- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-10
- Bylos Nr.
- 2S-216-803/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-32017-2016-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Petkuvienė
- Pareiškėjas
- T. P.
- Suinteresuotas asmuo
- A. J., valstybės įmonė „Turto bankas“, Vilniaus rajono 3-asis notaro biuras
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo T. P. (T. P.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo T. P. pareiškimą dėl praleisto termino priimti palikimą atnaujinimo, suinteresuoti asmenys A. J., valstybės įmonė „Turto bankas“, Vilniaus rajono 3-asis notaro biuras.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Apeliacinėje byloje kyla ginčas dėl praleisto termino priimti palikimą atnaujinimo ir priežasčių atnaujinti praleistą terminą įvertinimo.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas T. P. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas atnaujinti jam praleistą palikimo priėmimo terminą V. P., mirusios 2007 m. birželio 13 d., palikimui priimti.
3. Pareiškėjas nurodė, jog 2007 m. birželio 13 d. mirusi motina V. P. turėjo nuosavybės teise nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini). Paaiškino, jog mirusioji testamento nepaliko, po motinos mirties palikimą priėmė jo sesuo A. J., pareiškėjui nežinant kreipusis į notarą dėl palikimo priėmimo. Nurodė, jog į notarą dėl palikimo priėmimo įstatymo nustatytu terminu nesikreipė dėl svarbių priežasčių, kadangi yra teisiškai neišprusęs, neturėjo galimybės laiku pasinaudoti kvalifikuota teisine pagalba, patyrė išgyvenimus dėl motinos mirties bei nežino apie įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti (b. l. 1-2).
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau - VĮ) „Turto bankas“ atsiliepime prašė spręsti pareiškėjo prašymą teismo nuožiūra. Nurodė, jog nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos V. P. palikimo perėjimą valstybei (b. l. 9-11).
5. Suinteresuoti asmenys A. J. ir Vilniaus rajono 3-iasis notaro biuras atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 3 d. nutartimi pareiškimą dėl praleisto termino priimti palikimą atnaujinimo atmetė.
7. Teismas konstatavo, jog pareiškėjas nenurodė jokių svarbių priežasčių, sudarančių pagrindą atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Pažymėjo, jog terminas praleistas beveik 10 metų, o pareiškėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, jog negalėjo anksčiau kreiptis į notarą.
8. Atsižvelgęs į suinteresuoto asmens A. J. paaiškinimus teismo posėdžio metu apie tai, jog informavo pareiškėją apie kreipimąsi į notarą, bei įvertinęs pareiškėjo elgesį kaip nepakankamai rūpestingą bei neatitinkantį protingumo ir bonus pater familias principų, teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus dėl nežinojimo, jog reikia kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo. Taip pat vertino, jog teisinio išsilavinimo neturėjimas nesidaro pagrindą konstatuoti svarbių termino praleidimo priežasčių (b. l. 35-37).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atskiruoju skundu apeliantas (pareiškėjas) T. P. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutartį ir atnaujinti pareiškėjui praleistą palikimo priėmimo terminą V. P., mirusios 2007 m. birželio 13 d., palikimui priimti. Atskirajame skunde išdėstyti tokie esminiai argumentai:
9.1. teismas nepagrįstai pripažino terminą palikimui priimti praleistu be svarbių priežasčių, tokiu būdu pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.57 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 185 straipsnio nuostatas, nukrypdamas nuo Kasacinio teismo praktikos;
9.2. priimant skundžiamą nutartį pažeistos proceso teisės normos, reglamentuojančios įrodymų vertinimą ir teismo pareigą pateikti argumentus, dėl kurių atmetė kai kuriuos įrodymus, taip pat pagrįsti ir motyvuoti, kodėl vertinamos kitaip tam tikros aplinkybės. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nevertino, kad termino atnaujinimas nepažeis kitų asmenų teisių, o priešingai, bus apginta pareiškėjo kaip pirmos eilės įstatyminio įpėdinio teisė paveldėti;
9.3. pirmosios instancijos teismas taip pat nevertino aplinkybės, jog suinteresuotas asmuo A. J. nesuteikė informacijos notarui apie pareiškėją, kas turėjo įtakos paveldėjimo teisės liudijimo išdavimui. Taip pat teismas nevertino ir aplinkybės, jog pareiškėjas yra teisiškai neišprusęs, kad neturėjo lėšų kreiptis į teisininką bei pasinaudoti kvalifikuota teisine pagalba, jog išgyveno po motinos mirties bei tai, jog nežinojo apie terminą, per kurį reikia kreiptis dėl palikimo priėmimo pas notarą (b. l. 42-43).
Atsiliepimas
10. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį nagrinėti teisės norminių aktų nustatyta tvarka ir teismo nuožiūra (b. l. 49-51).
11. Suinteresuoti asmenys A. J. ir Vilniaus rajono 3-asis notarų biuras atsiliepimų į atskirąjį skundą per CPK 335 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Nagrinėjamoje byloje apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsisakyta atnaujinti terminą palikimui priimti, konstatuojant, jog pareiškėjas nenurodė svarbių termino palikimui priimti praleidimo priežasčių.
13. Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotos esminės įstatymų aiškinimo ir taikymo nuostatos dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, išaiškinta, jog prašantis atnaujinti terminą palikimui priimti, įpėdinis turi įrodyti, kad šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jį atnaujinti, o teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Taip pat ne kartą pasisakyta ir tai, jog teismai turi įvertinti pareiškėjo elgesį, atsižvelgiant į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai ir kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2007; 2007 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011 ir kt.).
15. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog pareiškėjo motina V. P. mirė 2007 m. birželio 13 d. (b. l. 3). Po mirties į Vilniaus rajono 3-ojo notaro biuro notarą pareiškėjas dėl palikimo priėmimo nesikreipė, paveldėjimo teisės liudijimas išduotas besikreipusiems asmenims (b. l. 4-5, 16-23). Pareiškėjas įrodinėjo svarbias termino praleidimo palikimui priimti priežastis, tačiau pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pareiškėjo nurodytos priežastys nelaikytinos svarbiomis.
16. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog paties pareiškėjo neaktyvumas ir nesidomėjimas palikėjos turtu paveikė palikimo priėmimo termino praleidimą. Vertintina, jog apelianto tiek pirmosios instancijos teisme, tiek nagrinėjant civilinę bylą apeliacinės instancijos teisme svarbiomis termino praleidimo priežastimis nurodytos nežinojimo aplinkybė, jog dėl palikimo priėmimo reikia kreiptis į notarą, bei suinteresuoto asmens A. J. elgesys, kuomet sesuo jam nežinant kreipėsi į notarą, yra tik deklaratyvaus pobūdžio ir visiškai nepagrįstos (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, perklausęs teismo posėdžio įrašą, nustatė, jog apeliantas nepaneigė aplinkybės, kad dar 2003 m. mirus tėvui žinojo, jog dėl palikimo priėmimo reikia kreiptis į notarą, tačiau palikimo po tėvo mirties taip pat nepriėmė. Taip pat iš teismo posėdžio įrašo nustatyta, jog apeliantui buvo žinomas motinos mirties faktas. Apeliantas taip pat nepaneigė ir sesers A. J. paaiškinimų apie tai, kad ji yra sakiusi apeliantui nueiti pas notarą. Nenustatyta, jog suinteresuotas asmuo A. J. elgėsi nesąžiningai ar suklaidino apeliantą, todėl vertintina, neįrodytos aplinkybės sutrukdžiusios jam priimti palikimą.
17. Priešingai negu nurodoma atskirajame skunde, pirmosios instancijos teismas vertino pareiškėjo nurodytą teisinio neišprusimo aplinkybę, konstatuodamas, jog teisinio išsilavinimo neturėjimo aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti terminą praleidus dėl svarbių priežasčių. Todėl ir minėtas argumentas atmestinas kaip nepagrįstas bei nesudarantis pagrindo pripažinti pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas neteisingomis.
18. Nors apeliantas įrodinėja materialinių ir procesinių teisės normų pažeidimą, atmetant pareiškėjo pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, tačiau ir toks apelianto argumentas yra tik deklaratyvaus pobūdžio. Apeliantas nenurodė konkrečiai, kaip priimtoje apylinkės teismo nutartyje pažeistos teisės normos, o aplinkybė, jog apelianto pareiškimas netenkintas, nesudaro pagrindo konstatuoti apelianto įrodinėjamų teisės normų pažeidimo.
19. Apeliacinės instancijos vertinimu, ir kitos aplinkybės, kuriomis apeliantas grindžia skundą (išgyvenimai dėl motinos mirties, galimybės neturėjimas laiku pasinaudoti kvalifikuota teisine pagalba), per se (savaime) negali būti traktuojamos kaip objektyvios priežastys, sutrukdžiusios jam atlikti palikimo priėmimo veiksmus. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo kreipėsi po pakankamai ilgo laiko – dešimt metų, todėl jo nurodomos aplinkybės, palyginus su praleistu terminu, teisiškai nereikšmingos, kadangi toks ilgas delsimas tik patvirtina aukščiau pažymėtą apelianto pasyvų elgesį išreiškiant valią priimti palikimą. Pažymėtina, kad kitų svarbių aplinkybių, trukdžiusių pareiškėjui įgyvendinti teisę į palikimo priėmimą, pareiškėjas nenurodė.
20. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino pareiškėjo nurodytų įstatymo nustatyto termino palikimui priimti praleidimo priežasčių, įvertinus ir praleisto termino ilgą trukmę, kaip svarbių ir sudarančių pagrindą atnaujinti terminą palikimui priimti, dėl ko pagrįstai atmetė pareiškimą. Todėl apelianto (pareiškėjo) atskirasis skundas netenkintinas ir pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nutarties negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 ir 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apelianto T. P. atskirojo skundo netenkinti.
Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutartį.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.