Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo N. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 2009 m. birželio 4 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal antstolio Dainiaus Šidlausko pareiškimą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko N. K..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus m. 4-asis apylinkės teismas 2009-06-04 nutartimi patenkino antstolio D. Šidlausko pareiškimą: priteisė iš skolininko N. K. antstolio D. Šidlausko naudai 373,10 Lt vykdymo išlaidų. Remdamasis Sprendimų vykdymo instrukcijos 1 lentelėje numatytais vykdymo išlaidų dydžiais, vykdomosios bylos medžiaga, bei vadovaudamasis į CPK 609 str. ir 611 str., pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad antstolio prašoma priteisti vykdymo išlaidų suma paskaičiuota teisingai. Teismas nurodė, jog antstolis priverstinio vykdymo veiksmus pagrįstai pradėjo nesiųsdamas skolininkui raginimo įvykdyti vykdomąjį dokumentą, nes vykdomasis dokumentus buvo pateiktas vykdyti antrą kartą. Skolininkui 2009-03-17 įvykdžius vykdomąjį dokumentą - sumokėjus skolą tiesiogiai išieškotojui, 2009-03-26 jam buvo įteiktas siūlymas sumokėt vykdymo išlaidas antstoliui, tačiau šis siūlyme nurodytu terminu vykdymo išlaidų nesumokėjo (b.l. 3).

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl vykdymo išlaidų atlyginimo antstoliui, kai skolininkas pats pervedė pinigus į išieškotojo sąskaitą, tačiau jau po to, kai buvo pradėti priverstinio vykdymo veiksmai. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės ir vykdomosios bylų medžiagą, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas nepakankamai išsamiai ištyrė šiame vykdymo procese susiklosčiusią faktinę situaciją, pernelyg formaliai įvertino antstolio atliktus procesinius veiksmus CPK 631 str., 655 str. ir 661 str. aspektu, nevisiškai tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias vykdomojo dokumento priėmimą vykdymui, pažeidė CPK 3 str. 1 d. nuostatą, jog teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, kartu privalo vadovautis ir bendraisiais teisės principais - teisingumu, sąžiningumu bei protingumu. Tokiu atveju skundžiama nutartis keistina, sumažinant antstoliui D. Šidlauskui priteistą vykdymo išlaidų sumą (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).

Vykdomojoje byloje esanti 2000-05-24 Akto apie išieškojimo negalimumą kopija patvirtina, jog skolininkui N. K. neturint turto ir pajamų, iš kurių galima būtų išieškoti, Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo vykdomasis raštas Nr. 2-11-1766/1998 dėl 271,40 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai iš skolininko N. K. išieškojimo buvo grąžintas išieškotojui (vykd. b.l. 1). 2009-03-05 išieškotojas Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija minėtą vykdomąjį raštą Nr. 2-11-1766/1998, išduotą 1998-09-07 (vykdomojoje byloje palikta šio dokumento kopija, originalas grąžintas jį išdavusiam teismui, vykd. b.l. 14), pateikė iš naujo vykdyti antstoliui (vykd. b.l. 4). Antstolis 2006-03-06 patvarkymu priėmė vykdyti šį vykdomąjį dokumentą, ir, neišsiuntęs skolininkui raginimo įvykdyti vykdomąjį dokumentą, iš karto pradėjo priverstinio vykdymo veiksmus (vykd. b.l. 5).

Kasacinio teismo jurisprudencijoje dėl vykdymo procesą reglamentuojančių CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normų aiškinimo ir taikymo laikomasi nuostatos, jog vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Antstolių įstatymo 3 str.), kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-09-14 nutartis c.b..Nr. 3K-3-341-2007, 2008-06-11 nutartis c.b.3K-7-277/2008 ir kt.).

CPK 651 str. įpareigoja antstolį, kuriam pateikiamas vykdyti vykdomasis dokumentas, patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Nustatęs kliūtis vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. CPK 651 str. 2 d. nustatyta, kokiais kriterijais vadovaudamasis antstolis tikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Vienas jų, numatytas CPK 651 str. 2 d. 4 p., nustato, kad antstolis privalo patikrinti, ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino (CPK 606 str.). Įstatymų leidėjo valia vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per dešimt metų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 606 str. 2 d.). Nagrinėjamoje situacijoje antstolis, priimdamas vykdyti vykdomąjį dokumentą, išduotą 1998-09-07, t.y. iki naujojo CPK įsigaliojimo (2003-01-01), 2002-02-28 CPK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. IX-743 (Žin. 2002, Nr. 36-1340) 10 str. 6 d. nustatytos pereinamajam laikotarpiui taikytinos sprendimų ir kitų dokumentų pateikimo vykdyti senaties terminų skaičiavimo taisyklės nepažeidė. Tuo atveju, jeigu termino įsiteisėjusiam teismo sprendimui pateikti vykdyti eiga prasidėjo prieš įsigaliojant naujajam CPK ir jam įsigaliojant 1964 m. CPK 387 str. nustatytas trejų metų terminas sprendimui pateikti vykdyti dar nebuvo pasibaigęs, taikomas naujojo CPK 606 str. nustatytas dešimties metu terminas, prieš įsigaliojant naujajam CPK praėjusią termino dalį įskaitant į bendrą dešimties metų terminą.

Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo vykdomasis raštas Nr. 2-11-1766/1998 dėl 271,40 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai iš skolininko N. K. išieškojimo buvo išduotas 1998-09-07, o 2000-05-24 Akto apie išieškojimo negalimumą pagrindu grąžintas išieškotojui. Vadovaujantis CPK 607 str. 3 d., vykdomąjį dokumentą, pagal kurį visiškai ar iš dalies neišieškota, grąžintas išieškotojui, naujas terminas pateikti šį dokumentą vykdyti pradedamas skaičiuoti nuo dokumento grąžinimo išieškotojui dienos, šiuo atveju nuo 2000-05-24. Analogiškai šis klausimas, susijęs su pateikimo vykdyti senatimi, buvo išspręstas šiai bylai aktualiu laikotarpiu galiojusios redakcijos CPK 388 str. 3 d. Todėl vykdomojo rašto Nr. 2-11-1766/1998 pakartotinio pateikimo antstoliui metu CPK 606 str. 2 d. nustatytas dešimties metų vykdymo senaties terminas pasibaigęs nebuvo, ir kliūčių jį priimti vykdyti. taip pat nebuvo.

Nepaisant aptartų su pateikimo vykdyti senatimi susijusių aplinkybių, kurios sudarė sąlygas pakartotinei vykdymo procedūrai pradėti, šiuo konkrečiu atveju antstolis, priėmęs vykdyti jam pirmą kartą pateiktą vykdomąjį dokumentą, kartu atsižvelgdamas į itin ilgą santykinai nedidelės pinigų sumos išieškojimo procesą, į pasikeitusį nuo vykdomojo rašto išdavimo momento vykdymo proceso teisinį reglamentavimą, visų pirma privalėjo išsireikalauti iš archyvo užbaigtą vykdomąją bylą Nr. 809-3 (CPK 631 str. 1 d.. 4 p., 632 str. 2 p.) ir įsitikinti, ar joje skolininkui anksčiau galiojusio CPK nustatyta tvarka buvo siųstas ir tinkamai įteiktas raginimas įvykdyti sprendimą geruoju (1964 m. aktualios redakcijos CPK 390 str.). Kaip matyti iš vykdomosios bylos Nr. 0178/09/00487, joje be 2000-05-24 Akto apie išieškojimo negalimumą kopijos (vykd. b.l. 1) jokių kitų duomenų iš ankstesnės vykdomosios bylos, tame tarpe ir apie raginimo siuntimą bei jo įtekimą skolininkui, nesama. Todėl antstolio apskaičiuotų vykdymo išlaidų vertinimą atlikęs pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutiko su antstoliu, jog įteikti skolininkui raginimą šiuo atveju nebuvo reikalinga. Ši pirmosios instancijos teismo išvada padaryta pažeidžiant CPK 185 str. įtvirtintus įrodymų vertinimą nustatančius reikalavimus, todėl negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, juo labiau, kad skolininkas antstoliui raštu pranešė pamiršęs apie priteistas bylinėjimosi išlaidas, nežinojęs apie pareigą jas sumokėti tam tikru terminu, o antstolis P. K. jo niekuomet neieškojo, nors nuo 1997 m. savo gyvenamosios vietos jis nėra pakeitęs (vykd. b.l. 9).

Kita vertus, pagal 2002-02-28 CPK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 str. 3 d., raginimas įvykdyti sprendimą pagal vykdomuosius dokumentus, išduotus iki naujojo CPK įsigaliojimo, tačiau gautus vykdyti jau įsigaliojus 2002 m. CPK, turi būti siunčiamas ar įteikiamas pagal šį CPK. Tokio raginimo turiniui, įvykdymo terminams ir vykdymo veiksmams išsiuntus raginimą taikomos 1964 m. CPK nuostatos. Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas išlygos, numatytos įsigaliojusio CPK 655 str. 3 d., kuomet vykdant tą patį vykdomąjį dokumentą raginimas skolininkui pateikiamas tik vieną kartą, prieš šio kodekso įsigaliojimą išduotiems vykdomiesiems dokumentams nenumatė taikyti, tokios išimties nenumatė ir 1964 m. CPK 390 str.

Nurodytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje konkrečioje vykdomojoje byloje antstolis, neišsiuntęs skolininkui raginimo įvykdyti vykdomąjį dokumentą ir neįsitikinęs jo įteikimu 2000 m. užbaigtoje vykdomojoje byloje Nr. 809-3, neturėjo teisinio pagrindo iš karto pradėti priverstinio vykdymo veiksmų. Be to, skolininkas, gavęs antstolio patvarkymą dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti, per septynias dienas pats sumokėjo skolą tiesiogiai išieškotojui (vykd. b.l.5,10,11) bei raštu pateikė antstoliui paaiškinimus (vykd. b.l. 9), kuriuos, įvertinus faktą, kad vykdomasis dokumentas pakartotinai vykdymui buvo pateikta praėjus beveik devyneriems metams, antstolis turėjo priimti domėn. Visų išdėstytų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju skolininko įvykdytas sprendimas vertintinas kaip įvykdytas per raginime nustatytą terminą (1964 m. CPK 390 str. 3 d.). Kitoks situacijos traktavimas, kolegijos manymu, neatitiktų bendrųjų teisės principų, įtvirtintų CK 1.5 str., apie kurių taikymo būtinumą jau pasisakyta (CPK 3 str. 1 d.).Todėl iš skolininko išieškotinos būtinos ir papildomos vykdymo išlaidos, išskyrus vykdymo išlaidas, susijusias su skolininko asmens ir kitų duomenų, susijusių su vykdoma vykdomąja byla ar skolininko turtine padėtimi, patikrinimu. Atlygis antstoliui už sprendimo įvykdymą iš skolininko šiuo atveju neimamas (Sprendimų vykdymo instrukcijos 51 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007-02-05 nutartis c.b. Nr. 3K-7-1/2007).

Remiantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 38 p. 1-a lentele, išieškant sumas nuo 200 iki 1000 litų (šiuo atveju buvo išieškoma 271,40 Lt suma), būtinosios vykdymo išlaidos sudaro 60 Lt, todėl nemažintinos. CPK 82 str. bei Sprendimų vykdymo instrukcijos 32 p. nustatyta tvarka minėta suma indeksuotina 1,282 dydžiu ir sudaro 76,92 Lt. Skolininkas taip pat apmoka papildomas išlaidas, susijusias su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu, apskaičiuojamas pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 45 p. ir 48 p. Tokių išlaidų vykdomojoje byloje buvo priskaičiuota 39,78 Lt (visos išlaidos indeksuotos 1,282 dydžiu – CPK 82 str., Sprendimų vykdymo instrukcijos 32 p.) – 15 Lt už 3 antstolio patvarkymus – 19,23 Lt, 3 užklausimai po 3 Lt Gyventojų registrų tarnybai, VĮ „Registrų centras“, VĮ „Regitra“ – 11,55 Lt ir 5 Lt pašto išlaidų (2 x 2,5 Lt) (vykd. b.l. 12). Tačiau vykdomosios bylos administravimo papildomos išlaidos, antstolio patirtos atliekant atskirus vykdymo veiksmus, šiuo atveju mažintinos, įvertinus vykdomosios bylos medžiagoje esančius faktinius duomenis apie jų būtinumą, faktinį nurodytų veiksmų vykdomojoje byloje atlikimą bei Sprendimų vykdymo instrukcijos 51 p. nuostatas. Atsižvelgiant į tai, kad skolininkas skolą sumokėjo tiesiogiai išieškotojui, iš jo nepriteistinos antstolio sąnaudos iš skolininko išieškotų lėšų paskirstymui (6,41 Lt), išlaidos banko pavedimams (4 Lt) bei išlaidos, susijusios su skolininko asmens ir jo turtine padėtimi, patikrinimu (11,55 Lt), iš viso 21,96 Lt. Bendra iš skolininko šiuo atveju priteistinų vykdymo išlaidų suma yra 94,74 Lt. (76,92 Lt + 17,82 Lt).

Teisėjų kolegija nesutinka su atskirojo skundo argumentu, kad skundžiama nutartis visiškai neteisinga, o klausimas dėl 373,10 Lt vykdymo išlaidų priteisimo turėtų būti sprendžiamas iš naujo. CPK 18 str. įtvirtintas įsiteisėjusio teismo sprendimo, nutarties, įsakymo ar nutarimo privalomumo principas taip pat reiškia ir būtinumą vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą. Taigi kiekvienas asmuo, dėl kurio teismas priima atitinkamą sprendimą, šiam įsiteisėjus, privalo jį įvykdyti. Tais atvejais, kai teismo sprendimas nevykdomas, nepriklausomai nuo neįvykdymo priežasčių asmuo, kurio naudai jis priimtas, gali prašyti įvykdyti sprendimą priverstinai. Priverstinis teismo sprendimo vykdymas visuomet sukelia skolininkui papildomų neigiamų turtinių padarinių, nes jis, neįvykdęs sprendimo gera valia, privalo atlyginti ne tik pačią skolą išieškotojui, bet ir priverstinio vykdymo išlaidas. Apie jų dydį bei pagrįstumą teisėjų kolegija jau pasisakė.

Atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas ir skundo argumentas dėl informavimo pareigos nevykdymo, kas, pasak apelianto (skolininko), sukliudė jam dalyvauti teismo posėdyje ir išdėstyti jame savo nuomonę. Antstolių prašymai dėl vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko paprastai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka šalims nepranešus (CPK 593 str. 3 d.), taigi pirmosios instancijos teismas pasinaudojo diskrecijos teise ir įstatymu nustatytos proceso formos ar informavimo pareigos nepažeidė.

Atskirajame skunde suformuluotas skolininko prašymas dėl antstolio R. Vižainiškio atliekamų vykdymo veiksmų nėra susijęs nei su šia byla, nei su skundžiama nutartimi, todėl teisėjų kolegija dėl jo nepasisako.

Pripažinus, jog apeliantas (skolininkas) turi pareigą sumokėti vykdymo išlaidas, tik jam tenkanti pareigos apimitis mažesnė, nei nustatė pirmosios instancijos teismas, būtent iš jo valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos – 5,60 Lt (b.l. 14) (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 2009 m. birželio 4 d. nutartį pakeisti.

Sumažinti priteistą iš skolininko N. K., a. k. (duomenys neskelbtini) antstolio Dainiaus Šidlausko, kontoros adresas – Pylimo g. 41/1, Vilnius, naudai vykdymo išlaidų sumą iki 94 (devyniasdešimt keturių) litų 74 centų.

Priteisti iš skolininko N. K. 5 (penkis) litus 60 centų dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų valstybės naudai.