Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.2.3.1; 3.2.4.9.1.1; 3.2.4.9.1.2; 3.2.6.1; 3.2.6.5; 3.2.6.13

2020 m. balandžio 14 d.

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. M. ieškinį atsakovui A. K. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo ir jo įsiskolinimo priteisimo, išvadą byloje duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir jos argumentai

1. I. O. M. prašo nustatyti nepilnamečio vaiko L. K., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su jos motina O. M.; nustatyti, kad atsakovas A. K. bendrauja su nepilnamete dukra ieškovės gyvenamojoje vietoje kas antrą mėnesio savaitgalį nuo 12.00 val. iki 18.00 val.; priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio į teismą padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, sumą kasmet indeksuojant įstatymo nustatyta tvarka, paskiriant priteistomis lėšomis uzufrukto teise naudotis vaiko motiną; priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko 2 000,00 Eur išlaikymo įskolinimą; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 61 – 63).

2. Nurodoma, kad ieškovė su atsakovu (duomenys neskelbtini) susilaukė dukros. Atsakovas geranoriškai pripažino tėvystę ir gimimo liudijime tėvu įrašytas A. K.. Atsakovas kurį laiką dirbo, prisidėjo prie šeimos išlaikymo, tačiau vartojo alkoholinius gėrimus. 2014, 2015 m. buvo užsikodavęs, tuo metu alkoholinių gėrimų nevartojo, rūpinosi ieškove ir dukra. Nuo 2018 m. sausio mėnesio pradėjo gyventi atskirai. Nuo to laiko atsakovas neteikia nepilnametei L. K. išlaikymo, su ja nebendrauja. Ieškovė su nepilnamete dukra gyvena panaudos teise naudojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), naudojasi vienu kambariu su patogumais. Dukrai sudarytos tinkamos gyvenimo ir ugdymo sąlygos, turi savo žaidimų kampelį, jai užtikrintos teisės į saugią ir sveiką aplinką. Nepilnametė duktė gyvena su ieškove, ji ją prižiūri, auklėja, teikia materialinį išlaikymą, todėl gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ieškove, jos motina O. M.. Nepilnametės dukros poreikių tinkamam tenkinimui kas mėnesį būtina skirti išlaikymui apie 400,00 Eur. Vaiko maitinimui skiriama apie 150,00 Eur, aprangai, avalynei – 70,00 Eur, būsto išlaikymui po 50,00 Eur vienam asmeniui (mokestis už šildymą, elektra ir kt.), namų apyvokos daiktai, tenkantys vienam asmeniui – 20,00 Eur, vaistams, vitaminams – 30,00 Eur, vaiko lavinimo priemonės (knygelės, mokymo priemonės, žaislai) – 60,00 Eur, higienos priemonės – 20,00 Eur. Dukra gyvena su ieškove, jai vienai tenka pareiga suteikti dukrai gyvenamąjį plotą, sudaryti tinkamas sąlygas jos auginimui ir vystymuisi, taip pat tenka kasdieninė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių nekompensuos jokio išlaikymo priteisimas. Šiuo metu ieškovės mėnesinės pajamos yra apie 450,00 Eur. Ieškovė neturi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto nei transporto priemonių. Tėvų pareigos išlaikyti vaikus yra lygios, todėl iš atsakovo nepilnametės dukros išlaikymui turi būti priteista po 200,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki dukros pilnametystės. Atsakovas nepilnametei neteikia išlaikymo nuo 2019 m. gegužės mėn. 1 d., todėl turi būti priteisiamas 2 000,00 Eur išlaikymo įsiskolinimas nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki ieškinio padavimo teismui dienos 2019 m. lapkričio 21 d. (200,00 Eur x 10).

II. Atsakovo ir išvadą byloje duodančios institucijos argumentai

3. Atsakovui A. K. adresuota ieškinio kopija ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti įteikti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso proceso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka – asmeniškai. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 122 – 123, 124).

4. Išvadą byloje duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba 2019 m. gruodžio 6 d. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad I. O. M. su dukra L. K. gyvena nuomojamame vieno kambario ir virtuvės bute su visais patogumais. Šeimos buities ir gyvenimo sąlygos geros, aplinka tinkama augti nepilnametei. O. M. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos darbo užmokestis apie 450,00 Eur. Šeimos pajamas sudaro 50,00 Eur išmoka vaikui ir darbo užmokestis. Bendros šeimos mėnesio pajamos 500,00 Eur. Nepilnametė L. K. sveika, registruota UAB „MediCa klinika“ pas gydytoją R. K.. Mergaitė lanko „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijos 1 klasę, ugdymo įstaigoje lanko šokių būrelį (būrelis nemokamas). O. M. neterminuotai apribota motinos valdžia jos nepilnamečių vaikų A. M. bei I. M. atžvilgiu, vaikams nustatyta nuolatinė globa globėjų šeimoje. Pokalbio su O. M. metu išsiaiškinta, kad šalys gyvena skyrium nuo 2018 m. sausio mėnesio. Šalims gyvenant skyrium atsakovas visiškai nusišalinęs nuo dukters auklėjimo ir išlaikymo, visa našta, susijusi su mergaitės auklėjimu ir išlaikymu, tenka ieškovei. Pokalbio metu išsiaiškinta, jog nepilnametė L. K. bijo tėčio, kai jis būna neblaivus. Kai tėtis būna blaivus, mergaitė su juo bendrauja noriai. Atsižvelgiant į įstatyme įtvirtintas nuostatas, į mergaitės amžių, į tai, kad nuo 2018 m. sausio mėnesio ji auga tik su motina, Skyrius palaiko ieškovės reikalavimus ir daro išvadą, kad L. K. gyvenamosios vietos nustatymas su motina O. M., prašoma priteisti išlaikymo suma po 200,00 Eur mokama kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, priteistomis lėšomis uzufrukto teise paskiriant naudotis motiną O. M., neprieštarauja nepilnametės L. K. interesams. Taip pat Skyrius palaiko ir išlaikymo įsiskolinimo klausimą. Skyrius daro išvadą, kad prašomos maksimalios bendravimo tvarkos nustatymas neprieštarauja nepilnametės L. K., interesams (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 128 – 130).

5. Civilinė byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 235 straipsnio 6 dalies pagrindu, ieškovei pateikus prašymą, o atsakovui – sutikimą nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 126, 127).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys tenkinamas iš dalies.

1 III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. L. K. gimė (duomenys neskelbtini), tėvai – O. M. ir A. K. (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 5). O. M., gyvenančios (duomenys neskelbtini), šeimos sudėtį sudaro dukra L. K., gimusi 2(duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 6).

7. Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaikų interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką nurodo, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, 2008 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).

8. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovės reikalavimų neginčijo, todėl daroma išvada, kad tarp šalių nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vaiko motina (ieškove). Byloje nėra duomenų, kad ieškovė netinkamai auklėtų ir prižiūrėtų dukrą, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaiko interesams. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba neprieštaravo reikalavimui šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos išvadoje nurodyta, kad šeimos buities ir gyvenimo sąlygos geros, aplinka tinkama augti nepilnametei. Išvadoje taip pat nurodyta, kad, ieškovės teigimu, šalys gyvena skyrium nuo 2018 m. sausio mėnesio, atsakovas visiškai nusišalinęs nuo dukters auklėjimo ir išlaikymo, nepilnametė L. K. bijo tėčio, kai jis būna neblaivus.

9. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, daroma išvada, kad ieškovės ir nepilnamečio vaiko tarpusavio emocinis ryšys yra glaudesnis, šalių nepilnametei dukrai ieškovės aplinka yra įprastinė aplinka, joje yra susiformavę šalių nepilnamečio vaiko socialiniai ryšiai. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, įskaitant teisiškai reikšmingą aplinkybę, kad ieškovė su dukra visą laiką gyvena kartu, ieškovės teigimu, atsakovas dukra nesirūpina, teismas sprendžia, kad tikslinga vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove.

10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.156 straipsnis reglamentuoja, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams. CK 3.170 straipsnyje numatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Taip pat, tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.

11. Ieškovė prašo teismo nustatyti jos siūlomą su atsakovu bendravimo su vaiku tvarką, t. y. nustatyti, kad atsakovas bendrauja su nepilnamečiu vaiku jos gyvenamojoje vietoje kas antrą mėnesio savaitgalį nuo 12.00 val. iki 18.00 val. Spręsdamas dėl vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarkos nustatymo, teismas pažymi, kad ieškovės ieškinyje prašoma nustatyti vaiko ir motinos bendravimo tvarka, sudaro galimybes skyrium gyvenančiai tėvui dalyvauti auklėjant vaiką. Nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra surinkta (pateikta) jokių įrodymų, kad ieškovės siūloma bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka galėtų turėti kokios nors neigiamos įtakos nepilnamečio vaiko L. K. teisėms ar teisėtiems interesams. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu nebuvo aktyvus ir nepateikė pasiūlymų dėl jo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos. Iš ieškovės nurodytų aplinkybių matyti, kad ieškovė nedraudžia vaikui bendrauti su tėvu, tačiau tėvas su vaiku nebendrauja. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, neprašė keisti ieškovės siūlomos bendravimo tvarkos, tarp šalių nėra ginčo dėl bendravimo tvarkos ir nėra duomenų, kad atsakovas pažeidinėja vaikų teises, teismas nustato ieškovės ieškinyje siūlomą atsakovo A. K. bendravimo su nepilnamečiu vaiku L. K. tvarką.

12. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes.

13. Įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Pagal susiformavusią teismų praktiką, orientaciniu kriterijumi, nustatant priteisiamo išlaikymo vaikui dydį, laikoma CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013). Nuo 2020 m. sausio 1 d. patvirtinta minimali mėnesinė alga yra apie 467,00 Eur (607,00 Eur – bruto). Minėta suma laikytina pakankama būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti, t. y. patenkinti vaiko poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

14. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo po 200,00 Eur periodinių išmokų per mėnesį vaiko išlaikymui. Ieškovė nurodo, kad nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimui kas mėnesį būtina skirti 400,00 Eur: vaiko maitinimui 150,00 Eur, aprangai, avalynei – 70,00 Eur, būsto išlaikymui po 50,00 Eur vienam asmeniui (mokestis už šildymą, elektra ir kt.), namų apyvokos daiktai, tenkantys vienam asmeniui – 20,00 Eur, vaistams, vitaminams – 30,00 Eur, vaiko lavinimo priemonės (knygelės, mokymo priemonės, žaislai) – 60,00 Eur, higienos priemonės – 20,00 Eur.

15. Ieškovė nenurodė ar dukra turi specialiųjų poreikių, taip pat nepateikė su vaikų įprastiniais poreikiais susijusias išlaidas patvirtinančių duomenų. Atsižvelgiant į tai, kad įrodinėjant įprastinius vaiko poreikius maistui, aprangai, laisvalaikiui, nereikšminga, kad tokie įrodymai būtų pateikti, nes tokie vaiko poreikiai yra savaime suprantami (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 1 punktas), kad 400,00 Eur sumą apima teismų praktikoje nustatytas orientacinis kriterijus įprastiniams vaikų poreikiams patenkinti, teismas su vaiko poreikiais susijusias išlaidas ir jų dydį laiko įrodytu.

16. Vertindamas asmens, turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, turtinę padėtį, teismas atsižvelgia į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011). Nurodyti kriterijai taikomi vadovaujantis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu bei proporcingumo principu tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties. Pastarasis principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti realią tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010).

17. I. O. M. priklauso transporto priemonė: VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 65 – 66). O. M. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ jos darbo užmokestį per mėnesį sudarė apie 450,00 Eur, nuo 2019 m. gruodžio 9 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 9 – 10, 74). Ieškovei nepriklauso nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, AIS informacinės sistemos duomenimis vykdomųjų bylų ieškovės atžvilgiu nėra (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 8, 67 – 73).

18. Atsakovas A. K. nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 76, 108). Nuo 2018 m. liepos 10 d. iki 2019 m. balandžio 9 d. gavo 251,89 Eur mėnesinę išmoką iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus, nuo 2018 m. gruodžio 3 d. iki 2019 m. balandžio 23 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2019 m. balandžio 24 d. iki 2019 m. birželio 30 d. gavo išmoką iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus apie 251,89 Eur per mėnesį (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 100 – 103). AIS informacinės sistemos duomenimis atsakovo atžvilgiu vykdomi priverstiniai išieškojimai: Valstybinei mokesčių inspekcijai 505,00 Eur už baudas, išieškotojai J. B. 2 189,92 Eur (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 77 – 100). Duomenų, kad atsakovas turėtų kitų išlaikytinių, teismas neturi.

19. Vertinant atsakovo finansinę padėtį, atkreipiamas dėmesys, kad į bylą atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad, turėdamas pareigą vykdyti finansinius įsipareigojimus nepilnamečiui vaikui, būtų siekęs padidinti savo pajamas. Duomenų, kad atsakovas turėtų sveikatos problemų, dėl kurių negalėtų dirbti ar darbo galimybės būtų ribotos, taip pat nėra pateikta. Pagal teismo nustatytas faktines aplinkybes abiejų šalių finansinė padėtis yra sunki. Atsakovas neprisideda prie dukros išlaikymo, o ieškovė pagal gaunamas pajamas savarankiškai gali tenkinti tik minimalius dukros poreikius. Teismas sprendžia, kad vaiko poreikiams tenkinti pakanka 400,00 Eur sumos. Teismo nustatyta išlaikymo dydžio suma atitinka Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką, kurioje nurodoma, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Atsakovui kaip tėvui keliami reikalavimai pagal jo realias galimybes imtis visų įmanomų priemonių gauti pajamas, leidžiančias teikti šalių nepilnamečiui vaikui ieškovės prašomą 200,00 Eur dydžio išlaikymo dalį.

20. Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, taip pat teismui nustačius, kad išlaikymo dydis užtikrina vaiko interesus, nesant pagrindo spręsti, kad vieno iš tėvų turtinė padėtis lemia poreikį vaiko išlaikymui skiriamą sumą dalinti ne po lygiai, ieškinio dalis dėl išlaikymo priteisimo tenkinama, priteisiant iš atsakovo A. K. nepilnamečiui vaikui L. K. išlaikyti po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo civilinės bylos iškėlimo dienos (2019 m. gruodžio 2 d.) iki vaiko pilnametystės. Vaikui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skiriama ieškovė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Ieškovei išaiškinama, kad vaikų išlaikymui gautas sumas ji gali naudoti išimtinai tik nepilnamečio vaiko interesams (CK 3.203 straipsnis). Išlaikymas kasmet indeksuojamas vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

21. Ieškovė nurodė, kad atsakovas nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. lapkričio 21 d. vaikui išlaikymo neteikė. Ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už 10 mėnesių po 200,00 Eur, t. y. 2 000,00 Eur. Pažymėtina, kad pagal ieškovės nurodytus duomenis, jog atsakovas nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. lapkričio 21 d. vaikui išlaikymo neteikė, įsiskolinimas sudaro 6 mėnesius. Remiantis CPK 178 straipsniu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Ieškovė nepateikė jokių duomenų, jog išlaikymo įsiskolinimas yra 2 000,00 Eur, todėl išlaikymo įsiskolinimas mažinamas. Spręsdamas dėl išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo, teismas atsižvelgia į vaiko poreikius, į tai, kad nurodytu laikotarpiu ieškovė viena teikė išlaikymą dukrai, kad nėra jokių duomenų, jog per nurodytą laikotarpį atsakovas dukrai išlaikymą būtų papildomai teikęs, ir konstatuoja, kad ieškinys šioje dalyje tenkinamas iš dalies ir iš atsakovo priteisiamas 1 200,00 Eur išlaikymo įsiskolinimas, skaičiuojamas po 200,00 Eur per mėnesį nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. lapkričio 21 d. (6 mėnesiai).

22. Sprendimo dalis dėl išlaikymo vykdoma skubiai (CPK 282 straipsnis). Šalims išaiškinama, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaikų poreikiams, jo sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

23. Remiantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai. Bylos rezultatas yra palankus ieškovei, kuri Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2019 m. spalio 8 d. sprendimu atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir jai suteikta antrinė teisinė pagalba (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 11 – 12).

24. Bylose dėl gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo mokamas 75,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis žyminis mokestis turi būti skaičiuojamas pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Dėl išlaikymo priteisimo mokamas 54,00 Eur dydžio žyminis mokestis (200,00 Eur × 12 mėn. × 3 proc. x 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Bylose dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo mokamas 45,00 Eur dydžio žyminis mokestis (2 000,00 Eur × 3 proc. x 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Reikalavimus dėl gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos ir išlaikymo priteisimo tenkinus visiškai, iš atsakovo valstybės naudai priteisiamas 129,00 Eur žyminis mokestis. Reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo tenkinus 60 procentų, priteisimas 27,00 Eur žyminis mokestis. Iš viso – 156,00 Eur žyminis mokestis.

25. Teismas šioje byloje patyrė 8,76 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai priteisiama 7,88 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (90 procentų nuo 8,76 Eur).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259-270 straipsniu, 385 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio vaiko L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove O. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, kad atsakovas A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) su nepilnamete dukra L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrauja ieškovės O. M. gyvenamojoje vietoje kas antrą mėnesio savaitgalį nuo 12.00 val. iki 18.00 val.

Priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 200,00 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gruodžio 2 d.) iki jos pilnametystės, šią išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 200,00 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui vaikui L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Paskirti ieškovę O. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 156,00 Eur (vieno šimto penkiasdešimt šešių eurų) žyminį mokestį ir 7,88 Eur (septynių eurų ir aštuoniasdešimt aštuonių centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista bylinėjimosi išlaidų suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Vykdyti skubiai sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.