Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal G. Z. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. nutarimo, kuriuo G. Z. nubaustas pagal ATPK 127 str. 2 d., ATPK 130 str. 1 d., vadovaujantis ATPK 33 str., 900 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. Z. 2016-09-05 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 94P-70725915-16 už tai, kad jis 2016 m. rugpjūčio 19 d. 17.50 val. Šilutės m., (duomenys neskelbtini) namo kieme vairuodamas automobilį „Alfa Romeo 156 Sportwagon“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga neįsitikimo, kad tai bus saugu, dėl to atsitrenkė į stovintį automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino ir nepranešė policijai, tuo pažeidė KET 5, 9, 101, 219, 222 p. reikalavimus. Tokie G. Z. veiksmai administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuoti pagal ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tada, kai jis priimtas laikantis ATPK 248, 257 ir 284 str. reikalavimų. ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas. Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.

ATPK 284 str. 1 d. nustato, kad organas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami įrodymai (ATPK 256 str.). Pabrėžtina, kad byla administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu gali būti nutraukiama tik tokiu atveju, kai išnaudotos visos galimybės surinkti bylai reikšmingus įrodymus ir taip yra paneigti asmenį kaltinantys įrodymai arba nepašalintos abejonės dėl asmens kaltės. Įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. Įrodymus renka pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, o taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (ATPK 256 str. 1 d., 2 d., 3 d.).

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad G. Z. veiksmuose yra administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. sudėtis, tokio savo procesinio sprendimo nepagrindė visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, nepašalino byloje egzistuojančių abejonių dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės, todėl skundžiamas teismo nutarimas negali būti pripažintas pagrįstu.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog iš esmės vieninteliai duomenys, kuriais remiantis apylinkės teismas nustatė, jog įvykio dieną automobilį Alfa Romeo vairavo G. Z., yra liudytojo S. V. rašytinis paaiškinimas ir šio asmens parodymai pirmos instancijos teismo posėdžio metu. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, jog S. V. parodymus patvirtina eismo įvykio vietos schemoje ir automobilių apžiūrios aktuose užfiksuoti duomenys bei policijos pareigūnų liudytojų A. M. ir M. J. parodymai, tačiau patį vairavimo faktą ir iš automobilio išlipusius asmenis teigia matęs tik liudytojas S. V.. Taigi šio liudytojo parodymai byloje yra itin reikšmingi, dėl to jie turi būti itin nuodugniai patikrinti. Duodamas parodymus pirmos instancijos teismo posėdžio metu liudytojas S. V. nurodė, kad 2016 m. rugpjūčio 19 apie 17 val. (duomenys neskelbtini) jis, būdamas miegamajame, per pravertą langą išgirdo garsą ir pamatė, kad automobilis Alfa Romeo, važiuodamas atbuline eiga, galiniu bamperiu atsitrenkė į kito automobilio VW Golf, stovėjusio automobilių aikštelėje, keleivio pusės priekinį dešinės pusės sparną. Automobilį vairavęs vyriškis turėjo girdėti, kaip atsitrenkė į kitą automobilį, nes susidūrimo garsas buvo žymus. Iš keleivio pusės išlipo moteris. Iš vairuotojo pusės iškėlęs koją vyriškis pasižiūrėjo į galą, ir po to pavažiavęs apie 30 metrų, sustojo. Iš automobilio išlipo vyriškis, dvi moterys, jie šnekėjosi. Nei vieno iš asmenų nepažinojo. Ten pastovėję apie 8-10 minučių, nuvažiavo. Kai susėdo į automobilį, nematė, kas vairavo. Apie įvykį jis pranešė telefono numeriu 112 ir iškvietė policiją. Tą pačią dieną jį apklausė policijos pareigūnas. Po kelių dienų atvykę policijos pareigūnai parodė nuotrauką ir paklausė, ar tas vyriškis vairavo automobilį, jis atsakė, kad panašus. Policijos pareigūnai parodė tik vieną nuotrauką, jei būtų parodę daugiau nuotraukų, gal ir nebūtų pasakęs. Parodytoje nuotraukoje esantys vyro bruožai atrodė tokie patys, kaip ir įvykio metu matyto, atrodo, kad vairuotojas buvo be akinių. Teismo posėdžio metu liudytojas S. V. parodė į G. Z. kaip į asmenį, vairavusį įvykio metu automobilį Alfa Romeo (b. l. 54-55). Savo 2016-08-19 paaiškinime policijos pareigūnams liudytojas S. V. nurodė, jog po smūgio iš automobilio iš karto išlipo trys asmenys – dvi moterys ir vienas vyras, kuris vairavo automobilį. Išlipę asmenys pastovėjo prie automobilio, tada vėl į jį įlipo, pavažiavo 20 metrų, tada vėl išlipo, pastovėjo kelias minutes, tuomet sėdo į automobilį, ir iš karto nuvažiavo. Paaiškinimas buvo papildytas 2016-09-04 įrašu, jog S. V. buvo parodyta nuotrauka, kurioje esantį asmenį jis atpažįsta kaip vairavusį automobilį (b. l. 13).

Analizuojant S. V. parodymus pirmos instancijos teismo posėdžio metu ir jo paaiškinime nurodytas aplinkybes, visų pirma matyti, jog pasisakydamas dėl stebėto eismo įvykio jis nebuvo iki galo nuoseklus. Pirmos instancijos teismo posėdžio metu jis nurodė, kad iš karto po eismo įvykio iš automobilio išlipo tik viena keleivė moteris, o visi trys automobiliu važiavę asmenys išlipo automobiliui pavažiavus 30 metrų. Tuo tarpu savo paaiškinime policijos pareigūnams S. V. nurodė, jog visi asmenys buvo išlipę du kartus – vieną kartą iš karto po įvykio, kitą kartą – automobiliui nuvažiavus 20 metrų. Nenuoseklūs liudytojo S. V. parodymai ir dėl laiko, kurį asmenys, pavažiavę keliasdešimt metrų nuo įvykio vietos, stovėjo išlipę iš automobilio – pirminiame paaiškinime jis nurodė, jog asmenys stovėjo kelias minutes, o teismo posėdžio metu jau nurodė, jog asmenys stovėjo pakankamai ilgai – 8-10 minučių. Tuo pačiu pastebėtina, jog liudytojas S. V. savo pirminiame paaiškinime, surašytame įvykio dieną, nenurodė jokių išorinių automobilį vairavusio asmens požymių (plaukų spalvos, aprangos, kūno sudėjimo, su savimi turėtų daiktų ir pan.), nurodė tik tai, jog automobilį vairavo vyriškos lyties vairuotojas. Tuo tarpu teismo posėdžio metu S. V. kategoriškai teigė, jog jis atpažįsta G. Z. kaip asmenį vairavusį automobilį. Šis atpažinimas teismo posėdžio metu įvyko po to, kai 2016-09-04, praėjus daugiau kaip dviem savaitėms po įvykio (2016-08-19), policijos pareigūnai atvežė G. Z. nuotrauką, ir ją parodė liudytojui S. V., kuris joje atpažino pažeidimą padariusį asmenį. Atkreiptinas dėmesys, jog duodamas parodymus dėl šio atpažinimo iš nuotraukos liudytojas S. V. nurodė, kad jam buvo parodyta viena nuotrauka, ir jei jų būtų parodyta daugiau, gal ir nebūtų pasakęs, kuris iš asmenų yra pažeidėjas. Pirmos instancijos teismas pripažino, jog atpažinimas iš nuotraukos buvo atliktas pažeidžiant BPK 191 str., 192 str. reikalavimus, tačiau į šią aplinkybę neatsižvelgė vertindamas liudytojo S. V. parodymus pirmos instancijos teismo posėdžio metu, neanalizavo, kaip šis pažeidimas galėjo įtakoti šio liudytojo parodymų tikslumą.

Apylinkės teismas nesiėmė jokių priemonių nustatyti, kokioje vietoje (kokiame namo aukšte, pro kurį namo langą) būdamas S. V. stebėjo įvykį, kokioje vietoje, lyginant su jo stebėtojo pozicija (ar tiesiai priešais langą, ar šone) ir kokiu atstumu buvo įvykis, ir taip nepašalino abejonių, ar S. V., būdamas savo bute, galėjo pakankamai aiškiai matyti ne tik eismo įvykį, iš automobilio išlipusių asmenų skaičių, bet ir jų bruožus taip aiškiai, jog galėtų atpažinti vairavusį asmenį. Abejonę, jog S. V. aiškiai matė automobilį vairavusio vyriškio bruožus, didina ir tai, jog šis liudytojas nurodė, jog nėra tikras, ar vairuotojas buvo su akiniais, ir jam atrodė, kad vairuotojas yra be akinių, tuo tarpu iš 2015-08-04 vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininės pažymos Nr. 345 matyti, kad G. Z. pagal sveikatos būklę gali vairuoti su apribojimais (b. l. 65), t. y. vairavimui jam reikalingi akiniai. Be to, nors teismas nutarime deklaratyviai nurodė, jog įvykio metu matomumas buvo geras, o liudytojas buvo netoli įvykio vietos, tačiau, kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo, teismas šių esminių aplinkybių, galinčių patvirtinti ar paneigti liudytojo parodymus, detaliai nesiaiškino. Apygardos teismas pažymi, jog šių duomenų, skirtingai nei nurodyta skundžiamame nutarime, nėra galimybės nustatyti ir iš byloje esančios eismo įvykio vietos schemos – S. V. nurodė gyvenantis (duomenys neskelbtini), tačiau schemoje pavaizduotas tik (duomenys neskelbtini) 6 namas (b. l. 18) ir atstumas iki jo, taigi lieka neaišku, kokiu atstumu nuo susidūrusių automobilių buvo namas, kuriame gyvena S. V. ((duomenys neskelbtini)). Atkreiptinas dėmesys, jog duodamas parodymus liudytojas S. V. nurodė, kad jis nematė, kuris asmuo po eismo įvykio - po to, kai automobilis pavažiavo 20-30 metrų ir asmenys buvo išlipę, sėdo už automobilio vairo, todėl reikia aiškintis, kokiu būdu S. V. pamatė, kas toje vietoje išlipo pro vairuotojo dureles (nes iš karto po susidūrimo, kaip liudytojas S. V. nurodė duodamas parodymus teisme, vairuotojas tik iškišo koją, bet išlipęs nebuvo). Akivaizdu, jog teismui detaliai neišanalizavus ir nenustačius, kur ir kokiu atstumu nuo automobilių susidūrimo vietos įvykio metu buvo liudytojas S. V., taip pat ir to, kokiu atstumu ir iš kokios pozicijos jis stebėjo išlipantį automobilio vairuotoją, negalima kategoriškai nustatyti, ar S. V. galėjo pakankamai aiškiai matyti, jog už automobilio vairo sėdėjo ne bet kuris kitas vyriškos lyties asmuo, o būtent G. Z..

Apygardos teismas atkreipia dėmesį, jog net ir tuo atveju, jei papildomai tiriant aplinkybes paaiškėtų, jog liudytojas S. V. galėjo matyti ir matė vien tai, jog už vairo eismo įvykio metu sėdėjo vyras, ši aplinkybė pati savaime dar nereiškia, kad tas vyras būtinai buvo automobilio naudotojas G. Z.. Administracinėn atsakomybėn traukiamas G. Z. nurodė, jog automobiliu visą dieną naudojosi jo draugė V. P., kuri savo paaiškinime nurodė, jog ji pati vairavo ir sukėlė eismo įvykį, važiuodama kartu su savo seserimi. Apylinkės teismas V. P. paaiškinime nurodytą aplinkybę, kad G. Z. automobilio nevairavo, o jį vairavo ji pati, vertino kaip jos siekį padėti jos draugui išvengti atsakomybės. Akivaizdu, jog apylinkės teismui darant prielaidą, jog V. P. galėjo pateikti klaidingus paaiškinimus, toks jos elgesys teoriškai galėtų būti motyvuotas ne tik bandymu padėti jos draugui G. Z. išvengti atsakomybės, tačiau, pavyzdžiui, ir siekiu nuslėpti kitą vyriškos lyties asmenį, kuriam ji pati (be G. Z. žinios) galėjo perduoti vairuoti automobilį. Akivaizdu, jog šiuo atveju liudytojai V. P. pasinaudojus procesine teise neduoti parodymų prieš savo šeimos narį G. Z., ypatingą reikšmę įgyja V. P. paaiškinime nurodytos kartu su ja automobilyje buvusios jos sesers parodymai. Tačiau teismas šios keleivės į teismo posėdį nekvietė, jai duoti parodymus ir nurodyti įvykio metu automobilį vairavusį asmenį nepasiūlė, ir tokiu būdu apsiribojo vienintelio iš atokesnės vietos pro langą eismo įvykį mačiusio liudytojo S. V. parodymais.

Atkreiptinas dėmesys, jog liudytojas S. V. nenurodo matęs patį eismo įvykio momentą, jis pro langą pažiūrėjo tik išgirdęs garsą, ir pamatęs, jog prie VW Golf automobilio stovi Alfa Romeo automobilis nusprendė, jog būtent šis automobilis ne tik atsitrenkė į stovėjusį automobilį, bet ir padarė visus ant VW Golf matomus sugadinimus. Pastebėtina, jog automobiliams tarpusavyje kontaktuojant, nebūtinai atsiranda atsitrenkimo pasekmės (automobilių apgadinimai) – automobilių buferiai yra specialiai gaminami taip, kad maksimaliai absorbuotų smūgio jėgą nedidelio greičio susidūrimuose ir nesukeltų pažeidimų bei apsaugotų automobilį, esant tokiems nedideliems kontaktams, būtent dėl šios priežasties jie gaminami iš tvirtų plastikų ar stiklo pluošto (Klaipėdos apygardos teismo nutartys Nr. ATP-36-557/2016, ATP-150-417/2015). Todėl eismo įvykiui konstatuoti vien transporto priemonių kontakto fakto nepakanka, kiekvienu atveju reikia aiškintis, ar automobiliams žala buvo padaryta šio konkretaus jų susidūrimo metu, ar jų pažeidimai yra tarpusavyje sutampantys. Šiuo atveju iš byloje esančių automobilių nuotraukų matyti (b. l. 21-24), jog Alfa Romeo galinio buferio atsikišusios atbrailos aukštis yra 65-66 cm, tuo tarpu automobilio VW Golf apgadinimo aukštis siekia iki 76-78 cm. Automobilių aikštelė, kurioje užfiksuotas ir buvo apgadintas VW Golf automobilis, yra išklota lygiomis trinkelėmis, todėl reikia aiškintis, kokiu būdu atsirado minėtas pažeidimų aukščių neatitikimas, ir ar jis apskritai galėjo atsirasti kontaktuojant šiems dviem automobiliams liudytojo S. V. nurodytu būdu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog Alfa Romeo automobilio galinis buferis yra tik nežymiai pabraižytas, tuo tarpu VW Golf apgadintas didesniame plote, matomas ne tik subraižytas priekinis buferis, bet subraižytas ir įlenktas metalinis automobilio sparnas. Toks nevienodas automobilių apgadinimas, ypač atsižvelgiant į tai, jog plastikine Alfa Romeo dalimi neva buvo taip ženkliai pažeistas metalinis VW Golf sparnas, taip pat kelia abejonę, ar VW Golf buvo apgadintas į jį atsitrenkus Alfa Romeo automobiliui. Šiame kontekste paminėtina, jog tokią abejonę sustiprina byloje esantis V. N., kuri naudojosi savo brolio S. Š. automobiliu, paaiškinimas, jog ant automobilio po apgadinimo buvo likę mėlynų dažų likučiai (b. l. 26), tuo tarpu Alfa Romeo automobilis, kuriuo neva buvo atsitrenkta į VW Golf automobilį, buvo pilkos spalvos (b. l. 25). Be to, eismo įvykio duomenyse (b. l. 9) ir papildomuose duomenyse apie eismo įvykį (b. l. 18) nurodyta, jog buvo apgadintas priekinis VW Golf buferis, tai, jog buvo atsitrenkta į priekinį VW Golf bamperį, savo paaiškinime nurodė ir liudytojas S. V., tuo tarpu automobilio savininkas S. Š. duodamas parodymus pirmos instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo apgadintas tik VW Golf sparnas (b. l. 54). Tačiau teismas nesiaiškino ir šių aplinkybių, nenustatinėjo, kokiu būdu ant VW Golf atsirado policijos užfiksuoti buferio pažeidimai, ar Alfa Romeo negalėjo atsitrenkti į jau pažeistą VW Golf buferį. Iš išvardyto akivaizdu, jog apylinkės teismas, nagrinėdamas bylą dėl eismo įvykio sukėlimo ir pasitraukimo iš eismo įvykio vietos, visiškai nesiaiškino, ar eismo įvykis, kuris laikomas įvykusiu, kuomet padaroma žala turtui ar sveikatai, apskritai įvyko, t. y. ar būtent Alfa Romeo automobiliu buvo apgadintas kieme stovėjęs VW Golf.

Apygardos teismas pažymi, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl administracinio teisės pažeidimo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes. Šiuo atveju teismas, pažeisdamas ATPK 256 str. 3 d. nuostatas, nustatančias administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjančiam teismui pareigą rinkti įrodymus, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes, nesiėmė priemonių, kad būtų pašalinti prieštaravimai dėl G. Z. pateikiamos versijos, jog įvykio dieną jis automobilio nevairavo, jog automobilį buvo perdavęs savo draugei V. P., kuri automobiliu tą dieną važinėjo, taip pat ir tai, kad jo automobilis apskritai jokiame eismo įvykyje nedalyvavo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teisme buvo apklaustas tik vienas betarpiškai įvykį matęs netoliese esančio namo gyventojas - liudytojas S. V.. Tačiau net apklausiant šį liudytoją nebuvo aiškinamos ir neabejotinai nustatytos šiuo atveju esminės aplinkybės – kokiu atstumu nuo galimo susidūrimo vietos buvo šis liudytojas, iš kokios pozicijos jis stebėjo iš automobilio išlipusius asmenis, koks buvo matomumas, ar iš nustatyto atstumo esant nustatytam matomumui buvo įmanoma įžvelgti ne tik bendrus asmens bruožus (lytį, sudėjimą), tačiau ir pamatyti specifinius asmens bruožus, kurie leistų jį neabejotinai identifikuoti ir atskirti nuo kitų asmenų. Be to, buvo apsiribota vienintelio įvykį mačiusio liudytojo S. V. apklausa, nors iš liudytojos V. P., pripažįstančios, jog eismo įvykio metu buvo Alfa Romeo automobilyje, paaiškinimo matyti, jog automobilyje buvo ir jos sesuo, tačiau teismas nedėjo pastangų apklausti šią įvykio liudytoją, ir nesiaiškino, kas eismo įvykio metu vairavo automobilį. Akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas, neapklausęs minėtos liudytojos, nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos, pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra esminiai, ypač tuomet, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę neigia. Be to, kaip jau minėta, teismas nebuvo pakankamai aktyvus ir nesiaiškino tikrųjų eismo įvykio kilimo aplinkybių, nenustatinėjo, ar užfiksuota žala galėjo būti padaryta atsitrenkus Alfa Romeo automobiliui į VW Golf transporto priemonę tuo būdu ir aplinkybėmis, bei sukelti tokius padarinius, kaip tai užfiksuota eismo įvykio schemoje, liudytojų policijos pareigūnų ir S. V. parodymuose.

Remiantis išvardytu, apygardos teismas konstatuoja, jog neišsiaiškinus reikšmingų bylos aplinkybių bei neišnaudojus visų galimybių esančioms abejonėms dėl apelianto kaltės/nekaltumo pašalinti, negalima pripažinti, kad apylinkės teismas byloje esančius įrodymus įvertino pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Šie proceso teisės pažeidimai laikytini esminiais, sukliudžiusiais teismui priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Kadangi, siekiant argumentuotai patvirtinti ar paneigti apelianto versiją, jog jis automobilio nevairavo, jog tą dieną jis automobilį Alfa Romeo buvo patikėjęs savo sužadėtinei V. P., be to, jog padaryti VW Golf pažeidimai negalėjo atsirasti kontaktuojant šiems automobiliams, reikalingas didelės apimties papildomas įrodymų tyrimas, Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. nutarimas naikinamas ir administracinio teisės pažeidimo byla perduodama apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Todėl apeliacinės instancijos teismas, vengdamas įtakoti būsimą teismo sprendimą, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų plačiau nepasisako.

Apygardos teismas pažymi, jog 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (ANK), kuris pakeičia iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK, ir kurio 653 str., numatančio apygardos teismo sprendimus išnagrinėjus bylą dėl apeliacinio skundo, nebenumato galimybės panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme, kuri buvo numatyta ATPK 302¹² str. 1 d. 4 p. Tačiau pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau – Įgyvendinimo įstatymo) (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869) 5 str. 4 d. nuostatas tais atvejais, kai administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas iki 2017 m. sausio 1 d., ir veika nebuvo perkvalifikuojama pagal ANK, teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK. Taigi šiuo atveju, esant Įgyvendinimo įstatymo 5 str. 4 d. numatytoms sąlygoms, apygardos teismas, priimdamas sprendimą dėl apeliacinio skundo, vadovaujasi ATPK 302¹² str.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. nutarimą panaikinti, ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti Šilutės rajono apylinkės teisme.

Nutartis neskundžiama.