Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Vilniaus rajone atstovui D. C.,

teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės J. S. patikslintą ieškinį atsakovui J. S. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jam priteisimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, bei atsakovo J. S. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, suinteresuoti asmenys – UAB „IPF Digital Lietuva“, Bigbank AS filialas, UAB „4finance“, UAB „Julianus Inkaso“, UAB „Credit Service“, institucija byloje teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė J. S. patikslintu ieškiniu atsakovui J. S. prašo (2 t., b.l. 2-9):

- ieškovės ir atsakovo santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini)Vilniaus rajono savivaldybės administracijos CM skyriuje (įrašo Nr.187) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių katės;

- nustatyti nepilnamečio vaiko E. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vieta su motina J. S.;

- priteisti iš atsakovo J. S. nepilnametės dukters E. S., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo patikslinto ieškinio padavimo dienos iki dukters pilnametystės; vaiko išlaikymui skirtų pinigų tvarkytoja paskirti ieškovę;

- patvirtino, jos įsipareigojimą sumokėti atsakovui 6 065,00 Eur piniginę kompensaciją už gyvenamojo namo pagerinimą, pinigus sumokant per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos;

- padalinti santuokos metu įgytus baldus ir buitinę techniką ir priteisti:

ieškovei natūra: televizorių LG; sofą-lovą; sieninę drabužių spintą su stumdomomis durimis; valgomojo stalą su 6 kėdėmis; dujinė viryklę; šaldytuvą LG; skalbimo mašiną; dušo kabiną;

atsakovui priteisti natūra: stiklinį žurnalinį staliuką; pusiau odinę sofą-lovą; komodą (5 stalčių); virtuvės baldų komplektą; boilerį; spintelę su kriaukle; pakabinamą spintelę su veidrodžiu;

- atsakovo vardu registruotą automobilį FORD PUMA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti asmeniniu ieškovės turtu;

- ieškovės turimus šiuos įsipareigojimus tretiesiems asmenims pripažinti asmeninėmis jos prievolėmis: UAB „IPF Digital Lietuva“ (buvęs pavadinimas UAB „MCB Finance“) - dėl 900,00 Eur paskolos pagal 2015-05-14 kredito sutartį Nr. 1854768; Bigbank AS filialas - dėl 9380,36 Eur paskolos pagal 2015-06-15 vartojimo kredito sutartį Nr. 1530141/96pa; UAB „Credit Service“ - dėl 600,00 Eur kredito pagal 2015-10-12 vartojimo kredito sutartį Nr. 720284004; UAB „Credit Service“ - dėl 1 985,27 Eur kredito pagal 2015-11-11 vartojimo kredito sutartį Nr. 9790233002; UAB „mogo LT“ - dėl 2 225,25 Eur pagal transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį (išperkamosios nuomos) Nr. RNT11122017/0009;

- po santuokos nutraukimo ieškovei palikti iki santuokos sudarymo turėtą pavardę (duomenys neskelbtini);

- priteisti iš atsakovo valstybės naudai visas bylinėjimosi išlaidas.

Patikslintame ieškinyje nurodė, kad nors su atsakovu gyvename viename name, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau artimų santykių nepalaiko nuo 2016 metų liepos mėnesio. Tarp jų nuolat vyksta konfliktai dėl įvairių priežasčių ir jie nebegali gyventi kartu. Mano, kad abu pažeidė sutuoktinių bendro gyvenimo principus, todėl santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Išlaikymo sau iš atsakovo nereikalauju. Kadangi šalių nepilnametė dukra E. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvena su ieškove, jos gyvenamąją vietą prašo nustatyti su motina. Pažymėjo, kad ieškovė dirba (duomenys neskelbtini) darbininke, darbo užmokestis yra apie 539,20 Eur per mėnesį. Dukra lanko (duomenys neskelbtini) pirmą klasę. Atsakovas sutinka mokėti dukters išlaikymui po 150,00 Eur kas mėnesį, o ieškovė būtent tokio dydžio išlaikymą ir prašo priteisti.

Ieškovės vardu įregistruoti žemės sklypas bei gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini), įgytas iki santuokos sudarymo dovanojimo sutarties pagrindu, todėl yra asmeninė ieškovės nuosavybė. Nuo tada, kai pradėjo su atsakovu gyventi kartu, prie namo buvo pastatytas priestatas, kuriame įrengta virtuvė ir dušas bei pradėtas statyti dar vienas priestatas. UAB „Marleksa“ atlikusi turto vertinimą 2005-11-01 dienai, t.y. iki tol, kol buvo pradėti statyti priestatai, įvertino gyvenamąjį namą 9 270 Eur. Įvertinus gyvenamojo namo rinkos vertę 2018-02-01, t.y. su visais jau esamais priestatais ir atliktais remontais, nekilnojamojo turto vertintojai įvertino jį 21 400,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad po pertvarkymo namo vertė padidėjo, ieškovė sutinka išmokėti atsakovui piniginę 6 065 Eur kompensaciją (21 400 Eur - 9 270 Eur= 12 130 Eur; 12 130/2 = 6 065 Eur).

Mano, kad atsakovo reikalavimas pripažinti žemės sklypą bei gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini), bendra jungtine nuosavybę ir dalinti natūra yra nepagrįstas. Namas iki atliktų remontų buvo įrengtas, turėjo rinkos vertę. Atsakovas nėra investavęs į namo gerinimą savo asmeninių lėšų. Pinigus duodavo ieškovės mama L. N., atsakovo tėvai, buvo paimta paskola, kuri šiai dienai yra grąžinta. Darbus atliko ieškovės velionis tėvas J. N. ir jo šeima. Net ir tuo atveju, jeigu teismas pripažintų, kad yra pagrindas laikyti namą bendra jungtine nuosavybe, padalinimas natūra pažeis tiek ieškovės, tiek atsakovo teisę į privatų gyvenimą, kadangi šiuo metu įrengti du kambariai yra pereinami, tarp kambarių nėra durų ir realiai galimybės naudotis atskirais kambariais - nėra. Žemės sklypas ieškovei buvo padovanotas iki santuokos sudarymo ir jokie darbai nekeitė iš esmės jo rinkos vertės. Dėl kiemo statinių - pavėsinės ir vartų, ieškovė neprieštarauja, kad atsakovas juos pasiimtu natūra, kadangi jie yra lengvai išmontuojami ir gali būti perkelti į kitą vietą.

Atsakovo vardu buvo registruotas automobilis FORD PUMA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo įgytas 2015-03-20, tačiau šaliu sutarimu automobilis buvo parduotas ir gauti pinigai skirti dukters poreikiams patenkinti. Ieškovės vardu privalomo registruoti kilnojamojo turto neregistruota. Ji kaip valdytojas naudojasi automobiliu MAZDA 3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį įsigijo 2017-12-11 išperkamosios nuomos pagrindu iš UAB „mogo LT“. Ieškovė iš esmės sutinka su kilnojamojo turto įvertinimu, tik mano, kad iš dalintino turto turi būti išbraukti automobilis FORD PUMA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (parduotas) ir nešiojamas kompiuteris (neveikia). Boileris buvo pakeistas nauju ir jo kaina yra apie 150 Eur. Tuo tarpu baldus ir buitinę techniką siūlo dalinti taip: ieškovei priteisti natūra televizorių LG - 200 Eur; sofą-lovą - 200 Eur; sieninę drabužių spintą su stumdomomis durimis - 800 Eur; valgomojo stalą su 6 kėdėmis - 400 Eur; dujinę viryklę - 200 Eur; šaldytuvą LG - 300 Eur; skalbimo mašiną - 150 Eur; dušo kabiną - 200 Eur, t.y. viso - 2450 Eur. Atsakovui priteisti natūra: stiklinį žurnalinį staliuką - 200 Eur; pusiau odinę sofą-lovą - 450 Eur; komodą (5 stalčių) - 300 Eur; virtuvės baldų komplektą - 1200 Eur; boilerį - 150 Eur; spintelę su kriaukle - 60 Eur; pakabinamą spintelę su veidrodžiu - 75 Eur, t.y. viso - 2435 Eur.

2. Atsakovas J. S. pareiškė byloje patikslintą priešieškinį (atsižvelgiant į 2018‑08‑30 pareiškimą dėl priešieškinio dalyko pakeitimo), kuriuo prašo (2 t., b.l. 42-53, 69-71):

- ieškovės ir atsakovo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

- gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)), pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe;

- santuokos metu įsigytą turtą padalinti ir ieškovei J. S. priteisti:

½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini));

½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr(duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini));

½ dalį kiemo statinių - pavėsinės ir įvažiavimo vartų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini));

šį kilnojamąjį turtą, esantį name adresu (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)): televizorius „LG“, sofa - lova, sieninė drabužių spinta su stumdomomis durimis, stiklinis žurnalinis staliukas, valgomojo stalas su 6 kėdėmis, boileris, skalbimo mašina, spintelė su kriaukle, pakabinama spintelė su veidrodžiu, dušo kabina.

½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini));

½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini));

½ dalį kiemo statinių - pavėsinės ir įvažiavimo vartų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini));

šį kilnojamąjį turtą, esantį name adresu (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)): pusiau odinė sofa - lova, komoda (5 stalčių), virtuvės baldų komplektas, dujinė viryklė, šaldytuvas „LG“.

- finansinius įsipareigojimus šiems kreditoriams pripažinti asmeninėmis ieškovės J. S. prievolėmis: UAB „IPF Digital Lietuva“ (buvęs pavadinimas UAB „MCB finance“) - dėl 900 EUR paskolos pagal 2015-05-14 kredito sutartį Nr. 1854768; Bigbank AS filialas - dėl 9 380,36 EUR paskolos pagal 2015-06-15 vartojimo kredito sutartį Nr. 1530141/96pa; UAB „Credit Service“ - dėl 600 EUR kredito pagal 2015-10-12 vartojimo kredito sutartį Nr. 720284004; UAB „Credit Service“ - dėl 1 985,27 EUR kredito pagal 2015-11-11 vartojimo kredito sutartį Nr. 9790233002; UAB „mogo LT“ - dėl 2 225,25 EUR pagal 2017-12-11 Transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį Nr. RNT11122017/0009.

- nepilnamečio vaiko E. S. gyvenamąją vietą nustatyti su motina J. S.;

- nepilnamečio vaiko E. S. išlaikymui iš atsakovo J. S. priteisti 150,00 Eur dydžio išlaikymą, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės. Nepilnamečio vaiko E. S. išlaikymui skirtų pinigų tvarkytoja paskirti motiną J. S., a.k. (duomenys neskelbtini)

- ieškovei po santuokos nutraukimo grąžinti ikisantuokinę pavardę.

- iš ieškovės priteisti visas atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Patikslintame priešieškinyje nurodė, kad su ieškovės patikslintu ieškiniu sutinka iš dalies, t.y. dėl santuokos nutraukimo pagrindo, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su juo nustatymo bei išlaikymo jam teikimo, dėl kreditorinių įsipareigojimų, tarpusavio išlaikymo ir pavardžių. Nesutinka su patikslinto ieškinio reikalavimais dėl santuokos metu įgyto turto padalinimo.

Pažymėjo, kad teigdama, jog prie gyvenamojo namo pagerinimo atsakovas neprisidėjo savo lėšomis, ieškovė prieštarauja pati sau, nes nurodo, jog gyvenamasis namas buvo gerinimas ir iš atsakovo tėvų dovanotų, ir iš skolintų, bet vėliau grąžintų pinigų. Atsakovas neneigia fakto, kad jo tėvai davė (dovanojo) pinigų namui įrengti, bet šie pinigai buvo perduodami (dovanojami) jam asmeniškai, todėl pagal įstatymą laikytini jo asmenine nuosavybe, kurią jis naudojo aptariamam gyvenamajam namui rekonstruoti. Šiam tikslui taip pat buvo paimta ir ne viena paskola, kuri buvo grąžinama bendrais šeimos uždirbtais pinigais, todėl laikytina, jog namas buvo pagerintas ir sutuoktinių bendromis lėšomis. Taigi, nors patikslintame ieškinyje ieškovė ir neigia atsakovo prisidėjimą pinigais prie namo pagerinimo, tačiau ten pat netiesiogiai pripažįsta, kad visgi namas buvo pagerintas tiek iš asmeninių, tiek ir iš bendrų lėšų. Atsakovas neneigia, kad darbus jam padėjo atlikti ieškovės tėvas J. N., tačiau už atliekamą darbą jam buvo mokama iš atsakovo asmeninių ir šeimos bendrų (skolintų) pinigų.

Siekiant supaprastinti informacijos perteikimą, taip pat sudaryti galimybę teismui matyti, kaip atrodo pats namas ir kokie pagerinimai jame buvo padaryti, atsakovas vadovavosi prie pirminio priešieškinio pridėtomis ir teismui jau pateiktomis nuotraukomis:

Iš nuotraukos Nr. 1 matyti, kokio dydžio gyvenamasis namas buvo iki jo rekonstrukcijos ir kokio dydžio yra dabar. Iš šios nuotraukos matyti, kad dalis namo yra sumūryta iš mažų plytų, kita - iš didelių blokų ir tinkuota. Taigi, ta dalis, kuri yra sumūryta iš blokų bei tinkuota, buvo pastatyta abiejų šalių bendromis pastangomis. Statybos buvo pradėtos dar iki santuokos sudarymo, tam net buvo paimta paskola iš banko. Atitinkamai, sienos dalis, kuri yra sumūryta iš mažų plytų, parodo, kokio dydžio buvo namas iki jo rekonstrukcijos. Pažymėtina, kad rekonstrukcijos metu buvo ne tik pastatytas priestatas, bet ir pakeisti langai bei durys.

Nuotraukose Nr. 2 ir Nr. 3. namas užfiksuotas iš kitos pusės. Visa ši namo pusė buvo užtinkuota po to, kai buvo apšiltinta putų polistirolu. Namo šiltinimo darbus atliko UAB „Šilputa“, apytiksliai 2012 metais.

Nuotraukose Nr. 4. Nr. 5. Nr. 6 ir Nr. 7 yra užfiksuotas priestatas, pradėtas statyti po šalių dukros gimimo, t.y. kažkur 2011 m. pab. - 2012 m. pr. Šiame priestate turėjo būti įrengti 2 papildomi kambariai. Nuotraukoje Nr. 8 matyti po plėvele paslėptos priestato stogui skirtos gegnės ir lentos.

Rekonstravus (padidinus) namą, tuo pačiu buvo daroma ir jo vidaus apdaila, taip pat remontuojama „senoji“ namo dalis.

Nuotraukoje Nr. 13 yra pavaizduotas kambarys, kuriame buvo pakeistos grindys, kaminas apklijuotas plytelėmis, tapetais apklijuotos sienos.

Nuotraukose Nr. 14 ir 15 yra užfiksuotas gretimas kambarys, kuriame taip pat buvo sudėtos naujos grindys - laminatas, prieš tai jas išlyginus, užpilant betonu. Dekoratyvinėmis plytelėmis apklijuotos lubos. Plytelėmis buvo apklijuotas kaminas. Taip pat tapetais buvo apklijuotos sienos, tačiau ieškovės motina, faktiškai gyvenanti šiame kambaryje, vėliau tapetus perklijavo.

Nuotraukose Nr. 16 ir Nr. 17 yra užfiksuota virtuvė - valgomasis. Pažymėjo, kad virtuvė kaip tik yra toje patalpoje, kuri atsirado rekonstravus namą. Be pačių statybos darbų, viduje buvo išvedžiota elektros instaliacija, santechnika, plastikinėmis lentelėmis apkaltos sienos, o toje vietoje, kur stovi virtuvės baldai, sienos buvo apklijuotos keramikinėmis plytelėmis. Grindys apklijuotos keramikinėmis plytelėmis. Dailylentėmis apkaltos lubos.

Nuotraukose Nr. 18 ir Nr. 19 pavaizduotas vonios kambarys, kuris, analogiškai kaip virtuvė, atsirado rekonstravus namą. Be pačių statybos darbų, vonios kambario viduje buvo išvedžiota elektros instaliacija ir santechnika, keramikinėmis plytelėmis apklijuotos sienos ir grindys, plastikinėmis dailylentėmis apkaltos lubos.

Po priestatų pastatymo pasikeitė namo laikančiosios konstrukcijos ir išorės matmenys, todėl darytina išvada, kad namui buvo atlikta rekonstrukcija. Be matomų namo pagerinimų taip pat buvo padaryti ir kiti pagerinimai - inžineriniai tinklai. Šiuo metu name yra įrengti vietiniai vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklai, be krosninio šildymo kietu kuru padarytas dar ir elektrinis šildymas. Tačiau kaip matyti iš NTR išrašų apie gyvenamąjį namą, pagal 1997 m. kadastro duomenis name nebuvo nei vandentiekio, nei nuotekų šalinimo. Visa tai buvo padaryta šalių bendromis pastangomis ir atsakovo asmeniniu darbu, todėl leidžia daryti išvadą, kad namas buvo pagerintas iš esmės.

Atsakovas namą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir padalinti lygiomis dalimis natūra siekia ne todėl, kad nori ten gyventi visą likusį gyvenimą, o todėl, kad nori šį namą (ar bent jo dalį) išsaugoti savo augančiai dukrai. Kaip matyti iš byloje esančių NTR išrašų, namas ir žemės sklypas jau dabar yra areštuoti net 3 antstolių. Šie areštai yra uždėti todėl, kad ieškovė laiku nevykdė prisiimtų finansinių įsipareigojimų. Ieškovė pripažįsta, kad visos patikslintame ieškinyje nurodytos finansinės prievolės yra jos asmeninės, jų bendra suma - 15 090,88 Eur. Palyginus su prieš vienerius metus pateiktu ieškiniu (ten įsiskolinimo suma buvo 12 865,63 Eur), prievolių suma išaugo 2 225,25 Eur, dėl ieškovės per šį laiką paimto dar vieno kredito naujai transporto priemonei įsigyti. Tokiai skolinimosi tendencijai ir toliau tęsiantis, tėra laiko klausimas, kada namas su žemės sklypu bus parduodami varžytinėse, kad būtų padengtos visos ieškovės skolos. Todėl atsakovas ir siekia priteisti ½ dalį namo natūra, jog jo augančiai dukrai ateityje būtų užtikrintas gyvenamasis plotas. Šiuo metu pats atsakovas tiesiog neturi vietos, kur galėtų išsikelti gyventi. Tuo atveju, jei ieškovė stokoja privatumo, ji turi galimybę išskelti gyventi į butą (duomenys neskelbtini), kurio dalį neseniai paveldėjo po senelės ir kuriame kartu su motina jau praleido keletą pastarųjų savaitgalių.

Žemės sklype šalia namo yra kūdra, kurią šalims pradėjus statyti namo priestatus teko sumažinti užpilant smėliu. Tuos darbus atliko atsakovas. Be to, šalims pradėjus gyventi kartu žemės sklypas buvo apleistas, apaugęs įvairiais šabakštynais, su iškastomis duobėmis, jame buvo prikrauta daug šiukšlių. Visa tai reikėjo išvalyti, sutvarkyti ir išlyginti paviršių. Tuos darbus taip pat atlikto atsakovas. Neabejotina, kad po šių darbų atlikimo ne tik pagerėjo žemės sklypo vaizdas, bet ir pakilo jo rinkos vertė. Šiuo atveju pagal analogiją taikytinos CK 6.394 str. nuostatos. Priešingu atveju, t.y. padalinus gyvenamąjį namą natūra ir neišsprendus žemės sklypo klausimo, susidarytų konfliktinė situacija, kai būdamas gyvenamojo namo bendrasavininku atsakovas negalėtų prie jo prieiti ieškovei draudžiant įžengti į jai vienai priklausantį žemės sklypą.

Pasinaudojus VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro internetinėje svetainėje teikiama paslauga „Vidutinės rinkos vertės paieška pagal unikalų numerį“ buvo nustatyta, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 13 300 Eur, todėl, pripažinus žemės sklypą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, atsakovo prašomos priteisti ½ dalies vertė yra 6 650 Eur (13 300 Eur: 2 = 6 650 Eur). Apibendrinus, visos atsakovo prašomos priteisti nekilnojamojo turto ½ dalies vertė (gyvenamojo namo, žemės sklypo, kiemo statinių) yra 18 006,84 Eur.

Santuokos metu šalys įgijo šį kilnojamąjį turtą: televizorius „LG“ – 200,00 Eur; sofa-lova – 200,00 Eur; sieninė drabužių spinta su stumdomomis durimis – 800,00 Eur; stiklinis žurnalinis staliukas – 200,00 Eur; pusiau odinė sofa-lova – 450,00 Eur; komoda (5stalčių) – 300,00 Eur; virtuvės baldų komplektas – 1 200,00 Eur; valgomojo stalas su 6 kėdėmis – 400,00 Eur; dujinė viryklė – 200,00 Eur; šaldytuvas „LG“ – 300,00 Eur; boileris – 150,00 Eur; skalbimo mašina – 150,00 Eur; dušo kabina – 200,00 Eur; spintelė su kriaukle – 60,00 Eur; pakabinama spintelė su veidrodžiu – 75,00 Eur; iš viso – 4 885,00 Eur.

Siūlydamas savąjį kilnojamojo turto padalinimo modelį atsakovas atsižvelgė į tai, kaip šiuo turtu yra naudojamasi šiuo metu. Kalbant apie bendrai naudojamo kilnojamojo turto (pvz., vonios kambario baldus ir santechniką, virtuvės ir kitą buitinę techniką) padalinimą atsižvelgta į tai, kad atsakovas, kol nesuras sau kitos gyvenamosios vietos, gyvens name, todėl tokį bendrai naudojamą turtą stengtasi padalinti taip, kad visas šis turtas neatsidurtų vienos šalies rankose, suteikiant galimybę tai šaliai piktnaudžiauti tokia padėtimi, taip pat vienai šaliai nepaliekant visos brangiausios buitinės technikos, o kitai daugiau, bet mažaverčių daiktų. Deja, bet būtent tokį baldų ir buitinės technikos padalinimo būdą patikslintame ieškinyje siūlo ieškovė, prašydama priteisti jai beveik visą buitinę techniką: televizorių, šaldytuvą, dujinę viryklę ir skalbimo mašiną. Atsakovas su tokiu baldų ir buitinės technikos padalinimo būdu nesutinka, todėl siūlo savąjį. Atsakovas prašo jam priteisti pusiau odinę sofą-lovą – 450,00 Eur; komodą (5 stalčių) – 300,00 Eur; virtuvės baldų komplektą – 1 200,00 Eur; dujinę viryklę – 200,00 Eur; šaldytuvą „LG“ – 300,00 Eur, t.y. iš viso už 2 450,00 Eur. Likusį kilnojamąjį turtą, 2 435,00 Eur bendroje sumoje, prašo priteisti ieškovei.

Gyvenamajam namui rekonstruoti, jo būklei gerinti, buvo paimta ne viena paskola, kuri buvo grąžinama bendrais šeimos uždirbtais pinigais. Paskutinė tokia paskola buvo paimta prieš pat šalių vestuves. 2011-03-01 atsakovo vardu, 5 metų laikotarpiui, iš AB banko SNORAS buvo paimtas 10 000 Lt dydžio kreditas, skirtas namo remontui ir rekonstrukcijai (antrojo, nebaigto statyti priestato statyboms). Šis kreditas buvo grąžintas apytiksliai prieš 1-2 metus. Šią aplinkybę patvirtina bendrovės Lindorff Oy filialo, kuri atstovauja UAB „Baltijos kredito sprendimai“, kuri iš AB bankas SNORAS įsigijo reikalavimo teises į atsakovą, 2017-07-10 pažyma Nr. SL-1640 (pateikta kartu su pradiniu priešieškiniu). Be to, dar iki vestuvių, gal apie 2011 metus, ieškovė buvo paėmusi 13 - 16 tūkstančių litų paskolą iš SEB banko. Jau po vestuvių ieškovė kreipėsi į SEB banką su prašymu pratęsti paskolos grąžinimo terminą. Bankas sutiko, tačiau pareigą grąžinti paskolą turėjo prisiimti abu sutuoktiniai. Pastaroji paskola buvo baigta grąžinti 2017 m. gegužės mėnesį.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Vilniaus rajone atstovas D. C. nurodė, kad tarp šalių nėra ginčo dėl nepilnamečio vaiko interesų užtikrinimo. Skyrius patikrino buitines gyvenimo sąlygas ir nustatyta, kad motina tinkamai vykdo motinos pareigas, todėl skyrius palaiko prašymą vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su motina. Neprieštarauja dėl ieškovės prašomo iš atsakovo priteisti išlaikymo vaikui po 150,00 Eur kas mėnesį. Ginčo dėl bendravimo tvarkos nėra, todėl nebent ateityje iškilus reikalui galės kreiptis dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Pagal bendrą praktiką išlaikymas vaikui priteisiamas nuo ieškinio padavimo dienos, palaiko tokį prašymą.

Liudytojas M. R. nurodė, kad žino, kur gyvena ieškovė ir atsakovė, yra daug kartų pas juos buvęs. Kai bylos šalys pradėjo kartu gyveno, jis pradėjo pas juos atvažiuoti. Buvo vienas aukštas, krosninis šildymas. Vyras darė remontus, sienas pakeitė, baldus pakeitė. Stogo nekeitė. Ir dabar krosninis šildymas, bet pečius perstatytas. Sklype buvo prūdas, bet jį padarė mažesniu. Sklypas dabar sutvarkytas, išlygintas su kastuvu ir grėbliu. Šulinio ten regis sklype nėra. Paskutinį kartą ten buvo šiandien, prieš tai prieš kokius metus. Ten garažo nėra. Yra pavėsinė. Įvažiuojant į sklypą yra vartai. Vartai geležiniai, stulpai iš plytų. Kai šalys ten įsikraustė, to nebuvo.

Liudytoja J. N. nurodė, kad pažįsta ieškovę ir atsakovą. Ieškovė yra jos anūkė, o atsakovas – anūkės vyras. Liudytojas M. R. yra jos sugyventinis, kartu gyvena 30 metų. Žino, kur gyvena ieškovė ir atsakovas. Lankėsi ten, paskutinį kartą – kai šalių dukrai dar nebuvo metukų. Namas buvo senas. Kai susituokė, pradėjo tvarkyti namą. Viską iš naujo perstatė. Šildymas buvo krosninis. Kai šalys gyveno kartu, tai sutvarkė žemės sklypą, viską išvalė. Iki šalių santuokos ten nebuvo jokių vartų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies. Priešieškinys tenkintinas iš dalies.

6. Nustatyta, kad ieškovės J. S. ir atsakovo J. S. santuoka (duomenys neskelbtini) buvo įregistruota Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 187 (1 t., b.l. 8, 47) . Šalys turi nepilnametę dukrą E. S., gim. (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 10).

Dėl įrodinėjimo

7.Civiliniame procese galioja laisvo įrodymų vertinimo principas, reiškiantis, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str.). Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, pagal kurią tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Teismas turi įvertinti įrodymų visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.).

Įrodymų vertinimas civilinėje byloje yra grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai byloje esančių įrodymų įvertinimo pagrindu įsitikinama dėl šių aplinkybių egzistavimo ir išvadą dėl tokių aplinkybių egzistavimo teismas gali daryti tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina, kad atitinkamas faktas buvo, negu nebuvo. Tokia taisyklė yra suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo2002 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-462; 2007 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-558/2007. CPK 178 str. nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teiginius turi įrodyti ta šalis, kuri juos teigia. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus, teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-10-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2005-03-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2005-11-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-601/2005 ir kt.). Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-10-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007).

Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai, ar ieškovų nurodyti liudytojai patvirtina tas aplinkybes, kurias dėsto ieškovai(LAT 2007 m. sausio 4 d. nutartis byloje A. B. v. T. P., I. P., Kauno apskrities viršininko administracija, Kauno rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-150/2007).

Taigi,įrodinėjimo taisyklės yra pakankamai seniai detalizuotos LAT praktikoje ir liečia ne tik teismą,bet ir proceso dalyvius,kurie įrodinėja savo reikalavimų ar argumentų pagrįstumą.

Dėl santuokos nutraukimo.

8.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės, kai dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 str. 1 d.).

Ieškovė ir atsakovas byloje sutiko, kad jų santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Abu sutuoktiniai iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, t.y. sutuoktinių pareigą vienas kitą remti, kuri reiškia, jog sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 str.), ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad abu sutuoktiniai yra kalti dėl santuokos iširimo, vienas kito kaltės neįrodinėjo, todėl šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str.).

Dėl šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos,bendravimo tvarkos ir išlaikymo jam priteisimo.

9.Byloje ginčo dėl šalių nepilnametės dukros E. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymo nebuvo. Abu tėvai sutinka, kad po santuokos nutraukimo dukra gyventų kartu su motina. Vaiko teisių specialistai patikrino ieškovės gyvenimo sąlygas (kartu tebegyvena atsakovas) ir nustatė, kad dukrai yra sudarytos tinkamos sąlygos visaverčiam vystymuisi, o pokalbio metu pati dukra išreiškė savo norą gyventi su motina (1 t., b.l. b.l. 54). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Vilniaus rajone poziciją, šalių nepilnametės dukters E. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina kartu su motina (ieškove) J. S. jos gyvenamojoje vietoje (CK 3.174 str. 2 d.).

Tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pagal CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalis, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ieškovė ir atsakovas bylos nagrinėjimo metu tarpusavyje pasiekė kompromisą ir ginčo dėl teiktino išlaikymo dydžio dukrai nebuvo. Tėvai sutinka, kad atsakovas dukros išlaikymui periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį teiktų po 150,00 Eur. Tačiau tarp ieškovės ir atsakovo išsiskyrė pozicija klausimu, nuo kada teismo sprendimu turėtų būti priteisiamas išlaikymas – nuo ieškinio pateikimo teismui ar nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Pažymėtina, kad teisme ieškovė patvirtino, kad šiai dienai atsakovas savo prievolę išlaikyti dukra vykdo tinkamai – išlaikymą teikia pinigais, perka maistą, drabužius ir t.t. Atsižvelgiant į tai, kad išlaikymą šiuo metu (iki teismo sprendimo priėmimo) atsakovas teikia tinkamai, o teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo yra vykdoma skubiai (nelaukiant sprendimo įsiteisėjimo), todėl nepilnametės dukros interesai nagrinėjamu atveju nebus pažeisti, jei išlaikymas bus priteistas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.Teismo vertinimu, išlaikymo priteisimas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos užkirstų galimybę kilti ginčams ateityje ir užtikrintų atsakovo interesų apsaugą, kartu, kaip jau minėta, visiškai nepažeidžiant nepilnamečio vaiko interesų.

Įvertinus nustatytas aplinkybes ir Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Vilniaus rajone poziciją, pripažintina, kad išlaikymo dydis po 150,00 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės šiuo atveju yra pagrįstas ir proporcingas tėvų pajamoms, todėl priteistinas iš atsakovo iki dukros pilnametystės (CK 3.3 str. 1 d., 3.194 str. 1 d., 2 d., 3.196 str. 1 d. 1 p., Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 1 str. 2 d., 11 str.). Ši išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė.

Šalys patvirtino, kad ginčo dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nėra ir tokių ginčų anksčiau nebuvo kilę, todėl ji teismo sprendimu nenustatoma. Jeigu ateityje vis tik kiltų nesutarimų dėl bendravimo tvarkos, bet kuris iš tėvų turės teisę kreiptis į teismą dėl išsamiai detalizuotos bendravimo tvarkos nustatymo.

Dėl registruotino turto

10.Teisme kilo ginčas dėl nekilnojamojo turto pripažinimo bendrąja jungtinė nuosavybe ir to turto padalinimo.Kiti klausimai šalių išspręsti sutariant.

Ieškovės L. S. vardu 2009-11-26 dovanojimo sutarties Nr. AR-2827 pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruotos nuosavybės teisės į 0,1592 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)) (1 t., b.l. 16-18, 70, 72-75).

Šios 2009-11-26 Nekilnojamojo turto dovanojimo sutarties, notarinio registro Nr. AR-2827, 3 punkte pažymėta, jog pagal 2009-11-24 VĮ Registrų centro Vilniaus filialo išduotą pažymą Nr. 44-2739027 žemės sklypo vidutinė rinkos vertė buvo 151 000,00 Lt (43 732,62 Eur) vertės nustatymo datai 2009-11-20 (1 t., b.l. 21). Pagal Nekilnojamojo turto registro viešą vidutinės rinkos vertės paiešką pagal unikalų numerį internete (http://www.registrucentras.lt/masvert/paieska_obj.jsp) ginčo žemės sklypo vidutinė rinkos vertė yra 13 300,00 Eur, o namo – 8 040 Eur.

Pagal byloje esančią medžiagą teismas konstatuoja,kad Registrų centro namo vertinimas yra apytikslis ir nebuvo daromas apžiūrint jį realiai,jau nekalbant apie tai,kad realus jo plotas yra padidėjęs 16,50 kv.m,kas akivaizdžiai padidina namo vertę.

Atkreiptinas dėmesys,kad pirminio namo statybos metai buvo 1960 metai.

Atsakovas savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi (1 t., b.l. 71).

Ginčo namo išorės ir vidaus fotonuotraukos (1 t., b.l. 76-88).

Ieškovės užsakymu UAB „Marleksa“ atliko ginčo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertės įvertinimą ir padarė išvadas, kad namo rinkos vertė nustatyta lyginamuoju metodu 2005-11-01 dienai buvo 9 270,00 Eur, o 2018-02-01 dienai (su specialia prielaida dėl kadastro duomenų, jog vertinimo dienai aktualūs vertinamo turto kadastro duomenys yra aprašyti 2017-10-24 kadastrinių matavimų byloje, t.y. pastatas 2A1p rekonstruotas, rekonstrukcijos pradžia 2006 m., pabaiga 2017 m., pastato plotas 49,69 kv.m. ir pan.) buvo 21 400,00 Eur.

Teismas turi pagrindą kritiškai vertinti atliktą namo vertinimą,nes vertintoja lygino rekonstruotą namą su 1968,1945,1956 metų namų statybos kainomis.Tai yra vertintoja formaliai,o ne faktiškai vertino namo kainą,kai akivaizdu,kad namas ne tik buvo apmūrytas iš plytų,bet ir apšiltintas papildomai(b.l.76-78),kadangi rekonstrukcijos koeficientas padidino namo vertę tik 8,65 procento lyginant su neatliktos rekonstrukcijos rastiniu 1968 metų statybos namo kaina(43000 eur).

Atsakaitoje visiškai nevertinama,kad prie namo vienos iš sienų yra išlieti pamatai ir pradėtas statyti priestatas,kas akivaizdžiai kelia namo vertę.

Taip pat toje pačioje vertinimo atsakaitoje nurodoma,kad sklypas sudaro 7400-13000 turto sumos.Todėl jokiu būdu namas negali būti 21700 eurų vertės ir nuoroda,kad sklypas sudaro 57 proc. bendros vertės niekuo nepagrįstas.Tai,kas nurodyta vertinimo ataskaitos 15 puslapio 4 paskutiniuose sakiniuose yra nei logiškai,nei matematiškai nepaaiškinama (teisėjas turi aukštąjį techninį išsilavinimą) ir vertinama teismo,kaip esminis vertintojos D. Z. suklydimas,kuris bendrame kontekste laikomas,kaip nepagrįsta turto vertinimo ataskaitos išvada ir todėl teismo nevertinama.

Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini) ir jos vidutinis darbo užmokestis per mėnesį sudaro apie 515,97 Eur jau atskaičius privalomus mokesčius (1 t., b.l. 13).

Atsakovo vardu registruota transporto priemonė Huatian HT50QT-36, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b.l. 73). Šią transporto priemonę atsakovas įsigijo jau santuokos nutraukimo bylos metu ir ginčo dėl jo priteisimo atsakovui tarp šalių nėra, todėl ji priteisiama atsakovo asmeninėn nuosavybėn.

Šalys teisme patvirtino, kad atsakovo J. S. vardu įregistruota transporto priemonė Ford Puma, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šiai dienai yra parduota ir ginčo dėl šio automobilio ar kompensacijos už jo dalį nėra, todėl jis į dalintino turto masę neįtrauktas (2 t., b.l. 75).

Dėl nekilnojamojo turto ir jo padalinimo.

11.Pagal CK ir kituose įstatymuose nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą sutuoktiniai gali turėti tiek bendrą, tiek ir asmeninį turtą. Sprendžiant sutuoktinių ginčą dėl konkretaus turto priskyrimo prie bendrosios ar asmeninės nuosavybės, būtina vadovautis CK 3.87, 3.88 straipsniuose įtvirtinta prezumpcija, kad santuokos metu įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog jis yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė. Preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios (CK 3.117 str.1d.).

CK 3.127 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais.

Sutuoktinių turto teisinio režimo nustatymą reguliuoja CK 3 knygos III dalis VI skyriaus nuostatos. Šio skyriaus 3.81 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skiriamos dvi sutuoktinių turto teisinio režimo rūšys, pagal įstatymus ir pagal sutartis (vedybų sutartis) nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas. Šiuo atveju byloje taikytinos įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą reglamentuojančios CK normos išdėstyto 3.87–3.100 straipsniuose, kurios taikomas jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties (CK 3.82 straipsnis). Įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo esmė suformuluota CK 3.87 straipsnyje numatant jog įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė ir kad sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. CK 3.88 straipsnio 1 dalis nustato jog bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Minėto straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Tuo tarpu CK 88 straipsnio 3 dalis, kuria remiasi ieškovė, teigdama jog turtas yra įregistruotas jos vardu, todėl priklauso jai asmeninės nuosavybės teise, numato sutuoktinių pareigą išviešinti jų turto statusą prieš trečiuosius asmenis. Šioje įstatymo nuostatoje numatyta jog turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai. Kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Ši įstatymo nuostata numatyta siekiant ginti galimų sutuoktinių kreditorių teises kai sudaromi sandoriai kuriems reikalingas kito sutuoktinio sutikimas arba išieškojimas nukreipiamas į sutuoktiniams priklausantį turtą. Dėl šių įstatymo nuostatų taikymo ne kartą yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausias Teismas (toliau tekste kasacinis teismas arba LAT) nurodydamas jog nustatydamas bendrą ir asmeninį turtą teismas vadovaujasi CK 3.87-3.91 straipsniais. Kasacinio teismo Plenarinė sesija 2010 05 20 20 nutarime suvienodindama teismų praktiką šiais klausimais civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010 atkreipė dėmesį į tai, kad praktikoje nevienareikšmiškai suprantama CK 3.88 straipsnio 3 dalies norma, kurioje nustatyta, jog turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai, todėl kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Atsižvelgdama į tai, plenarinė sesija pažymėjo, kad sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl pirmiau nurodyta įstatymo norma nepakeičia ir neapriboja CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių normose, 3.90 ir 3.91 straipsniuose įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių. Taigi, kaip jau minėta, sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl turto registracija vieno iš sutuoktinių vardu nepakeičia ir neapriboja bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių.

12.Šalys santuokoje gyveno(pagal ieškinio duomenis) 5 metus.Ieškovė parodė,kad jos pajamos ieškinio padavimo dienai ir teisminio nagrinėjimo metu tesudarė 539,20 euro.Jokių duomenų,kad ieškovė iki ieškinio padavimo dienos turėjo didesnes pajamas byloje nėra.

Teismas turi pagrindą kritiškai vertinti ieškovės pateiktus duomenis dėl 2005 metų namo vertės,kuriais ji remiasi pagal turto ataskaitą,nes ataskaitoje lyginami turto vienetai,kurių nei sklypų ir namų dydis,nei jų statybos metai nėra panašūs,o kainą vertintoja „priėmė“ savo nuožiūra be jokio loginio ar matematinio pagrindimo(ataskaitos lapas 12,13).Todėl teismas laikyti tokią aasakaitą,kaip objektyvią neturi pagrindo ir ja nesivadovauja (CPK 185 str.).

Teismas konstatuoja,kad byloje nėra nei vieno įrodymo,kad ieškovė rekonstarvo jai dovanotą namą tik savo lėšomis ir dovanotais pinigais.Priešingai,ji patvirtino tai ką nurodė atsakovas,kad gyvenant santuokoje buvo paimtas kreditas namo pagerinimui ir skola jau atiduota.Tai parodo,kad iki ieškinio padavimo dienos,kai galimai šalys negyveno sutuoktinio gyvenimo,jos bendrai padengė skolą jau rekonstruotam namui.

Teismas konstatuoja,kad ieškovei padovanotas namas pagerintas ne tik kokybiškai iš esmės,bet ir kiekybiškai,nes jo plotas padidėjo 16,50 kv.m. ir taip pat prie jo buvo ruošiamasi pasistatyti priestatą,kuriam buvo išlieti pamatai ir pastatyta mūro blokų siena su ertmėmis langams.Tai rodo,kad ši šeima ne tik iš esmės pagerino buvusį turto vientą,bet ir planavo jį ženkliai padidinti(pagal b.l.119 iki 70 kv.m.t.y. ketino padidinti plotą ženkliai).

13. Nekilnojamųjų daiktų savininku tampama ne iš karto, o atlikus konkrečius įstatyme nustatytus veiksmus. Nuosavybės teisės įgijimo pagrindais yra laikomi teisių įgijimą lemiantys juridiniai faktai, tai yra realaus gyvenimo aplinkybės, reguliuojamos teisės normomis, kurios lemia asmenų nuosavybės teisės įgijimą, pavyzdžiui, nuosavybės teisės įgijimas nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo pagrindu, paveldėjimo pagrindu ir panašiai. Teorijoje yra išskiriami du būdai: 1) nuosavybės teisės įgijimas pirminiu būdu; 2) nuosavybės teisės įgijimas išvestiniu būdu. Pirminiu nuosavybės teisės įgijimo būdu yra laikomas toks būdas, kai įgijėjo teisė į daiktą atsiranda pirmą kartą arba nepriklausomai nuo ankstesnių teisių į jį. Išvestiniu nuosavybės teisės įgijimo būdu yra laikomas toks būdas, kai naujojo savininko nuosavybės teisė remiasi ankstesnio savininko teise ir yra išvesta iš jo teisės. Prie pirminių nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus įgijimo būdų yra priskiriamas naujo daikto sukūrimas – naujų pastatų statyba arba nuosavybės teisės įgijimas įgyjamosios senaties būdu. Prie išvestinių nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus įgijimo būdų galima priskirti nuosavybės teisės įgijimą sandorių, pavyzdžiui, pirkimo–pardavimo, dovanojimo būdu, taip pat nuosavybės teisės įgijimą paveldint palikėjo turtą. Įstatymuose yra nustatytas principas, kad niekas negali perduoti daugiau teisių, negu pats turi. Šis principas yra taikytinas nuosavybės teisių perdavimui išvestiniu būdu.

Tokiu būdu galima teigti,kad ieškovė įgijo nuosavybės teises į ginčo namą išvestiniu būdu,t.y. priėmusi turtą dovanojimo sutarties pagrindu(CK 3.89 str.1d.1p.).

Po santuokos sukūrimo ginčo šalys ėmė rekonstruoti ieškovės turtą-ginčo namą.

Atsakovas teismui pateikė savo darbo užmokestį patvirtinančius įrodymus,kad 2017 metais ji vidutinis darbo užmokestis buvo apie 410 eurų(b.l.97).Tokiu būdu byloje nėra duomenų,kad kuri nors viena iš šalių turėjo pakankamai lėšų,kad viena pati rekonstruoti ginčo namą be kitos šalies pagalbos.Todėl teismas daro išvadą,kad abi šalys vienodai prisidėjo prie namo pagerinimo.

Nagrinėjamos bylos atveju šalių nuosavybės teisė į bendrą ginčo daiktą-namą ginčija skirtingais pagrindais. Byloje teismas padarė išvadą, kad ieškovė nuosavybės teisę į ginčo nekilnojamuosius daiktus-namą ir žemę įgijo dovanojimo pagrindu, o atsakovas kartu su ieškovės tėvo bendru darbu ir savo tėvų ir ieškovės tėvų dovanotomis lėšomis rekonstravo seną pastatą kokybiškai jį atnaujindami(tai patvirtina byloje esamos fotonuotraukos b.l.76-88,atsakaitose nurodo,kad papildomai yra apšildymas elektra,valymo įrengimai,rekonstruota krosnis) ir papildomai jį dar padidino daugiau,kaip 50 procentų,t.y. 16,50 kv.m.(b.l.121-123).Todėl atsakovas teigia,kad teismas turi taikyti CK 3.90 str.1d.nuostatą,kad buvęs sutuoktinės turtas iš esmės buvo pagerintas jų abiejų lėšomis ir darbu(ką neformaliai pripažino ir ieškinyje ir teisme ieškovė dėl namo rekonstrukcijos,bet nepripažino dėl sklypo pagerinimo visiškai) ir todėl pripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

14. Esama situacija akivaizdžiai teismui rodo,kad ginčo šalys santuokoje rekonstravo sutuoktinės namą ir sutvarkė žemės sklypą aplink jį,t.y. veikė pagal jungtinės veiklos sutarties nuostatas bendrai siekiant bendro tikslo sukurti ir įgyti daugiau turto ne asmeninės nuosavybės teise ieškovės naudai,kaip tai matyti iš ieškovės ieškinio,o padidnti esamą turtą bendrosios jungtinės nuosavybės teise tam tikrą realų turtą bendro gyvenimo ir kitiems tikslams.

Tai patvirtino ir ieškovės senelė liudytoja J. N. ir jos sugyventinis(gyvena 30 metų kartu) M. R..

Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tuo atveju, kai turtas viešame registre įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu ir nėra nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, nustatant jo teisinį režimą būtina vertinti ne tik objektyviuosius (turto įsigijimo momentą ir įsigijimo pagrindą), bet ir kitus kriterijus: konkretaus turto paskirtį, šio turto pobūdį, tikruosius šalių ketinimus dėl įsigyjamo ar jau esamo turto pagerinimo.

Kaip ir kiekvienos civilinės sutarties atveju,teismui būtina nustatyti, į ką buvo nukreipta sutarties šalių valia, t. y. dėl kokio konkretaus turto (ar dėl viso tokių santykių metu įgyto turto) įgijimo ar tvarkymo bendrosios nuosavybės teise buvo susitarta.Teismas neturi pagrindo daryti išvadą,kad sutuoktiniai kūrė bendrą gerbūvį išimtinai ieškovės nuosavybei padidinti ar sukurti jai naują turto vienetą.Savaime suprantama,kad kartu gyvenantys asmenys turtą gali įgyti ir asmeninės nuosavybės teise. Visas kartu gyvenant ar jungtinės veiklos sutarties galiojimo laikotarpiu įgytas turtas savaime nėra pripažintinas bendrąja jungtine nuosavybe,nes taip būtų pažeistas sutarčių laisvės principas, nes būtų paneigta šalių laisva valia susitarti dėl savo būsimų teisių ir pareigų, be to, nepagrįstai ir neteisėtai būtų apribotos asmenų subjektines teises, visų pirma nuosavybės teisė. Todėl šiuo atveju sprendžiant dėl atsakovo jungtinės veiklos pagrindu įgyto turto reikia teismui padaryti išvadą, ar buvo sudarytas susitarimas įgyti turtą bendrosios jungtinės nuosavybės teise dėl kiekvieno konkretaus turto objekto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011m. kovo 28d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011). Kadangi ieškovė įrodinėjo,kad susitarimo dėl jungtinės veiklos namo rekonstrukcijos santuokos metu nebuvo,bet tai patvirtinančių įrodymų nepateikė,o atsakovas rėmėsi,kad santuokoje įgytas ir sukurtas turtas turi būti dalinamas pusiau,ir pagal esamus įrodymus atsakovas įrodė,kad namas buvo esminiai pagerintas ir padidintas santuokos metu,todėl pripažintina,kad ginčo namas ir jo pagerinimai buvo padaryti jungtinės veiklos pagrindu santuokoje.To pasekoje teismas daro išvadą,kad ieškovui įrodžius esminį turto-ginčo namo pagerinimą(tai matyti pateiktose fotonuotraukose-b.l.76-88),laikytina,kad ginčo namas tokia apimtimi,kokia yra dabar pripažintinas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė(CK 3.90 str.1d.).

15. CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatyti atidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdai – daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Taigi įstatymas pirmenybę teikia atidalijimui natūra ir tik nesant atidalijimo natūra galimybės, t. y. nesant galimybės suformuoti atskirą nekilnojamąjį daiktą, atidalijama paskiriant kompensaciją pinigais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės paskiriant kompensaciją pinigais yra bendrojo daikto atidalijimo reikalavimo išimtis – visų pirma turi būti sprendžiamas jo atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba jei atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008).

Kasacinis teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir jis neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. J. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-559/2006; 2011 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. L. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-213/2011; kt.). Taigi, kasacinio teismo praktika dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės yra pakankamai gausi ir išplėtota, suformuoti atidalijimo būdo parinkimo kriterijai, o jų taikymą lemia konkrečios bylos aplinkybių visuma. Kasacinis teismas yra pažymėjęs. kad tais atvejais, kai sprendžiamas klausimas kuriam iš atidalijamų bendraturčių priteistina piniginė kompensacija, turėtų būti įvertinama bylos šalių valia, kiekvieno bendraturčio poreikis dalijamam daiktui, bendraturčio galimybė įsigyti kitą tokį daiktą arba išmokėti kompensaciją atidalijamam bendraturčiui, bei kitos reikšmingos aplinkybės (LAT byla Nr.3K-3-441-378/2015).

Kadangi byloje buvo keliami kompensacijos klausimai (CK 3.98 str.), teismas dėl to pasisako plačiau.

Byloje esamais duomenimis ieškovės pajamos tėra 539,20 eurų per mėnesį.Iš šių pinigų pagal ieškinio reikalavimą ir ieškovės poziciją,ji turėtų kas mėnesį skirti vaiko išlaikymui po 150 eurų.Kiti pinigai turėtų būti skirti namo ir jos pačios išlaikymui,o taip pat pagal ieškinį ji turėtų mokėti kompensaciją atsakovui už jai tenkančią didesnę turto dalį.

Atkreiptinas dėmesys,kad ieškovė nėra paneigusi atsakovo argumentų,kuriuos šis išdėstė savo procesiniuose dokumentuose apie tai,kad „šią dieną ieškovės skola įvairioms įstaigoms siekia 15 090,88 Eur, jos vardu registruotas nekilnojamasis turtas yra areštuotas iškart 3 antstolių.“ Taip pat,jeigu matyti ieškinio reikalavimus ir juos vertinti vien tik matematiškai,sutiktina su atsakovo argumentais,kad „atsakovui prašomos priteisti ½ gyvenamojo namo dalies vertė, vadovaujantis ieškovės pateikta nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, santuokos nutraukimo dieną (CK 3.119 str.) yra 10 700,00 Eur (21 400 Eur: 2 = 10 700 Eur).“,net ir vertinant šią sumą kritiškai,t.y. padarius išvadą,kad namo kaina nurodyta mažesnė negu realiai yra.

Todėl teismui akivaizdu,kad atsakovė neturi jokių galimybių sumokėti kompensaciją atsakovui pinigais net ir per 6 mėnesius po sprendimo priėmimo.Taip pat teismui akivaizdu,kad papildomos paskolos sudarytų tokią situaciją,kad išieškojimas būtų nukreiptas į ieškovės nekilnojamąjį turtą,ko pasekoje šis turtas galimai būtų greitai išvaržytas,ko pasekoje ir ieškovė,ir jos vaikas netektų turimos gyvenamosios vietos.

Name yra du kambariai.Šalys susitarimu dėl naudojimosi tvarkos gali susitarti,kad didesnis kambarys tektų ieškovei,nes dukra lieka gyventi su ja.

Atsižvelgiant į esamą situaciją teismas mato,kad galima padalinti turtą taip,kad šalys galėtų jį ne tik turėti,gyventi skyrium,bet ir ieškovė galėtų vykdyti kreditorinius įsipareigojimus,esant maksimaliai galimybei išsaugoti nekilnojamąjį turtą.Todėl ginčo namas,kurio plotas 49,69 kv.m. dalintinas natūra po ½ dalį ieškovei ir atsakovui asmeninės nuosavybės teise, nenustatant konkrečių turto valdymo dalių(CK 3.90 str.1d.).

16.Atsakovas įrodinėjo,kad santuokos metu ieškovės nuosavybės teise turėtas žemės sklypas ant kurio buvo rekonstruotas namas,buvo iš esmės pagerintas ir todėl turi būti pripažintas jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Teismas mato,kad iš atsakovo pateiktų fotonuotraukų nėra matyti,kad atsakovas pakeitė sklypo reljefą esminiai jį pagerindamas.Šiūkšlių sutvarkymas ir krūmų iškirtimas nėra esminis sklypo pagerinimas.

Atsakovas teigė,kad buvo suvežta daug žemių,bet įrodymų tai patvirtinti nepateikė.Liudytojas M. R. teisme parodė,kad sklypo reljefas pagerintas kastuvu ir grėbliu.Liudytoja J. N. patvirtino sklypo išvalymą,bet abudu liudytojai nepatvirtino,kad sklype buvo suvežta daug žemių ir jis buvo esminiai pertvarkytas.Teismas neturi jokio pagrindo daryti išvadą,kad po sklypo sutvarkymo jo rinkos vertė ženkliai padidėjo.Todėl atsakovo priešieškinio reikalavimas šioje dalyje dėl sklypo pripažinimo bendra jungtine nuosavybe CK 3.90 str.1 d. numatytu pagrindu nėra įrodytas,todėl netenkinamas(CPK 185 str.).

Atsakovo atstovo argumentai,kad atsakovas negalės patekti į namą per ieškovės nuosavybę neturi jokio pagrindo,nes tokio pobūdžio ginčai išsprendžiami nustačius servitutą,jeigu realiai jis reikalingas,t.y. jeigu žemės savininkas draudžia ar kliudo patekti į nuosavybę jos savininkui.

Dėl pavėsinės ir vartų priteisimo

17.Atsakovas prašo jam priteisti natūra ½ dalį kiemo statinių - pavėsinės ir įvažiavimo vartų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)).

Ieškovė prašo priteisti jai pareigą protingai kompensuoti atsakovui už minėtą turtą arba atsakovui pasiimti šį turtą natūra.

Teismui nustačius,kad atsakovui priklauso ½ dalis namo,ieškovei pripažįstant,kad pavėsinę ir vartus sukūrė atsakovas ir matant,kad pavėsine prie namo abi šalys gali naudotis be jos išardymo ar buvimo vietos pakeitimo,darytina protinga,sąžiniga ir teisinga išvada,kad šalims priteistina po ½ dalį pavėsinės(b.l.90,foto Nr.9,10), pripažįstant šį statinį buvus bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88str.), o po santuokos nutraukimo pripažįstant ją bendrąja daline nuosavybe(CK 4.73 str.).

Kadangi akivaizdu,kad vartų stulpai ir patys vartai yra skirti ateityje abiejoms šalims patekti į namą, ir siekiant kad turtas nebūtų išardomas taip,kad po to tektų kurti naują turto vienetą,abiejoms šalims priteisiam po ½ dalį vartų,vartelių ir juos laikančių konstrukcijų(CK 1.5 str.,b.l.91,foto Nr.11,12), pripažįstant šį statinį buvus bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 str.) o po santuokos nutraukimo pripažįstant ją bendrąja daline nuosavybe(CK 4.73 str.).

Dėl kilnojamųjų daiktų padalijimo.

18.Nustatyta, kad santuokos metu šalys įgijo šį kilnojamąjį turtą: televizorius „LG“ – 200,00 Eur; sofa-lova – 200,00 Eur; sieninė drabužių spinta su stumdomomis durimis – 800,00 Eur; stiklinis žurnalinis staliukas – 200,00 Eur; pusiau odinė sofa-lova – 450,00 Eur; komoda (5stalčių) – 300,00 Eur; virtuvės baldų komplektas – 1 200,00 Eur; valgomojo stalas su 6 kėdėmis – 400,00 Eur; dujinė viryklė – 200,00 Eur; šaldytuvas „LG“ – 300,00 Eur; boileris – 150,00 Eur; skalbimo mašina – 150,00 Eur; dušo kabina – 200,00 Eur; spintelė su kriaukle – 60,00 Eur; pakabinama spintelė su veidrodžiu – 75,00 Eur; iš viso – 4 885,00 Eur. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė patvirtino, kad sutinka dėl kilnojamųjų daiktų pasidalijimo pagal atsakovo pasiūlytą variantą. Atsižvelgiant į tai, kilnojamasis turtas, esantis name adresu (duomenys neskelbtini), padalintinas pagal atsakovo pasiūlytą tvarką: ieškovei J. S. priteistinas televizorius „LG“, sofa - lova, sieninė drabužių spinta su stumdomomis durimis, stiklinis žurnalinis staliukas, valgomojo stalas su 6 kėdėmis, boileris, skalbimo mašina, spintelė su kriaukle, pakabinama spintelė su veidrodžiu, dušo kabina, o atsakovui J. S. priteistina pusiau odinė sofa - lova, komoda (5 stalčių), virtuvės baldų komplektas, dujinė viryklė, šaldytuvas „LG“.

Dėl kreditorinių įsipareigojimų.

19.Nustatyta, kad ieškovė J. S. turi šiuos įsipareigojimus tretiesiems asmenims: UAB „IPF Digital Lietuva“ (buvęs pavadinimas UAB „MCB Finance“) - dėl 900,00 Eur paskolos pagal 2015-05-14 kredito sutartį Nr. 1854768 (1 t., b.l. 34); Bigbank AS filialas - dėl 9380,36 Eur paskolos pagal 2015-06-15 vartojimo kredito sutartį Nr. 1530141/96pa (1 t., b.l. 35); UAB „Credit Service“ - dėl 600,00 Eur kredito pagal 2015-10-12 vartojimo kredito sutartį Nr. 720284004 (1 t., b.l. 36-37) ir dėl 1 985,27 Eur kredito pagal 2015-11-11 vartojimo kredito sutartį Nr. 9790233002 (1 t., b.l. 38); UAB „mogo LT“ - dėl 2 225,25 Eur pagal transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį (išperkamosios nuomos) Nr. RNT11122017/0009 (2 t., b.l. 13-16);

Ieškovė pripažino, o atsakovas sutiko ir šalys prašė, kad nurodyti kreditoriniai įsipareigojimai būtų po santuokos nutraukimo pripažinti asmeninėmis ieškovės prievolėmis. Kreditoriai apie santuokos nutraukimo bylą buvo informuoti ir prašymų ar prieštaravimų dėl nurodytų prievolių priskyrimui asmeniškai ieškovei nepareiškė (1 t., b.l. 40-43, 104; 2 t., b.l. 17-18, 57). Atsakovas patvirtino, kad asmeninių kreditorinių įsipareigojimų neturi (1 t, b.l. 176). Kadangi ginčo šiuo klausimų nėra, kreditoriai reikalavimui neprieštarauja, kreditoriniai įsipareigojimai UAB „IPF Digital Lietuva“ (buvęs pavadinimas UAB „MCB Finance“) - dėl 900,00 Eur paskolos pagal 2015-05-14 kredito sutartį Nr. 1854768; Bigbank AS filialas - dėl 9380,36 Eur paskolos pagal 2015-06-15 vartojimo kredito sutartį Nr. 1530141/96pa; UAB „Credit Service“ - dėl 600,00 Eur kredito pagal 2015-10-12 vartojimo kredito sutartį Nr. 720284004; UAB „Credit Service“ - dėl 1 985,27 Eur kredito pagal 2015-11-11 vartojimo kredito sutartį Nr. 9790233002; UAB „mogo LT“ - dėl 2 225,25 Eur pagal transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį (išperkamosios nuomos) Nr. RNT11122017/0009 pripažintini asmeninėmis ieškovės prievolėmis.

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo.

20.Ieškovės prašymu jai po santuokos apskaitos rašo panaikinimo paliekama iki santuokos turėta pavardė „(duomenys neskelbtini)“ (CK 3.69 str. 1 d.).

21.Ieškovė J. S. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu buvo atleista 50 proc. nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ir valstybės apmokama antrinės tiesinės pagalbos išlaidų dalis jai nustatyta taip pat 50 proc. (1 t., b.l. 44-45; 2 t., b.l. 20-23). Atsakovei byloje suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 1 436,07 Eur sumą (2 t., b.l. 93, 113), o būtent (advokato užmokestis už sugaištą 38 val. 55 min. laiką – 543,66 Eur, ekspertizės išlaidos už turto vertinimą – 850,00 Eur, įrodymų rinkimas – 42,41 Eur). Sugaištas laikas susideda iš: 12 val. konsultacijų, 20 val. procesinio dokumento parengimui, 4 val. kelionei skirto laiko, 1 val. 25 min. teismo posėdžio, 1 val. 30 min. prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo).

Atsakovas J. S. už pareikštą priešieškinį sumokėjo 250,00 Eur žyminį mokestį (1 t., b.l. 68; 2 t., b.l. 54).

Ieškovės atstovė nepagrindė niekuo įrodymo rinkimo išlaidų(42,41 euro),o tik savo aiškinamajame rašte tai deklaravo,todėl jos laikytinos neįrodytoms.Todėl šios išlaidos nepriteistinos(CPK 88 str.).

Ieškovės atstovė nurodė,kad buvo atliktos ekspertizės,tačiau tai nėra ekspertizė arba ekspertizės aktas.Į bylą pateikta dvi UAB“Marleksa“ turto vertinimo atsakaitos,kaip parengtos ieškovės atstovės ir vykdytojo sutarties pagrindu ginčo šalies rizika dėl jos pagrįstumo.Kadangi teismas nesirėmė sprendime šiomis ataskaitomis(apie tai nurodyta sprendimo aprašomoje dalyje),tai vertindamas kaip neobjektyvius įrodymus byloje,todėl išlaidos už jų atlikimą negali būti priteisiamos ieškovės naudai.Kadangi ieškovė atleista 50 proc nuo išlaidų už teisines paslaugas,tai iš ieškovės valstybei priteistina 425 eurai už atliktas turto vertinimo ataskaitas(CPK 96 str.).

Kadangi tarp šalių kilo ginčas dėl namo,žemės sklypo,pavėsinės ir vartų,tai tenkinus ieškinį ir priešieškinį iš dalies laikytina,kad ieškovės reikalavimai yra patenkinti 40 procentų,o atsakovo 60 procentų.Todėl iš ieškovės atsakovui priteistina 150 eurų bylinėjimosi išlaidų(CPK 93 str.).

Ieškovė pagrindė 543,66 euro bylinėjimosi išlaidų,todėl jai priteistina 40 procentų nuo ½ dalies, t.y. 108,73 euro bylinėjimosi išlaidų valstybei.Kita dalis-108,73 euro priteistina valstybės naudai iš atsakovo,nes ieškovė atleista 50 procentų nuo bylinėjimosi išlaidų(CPK 93 str.,96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88,93,96 str., 185 str., 253-269 str., 270 str., 385 str., teismas

nusprendė:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovės J. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ikisantuokinė pavardė – (duomenys neskelbtini)) ir atsakovo J. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 187, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei J. S. palikti iki santuokos turėtą pavardę „(duomenys neskelbtini)“, o atsakovui J. S. palikti pavardę „(duomenys neskelbtini)“.

Nepilnametės dukters E. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su motina J. S. jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo J. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui E. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų 00 ct) periodine išmoka kas mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (2018-11-28) iki jos pilnametystės. Išlaikymo sumą kasmet indeksuoti Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnametės dukters gaunamų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę J. S..

Priteisti atsakovui J. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise transporto priemonę Huatian HT50QT-36, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Ieškovei J. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti šiuos kilnojamuosius daiktus: televizorių „LG“, sofą - lovą, sieninę drabužių spintą su stumdomomis durimis, stiklinį žurnalinį staliuką, valgomojo stalą su 6 kėdėmis, boilerį, skalbimo mašiną, spintelę su kriaukle, pakabinamą spintelę su veidrodžiu, dušo kabiną, esančius name adresu (duomenys neskelbtini).

Atsakovui J. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti šiuos kilnojamuosius daiktus: pusiau odinę sofą - lovą, komodą (5 stalčių), virtuvės baldų komplektą, dujinę viryklę, šaldytuvą „LG“, esančius name adresu (duomenys neskelbtini).

Pripažinti kreditorinius įsipareigojimus UAB „IPF Digital Lietuva“ (buvęs pavadinimas UAB „MCB Finance“) dėl 900,00 Eur paskolos pagal 2015-05-14 kredito sutartį Nr. 1854768, Bigbank AS filialui dėl 9380,36 Eur paskolos pagal 2015-06-15 vartojimo kredito sutartį Nr. 1530141/96pa, UAB „Credit Service“ dėl 600,00 Eur kredito pagal 2015-10-12 vartojimo kredito sutartį Nr. 720284004, UAB „Credit Service“ dėl 1 985,27 Eur kredito pagal 2015-11-11 vartojimo kredito sutartį Nr. 9790233002 ir UAB „mogo LT“ dėl 2 225,25 Eur pagal transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį (išperkamosios nuomos) Nr. RNT11122017/0009 asmeninėmis ieškovės J. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) prievolėmis.

Priteisti atsakovui J. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)), pripažįstant šį namą buvus bendrąją jungtine nuosavybe su ieškove J. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti J. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)),pripažįstant šį namą buvus bendrąją jungtine nuosavybe su atsakovu J. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti atsakovui J. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ½ dalį kiemo statinių - pavėsinės ir įvažiavimo vartų,vartelių ir juos laikančių konstrukcijų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)).

Priteisti J. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ½ dalį kiemo statinių - pavėsinės ir įvažiavimo vartų,vartelių ir juos laikančių konstrukcijų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)).

Kitoje dalyje ieškinys ir priešieškinys netenkinami.

Priteisti iš ieškovės J. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 425,00 Eur (keturis šimtus dvidešimt penkis eurus) už atliktas turto vertinimo ataskaitas valstybei, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (į. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630.

Priteisti iš ieškovės J. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovo J. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš J. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 108,73 Eur (vieną šimtą aštuonis eurus 73 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (į. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630.

Priteisti iš J. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 108,73 Eur (vieną šimtą aštuonis eurus 73 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (į. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.