- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-09-22
- Bylos Nr.
- e2-1018-308/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00764-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kęstutis Lukošiūnas
- Ieškovas
- J. B.
- Atsakovas
- G. T.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM
- Advokatai
- Stanislovas Raulušaitis
atsakovei G. T.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. B. ieškinį atsakovei G. T., trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM dėl įpareigojimo pašalinti nuosavybės teisės pažeidimus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas J. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei G. T., prašydamas įpareigoti atsakovę G. T. ne vėliau kaip per 1 (vieną) mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlaisvinti ne mažesnio negu vieno metro pločio juostą tarp ieškovui J. B. priklausančio žemės sklypo, kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), bei atsakovei G. T. priklausančio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių sodų bendrijoje „Tulpė“, pašalinant bet kokius nurodyto pločio žemės ruože augančius krūmus ir medžius; pašalinti arba sumažinti iki leidžiamo 3 metrų aukščio atsakovei G. T. priklausančio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio sodų bendrijoje „Tulpė“, augančius medžius, esančius arčiau nei 3 metrai nuo J. B. priklausančio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Ieškovas nurodo, kad jam nuosavybės teise priklauso mėgėjų sodų žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,0712 ha, esantis (duomenys neskelbtini), kuris pietvakarinėje pusėje ribojasi su G. T. priklausančiu sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (sklypų ribos ilgis 30,43 m). Ant visos jo ir G. T. sklypų ribos pastaroji yra pasodinusi slyvų medžius, vaiskrūmius ir gyvatvorę. Šiuo metu medžiai pasiekė apie 4 metrų aukštį, krūmai neprižiūrimi (plotis vietomis siekia 3,5 m.), o augalų šaknys kerojasi ieškovo sklype. Ieškovas nurodo, kad medžių ir krūmų sodinimo atstumus žemės sklypuose reglamentuoja aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-338 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ patvirtinimo taisyklės, kurių: „5 punktas nurodo, kad nuo kaimyninių sklypų ribų ir gatvės raudonosios linijos medžių ir krūmų sodinimo atstumai turi būti: 5.1. krūmų ir gyvatvorių - ne mažiau kaip 1 m; 5.2. žemaūgių medžių, išaugančių ne daugiau kaip iki 3 m aukščio ? 2 m; 5.3. kitų medžių ? 3 m. 6. formuojant gyvatvorę, jos aukštis sklypo šiaurės, šiaurės rytų ar šiaurės vakarų pusėje turi būti ne didesnis kaip 1,3 m.“ Ieškovo ir atsakovės mėgėjų sodų žemės sklypai yra sodininkų bendrijoje „Tulpė“. 2008 m. sausio 4 d. Sodininkų bendrijos „Tulpė“ narių susirinkimas patvirtino Bendrijos „Tulpė“ vidaus tvarkos taisykles, kurios galioja ir šiuo metu ( žr. 2017-07-24 bendrijos pirmininko įrašą). Sodininkų bendrijos taisyklių 25 punktas numato, kad medžius (vaismedžius) ir krūmus (vaiskrūmius) mėgėjiško sodo teritorijoje sodininkai tvarko ir prižiūri, laikantis šių reikalavimų: aukštaūgiai medžiai (vaismedžiai), aukštesni kaip 3 m, sodinami ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos; žemaūgiai medžiai (vaismedžiai), iki 3 m aukščio, sodinami ne mažesniu kaip 2 m atstumu nuo sklypo ribos; krūmai (vaiskrūmiai) sodinami ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos; sodiniai visais atvejais neturi daryti žalos kaimyninio sklypo naudotojams. Taisyklėse numatyta, kad mažesniu atstumu sodiniai gali būti sodinami tik esant rašytiniam kaimyninių sodo sklypų savininkų sutikimui. Ieškovas nurodo, kad niekada nei žodžiu, nei raštu nesutiko, kad arčiau nei 1 metro atstumu iki jo sklypo ribos atsakovė sodintų vaiskrūmius ar kitus sodinius, priešingai, jis daug kartų ragino atsakovę laikytis įstatymo reikalavimų ir nesodinti, o pasodintus savo vaiskrūmius ir medžius patraukti reikiamu atstumu nuo sklypų ribos. Atsakovė pradėjo aiškinti, kad jų sklypų riba neaiški, todėl nežinoma ar ji tinkamai susodino vaiskrūmius ir medžius. Siekdamas išsklaidyti kaimyninio žemės sklypo savininkės abejones dėl sklypų ribos, 2012 metais ieškovas kreipėsi į UAB Nekilnojamojo turto agentūrą „Vilija- 6“ dėl kadastrinių matavimų atlikimo. Pagal išlikusius senus riboženklius, kurie buvo įrengti atliekant preliminarius matavimus, vadovaujantis sodininkų bendrijos „Tulpė“ išplanavimo schemomis, kadastrinių matavimų atlikimą reglamentuojančiais teisės aktais, geodezininkai atliko ieškovui priklausančio sklypo matavimus. Pažymėtina, kad žemės sklypo plotas pagal atliktus geodezinius matavimus, lyginant su idealiąja jo dalimi VĮ „Registrų centras“ išraše, sumažėjo (iki matavimų buvo 0,072 ha, o po matavimų - 0,0712 ha). UAB Nekilnojamojo turto agentūros „Vilija-6“ sudarytas žemės sklypo planas 2012 metais buvo patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM specialistų ir 2013 metais įregistruotas į VĮ „Registrų centras“. CK 4.262 straipsnis numato, kad įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Sklypo duomenys, tame tarpe ir ribų pažymėjimas, LR kadastro žemėlapyje nenuginčyti, todėl jais privalu vadovautis. Nors atsakovei žinoma apie atliktus kadastrinius matavimus ir nustatytas bei įregistruotas į Kadastro žemėlapį mūsų sklypo ribas, ji 2016 metais apskundė UAB Nekilnojamojo turto agentūros „Vilija-6“ atliktus kadastrinius matavimus Nacionalinei žemės tarnybai. NŽT specialistai, dalyvaujant ieškovui, atsakovei ir jos sūnui, atliko ieškovo ir gretimų sklypų žemės naudojimo patikrinimą, planų atitikimą vietovėje pažymėtoms riboms. Patikrinimo metu jokių pažeidimų nebuvo nustatyta. 2012-11-04; 2013-09-05; 2013-11-05 ir 2017-06-26 ieškovas rašė atsakovei raginimus persodinti vaismedžius ir medžius, bei nepažeidinėti jo teisių. Apart grasinimų ir keiksmažodžių, jokių konkrečių veiksmų ar pasiūlymų iš G. T. ir jo sūnaus G. nesulaukė.
CK 4.37 straipsnyje įtvirtinta savininko teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, naudoti, valdyti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Savininkas savo teises gali ginti ir reikalaudamas pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis), taip pat ir kitais CK reglamentuotais savininko teisių gynimo būdais. Taigi ieškovo reikalavimas pašalinti pažeidimus, trukdančius naudotis priklausančiu daiktu, kvalifikuotinas kaip daiktinės teisės reglamentuojamas reikalavimas ginti nuosavybės teisę.
Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis Nr. 3K-3-285/2010; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis Nr. 3K-3-189/2011; 2012 m. liepos 9 d. nutartis Nr. 3K-3-344/2012; kt.). Pirmąją aplinkybę – sklypo priklausomybę nuosavybės teise ieškovui įrodo teismui teikiamas VĮ Registrų centro išrašas, kiti dokumentai. Antrąją aplinkybę – faktą apie ieškovo teisių pažeidimą įrodo toliau nurodomos aplinkybės, dėl kurių ieškovas negali pagal paskirtį naudotis mėgėjų sodų žemės sklypu.
Teisinis reglamentavimas suteikia galimybes kaimynystėje gyvenantiems žemės sklypų savininkams raštu susitarti dėl kitokių (mažesnių) augalų sodinimo atstumų. Tik gavęs gretimo žemės sklypo savininko rašytinį sutikimą, suinteresuotas asmuo įgytų augalų sodinimo teisę, kuri nebūtų ginčijama. Šiuo atveju tarp ieškovo ir atsakovės nebuvo sudarytas rašytinis susitarimas dėl augalų ant sklypo ribos sodinimo, bei sutikimas veisti augalus mažesniu negu 1 metro atstumu iki gretimo sklypo ribos. Tokiu būdu medžiai ir krūmai yra pasodinti pažeidžiant imperatyvius teisės aktų reikalavimus, ir turi būti persodinti. Medžiai turi būti persodinti ne mažesniu kaip 3 m. atstumu, o krūmai - ne mažesniu negu 1 m. atstumu nuo man priklausančio žemės sklypo ribos. Kadangi medžiai ir krūmai yra per arti žemės sklypo ribos, jie užstoja saulę sklype augančioms augalams. Arčiau sklypo ribos galiu sodinti tik saulei nereiklius augalus. Kai kurių medžių ir krūmų šakos dėl per mažo atstumo tarp sklypų ribos jau linksta į ieškovo žemės sklypo pusę, rudenį lapai krenta ant sklypo, dėl ko jam yra sukeliami papildomi nepatogumai, tvarkant žemės sklypą. Krūmų ir medžių šaknys randasi jo sklype, trukdo arti žemę, bei naudoja jo sklypo naudingąsias medžiagas, dėl ko ieškovo pasodinti augalai prie sklypų ribos blogai auga.
Atsakovė sodinius, nesilaikydama nustatytų atstumų nuo sklypų ribos, pasodino, pažeisdama įstatymus, t. y. neteisėtai. Šiais neteisėtais veiksmais yra ribojama ieškovo, kaip gretimo žemės sklypo savininko, nuosavybės teisė.
Teismo posėdyje ieškovas bei jo atstovas ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais ir pagrindais, prašė jį tenkinti.
Atsakovei G. T. procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai - asmeniškai, tačiau atsakovė per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Atsiliepimas
Atsakovė teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko nurodydama, kad ji perkels sodinius nuo ieškovo tvoros nurodomu atstumu, o medžių šakas šiuo metu yra jau apgenėjusi. Nurodė, kad ji mano, jog ieškovo atlikti kadastriniai matavimai gali būti neteisingi, bei ieškovo sklypo riba galėjo pasislinkti į jos sklypo pusę, bei tuo galėjo sumažėti jos sklypo dydis. Ji irgi buvo užsakiusi atlikti jos sodo sklypo kadastrinius matavimus ,tačiau matininkė jų neatliko.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas.
Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad ieškovui priklauso 0,0712 ha mėgėjų sodų žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, kurie įregistruoti nuo 2013-08-14.
Atsakovė teismo posėdyje pateikė 1992-05-18 sodų bendrijos „Tulpė“ pirmininko paruoštą žemės sklypo Nr.279 planą ,kuriam nurodytas 7,2 aro žemės sklypas, bei 1993-02-10 Varėnos raj. žemėtvarkos tarnybos pažymą apie tai, kad G. T. vardu laikinajame registre yra įregistruotas 0,072 ha žemės sklypas Nr.3:279 ,esantis sodininkų bendrijoje „Tulpė“ (duomenys neskelbtini).
Iš Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyriaus 2016-09-07 žemės naudojimo patikrinimo akto Nr.3ŽN-220 matyti, kad dalyvaujant atsakovei G. T. ir ieškovui J. B. dėl gauto skundo buvo atlikta žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini),priklausančių G. T., J. B. ir J. K. ribų patikrinimas, bei sklypų ribų pažeidimų nebuvo nustatyta.
Iš 2012-11-09,2013-09-05 ir 2013-11-05 ieškovo rašytinių pranešimų atsakovei matyti, kad ieškovas informuodavo atsakovę dėl nustatytų jo sklypo ribų su atsakove ir prašydavo atsakovę išsikasti krūmus bei vaismedžius augančius jo sklype ir ant sklypo ribos, bei patraukti juos nemažiau kaip 1 atstumu nuo jo sklypo ribos.
Iš 2008-01-04 patvirtintų sodininkų bendrijos „Tulpė“ vidaus tvarkos taisyklių matyti, kad taisyklių 25.1p.buvo nustatyta, kad aukštaūgiai medžiai(vaismedžiai),aukštesni kaip 3 m ,sodinami ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, 25.3 p. nustatyta, kad krūmai(vaiskrūmiai )sodinami ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos.
Iš ieškovo pateiktų fotonuotraukų matyti, kad atsakovės želdiniai(krūmai ir vaiskrūmiai) yra pasodinti ant sklypų ribos.
Ieškovas savo reikalavimų teisėtumą grindžia LR CK 4.37 straipsniu, reglamentuojančiu nuosavybės valdymą ir disponavimą nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmens teisių ir interesų. LR CK 4.42 str.1d.nurodoma ,kad Žemės sklypo savininkas turi teisę nupjauti ir pasilikti sau kaimyniniame žemės sklype augančių medžių, krūmų, kitų augalų šaknis ir šakas, esančias jo žemės sklype, prieš tai įspėjęs kaimyninio žemės sklypo savininką ir nustatęs terminą jas pašalinti, bet per nustatytą terminą nesulaukęs jų pašalinimo. Kadangi ieškovui kaimyniniame atsakovės sklype augančių medžių, krūmų, kitų augalų šaknys ir šakos, esančios jo žemės sklype, trukdo naudoti žemės sklypą (LR CK 4.42 str. 2 d.), tai ieškovas turi teisę reikalauti atsakovės pašalinti nurodomus pažeidimus. Ieškovo reikalavimai laikytini teisėtais ir 2007 m. gruodžio 29 d. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro įsakymo Nr. D1-717 Dėl medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklių patvirtinimo pagrindu, kuriame nustatyta, jog medžiai ir krūmai veisiami sklypo šiaurinėje, šiaurės rytų ir šiaurės vakarų pusėje – ne aukštesnės kaip 1,3 m gyvatvorės (taisyklių 4.6. punktas), 4.1. taisyklių punkte nustatyta, kad medžiai (veisiami) – ne arčiau kaip 10 m atstumu, krūmai, aukštesni kaip 2 m, – 2,5 m atstumu nuo pastatų sienų su langais.
Atsakovė pripažindama ieškinį kartu reiškė abejonės dėl ieškovo žemės sklypo ribos nustatymo su jos sklypu. Tačiau atsakovė nepateikė jokių įrodymų(kadastrinių matavimų ar kt.),kad ši riba būtų nustatyta neteisingai. CK 4.262 straipsnis nustato, kad įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka, t.y. šiuo atveju nėra pagrindo abejoti ieškovo žemės sklypo nustatytomis ribomis su atsakove priklausančiu žemės sklypu.
Tokiu būdu ieškovo ieškinys yra įrodytas ir tenkintinas pilnai.
CPK 93 str.1d.nurodo,kad šaliai,kurios naudai priimtas sprendimas,jos turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisia iš antrosios šalies.Šio straipsnio 4d.nurodo,kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1,2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių,atsižvelgdamas į tai,ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertinti priežastis,dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.CPK 98 str.1d.nurodo,kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios dalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą,taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Pateiktu 2017-08-03 advokato kvitu Nr.814425 patvirtinama, kad J. B. yra sumokėjęs 300 eurų advokato pagalbos išlaidų už ieškinio paruošimą ir atstovavimą teisme. Kadangi ieškinys tenkinamas, tad vadovaujantis LR CPK 98 str. 1 d., iš atsakovės priteistina visos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos –turėtos advokato pagalbos išlaidos (CPK 93 str. 1d.) ir 75 Eur sumokėto žyminio mokesčio.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Įpareigoti G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ne vėliau kaip per 1 (vieną) mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlaisvinti ne mažesnio negu vieno metro pločio juostą tarp ieškovui J. B. priklausančio žemės sklypo, kurio uniklus Nr. (duomenys neskelbtini), bei atsakovei G. T. priklausančio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių sodų bendrijoje „Tulpė“, pašalinant bet kokius nurodyto pločio žemės ruože augančius krūmus ir medžius,o taip pat pašalinti arba sumažinti iki leidžiamo 3 metrų aukščio atsakovei G. T. priklausančio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio sodų bendrijoje „Tulpė“, augančius medžius, esančius arčiau nei 3 metrai nuo J. B. priklausančio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovės G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui J. B. jo turėtas bylinėjimosi išlaidas-300(tris šimtus) eurų advokato pagalbos išlaidų ir 75(septyniasdešimt penkis)eurus sumokėto žyminio mokesčio, iš viso 375 (tris šimtus septyniasdešimt penkis)eurus.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.