- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-18
- Bylos Nr.
- e2S-985-260/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-03435-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimondas Buzelis
- Ieškovas
- A. S.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Ūkininko patarėjas“
- Trečiasis asmuo
- G. M.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 16 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo A. S. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ūkininko patarėjas“, trečiajam asmeniui G. M. dėl valdybos sprendimo pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teismui 2021 m. kovo 1 d. ieškovas A. S. pateikė ieškinį, kuriame prašo pripažinti negaliojančiais visus UAB „Ūkininko patarėjas“ 2019 m. lapkričio 19 d. valdybos posėdyje priimtus sprendimus. Nurodė, kad šiame valdybos posėdyje priimti sprendimai: 1) atšaukti J. S. iš bendrovės vadovo pareigų jo prašymu nuo 2019 m. lapkričio 19 d.; 2) nauju bendrovės vadovu paskirti G. M.; įgalioti ir įpareigoti bendrovės valdybos narį P. R. pasirašyti su juo darbo sutartį; 3) įgalioti ir įpareigoti (su teise perįgalioti) naujai išrinktą bendrovės vadovą G. M. apie naujo bendrovės vadovo išrinkimą pranešti Juridinių asmenų registrui. Šiuos valdybos sprendimus pasirašė P. R., J. S., N. A., A. K. ir A. V.. Įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 28 d. nutartimi konstatuota, kad J. S., N. A. ir A. V. nėra bendrovės valdybos nariai, ir jie negalėjo priimti 2019 m. lapkričio 19 d. bendrovės valdybos sprendimų. Sprendimai negalėjo būti priimti ir dėl to, kad nebuvo kvorumo – posėdyje dalyvavo tik du išrinkti valdybos nariai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apylinkės teismas 2021 m. kovo 16 d. nutartimi nutarė atsisakyti priimti ieškovo A. S. ieškinį atsakovei UAB „Ūkininko patarėjas“, trečiajam asmeniui G. M. dėl valdybos sprendimo pripažinimo negaliojančiu.
3. Teismas padarė išvadą, kad ieškovo ieškinys nenagrinėtinas civilinio proceso tvarka, nes jo patenkinimas nesukeltų ieškovui materialinių teisinių pasekmių, todėl ieškinį atsisakoma priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.
4. 2021 m. kovo 16 d. nutartyje teismas nurodė, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos, todėl asmuo, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos, inter alia turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformuluoti ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas reiškia, kad tik suinteresuotas turi teisę pasirinkti pažeistų teisių gynybos būdą ir nurodyti materialinius reikalavimus (ieškinio dalyką), pagal kuriuos apibrėžiamos teisminio nagrinėjimo ribos. Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovas prašo pripažinti negaliojančiais 2019 m. lapkričio 19 d. valdybos posėdyje priimtus sprendimus, kuriais iš esmės nuspręsta tik dėl naujojo direktoriaus G. M. išrinkimo. Teismas pažymi, kad vadovo išrinkimo faktas yra įvykęs. Laikotarpis, kuriuo G. M. vykdė vadovo funkcijas, yra pasibaigęs. Ieškovas nenurodo, kokiu būdu praeityje įvykęs ir pasibaigęs faktas pažeidžia jo teises. Ieškinio patenkinimo atveju, t. y. pripažinus negaliojančiais bendrovės valdybos sprendimus dėl G. M. išrinkimo bendrovės vadovu, ieškovui nekiltų teisinių pasekmių, nes ieškiniu nereiškiama kitų materialinių reikalavimų.
5. Taip pat teismas nurodė, jog iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad teismuose nagrinėjami ginčai tarp G. M. ir UAB „Ūkininko patarėjas“, tarp jų – ir darbo ginčai. Šiuo atveju ieškinyje nenurodytas nei konkretus ieškovo teisių pažeidimas, nei ieškovo siekiamos materialiosios pasekmės. Teismai nenagrinėja civilinių bylų dėl įrodymų rinkimo, t. y. dėl aplinkybių, kurios gali būti įrodinėjimo dalykas kitose civilinėje bylose pareikštų materialinių reikalavimų pagrindimui, patvirtinimo ar paneigimo. Taigi, ieškovo nurodytos aplinkybės gali būti įrodinėjamos kaip faktinis pagrindas kitose civilinėse bylose pareikštų materialinių reikalavimų pagrindimui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovas A. S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 16 d. nutartį. Atskirąjį skundą jis grindžia šiais argumentais:
1.1. Pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškinį, nepagrįsta, nes jis, t. y. ieškovas, įgyvendindamas savo, kaip bendrovės valdybos nario teisę (tiesiogiai numatytą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.82 str. 4 d., Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 19 str. 10 d.) ginčija akivaizdžiai neteisėtus sprendimus. Taigi vien dėl šios priežasties nesuprantama teismo išvada atsisakyti ieškinį priimti.
1.2. Nepagrįstai pirmosios instancijos teismas nurodo, kad ieškinyje ieškovas netinkamai suformulavo ieškinio dalyką. Ieškiniu pareikštas leistinas reikalavimas (ieškinys dėl pripažinimo), reikalaujama negaliojančiais pripažinti neteisėtos sudėties UAB „Ūkininko patarėjas“ valdybos priimtus sprendimus. Taigi ieškinio dalykas (materialusis reikalavimas) ieškinyje nurodytas ir aiškus – pripažinti sprendimus negaliojančiais. CK 1.138 str. prasme ieškiniu prašoma atkurti buvusią iki teisės pažeidimo padėtį, t. y. panaikinti neteisėtus sprendimus (CK 1.138 str. 2 p.).
1.3. Teismo įvardintos aplinkybės, kuriomis grindžiama skundžiamos nutarties išvada, galėtų būti analizuojamos nebent ieškinio pagrindu iškeltos bylos nagrinėjimo, o ne civilinės bylos iškėlimo, metu. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, patikrina, ar pateiktas ieškinys atitinka bendruosius procesinių dokumentų ir jų priedų formai ir turiniui keliamus reikalavimus, išvardytus CPK 111-114 straipsniuose, taip pat CPK 135 straipsnyje numatytus specialiuosius ieškinio reikalavimus. Jeigu teismams kyla su reiškiamu reikalavimu susijusių klausimų, t. y. net jeigu teismas identifikuoja tam tikrus ieškinio reikalavimų neaiškumus ar trūkumus, jie taisomi, taikant ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 138 str.), tačiau net dėl identifikuotų trūkumų negali būti atsisakoma ieškinį priimti.
1.4. Nepagrįsti ir teismo nutartyje išsakyti motyvai, esą ieškovas neturi teisinio suinteresuotumo ieškinio pagrindu iškeltinos bylos baigtimi, kadangi ieškovo teisinis suinteresuotumas preziumuojamas, o teismo nutarties motyvai ieškovo teisinio intereso prezumpcijos nepaneigia ir paneigti negalėtų. Bendrovės valdybos narys turi teisę reikšti ieškinį dėl valdybos organų sprendimų pripažinimo negaliojančiais Jeigu tokiais sprendimais pažeidžiamos jo, kaip valdymo organo, teisės ir (arba) įstatymų saugomi, interesai.
Atsiliepimas
7. Atsakovė UAB ,,Ūkininko patarėjas“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo tenkinti ieškovo A. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-8143-886/2021. Nurodo, kad teismas šioje nutartyje nepagrįstai teigia, jog nuginčijus UAB „Ūkininko patarėjas“ valdybos 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimą išrinkti G. M. naujuoju bendrovės direktoriumi, neva nekiltų jokie teisiniai padariniai. Sprendimo išrinkti bendrovės direktoriumi G. M. pripažinimo negaliojančiu padarinys būtų tai, kad G. M. nebūtų laikomas buvusiu bendrovės direktoriumi. Tai yra, įsiteisėjusiu teismo sprendimu būtų pripažinta, kad šias pareigas G. M. ėjo neteisėtai. Aplinkybė, kad sprendimas išrinkti G. M. direktoriumi yra neteisėtas savo ruožtu sąlygotų itin daug teisinių materialinių padarinių pačiai bendrovei. Ieškinio tenkinimas taip pat padarytų tiesioginę įtaką bendrovės teisėms ir pareigoms kitose šiuo metu jau nagrinėjamose bylose. Nepagrįstai teismas apskųstojoje nutartyje nurodė, kad ieškovas nenurodo, kokiu būdu praeityje įvykęs ir pasibaigęs faktas pažeidžia jo teises. Ieškovas pagrįstai atskirajame skunde teigia, kad CK 2.82 straipsnio 4 dalyje išvardytų subjektų, tarp kurių yra ir bendrovės akcininkas, suinteresuotumas dėl juridinio asmens organų sprendimų pripažinimo negaliojančiais yra preziumuojamas.
8. Trečiasis asmuo G. M. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą ieškovo A. S. atskirąjį skundą dėl 2021-03-16 Kauno apylinkės teismo nutarties civilinėje byloje Nr.e2-8143-886/2021 ir priteisti iš ieškovo trečiojo asmens G. M. naudai 500 Eur išlaidas už advokato padėjėjos teisinę pagalbą ir visas kitas bylinėjimosi išlaidas. Įvykdyto UAB Ūkininko patarėjas“ valdybos 2019-11-19 sprendimo pripažinimas negaliojančiu ab initio ieškovui nesukeltų jokių materialinių teisinių pasekmių. Todėl materialiųjų teisinių padarinių ieškovui nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Negalima sutikti su ieškovo nurodyta aplinkybė, kad jis yra bendrovės valdybos narys, o tai įrodo jo suinteresuotumą skųsti 2019-11-19 valdybos sprendimą, neva toks suinteresuotumas yra preziumuojamas CK 2.82 straipsnio 4 dalies ir ABĮ 19 straipsnio 10 dalies nuostatomis. Jei asmuo kreipiasi į teismą su ieškiniu kaip subjektas, ginantis jam pačiam priklausančią teisę arba interesą, tai jis privalo nurodyti, kokia jo teisė pažeista ir koks saugomas interesas turėtų būti ginamas, nes teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
10. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, teismui konstatavus, kad toks ieškinys nenagrinėtinas civilinio proceso tvarka, nes jo patenkinimas nesukels ieškovui materialinių teisinių pasekmių, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas A. S., kaip UAB „Ūkininko patarėjas“ akcininkas valdybos narys,. 2021 m. kovo 1 d. teismui pateikė ieškinį, kuriame prašo pripažinti negaliojančiais visus UAB „Ūkininko patarėjas“ valdybos 2019 m. lapkričio 19 d. posėdyje priimtus sprendimus. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad ieškinys nenagrinėtinas civilinio proceso tvarka, nes jo patenkinimas nesukeltų ieškovui materialinių teisinių pasekmių, ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu pagrindu (kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka). Atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 16 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, pateikė ieškovas, kuris nurodo, kad ši teismo nutartis yra nepagrįsta. Apeliantas teigia, jog teismas nepagrįstai pripažino, jog jis (ieškovas) neturi teisinio suinteresuotumo ieškinio pagrindu iškeltinos bylos baigtimi.
12. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka ieškovo atskiruoju skundu, kuriame teigiama, kad teismas negalėjo atsisakyti priimti jo paduotą ieškinį.
13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą savo turiniu yra platesnė nei teisė į pareikšto reikalavimo patenkinimą; teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, kad ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, tai yra sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina, laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos, o materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008). Teismas, spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti tik tai, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (CPK 137 str. 2 d.). Tik konstatavęs CPK 137 straipsnio 2 dalyje numatytus pagrindus teismas turi teisę atsisakyti priimti ieškinį. Vienas iš tokių pagrindų – jeigu ieškinys nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 str. 2 d. 1 p.). Šiuo pagrindu būtina ieškinį (pareiškimą) atsisakyti priimti, kai jis pagal CPK 1, 22 straipsnius nepriskirtinas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 str. 1 d. 1 p.), jeigu ji jau iškelta. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013).
14. Pirmosios instancijos teismas skundžiam nutartimi atsisakė priimti ieškinį pripažinęs, kad jo patenkinimas nesukeltų ieškovui materialinių teisinių pasekmių. Taigi teismas nenustatė, kad ieškovas neturi teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos, ar šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos, o faktiškai įvertino, kad ieškovas nenurodė, kokias materialines pasekmes sukels ieškinio patenkinimas.
15. Ieškovas yra UAB „Ūkininko patarėjas“ akcininkas. 2021 m. kovo 1 d. teismui pateiktu ieškiniu jis prašo pripažinti negaliojančiais visus UAB „Ūkininko patarėjas“ valdybos 2019 m. lapkričio 19 d. posėdyje priimtus sprendimus. CK 2.82 straipsnio 4 dalis nustato, kad juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Ieškinį gali pareikšti juridinio asmens kreditoriai – jeigu sprendimas pažeidžia jų teises ar interesus, atitinkamas juridinio asmens valdymo organas, juridinio asmens dalyvis arba kiti įstatymuose numatyti asmenys. Todėl pripažintina, kad ieškovas turi teisę kreiptis į teismą ir jis šią teisę įgyvendina, laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos – pateikdamas teismui ieškinį.
16. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovo atskirojo skundo argumentais, kad ginčijant juridinių asmenų valdymo organų sprendimus šiuo civilinių teisių gynybos būdu siekiama apsaugoti CK 2.82 str. 4 d. nurodytų subjektų interesus ir todėl, byloje nustačius ginčijamo sprendimo prieštaravimą teisės normoms ar principams, preziumuojamas tokių ieškinį pareiškusių subjektų interesų pažeidimas, o visas aktualias materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybes bei jų įtaką reiškiamo reikalavimo patenkinimui teismas turėtų aiškintis ne civilinės bylos iškėlimo stadijoje, bet bylos nagrinėjimo metu. Taip pat vertintina, jog pagrįstai ieškovas teigia, kad kai teismas identifikuoja tam tikrus ieškinio reikalavimų neaiškumus ar trūkumus, jie taisomi, taikant ieškinio trūkumų šalinimo institutą, tačiau dėl identifikuotų trūkumų negali būti atsisakoma ieškinį priimti.
17. Pirmosios instancijos teismui priimant ieškinį be pakankamo pagrindo pripažinus, jog ieškovo pateikto ieškinio patenkinimas nesukels ieškovui materialinių teisinių pasekmių, kaip vertina apeliacinės instancijos teismas, skundžiam nutartimi nepagrįstai buvo atsisakyta priimti ieškinį. Todėl nepagrįsta ir neteisėta Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 16 d. nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas šiam teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 16 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.