- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-08-12
- Bylos Nr.
- AN2-302-1121/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01287-2021-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Pakeisti nutarimą, paskiriant švelnesnę nuobaudą arba nusprendžiant neskirti adm.nuobaudos.
- Teisėjas
- Paulius Veršekys (pirm.)
- Pažeidėjas
- R. Š.
- Institucija
- Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Advokatai
- Eglė Lauraitytė
- Kategorijos
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 6.1Nelegalus darbas (ANK 95 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Paulius Veršekys, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. Š. gynėjos advokatės Eglės Lauraitytės (toliau – gynėja) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 8 d. nutarimo, kuriuo R. Š. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. birželio 8 d. nutarimu nustatė, kad R. Š., būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „A“ (registruota adresu (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) vadovu, neužtikrino, jog Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui teisės aktų nustatyta tvarka laiku būtų pateiktas pranešimas apie (duomenys neskelbtini) piliečio A. V. socialinio draudimo pradžią (pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini), pranešta – (duomenys neskelbtini)), taip pat leido įmonėje nuo (duomenys neskelbtini) dirbti (duomenys neskelbtini) piliečiui V. A. ir nuo (duomenys neskelbtini) dirbti (duomenys neskelbtini) piliečiui A. V., neturint leidimų gyventi ar kito dokumento, suteikiančio teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto tarpininkaujant UAB „A“. Be to, R. Š., būdamas UAB „A“ direktoriumi, neužtikrino, kad nustatyta tvarka būtų pateikti pranešimai apie trečiosios šalies ((duomenys neskelbtini)) piliečių A. V. ir V. A. įdarbinimą. Tokiu būdu R. Š. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – UĮ) 56 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 62 straipsnio 2² ir 7 dalis, VSDFV direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. V-401/EV-281/V-395 „Dėl informacijos apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius pateikimo“ tvarkos aprašo 4 ir 7 punktų reikalavimus. Šiais savo veiksmais R. Š. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, ir Vilniaus miesto apylinkės teismo buvo nubaustas 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) bauda.
II. Apeliacinio skundo prašymai ir argumentai
2. Apeliaciniu skundu gynėja prašo: 1) nutraukti administracinio nusižengimo teiseną R. Š. atžvilgiu arba 2) neskirti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui baudos ar paskirti mažesnę baudą. Apeliaciniu skundu taip pat prašoma iš Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos R. Š. naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
3. Advokatės teigimu, R. Š. veiksmai negali būti laikomi „nelegaliu įdarbinimu“, kaip tai numatyta ANK 95 straipsnio 1 dalyje, todėl administracinio nusižengimo teisena turėtų būti nutraukta. Jeigu administracinio nusižengimo teisena nebūtų nutraukta, tai R. Š. paskirta bauda turėtų būti panaikinta arba sumažinta, nes pažeidimai buvo padaryti per nesusipratimą, o juos pastebėjus – greitai ištaisyti. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. Š. nepateikė atsakingai institucijai tarpininkavimo raštų tik dėl formalios priežasties, nes gavo netikslią informaciją iš darbuotojų. Siekdamas pašalinti įvykusią klaidą, R. Š. atliko aktyvius veiksmus – tarpininkavimo raštai dėl laikinų leidimų gyventi buvo pateikti. R. Š. neturėjo jokio intereso ir nesiekė nuslėpti nuo valstybės su darbuotojais sudarytų darbo sutarčių fakto, t. y. nebuvo tikslo nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti kitų prievolių darbuotojams ir valstybei.
4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad R. Š. padaryti pažeidimai tik formaliai atitinka ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį, nes šia teisės norma saugomi teisiniai gėriai realiai nebuvo pažeisti: 1) valstybė nepatyrė jokios žalos, nes visi mokesčiai, susiję su darbuotojais, buvo sumokėti laiku; 2) įdarbinti asmenys taip pat nepatyrė jokios žalos, nes jie gavo visą sulygtą darbo užmokestį ir socialines garantijas. Pažymėtina ir tai, kad tiek su A. V., tiek su V. A. buvo sudarytos darbo sutartys, asmenys dirbo pagal iš anksto suderintus darbo grafikus, jiems buvo legaliai ir laiku mokamas sutartyse sulygtas darbo užmokestis, jie atliko rūšiniais požymiais apibrėžtas darbo funkcijas, apie jų įdarbinimą R. Š. pranešė SODRAI. Apie V. A. SODRAI buvo pranešta laiku, o apie A. V. pavėluota pranešti tik vieną darbo dieną. Be to, jokių nusiskundimų iš darbuotojų negauta. Taip pat dėl to, kad darbo santykiai vyko teisingai ir sklandžiai, darbuotojai niekuomet nesikreipė į valstybines institucijas. Priešingai, jie pageidauja ir nori toliau dirbti bei gauti sulygtą darbo užmokestį.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Aukštesniosios instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies
7. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą dėl pateikto apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
9. Nors su darbuotojais buvo sudarytos rašytinės darbo sutartys, tačiau apie A. V. įdarbinimą nebuvo pranešta VSDVF teritoriniam skyriui dieną prieš jo darbo pradžią, t. y. apie asmens įdarbinimą buvo pranešta tą pačią dieną, kai asmuo pradėjo dirbti (DK 42 straipsnio 2 dalies ir UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų pažeidimai). Pažymėtina ir tai, kad (duomenys neskelbtini) piliečiai laikinus leidimus gyventi Lietuvos Respublikoje gavo tarpininkaujant ne UAB „A“ kaip darbdaviui, tačiau kitai bendrovei, o apie asmenų įdarbinimą VSDFV laiku nebuvo pateiktas specialus pranešimas apie užsieniečių įdarbinimą (LDU forma), t. y. R. Š. neužtikrino, kad trečiųjų šalių piliečiai į darbą būtų priimti laikantis Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų (Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 62 straipsnio 2² ir 7 dalyse įtvirtintų reikalavimų pažeidimai). Nors R. Š. nurodė, kad nežinojo apie vieno iš darbuotojų (A. V.) nutrūkusius darbo santykius su ankstesniu darbdaviu Lietuvos Respublikoje, tačiau tai asmens atsakomybės nešalina, kadangi kiekvienas darbdavys, prieš asmenų įdarbinimą privalo patikrinti visą įdarbinimui būtiną informaciją. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nekyla jokių abejonių, jog R. Š. padarė ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir pagrįstai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, todėl apeliacinio skundo prašymas dėl administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo yra nepagrįstas.
10. Apeliaciniu skundu taip pat prašoma R. Š. už jo padarytus teisės pažeidimus neskirti baudos arba apylinkės teismo paskirtą baudą sumažinti. Pažymėtina, kad apylinkės teismas R. Š. paskyrė minimalaus dydžio baudą, kurią numato ANK 95 straipsnio 1 dalis – 1 000 Eur. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo galimybės nagrinėjamu atveju.
11. Administracinė nuobauda – teisinės atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius nusižengimus padariusiems asmenims siekiant juos nubausti ir auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, jog tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 2 dalimi, baudos dydis nustatomas pagal numatytų minimalaus ir maksimalaus dydžių vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
12. Kita vertus, ANK 34 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, turi diskrecijos teisę paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.
13. Įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikoma administracinė nuobauda, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartos priemonę, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia administracinė nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-58-697/2017, 2AT-17-648/2018).
14. Iš byloje esančių duomenų visumos matyti, kad su (duomenys neskelbtini) piliečiais buvo sudarytos rašytinės darbo sutartys, asmenims buvo mokamas darbo užmokestis, o valstybei sumokėti privalomi mokesčiai, taip pat trečiosios šalies piliečiai gavo visas būtiniausias socialines garantijas. Nors ir pavėluotai, tarpininkavimo raštai dėl trečiosios šalies piliečių laikinų leidimų gyventi nedelsiant buvo pateikti įstatymų nustatyta tvarka, o apie vieno iš asmenų įdarbinimą VSDFV buvo pavėluota pranešti vos vieną dieną. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad R. Š. neturėjo išankstinės tiesioginės tyčios (duomenys neskelbtini) piliečius įdarbinti jo vadovaujamoje įmonėje nesilaikant Lietuvos Respublikoje galiojančių įstatymų, t. y. padarytas administracinis nusižengimas yra akivaizdžiai atsitiktinis bei nerūpestingo elgesio ir pasitikėjimo įdarbinamu asmeniu pasekmė. Pažymėtina ir tai, kad nepaneigta R. Š. versija, jog vienas iš trečiosios šalies piliečių jam nenurodė, kad yra nutrūkę darbo santykiai su ankstesniu darbdaviu, esančiu Lietuvos Respublikoje, todėl informacija ir nebuvo tikrinama. Be to, byloje nėra duomenų, kad R. Š. praeityje būtų baustas už analogiško teisės pažeidimo padarymą (nelegalų asmenų įdarbinimą), todėl nagrinėjamu atveju net ir minimalios ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas prieštarautų teisingumo ir protingumo principui, nepadėtų pasiekti visų administracinės nuobaudos tikslų, numatytų ANK 22 straipsnyje, pasiekiant tik vienintelį iš minėtoje normoje numatytų tikslų – nubaudimą. Esant nurodytoms aplinkybėms, apygardos teismas daro išvadą, kad šiuo atveju yra tikslinga pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas R. Š. už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą skirti daug mažesnę, nei numatyta sankcijoje, administracinę nuobaudą, t. y. 200 Eur dydžio baudą, todėl skundžiamas nutarimas keistinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. Š. gynėjos advokatės Eglės Lauraitytės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 8 d. nutartį ir R. Š. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirtą administracinę nuobaudą – baudą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, sumažinti iki 200 (dviejų šimtų) Eur.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.