimas telekomunikacinėmis ryšio priemonėmis tarp tėvo ir sūnaus neribojamas, įpareigojant atsakovą bendrauti su sūnumi ne pamokų metu, ir ne vėliau kaip 22.00 val.; d) iš atsakovo valstybės naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

1.1. Nurodė, kad iš atsakovo materialinis išlaikymas nepilnamečiam sūnui buvo priteistas periodinėmis, kas mėnesį mokamomis 150 Eur dydžio išmokomis nuo 2017 m. vasario 6 d. iki vaiko pilnametystės, tačiau liko neišspręstas nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimas ir bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu klausimas.

1.2. Nuo teismo sprendimo praėjo daugiau nei aštuoneri metai. Per tą laiką ne kartą šalyje pasikeitė minimalios mėnesio algos dydis, išaugo vaiko poreikiai, nes 2017 m., kai buvo priimtas teismo sprendimas, sūnui dar nebuvo pilnai suėję (duomenys neskelbtini) metai, šiuo metu vaikas jau yra (duomenys neskelbtini) metų paauglys, sūnus lanko mokyklą, ženkliai išaugę vaiko poreikiai.

1.3. Nuo gimimo sūnus G. G. auga su ja, juos sieja artimas tarpusavio ryšys. Atsakovo tiksli gyvenamoji vieta jai nežinoma. Kartais jis išvyksta gyventi į užsienį, kartais gyvena pas mamą. Stengiasi sudaryti sūnui tinkamas gyvenimo sąlygas, rūpinasi jo sveikata, ugdymu, turiningu laisvalaikiu. Sūnus yra pradėjęs lankyti mokyklą, gyvenamosios vietos keitimas neigiamai atsilieptų vaiko ugdymo procesui. Jai nėra žinoma, kokios yra atsakovo gyvenimo sąlygos. Mano, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina labiausiai atitiktų vaiko interesus.

1.4. Atsakovas su vaiku susitinka vieną kartą metuose. Nors atsakovas turi sūnaus telefono numerį, „Messenger“, tačiau bendravimas telekomunikacinėmis ryšio priemonėmis taip pat nevyksta. Sūnus norėtų dažniau bendrauti su tėvu, todėl prašo nustatyti bendravimo su tėvu tvarką, kad bendravimas būtų reguliarus, vaikas turėtų ko laukti, ir kad tarp tėvo ir sūnaus užsimegztų artimesnis ryšys.

1.5. Atsakovas nemoka ir priteisto išlaikymo, nors, jos žiniomis, daugiau išlaikytinių jis neturi. Būdamas darbingas vyras, jis tikrai turi realias galimybes dirbti ir teikti didesnį materialinį išlaikymą savo nepilnamečiam vaikui.

1.6. Ji augina dar du mažamečius vaikus, kurių tėvu nėra atsakovas. Dėl vaikų priežiūros jos galimybės dirbti yra ribotos, tačiau jai skirta vaiko priežiūros išmoka iki jauniausiajam vaikui sueis 24 mėn., gauna išmokas už vaikus. Su kitų vaikų tėvu gyvena kartu, jis skiria daugiau lėšų savo vaikų išlaikymui, o ji gaunamas pajamas skiria sūnaus G. G. išlaikymui.

1.7. Nuo 2025 m. sausio 1 d. MMA neatskaičius mokesčių buvo 1 038,00 Eur, atskaičius mokesčius 777,00 Eur. Valstybė prisideda prie vaiko išlaikymo mokėdama 122,50 Eur išmoką. Kiekvienas iš tėvų turėtų prisidėti bent 327,25 Eur prie vaiko išlaikymo. Nuo 2026 m. sausio 1 d. MMA dydis nustatytas 1 153,00 Eur neatskaičius mokesčių, ir 846,00 Eur atskaičius mokesčius, išmoka vaikui turėtų didėti iki 129,50 Eur, taigi, kiekvienas iš tėvų turėtų prie vaiko išlaikymo prisidėti 358,25 Eur suma.

1.8. Ji šiuo metu turi išlaikyti du nepilnamečius vaikus, be to jai tenka didesnė kasdienio rūpesčio našta, nes turi spręsti vaiko maitinimo, sveikatos priežiūros, ugdymo, auklėjimo klausimus.

1.9. Sūnaus maistui reikia apie 300,00 Eur per mėn. Vien pietūs mokykloje kainuoja 5,00 Eur, tačiau vien pietų nepakanka, turi skirti pinigų užkandžiams, gėrimams, ypatingai jei vaikas užtrunka būreliuose. Maistas kainuotų ir daugiau, jeigu neruoštų maisto namuose, negamintų atsargų žiemai. Aprangai, avalynei skiriama vidutiniškai ne mažiau kaip 60,00 Eur per mėnesį. Higienos prekėms skiriama ne mažiau 50,00 Eur. Tai sudaro prausimosi priemonės, plaukų priežiūros priemonės, dantų priežiūros priemonės. Kirpykla kainuoja apie 15,00 Eur, kirpykloje lankomasi kartą per mėnesį. Vaistams, vitaminams, maisto papildams skiriama apie 50,00 Eur. Kas 2-3 mėnesius vaiką veža pas gydytoją ortodontą, taigi, papildomai kainuoja kelionė (50 km į vieną pusę). Dantų plokštelė kol kas yra kompensuojama, tačiau ateityje bus reikalingi breketai. Išlaidos mokykliniams reikmenims siekia apie 30,00 Eur. Sūnus lanko karate būrelį – 20,00 Eur mokestis už būrelį, papildomai kainuoja apranga, apsaugos, pasiruošimas varžyboms, startinis mokestis ir pan. Jeigu vaikas vyksta į varžybas, reikia įdėti užkandžių, arba duoti papildomai pinigų maistui, gėrimui. Vaikas norėtų lankyti krepšinio treniruotes, tačiau jos yra mokamos. Stengiasi suteikti sūnui turiningą laisvalaikį, t. y. apsilankyti kino filmuose, draugų gimtadieniuose, nupirkti žaidimą, skatinti už pasiekimus. Vaiką vežioja į būrelį ir atgal. Kurui išleidžia per mėnesį ne mažiau kaip 30,00 Eur. Gyvena su šeima pas mamą, nuomos mokesčio nemoka, tačiau privalo prisidėti prie šildymo, elektros, suteikti galimybes naudotis telefonu, internetu. Vaiko dalis apmokant už malkas sudarytų vidutiniškai 20,00 Eur per mėnesį, namų interneto vaiko dalis 4,00 Eur, vaiko mobilus telefonas ir internetas 20,00 Eur. Vaiko priežiūrai reikalingos ir skalbimo priemonės, patalynė, baldai. Visa tai taip pat sudaro išlaidas. Nors tokie daiktai perkami ne kas mėnesį, tačiau vaikas auga, atsiranda nauji poreikiai, visada privalo turėti lėšų pasitaikius nenumatytoms išlaidoms.

2. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai.

3. Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Raseinių rajone (toliau – ir Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovės šeima Tarnybos Skyriui nėra žinoma, atvejo vadybos procesas šeimai netaikomas.

3.1. Ieškovė su trimis vaikais ir sugyventiniu gyvena vieno aukšto, 4 kambarių ir virtuvės name, kuris nuosavybės teise priklauso jos kartu gyvenančiai motinai. Namas su patogumais. A. Č. su šeima naudojasi visomis namo erdvėmis. Ieškovės sūnui yra skirtas pereinamas kambarys, kuriuo berniukas dalijasi su broliu. Kambarys nedidelis, šviesus, šiltas, apstatytas baldais: dvi lovos, drabužių spinta, staliukas. G. teigimu, pamokas jis ruošia prie rašomo stalo, kuris yra kitame kambaryje. Vaikui motinos gyvenamojoje vietoje yra sudarytos tinkamos sąlygos poilsiui, miegui, žaidimams, pamokų ruošai.

3.2. G. G. yra registruotas (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centre. Motinos teigimu, sūnui sveikatos sutrikimų nenustatyta. Vaikas mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, po pamokų mokykloje lanko sporto ir etnokultūros būrelius bei pailgintą dienos grupę.

3.3. Pokalbio metu G. G. paaiškino, kad jis mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, (duomenys neskelbtini) klasėje, turi daug draugų, mokykloje lanko kvadrato ir etnokultūros būrelius. Į mokyklą jį nuveža mama su patėviu. Iš mokyklos jis grįžta mokykliniu autobusu. Neprisimena, kada jis su mama gyveno su tėčiu. Su tėčiu dažniausiai susitinka, kai jį pas save į svečius pasiima teta. Ji dirba užsienyje ir jį pasiima vasarą kelioms dienom. Tada ir tėtis ateina kiekvieną dieną į svečius. Jie su tėčiu važiuoja su paspirtukais, su tėčiu važiavo žvejoti. Kai su tėčiu susitinka, tai tėtis jam nuperka skanėstų. Ir kai būna gimtadienis, tai tėtis kartais duoda pinigų. Tėtis jam nepaskambina, neparašo, nors turi jo telefono numerį. Su tėčiu visai norėtų dažniau bendrauti, kad jis jį dažniau pasiimtų. Jam pas mamą yra gerai gyventi ir jis neįsivaizduoja, kad galėtų kitur gyventi. Pas mamą yra viskuo aprūpintas. Mama jam padeda ruošti namų darbus, skaniai gamina maistą. Su kartu gyvenančiais močiute, seneliu sutaria gerai ir su patėviu, kurį vadina tėčiu, sutaria gerai. Namuose jis turi pareigų: padaryti namų darbus, paskaityti knygą, pasikloti lovą, susitvarkyti kambarį, kartais pašerti šunis. Mokykloje jis gauna nemokamą maitinimą ir jam mama duoda 10,00 Eur į savaitę dienpinigių.

3.4. Įvertinus ieškovės gyvenimo ir buities sąlygas, atsižvelgiant į motinos gebėjimus tenkinti vaiko poreikius, į vaiko nuomonę, į tai, kad vaikas nuo gimimo gyvena su motina, darytina išvada, kad G. G. gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriausiai atitiktų jų interesus.

3.5. Neturi duomenų, kad ieškovė ribotų atsakovo bendravimą su vaiku, nesudarytų sąlygų tėvui bendrauti su vaiku, šiuo metu byloje nėra pateikta oficialių dokumentų, dėl kurių turėtų būti nustatomas minimalus vieno iš vaiko tėvų bendravimas su vaiku, su kuriuo jis negyvena. Manytina, kad ieškovės ieškinyje siūloma vaiko bendravimo tvarka su tėvu yra nepažeidžianti vaiko interesų.

Žemesnės instancijos teismas

4. Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad kai sūnui buvo du metukai su atsakovu pasuko skirtingais keliais, išsiskyrė. Teisėsi išlaikymą, tačiau rimtai atsakovas nežiūrėjo. Per devynis metus pasiimdavo vaiką į metus vos kartą, atsakovo sesės iniciatyva. Bendravimo neriboja, dabar leidžia sūnui pasirinkti pačiam. Dėl gyvenamosios vietos, tai vaikas visada gyvena su ja. Reikėjo dokumento (duomenys neskelbtini), todėl reiktų nusistatyti vaiko gyvenamąją vietą. Vasarą atsakovas buvo pasiėmęs vaiką. Telekomunikacijų priemonėmis parašė sūnui sveikinimą su gimtadieniu. Daugiau bendravimo nėra. Dėl išlaikymo, mokykloje vaikas gauna nemokamą maitinimą, tačiau vaikui duoda papildomai po 5,00 Eur, nes iš mokyklos grįžta vėlai. Reikia maisto, keičiasi drabužiai, nes auga. Būtini vaistai, vitaminai. Lanko karatė būrelį, norėtų lankyti krepšinio būrelį. Lankosi pas ortodontą, reikės breketų, kurie nėra kompensuojami, važinėja į (duomenys neskelbtini). Ji pati yra dirbanti, bet yra vaiko priežiūros atostogose. Vaiko pinigus gauna apie 190,00 Eur vienam vaikui, nes turi tris vaikus (iš viso apie 580,00 Eur), papildomai išmoka G. G. 126,00 Eur, kadangi neteikiamas išlaikymas. Gyvena pas tėvus, kurie padeda. Turi sugyventinį, kitų vaikučių tėvą, jai lieka G. G. išlaikymo našta. Norėtų, kad tėvas bendrautų su sūnumi bent kartą per mėnesį. Vaikas myli tėtį, nori pas jį važiuoti. Pas atsakovą nesilankė, bet kadangi pasiima teta, tai mano, jog sąlygos būna geros.

Šalies argumentai

5. Ieškovės atstovė prašė ieškinį tenkinti. Papildomai pažymėjo, kad šalių santykiai nesusiklostė, vaikas liko gyventi su mama. Teismo sprendimu buvo priteistas išlaikymas kas mėnesį mokamomis 150,00 Eur dydžio išmokomis. Per tą laiką ne kartą pasikeitė minimali mėnesinė alga. Vaikas yra mokyklinio amžiaus, pasikeitę jo poreikiai. Atsakovas geranoriškai klausimo spręsti nepanoro. Prašo priteisti po 320,00 Eur iki 2025 m. gruodžio 31 d., o nuo naujų metų minimali alga paaugo. Išlaidos neviršija mėnesio minimalios algos dydžio. Vaikas yra vežiojamas, mokykla ir būrelis yra toliau nuo gyvenamosios vietos, vežiojamas pas ortodontą. Reikia prisidėti prie komunalinių išlaidų. Kadangi nebuvo išspręstas vaiko gyvenamosios vietos klausimas, kyla problemų. Būtina nustatyti gyvenamąją vietą, bendravimo tvarką, ieškovė norėtų, kad atsakovas bendrautų su vaiku bent kartą per mėnesį. Atsakovui išvažiavus į užsienį, iš jo grįžus, vaikas turėtų turėti viltį, kad su atsakovu bendraus. Vaikas laukia susitiko su atsakovu, tikisi su juo susitikti, laukimas išeina kaip Kalėdų laukimas. Norėtųsi, kad būtų skambinama ne pamokų metu ar ne vėliau kaip 22.00 valandą. Ieškinys pagrįstas, ieškovė detaliai paaiškino ir pajamas, ir kaip šeimoje pasidalinta. Ieškovė nuolat savo dėmesiu turi prisidėti prie vaiko išlaikymo. Prašoma suma atitinka augančio vaiko interesus.

6. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį jam pranešta tinkamai. Prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant.

7. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajone atstovė teismo posėdyje palaikė pateiktą išvadą. Papildomai pažymėjo, kad lankėsi ieškovės gyvenamojoje vietoje, bendravo su ieškove. Su atsakovu nepavyko susiekti. Šalys turi nepilnametį sūnų, šeima skyriui nėra žinoma, atvejo vadybos procesas nėra taikomas. Ieškovė gyvena name, namas su patogumais, sūnui skirtas atskiras kambarys. Berniukas kambarį dalinasi su broliu, vaikui sudarytos tinkamos sąlygos. Specialistai patvirtino, kad materialiai padeda ieškovės sugyventinis. Motina nurodė, kad vaiko sveikatos sutrikimų nėra nustatyta. Bendravo su vaiku, kuris patvirtino, kad sutaria su visais gerai, nurodė, kad norėtų dažnesnio bendravimo su tėvu. Bendravimo tvarka turėtų būti nustatoma, neturi duomenų, kad ieškovė ribotų atsakovo bendravimą su vaiku. Nėra duomenų, dėl kurių turėtų būti nustatytas minimalus atsakovo bendravimas. Tėvui pradėjus bendrauti dažniau, tėvas turėtų imtis iniciatyvos dėl bendravimo tvarkos praplėtimo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas

8. Byloje nustatyta, kad nepilnamečio G. G., gimusio (duomenys neskelbtini), motina yra ieškovė A. Č., tėvas atsakovas O. G. ((duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus gimimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)). Bylos duomenimis, nepilnametis G. G. gyvena su mama A. Č..

Dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.169 straipsnyje numatyta, kad jei tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Kilus ginčui, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma teismo sprendimu su vienu iš tėvų.

10. Nagrinėjamos bylos duomenimis, ieškovė su sūnumi G. G. gyvena vieno aukšto name, kuris priklauso ieškovės motinai. Name yra keturi kambariai, namas su patogumais. G. G. yra skirtas pereinamas kambarys, kuriuo jis dalinasi su broliu. Kambaryje yra vaikui skirti baldai ir priemonės. Kartu name gyvena ieškovės kiti du vaikai ir jos sugyventinis, ieškovės motina bei patėvis. Motinos gyvenamojoje vietoje vaikui yra sudarytos tinkamos gyvenimo ir buities sąlygos augti, vystytis, poilsiui, žaidimams, kitiems vaiko poreikiams tenkinti. Pateiktoje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Raseinių rajone išvadoje nurodoma, kad G. G. gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriausiai atitiktų jo interesus. Be to, Tarnybai išklausius G. G. nuomonę, matyti, kad vaikui pas mamą gyventi gerai, jis neįsivaizduoja, kad galėtų gyventi kitur. Šių aplinkybių visuma suteikia pagrindą spręsti, kad ieškovė tinkamai rūpinasi nepilnamečiu šalių sūnumi, užtikrina geras gyvenimo sąlygas, saugią aplinką, todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove.

11. Atkreiptinas dėmesys, jog tėvas, negyvenantis kartu, turi tokias pačias teises ir pareigas vaiko atžvilgiu, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant. Vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1-4 dalys). Tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikas, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausia – užtikrinti vaiko bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikas negyvena.

Žemesnės instancijos teismas

12. Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku tvarką (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

13. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

14. Nagrinėjamu atveju, ieškovė prašo nustatyti tokią atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką: tėvas O. G. su nepilnamečiu sūnumi G. G. bendrauja kiekvieno mėnesio antrą šeštadienį, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar kitos, šalių iš anksto telekomunikacinėmis ryšio priemonėmis suderintos vietos 11.00 val., ir grąžindamas vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą iki sekmadienio 17.00 val.; bendravimas telekomunikacinėmis ryšio priemonėmis tarp tėvo ir sūnaus neribojamas, įpareigojant atsakovą bendrauti su sūnumi ne pamokų metu, ir ne vėliau kaip 22.00 val.

15. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad kiekvienu atveju, kai nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai (CPK 376 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007). Teismo vertinimu, tikslios, aiškios ir konkrečios skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas gali padėti išvengti konfliktinių situacijų, todėl siekiant užkirsti kelią galimam konfliktinių situacijų kilimui ateityje, teismas sprendžia, jog reikalinga nustatyti konkretesnę atsakovo bendravimo su vaiku tvarką. Juolab, kad ir išvadą byloje teikianti institucija konstatavo, kad bendravimo su vaiku tvarka turėtų būti išsamesnė, apibrėžianti ir vaiko galimybę su tėvu bendrauti nuotolinio ryšio priemonėmis.

16. Kiekvienu konkrečiu atveju nustatant skyriumi gyvenančio tėvo ir vaiko bendravimo tvarką būtina įvertini vaiko poreikius ir tėvų galimybes juos užtikrinti, atsižvelgti į vaikų amžių, įprastą gyvenimo būdą, tėvų gyvenimo sąlygas, užimtumą ir t. t. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad bylos duomenimis, atsakovo ir sūnaus bendravimas šiuo metu vyksta retai, atsakovas su sūnumi pasimato kartą per metus, telefonu su sūnumi bendrauja taip pat retai, vaikui išreiškus norą bendrauti su tėvu dažniau, nustatytina, jog atsakovas O. G. su nepilnamečiu sūnumi bendrauja kiekvieno mėnesio antrą šeštadienį, 11.00 val. pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar kitos, šalių iš anksto telekomunikacinėmis ryšio priemonėmis suderintos vietos, ir grąžindamas vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą iki sekmadienio 17.00 val. Bendravimas telekomunikacinėmis ryšio priemonėmis tarp tėvo ir sūnaus neribojamas, tačiau atsakovas įpareigojamas bendrauti su sūnumi atsižvelgiant į vaiko dienos režimą, t. y. ne pamokų metu, ir ne vėliau kaip 22.00 val. Toks bendravimo tvarkos nustatymas užtikrina vaiko ir tėvo emocinio ryšio susiformavimą ir palaikymą, tėvo teisės bei pareigos bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant bei vaiko teisės tiesiogiai bendrauti su tėvu tinkamą įgyvendinimą (CK 3.170 straipsnis). Pasikeitus aplinkybėms, bendravimo tvarka gali būti patikslinta.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui pakeitimo

17. Ieškovė prašo teismo pakeisti Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1673-674/2017 priteistą išlaikymą ir priteisti iš O. G. materialinį išlaikymą nepilnamečiam sūnui G. G. periodinėmis, kas mėnesį mokamomis 320,00 Eur dydžio išmokomis už laikotarpį nuo 2025 m. gruodžio 1 d. iki 2025 m. gruodžio 31 d., bei 350,00 Eur dydžio išmokomis nuo 2026 m. sausio 1 d. iki sūnaus pilnametystės, indeksuojant išmokas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta, teikiamą išlaikymą uzufrukto teisėmis pavedant valdyti ir tvarkyti vaiko motinai A. Č..

18. Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1673-674/2017 buvo nuspręsta priteisti iš O. G. išlaikymą jo nepilnamečiam vaikui G. G. po 150,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų (indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka) nuo 2017 m. vasario 6 d. iki vaiko pilnametystės. Išlaikymas uzufrukto teise valdyti ir tvarkyti pavestas vaiko motinai A. Č..

19. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad ieškovei nuo (duomenys neskelbtini) iki jos vaikui sukaks 24 mėnesiai paskirta vaiko priežiūros išmoka, kuri pirmus du mėnesius sudarė 967,73 Eur sumą, už likusį laikotarpį iki vaikui sueis 12 mėnesių sudaro 558,31 Eur sumą, o nuo 12 mėnesių trukmės laikotarpio pabaigos iki vaikui sueis 24 mėnesiai – 372,20 Eur sumą. Ieškovės prašyme suteikti antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą užfiksuota, kad už laikotarpį nuo 2024 m. lapkričio 1 d. iki 2025 m. spalio 31 d. ieškovės gautos pajamos iš viso sudarė 8 988,94 Eur. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajone pateiktame 2025 m. gruodžio 18 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte nurodyta, jog ieškovė teigė, kad jos pajamas sudaro išmoka vaikams, priteistas materialinis išlaikymas sūnui, kurį moka „Sodra“, vaiko priežiūros išmoka. Teismo išreikalautame Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išraše užfiksuota, kad ieškovė yra dirbanti, tačiau laikotarpiu nuo 2025 m. birželio 17 d. iki 2027 m. balandžio 16 d. yra vaiko priežiūros atostogose, už 2025 m. liepos mėn. gavo 764,51 Eur išmoką, rugpjūčio mėn. – 619,03 Eur, rugsėjo, spalio, lapkričio mėn. – po 442,40 Eur. Tuo tarpu atsakovas duomenų apie savo gaunamas pajamas ir turtinę padėtį nepateikė, teismo išreikalautais duomenimis, laikotarpiu nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2026 m. sausio 21 d. Lietuvoje nedirbo, išmokų iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos negavo.

20. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis numato, kad tėvų pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais ir iki pilnametystės juos išlaikyti. Kad abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką bei jį prižiūrėti numato ir CK 3.155 straipsnis, 3.156 straipsnis bei 3.192 straipsnio 1 dalis. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.194 straipsnis). Tėvo ar motinos atsisakymas nuo pareigų savo nepilnamečiui vaikui negalioja (CK 3.159 straipsnio 1 dalis). Tėvų prievolė išlaikyti savo vaikus yra absoliuti, todėl tėvai (kiekvienas jų) turi teikti išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011).

21. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismų praktikoje formuojama nuostata, kad, siekiant, jog vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo forma ir jo dydis negali būti ribojami vien nepilnamečio vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas nepilnamečiui vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimui, mokymui, laisvalaikiui ir kt.

22. Nagrinėjamu atveju, ieškovė prašė padidinti materialinio išlaikymo dydį šalių nepilnamečiam vaikui G. G. nuo 2017 m. spalio 18 d. Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimu priteistų 150,00 Eur iki 350,00 Eur per mėnesį nuo 2026 m. sausio 1 d. (320,00 Eur už 2025 m. gruodžio mėn.).

23. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad pagal CK 3.201 straipsnio nuostatas pagrindas pakeisti išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Tai turi būti esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006). Taigi spręsdamas, ar yra pagrindas pakeisti priteistą išlaikymo dydį, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

24. Kita vertus, kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama pirmiausiai geriausių vaikų interesų principo svarba. Pagal teismo praktiką tais atvejais, kai ieškiniu prašoma pakeisti anksčiau teismo įsakymu nustatytą išlaikymo dydį, teismo atliekamas vertinimas negali apsiriboti tik CK 3.201 straipsnyje įtvirtintų išlaikymo dydžio pakeitimo kriterijų – ar iš esmės pasikeitė vieno iš tėvų finansinė padėtis arba vaiko poreikiai, lyginant su teismo įsakymo išdavimo momentu buvusiomis aplinkybėmis, – vertinimu. Tokio pobūdžio bylose teismas turi atlikti išsamų visų teisiškai reikšmingų aplinkybių, įtvirtintų tiek CK 3.192 straipsnyje, tiek CK 3.201 straipsnyje, vertinimą, todėl kasacinio teismo civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013 suformuluota taisyklė netaikytina tais atvejais, kai prašoma pakeisti ankstesniu teismo įsakymu priteistą išlaikymo dydį. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentu, kad nagrinėjamoje byloje teismai, spręsdami išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, turėjo taikyti CK 3.192 straipsnį, įvertinti teismo įsakymu iš ieškovo priteisto išlaikymo dydžio proporcingumą ieškovo turtinei padėčiai ir vaiko poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018).

25. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad vaiko išlaikymui per mėnesį reikia apie 620,00 Eur: maistui reikia apie 300,00 Eur, aprangai, avalynei – 60,00 Eur, higienos prekėms – 50,00 Eur, kirpyklai – 15,00 Eur, vaistams, vitaminams, maisto papildams – 50,00 Eur, mokyklos reikmėms – 30,00 Eur, karatė būreliui – 40,00 Eur, kurui – 30,00 Eur, malkoms namų apšildymui – 20,00 Eur, namų internetui – 4,00 Eur, vaiko mobiliam telefonui ir internetui – 20,00 Eur. Ieškovė nurodė, kad patiriamos išlaidos ir už vizitus pas gydytoją ortodontą (ateityje sūnui bus reikalingi briketai, todėl atsiras papildomų išlaidų), laisvalaikio pramogas, baldus, skalbimo priemones, nenumatytus poreikius. Be to, vaikas norėtų lankuti krepšinio treniruotes, tačiau treniruotės yra mokamos. Teismo posėdžio metu ieškovė papildomai pažymėjo, kad mokykloje vaikas gauna nemokamą maitinimą, tačiau vaikui duoda papildomai po 5,00 Eur, nes iš mokyklos grįžta vėlai.

26. Pažymėtina, kad ieškovei nereikia įrodinėti aplinkybių, kad nepilnamečio poreikiams patenkinti kiekvieną mėnesį yra reikalingos išlaidos maistui, aprangai, avalynei, vaistams ir vitaminams, būsto išlaikymui, laisvalaikiui, ugdymui ir pan. Šie poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, priešingai, visos išlaidos yra susietos su sąlygomis, kurias būtina užtikrinti nepilnamečio vaiko vystymosi, augimo ir tobulėjimo procese. Tais atvejais, kai tėvai patenka į sunkią turtinę padėtį dėl savo nerūpestingo elgesio (nuolatinio girtavimo, turto iššvaistymo, ilgai trunkančio nedarbo ir pan.), nededa pastangų savo vaikų padėčiai pagerinti, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami nustatyti mažesnį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006 ir kt.).

27. Atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus, į tai, kad po 2017 m. spalio 18 d., kai buvo priteistas išlaikymas vaikui, praėjo aštuoni metai, tuo metu G. G. buvo (duomenys neskelbtini) metai, šiuo metu vaikui yra (duomenys neskelbtini) metų, jis lanko mokyklą, užklasinę veiklą, todėl iš esmės pasikeitė nepilnamečio vaiko poreikiai, o pagal turimus duomenis ieškovės turtinė padėtis vertintina kaip sudėtinga, ji šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, turi kitus du nepilnamečius vaikus, kuriuos taip pat reikia išlaikyti, bei į tai, jog atsakovas prieštaravimų dėl išlaikymo dydžio padidinimo nepateikė, nesant duomenų apie atsakovo sunkią turtinę padėtį, teismas, įvertinęs nepilnamečio vaiko poreikius, tai, kad atsakovui taip pat tenka pareiga išlaikyti savo nepilnametį sūnų, sprendžia, jog reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo tenkintinas visiškai ir materialinio išlaikymo suma didinama iki 350,00 Eur per mėnesį nuo 2026 m. sausio 1 d. iki vaiko pilnametystės (2025 m. gruodžio mėn. – iki 320,00 Eur), nustatant, kad priteistas išlaikymas indeksuojamas nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Įvertinus bylos šalių turtinę padėtį ir nepilnamečio vaiko poreikius, kuriems tenkinti atsakovui prisidedant 350,00 Eur, ieškovei prisidedant likusia dalimi, taip pat priskaičiuojant ieškovės nurodytą gaunamą apie 190,00 Eur dydžio išmoką vaikui, būtų užtikrinami ne tik išaugę vaiko būtinieji, bet ir G. G. laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos, gabumų lavinimo, etc. poreikiai, o išlaikymas iš esmės atitiktų orientacinį minimalios mėnesinės algos (2026 metais – 1 153,00 Eur bruto) kriterijų. Kartu teismas pažymi, kad duomenų, jog atsakovas dėtų pastangas gauti pajamas, ar jų negalėtų gauti dėl sveikatos būklės, byloje nėra. Taip pat nėra ir duomenų apie sunkią atsakovo turtinę padėtį, negalėjimą teiki ieškovės prašomo dydžio išlaikymo, turėjimą kitų išlaikytinų asmenų. Teismas taip pat pažymi, kad atsakovo turtinės padėties pasikeitimas (nedarbingumas, finansinės padėties pablogėjimas ir pan.), taip pat gali sudaryti pagrindą peržiūrėti priteisto išlaikymo dydį, atsakovui ateityje su ieškiniu kreipiantis į teismą.

28. Teismas pažymi, kad sprendžiant priešingai, nepadidinus išlaikymo teismo nurodyta suma, geriausi vaiko interesai nebūtų užtikrinti, juolab, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Raseinių rajone nurodė, kad prašymas padidinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui yra savalaikis, atitinkantis vaiko interesus.

29. Ieškovė skirtina vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Sprendimo dalis dėl išlaikymo padidinimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnis). Vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaiko interesams (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

30. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalys).

31. Ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. lapkričio 21 d. sprendimu suteikta 100 proc. finansuojama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, todėl ji atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu, ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl materialinio išlaikymo padidinimo. Byloje mokėtinas 58,00 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo dydžio padidinimo, taip pat 114,00 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išvestinį reikalavimą nustatyti bendravimo tvarką. Atsižvelgiant į tai, kad byloje ieškinys tenkintas visiškai, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 172,00 Eur žyminio mokesčio.

32. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2026 m. sausio 20 d. pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba patyrė 283,33 Eur išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Ši suma priteistina valstybės naudai iš atsakovo.

33. Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 8,00 Eur dydžio sumos (minimali valstybei priteistina suma), todėl iš atsakovo nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsnio 5 dalimi, 270 ir 385 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti nepilnamečio vaiko G. G., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina, ieškove A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nustatyti atsakovo O. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnamečiu vaiku G. G., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), tvarką – tėvas O. G. su nepilnamečiu sūnumi G. G. bendrauja kiekvieno mėnesio antrą šeštadienį, pasiimdamas vaiką 11.00 val. iš jo gyvenamosios vietos ar kitos, šalių iš anksto telekomunikacinėmis ryšio priemonėmis suderintos vietos, ir grąžindamas vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą iki sekmadienio 17.00 val.; bendravimas telekomunikacinėmis ryšio priemonėmis tarp tėvo ir sūnaus neribojamas, tačiau atsakovas įpareigojamas bendrauti su sūnumi atsižvelgiant į vaiko dienos režimą, t. y. ne pamokų metu, ir ne vėliau kaip 22.00 val.

Pakeisti Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1673-674/2017 priteisto išlaikymo O. G. sūnui G. G. dydį, ir iš O. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sūnaus G. G., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymui mokamą sumą už laikotarpį nuo 2025 m. gruodžio 1 d. iki 2025 m. gruodžio 31 d. padidinti iki 320,00 Eur (trijų šimtų dvidešimt eurų 0 ct) per mėnesį, o laikotarpiu nuo 2026 m. sausio 1 d. iki vaiko pilnametystės išlaikymui mokamą sumą padidinti iki 350,00 Eur (trijų šimtų penkiasdešimt eurų 0 ct) per mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sūnaus G. G., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo padidinimo vykdyti skubiai.

Priteisti valstybei iš atsakovo O. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 172,00 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt du eurus 0 ct) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (pasirinktinai, pavyzdžiui, AB „Swedbank“ atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300), įmokos kodas – 5662.

Priteisti valstybei iš atsakovo O. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 283,33 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt tris eurus 33 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (pasirinktinai, pavyzdžiui, AB „Swedbank“ atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300), įmokos kodas – 5630.

Spendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

Teisėjas Vaidas Kazlauskas