Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Algirdo Gapučio, Danutės Švitinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dainos Vaidachavičienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio atsakovo If P&C Insurance AS, Lietuvoje veikiančio per If P&C Insurance AS filialą, apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2024 m. sausio 11 d. nuosprendžio, kuriuo Z. S. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta bausmė – 80 MGL (4 000 Eur) dydžio bauda, kurią Z. S. įpareigotas sumokėti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, Z. S. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikta nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Nukentėjusiojo A. Ž. atstovo pagal įstatymą - A. Ž. civilinis ieškinys patenkintas dalinai ir priteista iš civilinio atsakovo – If P&C Insurance AS, Lietuvoje veikiančio per If P&C Insurance AS filialą, nukentėjusiojo A. Ž. atstovui pagal įstatymą A. Ž. 3 500 eurų (tris tūkstančiai penki šimtai eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Iš Z. S. priteista nukentėjusiojo A. Ž. atstovui pagal įstatymą A. Ž. 2115,00 Eur (du tūkstančiai vienas šimtas penkiolika eurų) atlyginti išlaidoms, patirtoms įgalioto atstovo – advokato pagalbai apmokėti.

Priteista iš Z. S. 82,26 Eur (aštuoniasdešimt du eurai 26 centų) proceso išlaidų valstybei.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Civilinio atsakovo „If P&C Insurance AS“ apeliacinis skundas tenkinamas

4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, apygardos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius – šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekiant užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismas kruopščiai patikrina apskųsto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju civilinis atsakovas „If P&C Insurance AS, Lietuvoje veikiantis per If P&C Insurance AS filialą“ ginčija skundžiamą nuosprendį dalyje dėl nukentėjusiojo A. Ž. atstovui pagal įstatymą – A. Ž. priteistos neturtinės žalos, teigiant, kad pirmosios instancijos teismas tenkindamas civilinį ieškinį ir priteisdamas 3 500 Eur neturtinės žalos už nukentėjusiojo A. Ž. rūpinimąsi, peržengė civilinio ieškinio ribas.

5. Pagal BPK 109 straipsnio nuostatas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnis). BPK 115 straipsnio 1 dalis numato, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį ar jį atmeta.

6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, skundžiamo nuosprendžio motyvus ir padarytas išvadas, taip pat apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai identifikavo civilinio ieškinio pagrindą, peržengė civilinio ieškinio ribas ir dėl to, nepagrįstai pripažino, kad dėl nukentėjusiojo A. Ž. patirto sveikatos sutrikdymo, rūpinimosi juo, nukentėjusiojo įstatyminiam atstovui A. Ž. turi būti atlyginta neturtinė žala. Dėl to, skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keistinas, dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

7. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiojo įstatyminis atstovas A. Ž. civiliniu ieškiniu, be kita ko, prašė priteisti 10 000 Eur dydžio sumą neturtinei žalai atlyginti dėl artimo žmogaus (tėčio) A. Ž. netekties. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad nukentėjusysis A. Ž. tiek po eismo įvykio, tiek visą gydymosi laikotarpį dėl patirtų sužalojimų ir medicininių intervencijų jautė fizinį skausmą, neigiamus psichologinius išgyvenimus, nerimą ir baimę, buvo gydomas ligoninėje, vartojo medikamentus, kad dėl patirto sveikatos sutrikdymo eismo įvykio metu nukentėjusysis patyrė didelius nepatogumus, negalėjo judėti, patyrė skausmus ir didelius pergyvenimus, sumažėjo socialinio gyvenimo kokybė, gydymo laikotarpiu juo turėjo rūpintis artimieji, taip pat įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes - A. Ž. patirto sužalojimo mastą ir pobūdį, jam taikyto gydymo rūšį bei trukmę, į specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktą išvadą, kad A. Ž. mirė progresuojant išeminės kardiomiopatijos sukeltam širdies veiklos nepakankamumui, o 2022-06-29 eismo įvykio metu patirti sužalojimai neturėjo įtakos A. Ž. mirčiai, vertino, kad nukentėjusiojo įstatyminiam atstovui A. Ž. padaryta 3500 Eur neturtinė žala, kuri priteistina iš civilinio atsakovo If P&C Insurance AS, Lietuvoje veikiančio per If P&C Insurance AS filialą.

8. Visų pirma, pabrėžtina, kad nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK nuostatomis pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2007, Nr. 2K-114/2008, Nr. 2K-118/2013 ir kt.). Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Taigi, bendrąja prasme, pagal savo pobūdį neturtinė žala – tai asmeninė žala, nes ji tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo išgyventų emocijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-453/2011). Šiuo klausimu LAT praktika yra gana nuosekli ir esminė taisyklė yra ta, kad sveikatos sužalojimo atveju teisę į žalos atlyginimą įgyja pats nukentėjusysis, tuo tarpu tretiesiems asmenims neturtinė žala yra priteisiama tik gyvybės atėmimo atveju, o kitų nusikalstamų veikų padarymo atveju tokia žala tretiesiems asmenims priteisiama tik išimtiniais atvejais (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2013). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką kriterijai ir išimtinės aplinkybės, pagrindžiančios sužaloto asmens artimųjų teisę į neturtinės žalos atlyginimą, pagal konkrečios bylos aplinkybes gali būti pripažįstami tėvų patirti nepaprastai dideli išgyvenimai, susiję su vaiko dideliu sužalojimu ir jo padariniais vaiko sveikatai, taip pat ypatingas dvasinis ir fizinis vaikų bei tėvų ryšys (kasacinės nutartys baudžiamosiose ir civilinėse bylose 3K-3-222/2005, 3K-3-131/2007, 3K-3-177/2013, 3K-3-80-706/2015, 2K-61-696/2016, 2K-331-976/2018).

9. Bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad 2022-06-29 eismo įvykio metu A. Ž. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. 2022-08-31 A. Ž. mirė dėl progresuojančio širdies nepakankamumo, esant lydinčiai patologijai: išeminei kardiomiopatijai, cukriniam diabetui su progresuojančiu inkstų funkcijos nepakankamumu. Tai patvirtina ir 2023-02-09 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje konstatuota, jog A. Ž. mirė progresuojant išeminės kardiomiopatijos sukeltam širdies veiklos nepakankamumui. Taigi, A. Ž. mirtis nėra priežastiniame ryšyje su eismo įvykio metu kilusiomis pasekmėmis, t. y. 2022-06-29 eismo įvykio metu patirti sužalojimai įtakos A. Ž. mirčiai neturėjo. Kadangi, aptariamu atveju nukentėjusiojo A. Ž. mirtis niekaip nesusijusi su sužalojimais, patirtais eismo įvykio metu, todėl nukentėjusiojo įstatyminio atstovo A. Ž. reikalavimas atlyginti neturtinę žalą dėl artimojo netekties nėra paremtas nei faktiniu, nei teisiniu pagrindu, todėl negali būti tenkinamas.

10. Tuo tarpu pasisakant dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą dėl nukentėjusiajam padarytos žalos, kiti asmenys, kurie nėra nukentėjusieji, bet susiję su nukentėjusiuoju, kaip jau minėta, turi tik išimtiniais atvejais. Aptariamu atveju nukentėjusiojo įstatyminis atstovas A. Ž. civiliniu ieškiniu neprašė priteisti neturtinės žalos dėl jo paties patirtų išgyvenimų dėl tėčio sužalojimų ir nepateikė išimtinių aplinkybių, pagrindžiančių jo teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Todėl teisėjų kolegija, įvertinusi tai, jog nukentėjusiojo įstatyminis atstovas A. Ž. civiliniu ieškiniu prašė priteisti neturtinę žalą dėl tėčio - nukentėjusiojo A. Ž. netekties, o ne - dėl jo paties patirtų išgyvenimų dėl tėčio sužalojimų, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas nukentėjusiojo įstatyminiam atstovui A. Ž. neturtinę žalą už jo paties patirtus išgyvenimus (rūpinimąsi nukentėjusiuoju A. Ž.), nesant tokio pobūdžio reikalavimui, nepagrįstai peržengė civilinio ieškinio nagrinėjimo ribas. Toks teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl šioje dalyje nuosprendis keistinas, o nukentėjusiojo įstatyminio atstovo A. Ž. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atmestinas.

11. Aptariamu atveju neabejotina, jog 2022-06-29 įvykusio eismo įvykio metu nukentėjusiajam A. Ž. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau, kaip matyti, nukentėjusysis A. Ž. su pretenzija į civilinį atsakovą nesikreipė ir nei reikalavimo, nei civilinio ieškinio dėl sveikatos sužalojimo patirtos turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo nepateikė, nors tokią teisę jis turėjo ir galėjo tai padaryti (mirė tik 2022-08-31). Kadangi, pats nukentėjusysis tinkamai ir laiku nepasinaudojo savo teise reikalauti atlyginti jam padarytą turtinę ir/ar neturtinę žalą, todėl civilinis atsakovas šio klausimo ir nesprendė. Nors šia nutartimi nukentėjusiojo įstatyminio atstovo A. Ž. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetamas, tačiau tai neužkerta kelio nukentėjusiojo įstatyminiam atstovui A. Ž. kreiptis į civilinį atsakovą ir reikalauti atlyginti neturtinę žalą dėl jo patirtų išgyvenimų, susijusių su nukentėjusiojo A. Ž. sužalojimu, jei pastarasis mano, kad tokia žala buvo padaryta.

12. Teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad už nuteistajam Z. S.suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme yra paskaičiuota 170,83 Eur dydžio suma, kurią prašoma priteisti valstybės naudai. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, kad gynėjo dalyvavimas teismo posėdyje buvo būtinas, nuteistasis Z. S.skundo neteikė, apeliacine tvarka baudžiamoji byla nagrinėta pagal civilinio atsakovo pateiktą apeliacinį skundą, kuris yra tenkinamas, sprendžiama, kad išieškoti iš nuteistojo Z. S.Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2024 m. sausio 11 d. nuosprendį pakeisti:

Nukentėjusiojo A. Ž. atstovo pagal įstatymą - A. Ž. civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo, atmesti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus prašymo priteisti valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, turėtas dėl nuteistojo Z. S. gynimo apeliacinės instancijos teisme.