Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Š., būdamas UAB „E“ (registruotos (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini)) vadovu, neužtikrino, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui teisės aktų nustatyta tvarka laiku būtų pateiktas pranešimas apie (duomenys neskelbtini) piliečio A. V. socialinio draudimo pradžią (pradėjo dirbti 2021 m. vasario 22 d., pranešta 2021 m. vasario 22 d.), taip pat leido įmonėje nuo 2021 m. vasario 4 d. dirbti (duomenys neskelbtini) piliečiui V. A. ir nuo 2021 m. vasario 22 d. dirbti (duomenys neskelbtini) piliečiui A. V., neturint leidimų gyventi ar kito dokumento, suteikiančio teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto tarpininkaujant UAB „E“. Be to, R. Š., būdamas UAB „E“ direktoriumi, neužtikrino, kad nustatyta tvarka būtų pateikti pranešimai apie minėtos trečiosios šalies piliečių A. V. ir V. A. įdarbinimą. Tokiu būdu R. Š. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 62 straipsnio 2² dalį ir 7 dalį, VSDFV direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. V-401/EV-281/V- 395 „Dėl informacijos apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius pateikimo“ tvarkos aprašo 4 ir 7 punktų reikalavimus bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje.

Į teismo posėdį proceso dalyviai neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką jie buvo informuoti tinkamai bei laiku (b. l. 2-3), prašymai atidėti bylos nagrinėjimą negauti, administracinio nusižengimo protokole R. Š. nurodė, kad prašo nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka. Esant šioms aplinkybėms, teismas nutaria bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (ANK 629 straipsnio 1 dalis, 630 straipsnio 2 dalis).

Administracinio nusižengimo protokole prie asmens paaiškinimo nurodyta, kad R. Š. pripažįsta padaręs nusižengimą, gailisi, prašo pagal galimybes skirti mažesnę nuobaudą (b. l. 2-3). Tyrimo metu 2021 m. balandžio 16 d. UAB „E“ direktorius R. Š. buvo pateikęs rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodė, kad 2021 m vasario 19 d. buvo sudaryta darbo sutartis su A. V. pagal jo 2021 m. vasario 19 d. prašymą dėl įdarbinimo UAB „E“ (duomenys neskelbtini) pareigose nuo 2021 m vasario 22 d. Su prašymu A. V. pateikė paso Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, vairuotojo pažymėjimą, vairuotojo kortelę bei iki 2023 m. sausio 15 d. galiojantį leidimą gyventi, taip pat padiktavo savo galiojantį atsikaitomosios banko sąskaitos numerį bei nurodė gyvenamąją vietą. Vairuotojas sudarant darbo sutartį neinformavo, kad su esamu Lietuvos Respublikos darbdaviu yra nutraukęs turimus darbo santykius ir nebegali dirbti Lietuvos Respublikoje kitoje įmonėje, todėl jokių papildomų veiksmų įmonės vadovas nedarė ir išleido vairuotoją į reisą. Už darbą vasario ir kovo mėnesiais vairuotojui buvo paskaičiuotas jam priklausantis darbo užmokestis ir komandiruotpinigiai. Pagal galiojantį Darbo kodeksą darbuotojas gali dirbti keliose įmonėse ir apie tai neinformuoti darbdavio. Įmonės vadovas sudarant darbo sutartį su A. V. nebuvo informuotas, kad jis nutraukė darbo sutartį su esamu darbdaviu ir jam yra nutrauktas jo leidimas gyventi Lietuvoje. Atsižvelgiant į tai, kad darbdavys įvykdė savo pareigą, t. y. priėmė darbuotoją pagal jo prašymą dirbti sudarant darbo sutartį, paskaičiavo ir sumokėjo jam priklausantį atlyginimą, sumokėjo už jį mokesčius, pateikė pranešimus Sodrai, prašo neskirti įmonei nuobaudos ir leisti sutvarkyti darbuotojui reikiamus dokumentus tolimesniam darbui įmonėje (b. l. 11).

Motyvuojamoji dalis

Be paties R. Š. prisipažinimo, jo kaltę padarius ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą patvirtina byloje esantys įrodymai: R. Š. surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės (b. l. 2-3); nelegalaus darbo tyrimo aktas, kuriame nurodyta, kad Valstybinėje darbo inspekcijoje (toliau – VDI) buvo gautas raštas iš Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) Kauno skyriaus, kuriame nurodoma, kad Migracijos departamento Kauno skyriuje nagrinėjant UAB „C“ 2021 m. kovo 30 d. pranešimą apie pasikeitusius užsieniečio duomenis buvo nustatyta, kad su minėtos įmonės tarpininkavimu išduotu leidimu laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis A. V. nuo 2021 m. vasario 22 d. įsidarbino UAB „E, nors sprendimas leisti pakeisti darbdavį Migracijos departamente nėra priimtas. Patikrinimo metu iš SODROS informacinės sistemos nustatyta, kad įmonėje be A. V., įdarbinti užsieniečiai nuo 2021 m. vasario 4 d. V. A. ir nuo 2021 m. kovo 31 d. A. T.. Pagal VDI užklausą Migracijos departamentas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) piliečiui V. A. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini) (galiojantis nuo 2019 m. gegužės 28 d. iki 2021 m. gegužės 28 d.) pagal Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 44 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kvietėjas UAB „C“. 2021 m. balandžio 7 d. V. A. pateikė prašymą išduoti leidimą gyventi pagal Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 44 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kvietėjas UAB „E“. (duomenys neskelbtini) piliečiai A. V., V. A., A. T. turi leidimus laikinai gyventi, išduotus vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 44 straipsnio 1 dalies 3 punktu (užsieniečio profesija įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje sąrašą). Tarpininkavimo raštus dėl leidimų laikinai gyventi A. V., V. A. išdavimo pateikė UAB „C“, o dėl A. T. kvietėjas UAB „T“. Leidimas laikinai gyventi suteikė teisę dirbti įmonėje, kuri pateikė įsipareigojimą įdarbinti užsienietį. UAB „E“ įdarbinusi minėtus asmenis su dokumentais, kurie buvo išduoti tarpininkaujant kitai įmonei, pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 62 straipsnio 2² dalį, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Taip pat UAB „E“ direktorius neužtikrino, kad nustatyta tvarka būtų pateikti pranešimai apie minėtos trečiosios šalies piliečių A. V., A. T. ir V. A. įdarbinimą, taip pažeidžiant VSDFV direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. V-401/EV- 281/V-395 „Dėl informacijos apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius pateikimo“ tvarkos aprašo 4 ir 7 punktų reikalavimus, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 straipsnio 7 dalį, Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas. Už A. T. įdarbinimą atsakomybė juridiniam asmeniui UAB „E“ ir administracinė atsakomybė pagal ANK netaikoma, nes darbuotojas nepradėjo atlikti darbinių funkcijų (b. l. 4-5); Migracijos departamento Kauno skyriaus rašte nurodyta, kad su UAB „C“ tarpininkavimu išduotu leidimu laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pilietis A. V. nuo 2021 m. vasario 22 d. įsidarbino UAB „E“. Sprendimas leisti pakeisti darbdavį Migracijos departamente nėra priimtas (b. l. 6); UAB „C“ 2021 m. kovo 30 d. pranešimas apie pasikeitusius užsieniečio duomenis, kuriuo pranešta, kad darbo sutartis su A. V. buvo nutraukta 2021 m. kovo 22 d. (b. l. 7); 2020 m. lapkričio 5 d. tarpininkavimo raštas leidimui laikinai gyventi, iš kurio matyti, jog UAB „C“ tarpininkavo, kad (duomenys neskelbtini) piliečiui A. V. ketinant įsidarbinti UAB „C“ (duomenys neskelbtini), būtų išduotas laikinas leidimas gyventi (b. l. 8); VSDFV Vilniaus skyriaus raštas, kuriame nurodyta, kad patikrinus Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre įrašytus draudėjo UAB „E“ apdraustųjų duomenis bei Dokumentų valdymo sistemoje užregistruotus įmonės pateiktus dokumentus, nustatyta, kad draudėjas UAB „E“ per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą 2021 m. vasario 22 d., 12.28 val. pateikė pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią Nr. 22/02, kuriame nurodė apdraustojo A. V. valstybinio socialinio draudimo pradžią 2021 m. vasario 22 d. UAB „E“, pranešimą saugiu elektroniniu parašu pasirašė įmonės vadovo įgaliotas asmuo M. B.. Duomenys apie A. V. 2021 m. vasario mėnesio 91,14 EUR pajamas, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, į Registrą įrašyti pagal UAB „E“ pateiktą SAM pranešimą apie apdraustuosius, apie 2021 m. kovo mėnesio 1060 EUR draudžiamąsias pajamas – pagal SAM pranešimą apie apdraustuosius. A. V. valstybinio socialinio draudimo duomenys Registre nebuvo tikslinti. UAB „E“ apie trečiųjų šalių piliečius V. A., dirbantį nuo 2021 m. vasario 4 d., ir A. V. LDU pranešimų apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius neteikė (b. l. 10); 2021 m. vasario 19 d. A. V. prašymas įdarbinti jį UAB „E“ (duomenys neskelbtini) pareigose nuo 2021 m. vasario 22 d. (b. l. 18); 2021 m. vasario 19 d. UAB „E“ sudaryta darbo sutartis su A. V. dėl darbo (duomenys neskelbtini), darbo pradžia numatyta 2021 m. vasario 22 d., sutartyje sulygta dėl darbo užmokesčio ir darbo laiko normos (b. l. 17-18); 2021 m. vasario 3 d. V. A. prašymas įdarbinti jį UAB „E“ (duomenys neskelbtini) pareigose nuo 2021 m. vasario 4 d. (b. l. 34); 2021 m. vasario 3 d. UAB „E“ sudaryta darbo sutartis su A. V. dėl darbo (duomenys neskelbtini), darbo pradžia numatyta 2021 m. vasario 4 d., sutartyje sulygta dėl darbo užmokesčio ir darbo laiko normos (b. l. 35-37); UAB „E“ darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, kuriuose nurodytas A. V. ir V. A. išdirbtas laikas ir darbo grafikai (b. l. 14, 41-42); UAB „E“ darbo užmokesčio žiniaraščiai, kuriuose nurodomas A. V. ir V. A. už 2021 m. vasario-kovo mėnesius priskaičiuotas ir išmokėtas atlyginimas (14-15, 43); mokėjimo nurodymai, patvirtinantys UAB „E“ pinigų pervedimą A. V. ir V. A. (b. l. 16, 44); 2021 m. balandžio 13 d. pranešimas apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius, iš kurio matyti, jog UAB „E“ 2021 m. balandžio 13 d. pranešė apie A. V. įdarbinimą nuo 2021 m. vasario 22 d. ir V. A. įdarbinimą nuo 2021 m. vasario 4 d. (b. l. 19); VSDFV informacinės sistemos išrašas, iš kurio matyti, jog A. V. UAB „E“ dirba nuo 2021 m. vasario 22 d. (b. l. 20); Migracijos departamento Vilniaus skyriaus rašte nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiui V. A. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini) (galiojantis nuo 2019 m. gegužės 28 d. iki 2021 m. gegužės 28 d.) pagal Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 44 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kvietėjas UAB „C“. 2021 m. balandžio 7 d. V. A. pateikė prašymą išduoti leidimą gyventi pagal Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 44 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kvietėjas UAB „E“ (b. l. 23); 2019 m. balandžio 4 d. tarpininkavimo raštas leidimui laikinai gyventi, iš kurio matyti, jog UAB „C“ tarpininkavo, kad (duomenys neskelbtini) piliečiui V. A. ketinant įsidarbinti UAB „C“ (duomenys neskelbtini), būtų išduotas laikinas leidimas gyventi (b. l. 23-26, 38-40); UAB „E“ 2021 m. balandžio 7 d. tarpininkavimo raštas dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo V. A. (b. l. 26-27); VSDFV informacinės sistemos išrašas, iš kurio matyti, jog V. A. UAB „E“ dirba nuo 2021 m. vasario 4 d. (b. l. 45).

ANK 95 straipsnio 1 dalyje yra numatyta darbdavių ar kitų atsakingų asmenų administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą (Darbdavio pareiga pranešti apie darbuotojo darbo pradžią įtvirtinta ir DK 42 straipsnio 2 dalyje). Pagal to paties įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą nelegaliu darbu taip pat laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Užsieniečių įdarbinimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 62 straipsnis, kurio 2² dalis nustato, kad užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje, 44¹ straipsnio 5 dalyje nurodytus atvejus ir kai užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 49⁵ straipsnio 1 dalies 1 punktą. Minėto įstatymo 7 dalyje numatyta, kad darbdavys informaciją apie įdarbintą užsienietį VDI ir Užimtumo tarnybai teikia per VSDFV informacinę sistemą VSDFV direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka. VSDFV direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. V-401/EV-281/V- 395 patvirtinto „Dėl informacijos apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius pateikimo“ tvarkos aprašo 4 ir 7 punktuose numatyta, kad darbdavys informaciją apie įdarbintą užsienietį teikia per EDAS, užpildydamas LDU pranešimą ne vėliau kaip užsieniečio įdarbinimo dieną.

Teismas tikslina faktines aplinkybes, nurodant, kad A. V. UAB „E“ pradėjo dirbti nuo 2021 m. vasario 22 d., o V. A. – nuo 2021 m. vasario 4 d. Toks faktinių aplinkybių tikslinimas atsakomybėn traukiamo asmens veiksmų kvalifikavimui įtakos neturi.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 ir 12 dalyse nustatyta, jog bendrovės vadovas atsako už kasdieninės bendrovės veiklos organizavimą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Bendrovės vadovas, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, jog Bendrovės veikla bus organizuojama tinkamai, todėl pažeidimas, numatytas ANK 95 straipsnyje, gali būti padaromas veikimu ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma.

Byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad R. Š., būdamas UAB „E“ direktoriumi, įdarbino bei leido UAB „E“ nuo 2021 m. vasario 4 d. dirbti (duomenys neskelbtini) piliečiui V. A. ir nuo 2021 m. vasario 22 d. (duomenys neskelbtini) piliečiui A. V., nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Iš nelegalaus darbo tyrimo akto, VSDFV išrašo, darbo laiko apskaitos ir darbo užmokesčio žiniaraščių, mokėjimo nurodymų bei pateiktų darbo sutarčių, matyti, kad (duomenys neskelbtini) piliečiai buvo realiai pradėję dirbti UAB „E“ (V. A. nuo 2021 m. vasario 4 d., o A. V. – nuo 2021 m. vasario 22 d.), jie dirbo šios įmonės naudai ir interesais, pagal iš anksto suderintą darbo grafiką, už darbo sutartyje sulygtą atlyginimą, atliko rūšiniais požymiais apibrėžtą darbo funkciją, kas atitinka darbo teisinių santykių pobūdį. Nors nagrinėjamu atveju su darbuotojais buvo sudarytos rašytinės darbo sutartys, tačiau apie A. V. įdarbinimą nebuvo praneštą VSDVF teritoriniam skyriui dieną prieš jo darbo pradžią, apie jo įdarbinimą buvo pranešta tik tą pačią dieną, kai jis jau buvo pradėjęs dirbti, taip nesilaikant DK 42 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų. Be to, neatlikti kiti įstatymuose numatyti būtini veiksmai įdarbinat trečiosios šalies piliečius, ką patvirtina nelegalaus tyrimo akte užfiksuoti duomenys, Migracijos departamento raštai, VSDFV raštai, pateikti darbuotojų – A. V. ir V. A. leidimai laikinai gyventi, tarpininkavimo raštai bei atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimas. Minėtais įrodymais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) piliečiai A. V. ir V. A. laikinus leidimus gyventi gavo tarpininkaujant kitai bendrovei, o ne UAB „E“ kaip darbdaviui, apie jų įdarbinimą VSDFV laiku nebuvo pateiktas specialus pranešimas apie užsieniečio įdarbinimą (LDU forma). R. Š., būdamas bendrovės vadovu, t. y. pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą būdamas už bendrovės veiklos organizavimą atsakingu asmeniu, taip pat atsakingu ir už darbuotojų priėmimą į darbą ir atleidimą iš jo, privalėjo užtikrinti, kad bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai ir laikantis norminių teisės aktų reglamentavimo, tačiau to nepadarė, įdarbino trečiosios šalies piliečius A. V. ir V. A., nesilaikydamas Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 62 straipsnio 2² dalies ir 7 dalies nuostatų. R. Š. nustatyto pažeidimo neginčijo, tačiau teigė nežinojęs apie vieno iš darbuotojų, o būtent A. V. nutrūkusius darbo santykius su ankstesniu darbdaviu, esančiu Lietuvoje, todėl kitų papildomų veiksmų nesiėmęs. Visgi, prieš įdarbinimą jis privalėjo patikrinti visą įdarbinimui reikalingą informaciją, todėl tai jo atsakomybė nešalina. Įvertinus išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad R. Š. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.

Už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims gali būti skiriama nuo 1 000 EUR iki 5 000 EUR bauda. Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su asmens darbo ir socialinėmis teisėmis), į atsakomybėn traukiamo asmens kaltės rūšį, kuri šiuo atveju pasireiškė neatsargia kaltės forma (nerūpestingumas), nelegaliai dirbusių asmenų skaičių (nelegaliai dirbo du asmenys), į tai, kad su nelegaliai dirbusiais asmenimis buvo sudarytos darbo sutartys, apie jų įdarbinimą (nors vieno darbuotojo atveju ir nesilaikant įstatymo nustatyto termino), visgi, buvo pranešta VSDFV, tarpininkavimo raštai dėl laikinų leidimų gyventi, nors ir pavėluotai, tačiau buvo pateikti. R. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažįsta ir gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat įvertinama R. Š. asmenybė – baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, už analogiško nusižengimo padarymą nebaustas, tačiau baustas už kitų nusižengimų, susijusių su darbo santykiais, padarymą, visos skirtos baudos sumokėtos. Įvertinus išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti R. Š. paskyrus baudą, artimą ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytai minimaliai baudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

R. Š. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 000 EUR dydžio baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank“, AB (buvęs AB „DNB bankas“), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke „Luminor Bank“, AB (buvęs „Nordea Bank“ AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią „Danske Bank“ A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) –21133618807.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.