- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-10
- Bylos Nr.
- e2S-362-553/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-33487-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aldona Tilindienė
- Pareiškėjas
- A. C.
- Trečiasis asmuo
- Danske Bank A
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (apelianto) A. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-01 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-41067-871/2015 pagal pareiškėjo A. C. skundą dėl antstolio V. M. veiksmų, trečiasis asmuo Danske Bank A/S veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
2015-09-29 Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas pareiškėjo A. C. skundas dėl skolininko 2015-09-09 prašymo Nr. 0240/14/03883, reg. Nr. S2-56659, vykdomojoje byloje Nr. 0240/14/03883, kuriuo pareiškėjas prašo: 1) dokumentą dėl pareiškėjo prašymo 2015-09-09 Nr. 0240/14/03883, reg. Nr. S2-56659, vykdomojoje byloje Nr. 0240/14/03883 skubiai panaikinti kaip neteisėtą ir netinkamą; 2) patenkinti pareiškėjo 2015-09-07 prašymo reikalavimus; 3) sustabdyti vykdymą ir pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones hipoteka įkeistam turtui (butui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilių stovėjimo aikštelės daliai, pažymėtai (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal CPK 145 str. 1 d. 10 p. nuostatas iki civilinės bylos šalių ginčo išnagrinėjimo pabaigos ir iki bus išnagrinėti ir priimti spendimai dėl bylos šalių ginčo civilinėse bylose Nr. e2-31112-933/2015, Nr. e2-35615-391/2015, Nr. e2-39657-871/2015, Nr. e2-37639-807/2015, Nr. e2-39696-592/2015, Nr. e2-39862-912/2015.
Nurodo, kad pagal CPK 512 straipsnį teikia 2015-09-29 skundą, ir kadangi pagal CPK 510 straipsnio nuostatas pageidauja, kad nagrinėjant šį jo skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, vieną skundo egzempliorių taip pat teikia Vilniaus miesto apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Pareiškėjo manymu, siekiant užtikrinti pareiškėjui galimai palankaus sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo 2015-09-29 skundą dėl antstolio veiksmų, įvykdymą, reikalinga taikyti aukščiau nurodytas laikinąsias apsaugos priemones.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-10-11 nutartimi nutarė pareiškėjo A. C. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atmesti.
Nurodė, kad pareiškėjas nepateikė jokių pagrįstų motyvų, kodėl teismui galimai priėmus pareiškėjui palankų teismo sprendimą (nutartį) ir patenkinus pareiškėjo 2015-09-29 skundo reikalavimus: 1) dokumentą dėl pareiškėjo prašymo 2015-09-09 Nr. 0240/14/03883, reg. Nr. S2-56659, vykdomojoje byloje Nr. 0240/14/03883 skubiai panaikinti kaip neteisėtą ir netinkamą bei 2) pareiškėjo 2015-09-07 prašymo reikalavimus patenkinti, ieškovui palankaus teismo sprendimo (nutarties) įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas A. C. (apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-01 nutartį ir patenkinti pareiškėjo skundo reikalavimus: 1) dokumentą dėl pareiškėjo prašymo 2015-09-09 Nr. 0240/14/03883, reg. Nr. S2-56659, vykdomojoje byloje Nr. 0240/14/03883 skubiai panaikinti kaip neteisėtą ir netinkamą; 2) patenkinti pareiškėjo 2015-09-07 prašymo reikalavimus; 3) sustabdyti vykdymą ir pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones hipoteka įkeistam turtui (butui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilių stovėjimo aikštelės daliai, pažymėtai (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal CPK 145 str. 1 d. 10 p. nuostatas iki civilinės bylos šalių ginčo išnagrinėjimo pabaigos ir iki bus išnagrinėti ir priimti spendimai dėl bylos šalių ginčo civilinėse bylose Nr. e2-31112-933/2015, Nr. e2-35615-391/2015, Nr. e2-39657-871/2015, Nr. e2-37639-807/2015, Nr. e2-39696-592/2015, Nr. e2-39862-912/2015.
Nurodo, kad:
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nepagrįstai nustatė, kad pareiškėjo 2015-09-29 skundą, kuriame suformuluotas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, laiko tik prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas šioje stadijoje ne tik turėjo ir galėjo spręsti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bet galėjo ir turėjo tinkamai ir teisiškai įvertinti neteisėtus ir piktavališkus antstolio patvarkymus ir jo netinkamus veiksmus bei imtis atitinkamų priemonių;Teismas netinkamai ir nepagrįstai pažymėjo, kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti susijusios su skundo reikalavimais ir kad pareiškėjas nepateikė jokių pagrįstų motyvų, kodėl, teismui galimai priėmus pareiškėjui palankų teismo sprendimą ir patenkinus pareiškėjo 2015-09-29 skundo reikalavimus, pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, nes priešingai pareiškėjo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės buvo tiesiogiai susijusios su skundo reikalavimais, nes dėl antstolio neteisėtų veiksmų ir patvarkymų, kurie buvo atlikti ir priimti visiškai nepaisant ankstesnių teismų priimtų sprendimų, ir kurių pasėkoje pareiškėjui siekiama padaryti labai didelę turtinę žalą, nes norima ir siekiama kaip galima greičiau parduoti sutarties turtą labai maža kaina. Per tą laiką, kol bus nagrinėjami pareiškėjo skundai ir prašymai, sutarties turtas gali būti parduotas;Pareiškėjas teismui pateikė pakankamai pagrįstų motyvų ir argumentų, kad antstolis veikė neteisėtai ir nesąžiningai, nes šiais išieškojimo veiksmai siekė nesąžiningu būdu ir neteisėtomis priemonėmis didelės materialinės naudos. Nors antstolis 2015-08-07 žinojo apie 2015-07-13 teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemone ir jų galiojimą, tačiau tą pačią 2015-08-07 priėmė dar vieną neteisėtą patvarkymą dėl turto realizavimo ir pirmų varžytynių;Teismas neįvertino pareiškėjo skunde pateiktų jam visų šios bylos faktinių esminių aplinkybių ir pareiškėjo pateiktų motyvuotų teisinių argumentų;Teismas negalėjo ignoruoti ir nepaisyti to, kad antstolis priimdamas savo neteisėtus patvarkymus ir dokumentus, visiškai netinkamai ir nepagrįstai ignoravo faktines esmines šios ginčo šalių bylos aplinkybes, kad pareiškėjas siekia apsiginti nuo nepagrįstų ir neteisėtų banko reikalavimų ir vykdymo veiksmų, pareiškėjas jau ne vieną kartą informavo antstolį, kad pareiškėjo ginčas su banku dar nebuvo baigtas ir dar bus nagrinėjamas teisme bei pateikė tai įrodančius įrodymus, todėl visi tolesni antstolio veiksmai ir patvarkymai, parodė, kad antstolis piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis;Teismas turėjo vadovautis CPK 18 str. nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, nes Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-12-29 nutarė sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0240/14/03883, kol bus išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų ir ši nutartis vis dar galiojo, taip pat galiojo ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-13 nutartis sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0240/14/03883, kol bus išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2015-10-01 nutartimi nutarė netenkinti ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (vykdymo veiksmų sustabdymo). Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, jog atskirasis skundas dėl 2015-10-01 nutarties yra iš esmės nepagrįstas dėl žemiau nurodytų motyvų.
Apeliantas nurodo, jog teismas ne tik turėjo ir galėjo spręsti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bet ir galėjo ir turėjo tinkamai ir teisiškai įvertinti neteisėtus ir piktavališkus antstolio patvarkymus ir jo netinkamus bei neteisėtus veiksmus, bei imtis atitinkamų priemonių. Pagal CPK 510 straipsnio 2 dalį, skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą. Jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo. Jeigu antstolis patenkina skundą, jis priima patvarkymą. Jeigu antstolis patvarkymu atsisako patenkinti skundą, skundas kartu su vykdomąją byla persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Taigi, apeliantas nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti antstolio veiksmus, kadangi skundas dėl antstolio veiksmų buvo pateiktas teismui dėl aplinkybės, jog apeliantas siekė laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai apelianto skundą laikė tik prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sprendė tik prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Esant nurodytoms aplinkybėms apelianto argumentai, jog teismas nepagrįstai nevertino antstolio veiksmų, atmestini.
Apeliantas atskirajame skunde nurodo, jog prašyme labai išsamiai ir pilnai pagrindė savo prašymo ir skundo reikalavimus ir pateikė tinkamai motyvuotus argumentus bei visas faktines šios bylos aplinkybes apie visus galimus neigiamus padarinius dėl antstolio patvarkymų įvykdymo, kol nepasibaigė ir nebus priimti procesiniai sprendimai kitose ginčo šalių civilinėse bylose. Apelianto įsitikinimu, jam siekiama padaryti labai didelę turtinę žalą, nes norima ir siekiama kaip galima greičiau parduoti sutarties turtą labai maža kaina. Per ta laiką, kol bus nagrinėjami pareiškėjo skundai ir prašymai, sutarties turtas gali būti parduotas.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, jog taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų bei juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013). Pagal teismų praktiką, teismo atliekamas preliminarus (lot. prima facie) ieškinyje išdėstytų teisinių ir faktinių argumentų vertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas dėl to, kad ieškovas pasirinko neleistiną savo civilinių teisių gynybos būdą, prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).
Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai netenkino pareiškėjo A. C. prašymo dėl vykdymo veiksmų sustabdymo, kol nebus išnagrinėtas skundas dėl antstolio veiksmų ir kiti ginčai, nes tokios laikinosios apsaugos priemonės pritaikymas šiuo atveju neatitiktų tokia priemone siekiamų įstatyme įtvirtintų tikslų. A. C. (skolininkas), prašydamas sustabdyti vykdymo veiksmus, nepateikė jokių objektyvių, motyvuotų ir konkrečių argumentų ir įrodymų, patvirtinančių, kad laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas pažeidžia jo (skolininko) interesus ir kelia grėsmę būsimo teismo sprendimo galimam įvykdymui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje taip pat nenustatyta aplinkybių ir nepateikta jokių įrodymų, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, tačiau tenkinus skundą dėl antstolio veiksmų, gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanoma apginti skolininko teises ir teisėtus interesus. Vien skolininko A. C. teiginiai apie antstolio V. M. ir išieškotojo Danske Bank, veikiančio per Danske Bank Lietuvos filialą, priimtų sprendimų nepagrįstumą, savaime, neteikiant jokių kitų įrodymų ir motyvų, nesudaro pagrindo tenkinti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau nei būtina teisėtam tikslui pasiekti.
Esant tokiam teisiniam reglamentavimui nagrinėjamu atveju teismas neturėjo teisinio pagrindo sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0240/14/03883. Išieškojimo veiksmų sustabdymas dėl to, kad apeliantas teikia skundus dėl antstolio veiksmų, pažeistų Danske Bank, veikiančio per Danske Bank Lietuvos filialą, kurio naudai turi būti vykdomas išieškojimas, teises bei įstatymų saugomus interesus, būtų nesuderinamas su teismo sprendimo ar nutarties privalomumo principu (CPK 18 str.), taip pat su bendraisiais teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 str.). Pažymėtina ir tai, kad antstolio veiksmų nesąžiningumą apeliantas grindžia bendro pobūdžio argumentais dėl antstolio veiksmų, pažeidžiančių sąžiningumo, šalių teisių ir pareigų pusiausvyros principus.
Kiti apelianto argumentai nesusiję su nagrinėjamu klausimu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.
Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 2 dalimi, už atskiruosius skundus žyminis mokestis nemokamas, išskyrus atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Už atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių turi būti sumokamas dvidešimt vieno (21) euro žyminis mokestis. Byloje nėra dokumentų, pagrindžiančių žyminio mokesčio sumokėjimą už atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, todėl, atskirąjį skundą patenkinus, 21 EUR žyminis mokestis valstybės naudai priteisiamas iš ieškovo (CPK 93 str. 1 d.)
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo ) A. C. (a.k. (duomenys neskelbtini) 21,00 (dvidešimt vieno euro, 00 ct) EUR žyminį mokestį už atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.