- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-19
- Bylos Nr.
- e2A-10-252/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-02177-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolė Danguolė Smetonienė, Eigirdas Činka, Vygintas Mažuika
- Ieškovas
- G. D.
- Atsakovas
- akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini)
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos, Vyginto Mažuikos ir Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. D. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020-09-11 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4413-223/2020 pagal ieškovo G. D. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) dėl neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo pripažinimo negaliojančiu ir akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) įstatų 4.7 ir 5.9 punktų pripažinimo negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas teismui pateiktu ieškiniu prašė: pripažinti negaliojančiais (duomenys neskelbtini) vykusio akcinės bendrovės (toliau – ir AB, Bendrovė) (duomenys neskelbtini) neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą ir AB (duomenys neskelbtini) įstatų 4.7 ir 5.9 punktus bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovas yra (duomenys neskelbtini), valdantis (duomenys neskelbtini). Jis, pasinaudodamas, savo, kaip (duomenys neskelbtini) teisėmis, siekė kilusį ginčą išspręsti neteisminiu keliu, t.y. atsižvelgęs į tai, kad atsakovės įstatų 4.7 bei 5.9 punktai prieštarauja Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) imperatyvioms normoms, atsakovei pateikė paraišką dėl bendrovės neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo. Paraiškoje jis įvardijo šio susirinkimo priežastis – Bendrovės įstatų minėtų punktų pakeitimą.
3. Ieškovo nuomone, Bendrovės įstatų 4.7 punkto turinys akivaizdžiai neatitinka ABĮ 18 straipsnio 1 dalies nuostatų, nes jame įtvirtinta akcininkus diskriminuojanti norma dėl turimų akcijų skaičiaus ar jų vertės ir suteikta privilegija akcininkui, nuosavybės teise valdančiam daugiau negu ½ dalį akcijų, susipažinti su visais bendrovės dokumentais, o taip pat nenumatyta teisė susipažinti ir (ar) gauti dokumentų, susijusių su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija, o taip pat kita bendrovės informacija, kopijas.
4. Pažymėjo, kad Bendrovės įstatų 5.9 punktas numato, jog visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatoriai valdybai pateikia paraišką, kurioje nurodomos akcininkų susirinkimo sušaukimo priežastys ir tikslai, darbotvarkės projektas ir siūlomų nutarimų projektai, pasiūlymai dėl susirinkimo datos ir vietos. Jeigu valdyba nesusitaria su susirinkimo iniciatoriais išspręsti siūlomos darbotvarkės klausimų kitais būdais, ji privalo per 40 dienų nuo paraiškos pateikimo sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą. Kai ABĮ 23 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo paraiškos gavimo dienos.
5. Bendrovės įstatų 5.9 punktas prieštarauja ABĮ 23 straipsnio 5 daliai, kadangi yra susiaurinta akcininko teisė 10 dienų prailginant įstatymų nustatytą terminą dėl susirinkimo sušaukimo.
6. Atkreipė dėmesį, kad atsakovė tenkino ieškovo prašymą dėl neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo, tačiau nusprendė susirinkimą sušaukti vėlesne data - (duomenys neskelbtini), t. y. daugiau nei po 50 dienų. Pareiškus pastabą, data buvo paankstinta. (duomenys neskelbtini) įvykusio neeilinio bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo metu (duomenys neskelbtini) balsais (39,6 procentų) „už“ ir (duomenys neskelbtini) balsais (60,4 procentų) „prieš“, ieškovo pasiūlytas Bendrovės įstatų 4.7 ir 5.9 punktų pakeitimo projektas buvo atmestas.
7. Nurodė, kad Bendrovės įstatai pagal savo turinį iš esmės yra nepakitę nuo jų pirmosios registracijos (duomenys neskelbtini) m., nors ABĮ nuostatos jau keitėsi daugiau nei 40 kartų.
8. Neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas, kuriuo buvo atsisakyta pakeisti Bendrovės įstatų 4.7 ir 5.9 punktus, ieškovo vertinimu, yra prieštaraujantis imperatyvioms ABĮ normoms ir turi būti pripažintas negaliojančiu.
9. Nurodė, (duomenys neskelbtini) neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo pripažinimas negaliojančiu nepašalina akcininkų teisių pažeidimo, todėl tikslinga pripažinti negaliojančiais ir įstatų 4.7 ir 5.9 punktus, kaip prieštaraujančius imperatyvioms įstatymų normoms - CK 1.80 straipsnio 1 daliai, ABĮ 18 straipsnio 1 daliai, 23 straipsnio 5 daliai, 14 straipsnio 1 daliai, įtvirtintam draudimui apriboti akcininkų turtines ir neturtines teises, išskyrus įstatymų nustatytais atvejais. Tokiu būdu bus pašalintas akcininkų teisių pažeidimas ir neapsunkinta Bendrovės veikla, kadangi šiuose punktuose aptartus klausimus reglamentuoja ABĮ 18 straipsnio 1 dalis ir 23 straipsnio 5 dalis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
10. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2020-09-11 sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo 2 516 Eur atsakovės naudai teisinės pagalbos išlaidų.
11. Teismas dėl ieškovo argumentų, susijusių su Bendrovės įstatų 4.7 punkto prieštaravimu naujos redakcijos ABĮ 18 straipsnio 1 dalies normai, pasisakė, kad pagal aktualų teisinį reguliavimą, bendrovė turi suteikti visą akcininko reikalaujamą informaciją (leisti susipažinti ir pateikti kopijas), nepriklausomai nuo akcininko turimų akcijų skaičiaus bendrovėje, tačiau gali ir atsisakyti suteikti galimybę susipažinti ir (ar) daryti kopijas dokumentų, susijusių su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija, išskyrus numatytus imperatyvius atvejus.
12. Teismas pažymėjo, kad galiojančioje ABĮ įstatymo 18 straipsnio 1 dalies redakcijoje, nenumatyta akcijų skaičiaus reikšmė akcininko teisei į informaciją.
13. Teismas taip pat pasisakė, kad CK 2.46 straipsnio 2 dalis numato, jog steigimo dokumentų normos galioja tiek, kiek jos neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms. Naujoji ABĮ 18 straipsnio 1 dalies redakcija priimta siekiant užtikrinti, jog visiems akcininkams būtų suteikta teisė vienodomis sąlygomis gauti informaciją. ABĮ 18 straipsnio pakeitimai nustato, jog be jokių apribojimų akcininkai gali susipažinti iš esmės su visa informacija ir dokumentais, kurie pagal įstatymus yra vieši, ir su steigimo dokumentuose nurodyta informacija bei dokumentais. Naujoje ABĮ 18 straipsnio 1 dalies redakcijoje nustatyta, kad bendrovė gali atsisakyti sudaryti galimybę akcininkams susipažinti su komercine paslaptimi susijusia, konfidencialia informacija ir dokumentais, daryti jų kopijas, išskyrus įstatyme numatytus imperatyvius atvejus. Teismas konstatavo, kad ši norma numato galimybę susipažinti ir gauti visų dokumentų, kurie pagal įstatymą yra vieši bei taip pat kitų bendrovės įstatuose nurodytų dokumentų kopijas.
14. Teismo vertinimu, prieš tai galiojusi straipsnio redakcija, kuri įtvirtinta bendrovės įstatų 4.7 punkte, leido be apribojimų didesnį akcijų skaičių turintiems akcininkams susipažinti su informacija ir tuo praplėtė neturtines teises didesnį akcijų skaičių turintiems akcininkams, tačiau, naujoji įstatymo redakcija sudaro galimybę su minėta informacija susipažinti mažesnį akcijų skaičių turtintiems akcininkams, jei bendrovė neatsisakys sudaryti šios galimybės.
15. Teismas pasisakė, kad privataus juridinio asmens įstatuose gali būti nustatomos tam tikros elgesio ribos, nepažeidžiant imperatyviųjų įstatymo normų. Draudžiama apriboti ABĮ nustatytas, bet nedraudžiama įstatuose įtvirtinti platesnes akcininkų teises.
16. Teismas pažymėjo, kad ieškovas valdo daugiau nei 1/20 bendrovės akcijų, vadinasi, įstatų 4.7 punkte numatyta jo teisė susipažinti su išvardintais dokumentais, pasirašius raštišką pasižadėjimą neplatinti komercinės paslapties, praplečia jo paties neturtines teises susipažinti su informacija be atskiro prašymo.
17. Teismas sutiko su atsakovės pozicija, jog naujoji ABĮ 18 straipsnio 1 dalies redakcija numato galimybę susipažinti su bendrovės dokumentais ir gauti jų kopijas, kurie pagal įstatymą yra vieši, taip pat kitais įstatuose nurodytais dokumentais, kas iš esmės nagrinėjamu atveju padaryta bendrovės įstatuose.
18. Teismas atkreipė dėmesį, kad (duomenys neskelbtini) vykusio neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu, akcininkai nusprendė, jog nėra būtinybės keisti įstatų punktą ir, kad 4.7 punktas neprieštarauja imperatyviai įstatymo normai.
19. Teismas pasisakė, kad ieškovas įstatų 5.9 punkto neatitikimą imperatyviai ABĮ 23 straipsnio 5 dalies nuostatai, argumentavo tuo, kad įstatuose numatytas 10 dienų ilgesnis terminas, per kurį įmonė turi sušaukti susirinkimą.
20. Teismas atkreipė dėmesį, kad ABĮ 4 straipsnio 7 dalis numato, jog visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijos, jo šaukimo tvarkos, kitų bendrovės organų kompetencijos ir šių organų narių rinkimo ir atšaukimo tvarkos, bendrovės įstatų keitimo tvarkos įstatuose nurodyti nebūtina, jeigu tvarka ir kompetencija nesiskiria nuo šiame įstatyme nustatytųjų ir apie tai nurodoma pačiuose įstatuose.
21. Teismas vertino, kad atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, Bendrovė gali nustatyti kitą visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo tvarką nei numatyta ABĮ, jei tai nevaržo akcininkų teisių.
22. Pirmosios instancijos teismas, pasisakė, kad pagal kasacinio teismo praktiką visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai gali būti pripažinti negaliojančiais tik tuo atveju, jeigu buvo pažeistos ABĮ imperatyviosios normos, reglamentuojančios susirinkimo sušaukimą, eigą ar sprendimų priėmimą, taip pat kai šie pažeidimai lėmė bendrovės ar viešojo intereso pažeidimą ir pažeidimo padarinių negalima pašalinti niekaip kitaip, kaip tik pripažįstant sprendimus negaliojančiais.
23. Pirmosios instancijos teismas tokių pažeidimų nenustatė. Teismas atmesdamas kaip nepagrįstą ir šį reikalavimą, konstatavo, kad (duomenys neskelbtini) vykusio neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu akcininkai nusprendė, jog nėra būtinybės keisti įstatų punktus, kuriuos ieškovas laiko prieštaraujančiais imperatyvioms teisės normos, tai reiškia, jog akcininkai sutiko, kad liktų galiojusi bendrovės akcininkų susipažinimo su informacija ir visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo tvarka.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
24. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020-09-11 sprendimą ir priimti naują – ieškinį patenkinti visiškai bei priteisti iš atsakovės ieškovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
25. Mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialines ir procesines normas, neatskleidė bylos esmės, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisingą sprendimą.
Atsiliepimas
26. Pasisakydamas dėl ieškovo ginčijamų Bendrovės įstatų punktų, teismas iš esmės atkartojo atsakovo atsiliepime išdėstytą poziciją, kuri pažeidžia ieškovo, kaip akcininko teises.
Žemesnės instancijos teismas
27. Atkreipia dėmesį, kad būtent teismas tuo atveju, kai akcininkų dauguma pažeidžia mažumos akcininkų neturtines teises ir teisėtus interesus, turi pareigą šį akcininkų teisės pažeidimą pašalinti.
28. Tai, kad įstatų 4.7 punkto reikalavimai neatitinka ABĮ 18 straipsnio 1 dalies savo pasisakymu patvirtino ir atsakovas, paaiškinęs, kad po teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2A-141-252/2018 priėmimo, kuomet atsakovė buvo įpareigota ieškovui pateikti susipažinti prašomus Bendrovės dokumentus, atsakovė ieškovui paprašius dokumentų kopijų, jas pateikti atsisakė, nurodžiusi, kad jis gali įmonės darbo laiku ateiti skaityti ir pats darytis pageidaujamas kopijas, nors ABĮ 18 straipsnio 1 dalį Bendrovė privalo pateikti prašomų dokumentų kopijas. Įstatų 4.7 punkte teisė akcininkui gauti kitų dokumentų kopijas, iš viso nenumatyta.
29. Priešingai nei vertino teismas, Bendrovės įstatų 5.9 punkte yra nurodyta visuotinio akcininkų sušaukimo tvarka, kuri skiriasi nuo ABĮ numatytos. Teismas dėl šio akivaizdaus įstatų 5.9 punkto ir ABĮ 23 straipsnio 5 dalies neatitikimo nepasisakė, kaip ir nevertino atsakovo nurodytų tikrovės neatitinkančių aplinkybių, kad sušaukiant visuotinį akcininkų susirinkimą buvo laikomasi ABĮ numatytų terminų.
30. Ieškovas pirmą paraišką dėl neeilinio akcininkų susirinkimo atsakovui pateikė 2020-01-20. Atsakovė nusprendusi, kad paraiška neatitinka visų ABĮ 23 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų, dėl ko raštu ieškovą informavo, kad jis iki (duomenys neskelbtini) turi pateikti patikslintą paraišką, ir ryšium su tuo nusprendė susirinkimą sušaukti (duomenys neskelbtini), t.y. po daugiau negu 30 dienų.
31. Ieškovui (duomenys neskelbtini) įteikus naują paraišką dėl neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo, atsakovė šį susirinkimą nusprendė sušaukti (duomenys neskelbtini), t.y. daugiau negu po (duomenys neskelbtini) dienų. Šios nurodytos aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad atsakovo Įstatų 5.9 punktas prieštarauja imperatyviai normai - ABĮ 23 straipsnio 5 daliai, o atsakovė nesilaiko ABĮ įtvirtinto visuotinio akcininkų sušaukimo terminų, tokiu būdu pažeisdama neturtines akcininkų teises.
32. Pabrėžia, kad iš Liteko duomenų bazės matyti, kad ginčų dėl (duomenys neskelbtini) pažeistų teisių buvo ir iki šios bylos iškėlimo, kuomet atsakovė ribojo ieškovo, kaip (duomenys neskelbtini) teisę susipažinti su bendrovės dokumentais, bei gauti šių dokumentų kopijas. Ieškovui teismo keliu apgynus savo, kaip (duomenys neskelbtini), pažeistą neturtinę teisę, jo teisių pažeidimas nesibaigė, nes pasikeitus ABĮ 18 straipsnio 1 dalies redakcijai, atsakovė neužtikrino ieškovo teisės gauti dokumentų kopijas, ką teismo posėdyje patvirtino atsakovas.
33. Dėl didelės dokumentų apimties, atsakovei atsisakant padaryti prašomų dokumentų kopijas, ieškovas neturi galimybės ne tik tinkamai įvertinti atsakovės, kaip juridinio asmens sudarytų sandorių, tačiau ir jų ginčyti.
34. Atsakovė pripažino, kad 2019 metais buvo parengti 3 Bendrovės įstatų variantai, tačiau jie nebuvo susirinkime priimti, kas patvirtina, kad įstatai sudaryti pagal dar 2(duomenys neskelbtini) galiojusią ABĮ redakciją.
35. Nesutinka su bylinėjimosi išlaidų klausimo išsprendimu. Atsakovės atstovas prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus pateikė po bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
Atsiliepimas
36. Iš atsakovės atstovo pateiktos suteiktų paslaugų ataskaitos matyti, kad atsiliepimą į ieškinį rengė (duomenys neskelbtini), kuri tam darbui sugaišo 12 valandų, ir šios paslaugos įkainotos 1 440 Eur, o taip pat advokatai J. E. ir V. M.. Kadangi šiai (duomenys neskelbtini) atstovavimo sutarties pagrindu nebuvo pavesta atstovauti atsakovo, todėl akivaizdu, kad šios išlaidos negalėjo būti priteistos iš ieškovo.
37. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, palikti skundžiamą teismo sprendimą nepakeistą ir priteisti iš ieškovo atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
38. Nurodo, kad ieškovas, būdamas Bendrovės akcininku neginčijo įstatų nei jų priėmimo, nei keitimo metu, nei pasikeitus teisiniam reguliavimui.
39. Pažymi, kad dėl ieškovo teisės gauti informaciją tarp šalių kilęs ginčas buvo nagrinėtas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose civilinėje byloje Nr. e2-265-488-2017 ir Panevėžio apygardos teisme civilinėje byloje Nr. e2A-141-252/2018. Tad mano, kad ieškovas, jeigu būtų pažeista jo teisė gauti informaciją, galėjo reikšti reikalavimą teisme dėl įpareigojimo pateikti informaciją, bet ne dėl Bendrovės įstatų ar visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo pripažinimo negaliojančiais. Tokio reikalavimo jis nereiškė, kas patvirtina ieškinio (apeliacinio skundo) nepagrįstumą.
Žemesnės instancijos teismas
40. Sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Bendrovės įstatų 4.7 ir 5.9 punktai yra teisėti ir nepažeidžia jokių imperatyvių teisės normų. Mano, kad visuotino akcininkų susirinkimo sprendimo pripažinimas negaliojančiu, apskritai nesukurtų jokių teisinių padarinių. Ieškovo teisė gauti informaciją taip pat nebuvo pažeista.
41. Atsakovės vertinimu, nėra aišku, kuo remiantis ieškovas daro prielaidas, kad remiantis galiojančiu teisiniu reguliavimu Bendrovės akcininkui yra suteikiama teisė susipažinti su absoliučiai visais Bendrovės dokumentais, leidžiant daryti jų kopijas, o Bendrovės įstatais tokia teisė yra ribojama. Nesutinka ir su argumentais dėl įstatų 5.9 punkto tariamo prieštaravimo ABĮ 23 straipsnio 5 daliai.
42. Pabrėžia, kad teikiami juridinių asmenų registrui įstatai buvo suderinti su tuo metu galiojusio ABĮ įstatymo nuostatomis. Joks teisės aktas neįpareigoja keisti įstatų kaskart pasikeitus įstatymui.
43. Atsakovės įsitikinimu, ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje ir 23 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos teisės normos nėra imperatyvios, kadangi neatitinka teismų praktikoje išplėtotos imperatyviųjų teisės normų apibrėžties.
44. Nurodo, kad ieškovas klaidingai teigia, kad įstatų 4.7. punktas su Bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi leidžia susipažinti tik akcininkams, turintiems daugiau nei 50 % Bendrovės akcijų. Ieškovui pagal dabartinę įstatų 4.7. punkto redakciją nekyla kliūčių, įgyvendinant savo teisę gauti Bendrovės dokumentus ar atitinkamą informaciją, daryti dokumentų kopijų. Įstatų 4.7 punkte nustatyta, kad akcininkui raštu pareikalavus, Bendrovė ne vėliau kaip per 5 dienas po reikalavimo gavimo privalo pateikti susipažinti ar kopijuoti atitinkamus dokumentus.
45. ABĮ 18 straipsnio 1 dalies nuostatos labiau detalizuoja dokumentus, su kuriais akcininkui turi būti sudaryta galimybė susipažinti ir daryti jų kopijas, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą akcininkui yra suteikiama teisė be išimčių susipažinti su visais Bendrovės dokumentais leidžiant daryti jų kopijas. Įstatyme nustatyta prievolė sudaryti galimybę akcininkui susipažinti su kita Bendrovės informacija ir (ar) pateikti kitų dokumentų kopijas, jei tokia informacija ir dokumentai yra vieši pagal įstatymus ir ar esant būtinybei akcininkui vykdant teisės aktuose nustatytus reikalavimus, tačiau pagrindžiant teisinį pagrindą ir užtikrinant tokios informacijos konfidencialumą.
46. Juolab, kad akcininkui paprašius pateikti atitinkamą informaciją ar leisti su tokia susipažinti ir daryti jos kopijas, o Bendrovei atsisakius tą daryti, akcininko teisėms ginti įstatymas numato savarankišką pažeistų interesų gynimo būdą, kuriuo ieškovas taip pat galėtų naudotis.
47. Sutinka, kad įstatų 5.9 punkte yra nustatytas ilgesnis terminas sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą nei yra nurodyta ABĮ 23 straipsnio 5 dalyje, tačiau tai nereiškia šio punkto prieštaravimo teisiniam reguliavimui. Įstatymas Bendrovei suteikia teisę įstatuose įtvirtinti konkrečią visuotinio akcininkų susirinkimo kompetenciją, jo šaukimo tvarką ir kt. bei remiantis kuriuo leidžiama tokios tvarkos nenurodyti tik tais atvejais, kuomet ji nesiskiria nuo įtvirtintos ABĮ, apie tai nurodant pačiuose įstatuose (ABĮ 4 straipsnio 7 dalis). Tad Bendrovės turi teisę įtvirtinti kitokią negu nustatyta ABĮ visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo tvarką,
48. Mano, kad reikalavimas pripažinti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą negaliojančiu neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo.
Šalies argumentai
49. Atkreipia dėmesį, kad ieškinyje visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą buvo prašoma pripažinti dėl to, kad juo atsisakyta pakeisti Bendrovės įstatų punktus, neva prieštaraujančius ABĮ, tačiau apeliaciniame skunde šiuo klausimu argumentacija yra pakeista nurodant, kad sprendimas turi būti yra pripažintinas negaliojančiu, nes Bendrovė neva privalėjo taikyti ABĮ 23 str. 5 d. nustatytą 30 dienų terminą visuotiniam akcininkų susirinkimui sušaukti, o ne įstatuose numatytą 40 dienų terminą.
50. Nurodo, kad sprendimus akcininkai priima laisva valia ir negali būti verčiami balsuoti taip, kaip nori ieškovas. Sprendimo nuginčijimas apskritai teisiniu priežastiniu ryšiu nėra susijęs su Bendrovės įstatų punktų galiojimu. Šio reikalavimo nagrinėjimas, atsakovės nuomone yra beprasmis, nes nesukelia jokių teisinių padarinių, nes nei šis sprendimas, nei ginčijami punktai niekaip nepažeidžia apelianto teisių.
51. Ginčijamiems įstatų punktams galiojant dar nuo (duomenys neskelbtini) m., ieškovas yra praleidęs ieškinio senatį, kas sudaro savarankišką pagrindą ieškinį atmesti. Mano, kad ginčijant Bendrovės įstatus, privaloma buvo ginčyti ir jų priėmimo teisinį pagrindą – visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus.
Žemesnės instancijos teismas
52. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl neteisingai išspręsto bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimo. Bendrovė negalėjo numatyti, kad (duomenys neskelbtini) parengiamajame teismo posėdyje byla bus išnagrinėta iš esmės. Atitinkamai, Bendrovė, veikdama sąžiningai ir operatyviai įrodymus, pagrindžiančius bylinėjimosi išlaidų patyrimo faktą, pateikė iškart po (duomenys neskelbtini) posėdžio, t. y. tą pačią dieną. (duomenys neskelbtini) atsiliepimą į ieškinį rengė būtent projekte „Ginčas su G. D. dėl įstatų /1 instancija“, t. y. šioje byloje, ką patvirtina ir pateikta teisinių paslaugų suteikimo ataskaita. Atstovavimo sutartis pasirašyta tarp Bendrovės ir advokatų J. E., V. M. bei advokato padėjėjo D. L. nedraudžia Bendrovės procesinių dokumentų rengti ir kitiems APB (duomenys neskelbtini).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
53. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
54. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas, kuris yra (duomenys neskelbtini) pateikė paraišką atsakovės valdybai dėl Bendrovės neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo dėl Bendrovės įstatų 4.7 punkto pakeitimo ir jo išdėstymo nauja redakcija. Ieškovas šioje paraiškoje pateikė ne tik siūlomą nutarimo projektą, bet ir teikė siūlymą neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą surengti per Bendrovės įstatų 5.9 punkte nustatytą terminą. UAB (duomenys neskelbtini) valdyba (duomenys neskelbtini) apsvarsčiusi ieškovo paraišką sušaukti neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą, vadovaudamasi Bendrovės įstatų 5.9 punktu bei ABĮ 23 straipsnio 5 dalimi ir 20 straipsnio 1 dalies 1 punktu, grąžino ieškovui paraišką, siūlydama ne vėliau, kaip iki (duomenys neskelbtini) pakoreguoti paraišką dėl neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo, patikslinant siūlomo sušaukti neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimą ir siūlomą sprendimų projektą, kartu pateikiant siūlomą naują AB (duomenys neskelbtini) įstatų redakciją; (duomenys neskelbtini) pateikus patikslintą paraišką iki nurodyto termino, valdyba nutarė neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą sušaukti vėlesne data – (duomenys neskelbtini). Ieškovas (duomenys neskelbtini) informavo atsakovės direktorių, kad pagal ABĮ 23 straipsnio 5 dalį, visuotinis akcininkų susirinkimas turi būti sušauktas iki (duomenys neskelbtini), t.y. ne vėliau, kaip per 30 dienų nuo paraiškos gavimo dienos. AB (duomenys neskelbtini) ieškovas atsakovei pateikė antrąją paraišką, kuria papildė pirmąją, nurodydamas dar ir siūlymą pakeisti Bendrovės įstatų 5.9 punktą kaip prieštaraujantį ABĮ 23 straipsnio 5 daliai bei dėl visuotinio akcininkų susirinkimo datos ir vietos pasisakė, kad siūlo susirinkimą surengti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo paraiškos pateikimo. Iš AB (duomenys neskelbtini) neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo matyti, kad svarstytam darbotvarkės klausimui dėl Bendrovės įstatų 4.7 ir 5.9 punktų pakeitimo ir jų išdėstymo, t.y. tokia redakcija, kokią nurodė ieškovas 60,4 procentais balsų nepritarta. Protokole užfiksuota, kad akcininkai pastabų, protestų ar siūlymų susirinkime neišsakė.
55. Pabrėžtina, kad asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas, o pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis).
56. Iš ieškovo apeliaciniame skunde dėstomos pozicijos galima spręsti, kad neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą balsų dauguma nepritarti siūlymui dėl Bendrovės įstatų 4.7 ir 5.9 punktų pakeitimo ieškovo nurodyta redakcija, pastarasis laiko jo teisių pažeidimu. Su tokiu vertinimu, teisėjų kolegija sutikti negali.
57. Apeliantas nenurodo jokių faktinių aplinkybių kaip konkrečiai pasireiškė jo, kaip atsakovės akcininko teisių pažeidimas, (duomenys neskelbtini) AB „(duomenys neskelbtini)“ neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu priimant prašomą panaikinti sprendimą. Šiuo atveju, ieškovas, kaip (duomenys neskelbtini) teikė siūlymą, o likę akcininkai balsų dauguma nepritardami ieškovo teiktam siūlymui tiesiog realizavo vieną iš savo neturtinių teisių, numatytų ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Tokio vertinimo nekeičia ir apeliaciniame skunde dėstoma pozicija, kad teismas tuo atveju, kai akcininkų dauguma pažeidžia mažumos akcininkų neturtines teises ir teisėtus interesus, turi pareigą šį akcininkų teisės pažeidimą pašalinti. Nes, kaip jau minėta, ieškovas nei pirmosios instancijos proceso metu, nei apeliaciniu skundu, šiame kontekste neatskleidė jo pažeistų teisių turinio.
58. Pasisakant dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su Bendrovės įstatų 4.7 ir 5.9 punktų prieštaravimu imperatyvioms normoms, pažymėtina, kad ABĮ 14 straipsnis numato, jog akcininkų teises ir pareigas nustato šis ir kiti įstatymai, taip pat bendrovės įstatai. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad bendrovės įstatų nuostatos taikytinos ir aiškintinos kartu su ABĮ normomis (LAT 2009-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-461/2009). Atsakovės įstatų 4.7 punkte detalizuota akcininko neturtinė teisė gauti informaciją, kuri net numato trumpesnį tokios informacijos pateikimo terminą (5 dienos), nei įstatyme (7 dienos), be to ginčijamame įstatų punkte yra taip pat įtvirtinta Bendrovės pareiga, akcininkui pareikalavus, pateikti susipažinti ar kopijuoti metinės bei tarpinės finansinės atskaitomybės dokumentus, Bendrovės veiklos ataskaitas, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolus, akcininkų sąrašą, o pateikusiems bendrovės nustatytą raštišką pasižadėjimą neplatinti komercinės paslapties – stebėtojų tarybos ir valdybos posėdžių protokolus, jei juose nėra viešai nepaskelbtinos informacijos apie esminius įvykius. Taip pat numatyta akcininko, kuriam nuosavybės teise priklauso akcijos, kurių bendra nominali vertė sudaro ne mažiau kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, arba akcininkų, kuriems nuosavybės teise priklauso akcijos, kurių bendra nominali vertė sudaro ne mažiau kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, atstovo, pateikusio raštišką pasižadėjimą neplatinti komercinės paslapties, teisė susipažinti su visais stebėtojų tarybos ir valdybos protokolais, bendrovės sandoriais, taip pat suteiktais laidavimais, garantijomis, ilgalaikio materialaus turto įkeitimu ir mainų sutartimis. Be to, nustatyta, kad akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklauso akcijos, suteikiančios daugiau kaip ½ visų balsų turi teisę susipažinti su visais bendrovės dokumentais. Bei numatyta atsakomybė už komercinės paslapties (išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytą viešąją informaciją), kuriai šį statusą suteikia valdyba savo sprendimu, atskleidimą.
59. ABĮ 18 straipsnio galiojanti redakcija, kaip, kad pagrįstai pasisakė pirmosios instancijos teismas nustato, jog be jokių apribojimų akcininkai gali susipažinti iš esmės su visa informacija ir dokumentais, kurie pagal įstatymus yra vieši, ir su steigimo dokumentuose nurodyta informacija bei dokumentais. Tačiau bendrovė apskritai gali atsisakyti sudaryti galimybę akcininkams susipažinti su komercine paslaptimi susijusia, konfidencialia informacija ir dokumentais, daryti jų kopijas, išskyrus įstatyme numatytus imperatyvius atvejus. Taip pat pritartina vertinimui, kad atsižvelgiant į ieškovo valdomų akcijų skaičių, įstatų 4.7 punkte numatyta jo teisė susipažinti su išvardintais dokumentais, pasirašius raštišką pasižadėjimą neplatinti komercinės paslapties, praplečia jo paties neturtines teises susipažinti su informacija be atskiro prašymo. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad aptariamas įstatų punktas neprieštarauja imperatyviai įstatymo normai, dėl ko būtų pagrindas jį naikinti, o apeliacinio skundo argumentai tokio vertinimo nekeičia.
60. Papildomai pasisakytina, kad apelianto siūlomas Bendrovės įstatų 4.7 punkto pakeitimas iš esmės analogiškas galiojančiam įstatų variantui ir pažodžiui neatitinka aktualios redakcijos ABĮ 18 straipsnio nuostatų. Ieškovo pateiktame minimo Įstatų punkto projekte nurodomas tas pats 5 dienų terminas (kai aktualioje Įstatymo normos redakcijoje yra nustatytas 7 dienų terminas) dėl informacijos pateikimo ir yra išlikusios senosios šio straipsnio redakcijos nuostatos dėl (duomenys neskelbtini) teisės į informaciją apimties priklausymo nuo jo turimų akcijų skaičiaus, o prie galiojančio įstatų punkto teksto tepridėta sakinio dalis „bei gauti susipažinimui pateiktų dokumentų kopijas“.
61. Tiek iš ieškovo atstovės pozicijos pirmosios instancijos teisme, tiek iš apeliacinio skundo argumentų galima spręsti, kad aptariamo įstatų punkto pakeitimo iniciavimas, o šiai iniciatyvai nepritarus neeilinio visuotinio akcininkų susirinkime, ir kreipimasis į teismą dėl jo panaikinimo, yra sąlygotas būtent atsakovės atsisakymu pateikti ieškovui jo reikalaujamų dokumentų kopijas, siejant tokią teisę su įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymu dėl šalių ankstesnio ginčo. Tokią teisę galėtų realizuoti tiesiog pagal ABĮ 18 straipsnio 2 dalį, kuri numato, kad bendrovės dokumentai, jų kopijos ar kita informacija akcininkams turi būti pateikiama neatlygintinai, jei ko kita nenumato bendrovės įstatai <...>.
62. Tai, kad tarp šalių praeityje yra kilusių ir teismine tvarka išspręstų ginčų dėl ieškovo, kaip (duomenys neskelbtini) teisių pažeidimų, nėra pagrindas spręsti, kad naujai kilusiame ginče ieškovas teikdamas ieškinį tokių aplinkybių neprivalo įrodinėti konkrečiais faktiniais duomenimis ir įrodymais. Apelianto argumentacija, kad jo teisės pažeidimai tęsiasi nuo ankstesnio šalių ginčo išsprendusio procesinio teismo sprendimo įsiteisėjimo, nes atsakovui atsisakant padaryti prašomų dokumentų kopijas, dėl didelės dokumentų apimties, ieškovas neturi galimybės net tik tinkamai įvertinti atsakovo, kaip juridinio asmens sudarytų sandorių, nėra susijusi su nagrinėjamos bylos dalyku. Apeliantas, manydamas, kad atsakovė nevykdo įsiteisėjusio teismo sprendimo, turi savo teises ir teisėtus interesus ginti sprendimo vykdymo procese
63. Vertinant apeliacinio skundo argumentus dėl Bendrovės įstatų 5.9 punkto neteisėtumo, pabrėžtina, kad pagal bendrą taisyklę bendrovių teisės normos priskiriamos civilinės teisės normoms, joms pagal teisinę prigimtį būdingi dispozityvumo ir šalių autonomijos principai, todėl dauguma ABĮ normų yra dispozityvios ir gali būti modifikuotos suderinta akcininkų valia. Kita vertus, taip pat svarbu paminėti, kad bendrovių įstatų nuostatos taikytinos ir aiškintinos susietai su ABĮ normomis (nutarties 58 punktas), tad kaskart keičiantis ABĮ nuostatoms atitinkamai būtinybė keisti įmonių, kurioms pagal jų statusą taikomas šis teisinis reglamentavimas, ne tik nėra numatyta įstatyme, bet ir būtų nelogiškas bei prieštarautų nurodytiems principams.
64. Kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas ABĮ 4 straipsnio 7 dalis numato, jog visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijos, jo šaukimo tvarkos, kitų bendrovės organų kompetencijos ir šių organų narių rinkimo ir atšaukimo tvarkos, bendrovės įstatų keitimo tvarkos įstatuose nurodyti nebūtina, jeigu tvarka ir kompetencija nesiskiria nuo šiame įstatyme nustatytųjų ir apie tai nurodoma pačiuose įstatuose.
65. Pirmiau aptartas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad bendrovė turi teisę nusistatyti visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo tvarką, ir tik tuo atveju, jei ji analogiška ABĮ numatytajai, jos įstatuose nurodyti nebūtina. Tad vien tai, jog įstatuose yra nustatytas ilgesnis visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo terminas nereiškia, kad tokia nuostata prieštarauja imperatyvioms teisės normoms ar, kad 10 dienų skirtumas kaip nors pažeidė ieškovo, kaip (duomenys neskelbtini) teises, juolab, kad tokių aplinkybių jis ir neįrodinėjo.
66. Konstatavus, kad ieškovo prašomi pripažinti negaliojančiais Bendrovės įstatų 4.7 ir 5.9 punktai neprieštarauja imperatyvioms teisės normoms, apeliantui nepagrindus leistinais įrodymais kaip jo prašomas panaikinti (duomenys neskelbtini) AB „(duomenys neskelbtini)“ neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas pažeidė jos teises ir interesus, pagrindo jį pripažinti negaliojančiu taip pat nenustatyta.
67. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus dėl ieškinio senaties ginčyti Bendrovės įstatų 4.7 ir 5.9 punktų nuostatas termino taikymo.
68. Skirtingai nei vertina atsakovė, apeliantas savo teisių pažeidimą sieja ne su šių nuostatų priėmimu, o su akcininkų susirinkimo sprendimu atmesti jo siūlymą – pakeisti šias nuostatas. Esant šioms aplinkybėms atsakovės nurodomas savarankiškas teisinis pagrindas atmesti ieškinį – suėjus ieškinio senaties terminui, šiuo atveju negalėjo būti taikytas.
69. Apelianto įsitikinimu, atsakovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme priteistos nepagrįstai ir nesilaikant CPK reikalavimų.
70. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo to pageidaujanti šalis turi teismui raštu pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Taigi prašymą dėl išlaidų atlyginimo ir atitinkamus įrodymus šalys gali pateikti bet kuriuo proceso metu iš karto dėl visų išlaidų ar dalimis, svarbu, kad tai būtų padaryta iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Toks reglamentavimas nustatytas, siekiant užtikrinti proceso operatyvumą ir koncentruotumą (CPK 7 straipsnis) bei pašalinti galimybę piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis.
71. Tačiau CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus. Dėl to CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad advokato pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, gali būti netaikomos, nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos.
72. Nagrinėjamu atveju, atsakovė prašymą priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas pateikė savalaikiai, t. y. jį suformulavo atsiliepime į ieškinį, kuriame nurodė, kad šias išlaidas pagrindžiantys įrodymai bus pateikti proceso eigoje. Parengiamojo teismo posėdžio pradžioje ieškovo atstovei teikiant prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, atsakovės atstovas taip pat nurodė, kad taip pat tokį prašymą pateiks per Elektroninį paslaugų portalą. Parengiamojo teismo posėdžio metu buvo nutarta pereiti į teismo posėdį ir byla buvo išnagrinėta iš esmės, pasinaudojusi replikos teise ieškovo atstovė prašė netenkinti atsakovės atstovo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kaip pateikto nesavalaikiai, pastarasis atsakė, kad teismui perėjus iš parengiamojo į teismo posėdį neturėjo galimybių iškart pateikti išlaidas pagrindžiančius įrodymus ir kaip matyti iš elektroninės teismų sistemos Liteko, tokį prašymą su įrodymais jis pateikė (duomenys neskelbtini) min., kai posėdis buvo baigtas (duomenys neskelbtini) val.
73. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad šalys buvo informuotos jog byla skirtina nagrinėti parengiamajame posėdyje, o netrukus pradėta nagrinėti bylą iš esmės, tad nesavalaikį įrodymų apie atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas pateikimą lėmė visgi objektyvios priežastys. Nors teisėjų kolegijos vertinimu toks nesavalaikiai pateiktas prašymas turėjo būti išspręstas pasinaudojus papildomo sprendimo institutu (CPK 277 straipsnis), tačiau toks formalus teisinio reguliavimo nesilaikymas nesudaro pagrindo spręsti, kad pats bylinėjimosi išlaidų klausimas išspręstas neteisingai.
74. Nepagrįstais laikytini apelianto argumentai, kad išlaidos už atsiliepimo į ieškinio parengimą iš ieškovo neturėtų būti priteisiamos, nes atsakovės atstovo pateiktoje paslaugų ataskaitoje nurodyta, kad atsiliepimą į ieškinį rengė (duomenys neskelbtini), kuriai atstovavimo sutarties pagrindu nebuvo pavesta atstovauti atsakovės.
75. Kadangi atsiliepimas į ieškinį yra pasirašytas ir teismui pateiktas atsakovės įgalioto atstovo, tad bylinėjimosi išlaidų klausimui, darbo organizavimo specifika advokatų profesinėje bendrijoje, kurioje dirba atsakovės atstovas, t.y. koks techninis darbuotojas rengė vieno ar kito procesinio dokumento projektą, reikšmės neturi.
76. Kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialines ir procesines normas ir neatskleidęs bylos esmės, ieškinį atmetė remdamasis išimtinai atsakovės pozicija ginčijamais klausimais. Atsižvelgęs į procesinės teisės normas, susijusias su įrodymų vertinimu, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, išsamiai ir detaliai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti bei jas įvertinęs ginčo situacijai aktualaus teisinio reglamentavimo ir kasacinio teismo praktikos kontekste, pagrįstai atmetė apelianto pareikštą ieškinį.
77. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas apeliacinio skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
78. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (LAT 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
79. Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, atsakovei priteistinos jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 98 straipsnis). Atsakovė pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 2032,08 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose (2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytus kriterijus, suteiktų teisinių paslaugų pobūdį ir apimtį, byloje sprendžiamo klausimo sudėtingumą, į tai, kad pateiktame atsiliepime analizuojamos tos pačios faktinės aplinkybės ir iš esmės atkartojamas teisinis ginčo situacijos vertinimas, kuris jau buvo dėstomas atsiliepime į ieškinį, daro išvadą, kad prašomos priteisti išlaidos yra aiškiai per didelės, todėl mažintinos iki 1500 Eur.
80. Teisėjų kolegija atsakovės taip pat prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų už prašymo perduoti civilinę bylą nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui parengimą, tokių prašymų netenkinus, pagrindo priteisti nenustatė, todėl šioje dalyje prašymą atmeta.
81. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020-09-11 sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo G. D., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.