Utenos apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. S. ieškinį atsakovui R. R. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Danijos įmonė „Remygas-BYG“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas ieškinį palaikė.

6. Atsakovui ieškinys su priedais ir teismo šaukimai į teismo posėdžius įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. viešo paskelbimo būdu, bei per atsakovo darbovietę UAB „(duomenys neskelbtini)“ (Sodra duomenimis, atsakovo draudimo laikotarpis nuo 2021-01-13 iki 2021-04-08). Trečiajam asmeniui Danijos įmonei „Remygas-BYG“ ieškinys su priedais įteiktas 2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse nustatyta tvarka, teismo šaukimai, nepavykus jų įteikti Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1393/2007 nustatyta tvarka, įteikti CPK 130 straipsnio nustatyta tvarka, teismo šaukimas į 2021 m. balandžio 26 d. 9.00 val. teismo posėdį išsiųstas ieškovo 2021 m. kovo 29 d. pateiktame Danijos juridinių asmenų registro išraše nurodytu el. pašto adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas ir trečiasis asmuo į teismo posėdžius neatvyko, atidėti teismo posėdžių neprašė, nedalyvavimo priežastys nežinomos, todėl, vadovaujantis CPK 246 straipsnio 2 dalimi ir 247 straipsnio 2 dalimi, byla teismo posėdyje išnagrinėta nedalyvaujant atsakovui ir trečiajam asmeniui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmetamas.

7. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas E. S. (duomenys neskelbtini), socialinio draudimo numeris (duomenys neskelbtini)) 2019 m. gegužės 16 d. su Danijoje registruota įmone Remygas-BYG ((duomenys neskelbtini), įmonės kodas 38426605) pasirašė neterminuotą valandinio darbo sutartį, pagal kurią ieškovas buvo įdarbintas dirbti dailide, o įmonė įsipareigojo mokėti 110 kr/val darbo užmokestį neatskaičius mokesčių (darbo sutarties 1.1, 4.1 punktai). Darbo sutartyje buvo numatyta, kad jei tarp darbuotojo ir įmonės kyla nesutarimai, kurių jie negali išspręsti tarpusavyje, nesutarimus sprendžia Danijos teismas pagal Danijos teisę (darbo sutarties 11.2 punktas). Įmonės vardu darbo sutartį pasirašė jos direktorius R. R. (atsakovas). Iš ieškinyje išdėstytų aplinkybių bei ieškovo ir liudytojo V. K. paaiškinimų matyti, kad darbo funkcijos buvo atliekamos Danijoje. Danijos mokesčių agentūros 2019 metų metinės mokesčių deklaracijos duomenimis, už E. S. (asmens numeris (duomenys neskelbtini)) mokesčiai buvo pradėti skaičiuoti nuo 16.5.2019, apmokestinimo dienos - 230, faktiškai duomenų apie mokėtojo pajamas, skaičiuojamą darbo užmokestį Danijos mokesčių agentūrai nebuvo pateikta, mokestis neapskaičiuotas ir nemokėtas. Ieškovas nurodo, kad iki 2019 m. gruodžio mėn. faktiškai dirbo Danijoje, nurodymus dėl atliekamų darbų duodavo R. R., už darbo laikotarpį nuo 2019 m. birželio mėn. iki 2019 m. gruodžio mėn. susidarė 6628,15 Eur neišmokėto darbo užmokesčio įsiskolinimas, apskaičiuotas bendru ieškovo ir atsakovo sutarimu, kurį ir prašo priteisti iš atsakovo R. R. kaip asmens, asmeniškai atsakingo už įmonės „Remygas-BYG“ prievoles bei žodžiu įsipareigojusio asmeniškai sumokėti darbo užmokesčio įsiskolinimą. Taip pat nurodė, kad įmonės „Remygas-BYG“ veikla nuo 2021-02-01 yra nutraukta, tam patvirtinti pateikė išrašą iš Danijos verslo tarnybos duomenų bazės (https://datacvr.virk.dk), kuriame nurodyta įmonės forma - individuali įmonė, pradžios data – 2017-02-13, nutraukimo data – 2021-02-01, statusas nutraukta, išraše visiškai atsakingu dalyviu nurodomas R. R.. Kadangi įmonės veikla nutraukta, už įmonės įsiskolinimą visu turtu atsako jos savininkas R. R..

8. Įvertinus ieškovo teiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytas, taip pat teismo posėdžio ieškovo ir jo atstovo teikiant paaiškinimus nurodytas aplinkybes, 2021 m. balandžio 26 d. teismo posėdžio metu ieškovo atstovo paaiškinimą dėl galutinio ieškinio faktinio pagrindo suformulavimo, laikytina, kad faktiniu ieškinio pagrindu priteisti 6628,15 Eur neišmokėto darbo užmokesčio įsiskolinimą ieškovas nurodo atsakovo žodžiu duotą įsipareigojimą asmeniškai sumokėti ieškovui Danijos įmonės „Remygas-BYG“ neišmokėtą darbo užmokestį, taip pat tuo, kad atsakovas, būdamas Danijos įmonės „Remygas-BYG“ savininku, yra visiškai atsakingas už Danijos įmonės „Remygas-BYG“ įsipareigojimus.

9. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovo nurodytos faktinės aplinkybės įvertintinos, ar ieškovas pagrįstai darbdavio – Danijos įmonės „Remygas-BYG“, kurios veikla nutraukta po ieškinio pareiškimo teismui, nesumokėto darbo užmokesčio reikalauja tiesiogiai iš įmonės savininko, taip pat ar galima nagrinėjamoje faktinėje situacijoje konstatuoti skolos perkėlimo arba novacijos faktą ar atsakovo sudarytą vienašalį sandorį – įsipareigojimą (pažadą) asmeniškai sumokėti jo turimos ir vadovaujamos įmonės darbo užmokesčio įsiskolinimą ieškovui.

10. Iš ieškinyje išdėstytų aplinkybių, ieškovo ir liudytojo V. K. paaiškinimų, byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovas E. S. su Danijoje registruota įmone „Remygas-BYG“, atstovaujama direktoriaus R. R. (ieškinyje nurodomo atsakovu), 2019 m. gegužės 16 d. pasirašė darbo sutartį, pagal kurią įmonėje buvo įdarbintas dirbti dailide už 110 Danijos kronų valandinį darbo užmokestį, darbo sutartyje numatyta, kad tarp darbuotojo ir įmonės kilę nesutarimai, kurių jie negali išspręsti tarpusavyje, sprendžiami Danijos teisme pagal Danijos teisę, darbo funkcijos buvo atliekamos Danijoje. Ieškovas nurodo, kad jam iš viso nebuvo išmokėta 6628,15 Eur darbo užmokesčio, R. R. žodiniu susitarimu prisiėmė įsipareigojimą sumokėti ieškovui darbo užmokestį už jo vadovaujamą įmonę, todėl ieškovas prašo darbo užmokesčio įsiskolinimą priteisti iš atsakovu nurodomo R. R.. Taigi, iš ieškinyje išdėstytų aplinkybių matyti, kad ieškovo darbdavys buvo Danijos jurisdikcijai priklausantis asmuo - Danijoje registruota įmonė „Remygas-BYG“, darbo funkcijos buvo atliekamos Danijoje. Ieškovas darbdaviui –Danijos įmonei „Remygas-BYG“ ieškinio, kuris pagal Lietuvos ir kitų ES valstybių narių santykiuose su Danija taikomo Europos parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 („Briuselis I“) (Europos Bendrijos ir Danijos Karalystės susitarimo dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo, pasirašyto 2005 m. spalio 19 d. Briuselyje, pagrindu), 21 straipsnį, taip pat pagal ieškovo ir įmonės „Remygas-BYG“ sudarytos darbo sutarties 11.2 punktą, būtų teismingas valstybės narės, kurioje yra darbdavio nuolatinė buveinės vieta, nagrinėjamu atveju – Danijos teismui, nereiškė.

11. Pagal į bylą pateiktus, viešai prieinamus duomenis, įmonės „Remygas-BYG“ forma – individuali įmonė (enkeltmandsvirksomhed), visiškai atsakingas dalyvis – R. R. (https://datacvr.virk.dk – Danijos centrinio verslo registro duomenys); paaiškinta, kad individuali įmonė (enkeltmandsvirksomhed) – asmeniškai valdomas verslas, joje yra vienas savininkas, kuris priima visus sprendimus, savininkas asmeniškai atsako už savo turtą (https://erhversstyrelsen.dk – Danijos verslo tarnybos duomenys) (DOK-7589). Pagal nurodytus požymius tokia įmonė atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.50 straipsnio 4 dalyje numatytą ir Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymu (Žin., 2003, Nr. 112-4991) reglamentuojamą neribotos civilinės atsakomybės juridinį asmenį - individualią įmonę.

12. 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartimi buvo atsisakyta priimti ieškovo E. S. ieškinį atsakovui R. R. dėl skolos – Danijos įmonės „Remygas-BYG“ nesumokėto darbo užmokesčio – priteisimo kaip neteismingą Utenos apylinkės teismo Utenos rūmams, ieškovui išaiškinta, kad su ieškiniu jis turėtų kreiptis į kompetentingą Danijos teismą. Ieškovas, nesutikdamas su teismo nutartimi, procesiniuose dokumentuose (atskiruosiuose skunduose, patikslintame ieškinyje) nurodė, kad prašo iš atsakovo priteisti konkrečią pinigų sumą ir kildina ją ne iš darbo santykių, o iš žodinio ieškovo ir atsakovo susitarimo, kuriuo atsakovas prisiėmė įsipareigojimą sumokėti darbo užmokestį už jo vadovaujamą įmonę „Remygas-BYG“. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu, 2021 m. kovo 29 d. teismo posėdyje, ieškovas, jo atstovas nurodė, kad susitarimo dėl skolos perkėlimo iš įmonės „Remygas-BYG“ atsakovui R. R. neįrodinėja, paaiškėjus, kad „Remygas-BYG“ veikla yra nutraukta, nesumokėtą darbo užmokestį prašo priteisti iš atsakovo kaip subsidiaraus skolininko – įmonės savininko, atsakančio už įmonės prievoles visu turtu, 2021 m. balandžio 26 d. teismo posėdyje, paprašius patikslinti ir galutinai suformuluoti ieškinio faktinį pagrindą, ieškovo atstovas nurodė, kad Danijos įmonės „Remygas-BYG“ nesumokėtą darbo užmokestį prašo priteisti iš atsakovo, nes jis asmeniškai įsipareigojo jį išmokėti ir yra visiškai savo turtu atsakingas už įmonės skolas.

13. Pirminei prievolei, iš kurios kilęs ieškovo reikalavimas atsakovui, t. y. ieškovą ir Danijos įmonę „Remygas-BYG“ siejusiems darbo santykiams, šalių susitarimu turėjo būti taikoma Danijos teisė. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.12 straipsnio 2, 3 dalyse numatyta, kad jeigu užsienio teisės taikymą numato šalių susitarimas, visus su taikomos užsienio teisės turiniu susijusius įrodymus, atsižvelgdama į tos teisės oficialų aiškinimą, jos taikymo praktiką ir doktriną atitinkamoje užsienio valstybėje, pateikia ginčo šalis, kuri remiasi užsienio teise, ginčo šalies prašymu teismas gali padėti jai surinkti informaciją apie taikytiną užsienio teisę; jeigu teismui ar ginčo šaliai, kuri remiasi užsienio teise, nepavyksta įvykdyti šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos pareigos, taikoma Lietuvos Respublikos teisė. Ieškovas po to, kai teismo posėdžio metu buvo pasiūlyta pateikti papildomus įrodymus dėl taikytinos užsienio teisės turinio, pateikė prašymą ir nurodė, kad konkrečių teisės aktų, reglamentuojančių nurodytą klausimą rasti nepavyko, taip pat nurodė, kad neprašo taikyti užsienio teisės ir ja nesiremia, byloje esanti darbo sutartis buvo sudaryta ne tarp ieškovo ir atsakovo, o tarp ieškovo ir trečiojo asmens, be to, jei ieškovui nepavyksta įvykdyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 808 straipsnio 3 dalyje numatytos pareigos, taikytina Lietuvos teisė.

14. Darytina išvada, kad ieškovas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.12 straipsnio 2 dalyje numatytos pareigos neįvykdė ir į bylą pateiktais įrodymais nepagrindė, kad pagal Danijos teisės aktus darbuotojas, kuriam neišmokėtas darbo užmokestis, turi pasirinkimo teisę ir reikalavimą dėl darbo užmokesčio priteisimo gali reikšti tiesiogiai individualios įmonės savininkui, o ne darbdaviui – įmonei, taip pat nepateikė konkrečių įrodymų dėl individualios įmonės savininko atsakomybės formos.

15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.50 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jei prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyviai, jei įstatymai nenustato kitaip. Kai juridinis asmuo (kreditorius arba skolininkas) likviduojamas, prievolė baigiasi, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai prievolę turi įvykdyti kiti asmenys (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.128 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis išdėstytomis nuostatomis, individualaus įmonės savininko atsakomybė yra subsidiari: visų pirma reikalavimas turi būti reiškiamas pagrindiniam skolininkui – darbdaviui individualiai įmonei, o, neužtenkant individualios įmonės turto, už individualios įmonės skolas atsako jos savininkas.

16. Nagrinėjamoje byloje susiklostė situacija, kad po to, kai 2020 m. rugpjūčio 27 d. ieškovas pareiškė ieškinį atsakovui, Danijos įmonės „Remygas-BYG“ veikla nuo 2021 m. vasario 1 d. buvo nutraukta. Tačiau tuo pačiu pažymėtina, kad ieškovas po to, kai 2020 m. rugsėjo 2 d. bei 2020 m. rugsėjo 25 d. nutartimis buvo atsisakyta priimti jo ieškinį atsakovui R. R. dėl skolos – Danijos įmonės nesumokėto darbo užmokesčio - priteisimo kaip neteismingą ir išaiškinta, kad su ieškiniu jis turėtų kreiptis į kompetentingą Danijos teismą, su ieškiniu darbdaviui į Danijos kompetentingą teismą nesikreipė, taigi veikė savo rizika. Todėl, nesant duomenų, kad nesumokėto darbo užmokesčio nebuvo galima išieškoti iš darbdavio – Danijoje registruotos įmonės „Remygas-BYG“, nėra pagrindo tenkinti tiesioginį reikalavimą individualios įmonės savininkui ir šios įmonės (darbdavio) nesumokėtą darbo užmokestį kaip skolą priteisti iš šios įmonės savininko, kad ir atsakančio visu turtu.

17. Ieškinio faktinio pagrindo suformulavimas yra išskirtinai ieškovo pareiga. Tiek šalindamas ieškinio trūkumus, tiek bylos nagrinėjimo metu galutinai suformuluodamas ieškinio faktinį pagrindą ieškovas nurodė aplinkybes dėl neišmokėto darbo užmokesčio, įmonės savininko visiškos atsakomybės už įmonės prievoles, subsidiaraus atsakomybės pobūdžio, atsakovo įsipareigojimo asmeniškai sumokėti neišmokėtą darbo užmokestį. Tai gi, nors pats ieškovas civilinės atsakomybės sąlygų neįrodinėjo, šių ieškovo nurodytų ir įrodinėtų faktinių aplinkybių dėl darbo užmokesčio neišmokėjimo, subsidiarios savininko atsakomybės už įmonės prievoles, įsipareigojimo asmeniškai sumokėti įmonės įsiskolinimą nėra pagrindo teisiškai kvalifikuoti kaip atitinkančių Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.50 straipsnio 3 dalyje numatytas civilinės atsakomybės sąlygas.

18. Pagal ieškovo nurodytas faktines aplinkybes byloje nėra pagrindo konstatuoti ir buvus šalių susitarimą dėl skolos perkėlimo arba novaciją ar vienašalį sandorį – atsakovo įsipareigojimą asmeniškai sumokėti įmonės „Remygas-BYG“ (darbdavio) įsiskolinimą ieškovui.

19. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.141 straipsnį, novacija – esamos prievolės pakeitimas nauja, turinčia skirtingą negu ankstesnioji prievolė dalyką ar skirtingą įvykdymo būdą. Novacija taip pat laikoma pradinio skolininko pakeitimas nauju, kai pradinį skolininką kreditorius atleidžia nuo prievolės įvykdymo arba veiksmai, kai naujas kreditorius pakeičia ankstesnįjį, o skolininkas atleidžiamas nuo prievolės vykdymo ankstesniam kreditoriui. Novacija yra vienas iš prievolių pasibaigimo būdų, todėl visais novacijos atvejais, nepriklausomai nuo to, kas keičiasi (dalykas, įvykdymo būdas, subjektinė sudėtis), egzistuojanti prievolė pasibaigia ir jos vietoje sukuriama nauja. Novacija nepreziumuojama, todėl visada turi būti aiškiai ir neabejotinai pareikšta (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.141 straipsnio 2 dalis). Pagal kasacinio teismo suformuotą novacijos instituto teisės normų aiškinimo ir taikymo praktiką, dėl prievolės pasibaigimo novacijos būdu turi būti prievolės šalių susitarimas, jų suderintos valios pareiškimas, nedviprasmiškai išreikštas. Paprastai šalys, sudarydamos naują sutartį, joje nurodo, kad šios (naujos) sutarties sudarymas panaikina esamą ir sukuria naują prievolę, tačiau šalių susitarimas dėl novacijos gali būti išreiškiamas keliose sutartyse arba kitokiu būdu. Nepriklausomai nuo pareiškimo būdo, novaciją galima konstatuoti tik esant įrodymų, jog prievolės šalys aiškiai ir neabejotinai išreiškė savo valią pakeisti vieną prievolę kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „L. V.“ v. UAB „Homo Fabu“, bylos Nr. 3K-3-274/2004; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos dujos“ v. AB „Kauno energija“, bylos Nr. 3K-7-378/2005; 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. Ž. v. V. A., bylos Nr. 3K-3-279/2007; kt.). Esant ginčui dėl įvykusios novacijos, šalis, kuri remiasi novacija, turi įrodyti, jog novacija įvyko (CPK 178 straipsnis).

20. Skolos perkėlimo atveju viena iš prievolės šalių – skolininkas – pakeičiamas kitu asmeniu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.115 straipsnis). Skolos perkėlimo iniciatyva gali kilti tiek iš skolininko, tiek iš kreditoriaus, tiek iš trečiojo asmens (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.50, 6.116 straipsniai), tačiau bet kuriuo atveju skolos perkėlimas galimas tik esant kreditoriaus sutikimui. Skolos perkėlimo sutartis turi būti rašytinė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.118 straipsnis). Perkeliant skolą pradinė prievolė išlieka, nepasibaigia, kinta tik subjektinė prievolės sudėtis, nes skola pagal prievolę perkeliama trečiajam asmeniui – naujajam skolininkui. Taigi skolos perkėlimo atveju nei prievolė, nei jos pagrindu atsiradęs reikalavimas, taip pat ir kreditorius nesikeičia, keičiasi tik skolininkas, vietoje kurio atsiranda naujas skolininkas, iki tol teisiniame santykyje nedalyvavęs.

21. Nagrinėjamoje byloje nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad vyko prievolės novacija ar skolos perkėlimas. Ieškovas nenurodė buvus rašytinį susitarimą tarp jo ir atsakovo, byloje tokio dokumento nėra. Ieškovo pateiktas susirašinėjimo socialiniame tinkle „Messenger“ su, ieškovo nurodymu, R. R. išrašas, jo turinys taip pat neleidžia daryti išvados apie aiškiai ir neabejotinai išreikštą atsakovo valią asmeniškai prisiimti skolinius įsipareigojimus ieškovo atžvilgiu, taip pat ir mokestines prievoles (iš darbo santykių) Danijos valstybės atžvilgiu. Bylos duomenimis, R. R. buvo įmonės „Remygas-BYG“ savininkas, tuo pačiu jos vadovas, todėl šio asmens pasisakymai apie įmonės veiklą, skolas, jų mokėjimą gali būti vertintini kaip pareiškimai atstovaujant įmonę, o ne kaip pareiškimai dėl asmeninių atsakovo įsipareigojimų. Pats ieškovo pateikto susirašinėjimo turinys neaiškus tiek valios išreiškimo, tiek galimų įsipareigojimų dydžio prasme. Susirašinėjime minimos skirtingos, tikėtina, pinigų sumos, prie kai kurių nėra nurodyta sumos valiuta, minimas asmuo, vardu H., teigiama, kad tai jis neatsiskaito tiek su ieškovu, tiek su atsakovu, kad „jis yra skoloje“, ieškovas rašo, kad jam buvo pasakyta paskambinti kitą dieną, kai tas asmuo bus suradęs asmenį, mokantį angliškai. Ieškovas į bylą pateikė du pavedimus – 2020 m. vasario 17 d. pavedimas iš V. M. (ieškovo nurodymu, atsakovo sugyventinės) sąskaitos 2000 Eur sumai, mokėjimo paskirtyje nurodyta „už atliktus darbus“, bei 2020 m. kovo 2 d. pavedimas 1300 Eur sumai, mokėjimo paskirtyje nurodyta „R. R.“. Ieškovas nurodo, kad toks dalinis prievolės įvykdymas patvirtina atsakovo prievolės sumokėti ieškovui ieškinyje nurodytą sumą buvimą. Tačiau iš to paties susirašinėjimo matyti, kad po šių pervedimų, 2020 m. kovo 31 d., ieškovui rašoma, kad su juo yra visiškai atsiskaityta, atsakovas ieškovui nieko neskolingas. Liudytoju apklaustas V. K. paaiškino kartu su ieškovu dirbęs Danijoje pas R. (atsakovą R. R.), kuris žadėjo atsiskaityti per E. S., tačiau tikslių sumų, nei buvusios skolos, nei per E. S. perduotų pinigų, įvardinti negalėjo. Įvertinus šias aplinkybes, nėra pagrindo daryti išvadą tarp ieškovo ir atsakovo buvus susitarimą, kuriuo atsakovas aiškiai ir neabejotinai prisiėmė pareigą asmeniškai sumokėti ieškovui ieškinyje nurodytą sumą – 6628,15 Eur.

22. Nurodytų motyvų pagrindu nėra pagrindo konstatuoti įvykus ir vienašaliam sandoriui – atsakovo duotam, jį įpareigojančiam pažadui sumokėti ieškovui ieškinyje nurodytą 6628,15 Eur sumą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.63 straipsnio, reglamentuojančio sandorių sampratą ir rūšis, 1 dalyje nustatyta, kad sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Kasacinis teismas, aiškindamas sandorio sampratą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, yra nurodęs, jog esminis sandorio požymis, skiriantis jį nuo kitų teisinių veiksmų, yra jo subjektų valia, nukreipta sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ar pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Sandorio sudarymo priežastis paprastai yra sandorį sudarančių asmenų poreikiai (interesai), formuojantys vidinę sandorio dalyvių valią ir nulemiantys sandorio pagrindą (teisinį tikslą). Neturintys esminio valios elemento – siekio sukurti tam tikras civilines teises ir pareigas – veiksmai nėra sandoriai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546-915/2015; 2018 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-442-313/2018, 44 punktas). Byloje esantys duomenys, aptarti šio sprendimo 21 punkte, neįrodo buvus tokį vienašalį atsakovo sandorį.

23. Vienu iš motyvu tenkinti ieškinį ieškovas, jo atstovas nurodė tai, kad atsakovui apie procesą žinoma, atsakovas, žinodamas apie ieškinio reikalavimus, prieštaravimų jiems nereiškė. Nagrinėjamoje byloje ieškinys, neįteikus jo ieškinyje nurodytu adresu, atsakovui R. R. buvo įteiktas viešo paskelbimo būdu, kadangi bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad atsakovas yra deklaravęs išvykimą į užsienio valstybę – Daniją. Trečiajam asmeniui įmonei „Remygas-BYG“ ieškinys įteiktas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1393/2007 nustatyta tvarka, įteikimo pažymėjime asmeniu, kuriam įteiktas ieškinys, nurodytas V. B.. Vėlesni procesiniai dokumentai (teismo šaukimai, pakartotinai ir ieškinys) atsakovui ir trečiajam asmeniui įteikti viešo paskelbimo būdu bei atsakovo darbovietės UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracijai. Atsakovo pasirašyto patvirtinimo apie procesinių dokumentų gavimą byloje nėra. Prieš 2021 m. kovo 29 d. teismo posėdį UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas telefonu pranešė teismui, kad neturi galimybės perduoti procesinių dokumentų atsakovui, nes atsakovas jau kurį laiką į darbą neatvyksta, jų žiniomis, galimai yra vėl išvykęs į Daniją, apie tai byloje dalyvaujantiems asmenims buvo pranešta 2021 m. kovo 29 d. teismo posėdžio metu (informacinė pažyma, garso įrašo eigos laikas 09:02:33). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovo atsiliepimo byloje nepateikimas ar nedalyvavimas teismo posėdžiuose nelaikytinas jo pozicijos dėl ieškinio pareiškimu ar ieškinyje nurodytų faktų pripažinimu.

24. Remdamasis tuo, kas paminėta, teismas ieškinį atmeta.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

25. Ieškovas byloje patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas: 149 Eur žyminio mokesčio, 44,87 Eur už vertimo paslaugas MB „Kalbų žodynas“, 1600 Eur advokato pagalbai apmokėti. Atmetus ieškinį, ieškovui jo bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnis).

26. Byloje susidarė 12,91 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios, atmetus ieškinį, valstybei priteisiamos iš ieškovo (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo E. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 12,91 Eur (dvylika eurų 91 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteistas bylinėjimosi išlaidas privalu sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.