- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-11-15
- Bylos Nr.
- 2S-2453-431/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-27638-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Gerasičkinienė
- Pareiškėjas
- R. A.
- Suinteresuotas asmuo
- R. P.
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolio R. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. A. skundą dėl antstolio R. V. veiksmų, suinteresuotieji asmenys – R. P., antstolis R. V..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Pareiškėjas prašė panaikinti antstolio patvarkymo dalį, kuria yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems), tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems. Nurodė, kad pagal antstolio patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš skolininko yra išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, nepaisant to, viršija jos vieną MMA ar ne, todėl pareiškėjui nelieka jokių pajamų, kurias galima naudoti savo reikmėms, nedraudžiamiems asmeninio naudojimo daiktams įsigyti. Skundžiamas patvarkymas prieštarauja CPK normoms, reglamentuojančioms išieškojimą iš skolininko turto, darbo užmokesčio ar kitų pajamų (CPK668 straipsnio 1 dalis, 733-743 straipsniai), Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkto, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 92 straipsnio 1 dalies ir 99 straipsnio 4 dalies reikalavimams.
Antstolis nesutiko su skundu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 29 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 1-526-891/2016 dėl 10 078,78 Eur bendros sumos išieškojimo iš pareiškėjo išieškotojos R. P. naudai. Antstolis 2016 m. birželio 30 d. patvarkymu pagal CPK 688 straipsnį areštavo 10 078,78 Eur iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių (duomenys neskelbtini) pataisos namų sąskaitoje ir įpareigojo pareiškėjo sąskaitą administruojančią įkalinimo įstaigą išskaičiuotą sumą pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Piniginės lėšos, patenkančios į skolininko sąskaitą, nepatenka į CPK 739 straipsnyje nurodytą sąrašą, kuriuo remiantis išieškojimas būtų negalimas. Antstoliui nustatytas draudimas areštuoti skolininko turimus grynuosius pinigus, o ne lėšas, esančias skolininkui priklausančioje sąskaitoje. Pareiškėjas nepateikė antstoliui įrodymų, pagrindžiančių skolininko būtinuosius, papildomus poreikius, dėl kurių nebūtų galima išieškoti iš visos sąskaitoje esančios sumos.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo R. P. nesutiko su skundu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi pareiškėjo R. A. skundą tenkino ir panaikino antstolio R. V. 2016 m. birželio 30 d. patvarkymą Nr. 0179/16/00726 B-17854 dėl išieškojimo vykdymo iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.
Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo periodiškai iš artimųjų gaunamos lėšos kvalifikuotinos kaip gaunamos kitos pajamos, todėl antstolis, priimdamas patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, privalėjo vadovautis būtent išieškojimą iš pajamų reglamentuojančiomis CPK 733–743 straipsnių normomis ir patvarkyme nurodyti CPK 736 straipsnyje nustatytus išskaitų ribojimus. Kaip jau buvo minėta, iš pinigų sumos, likusios iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų, gali būti išieškoma kaip iš turto, tačiau tokių lėšų, likusių po išskaitų, bendrai sumai taikytinas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas neišieškoti iš sumos, kuri neviršija vienos MMA. Teismas konstatavo, kad antstolis, nukreipdamas išieškojimą į skolininko pajamas, nesivadovavo išieškojimą iš pajamų reglamentuojančiomis teisės normomis, todėl pareiškėjo skundą tenkino.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu antstolis R. V. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutartį ir pareiškėjo skundą atmesti. Nurodo, jog pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punktą antstolis priėmęs vykdyti baudžiamojoje byloje išduotą vykdomąjį raštą ir nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, kartu su šiame punkte išvardintais dokumentais siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Todėl antstolis 2016 m. birželio 30 d. patvarkymu areštavo pareiškėjo sąskaitą (duomenys neskelbtini) pataisos namuose. Nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, į kurį galima nukreipti išieškojimą, skolininkas neturi, duomenų apie savanorišką skolos mokėjimą skolininkas nepateikė, todėl arešto įkalinimo įstaigos sąskaitai panaikinimas apsunkintų išieškojimą. Įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų. Piniginės lėšos, gautinos į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą iš skolininko artimųjų, kaip asmeniniams poreikiams skirtos lėšos, nėra priskiriamos nei vienai iš CPK 668 ar 739 straipsniuose nurodytų piniginių sumų, todėl išieškojimas iš tokių lėšų yra galimas. Skolininko gautinos lėšos iš artimųjų nėra laikomos darbo užmokesčiu ar jam prilygintomis išmokomis. Pažymėtina, kad iki šios dienos nėra nurašyta jokių lėšų iš pareiškėjo įkalinimo įstaigos sąskaitos. Skolininkas taip pat nepateikė duomenų apie periodiškai iš artimųjų gaunamas lėšas, pervedamas į areštuotą sąskaitą, todėl teismas lėšas, gautinas iš trečiųjų asmenų, nepagrįstai priskyrė gautinoms kitoms periodinėms pajamoms pagal CPK 733-743 straipsnius. Skolininkas nepateikė jokių duomenų, kokiems poreikiams tenkinti reikalingos lėšos, kokio dydžio lėšų pareiškėjui reikia. Todėl argumentas, kad atskaičiavus lėšas, nukenčia skolininko būtiniausi poreikiai, yra nepagrįstas.
Pareiškėjas atsiliepimo į antstolio atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina ir klausimas perduotinas pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai neatsižvelgė į CPK teisės normų, reglamentuojančių išieškojimo iš piniginių lėšų ribojimą, visumą, neanalizavo visų būtinų šių normų tinkamam taikymui duomenų, todėl priėmė nepagrįstą nutartį.
Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad antstolis vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 29 d. vykdomąjį raštą Nr. 1-526-891/2016 dėl 20 Eur turtinės ir 9 000 Eur neturtinės žalos išieškojimo iš pareiškėjo išieškotojai R. P.. Vykdant išieškojimą, buvo nustatyta, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje. Antstolis 2016 m. birželio 30 d. patvarkymu areštavo 9 020 Eur skolos ir 1 058,78 Eur vykdymo išlaidų, esančių (duomenys neskelbtini) pataisos namų sąskaitoje, priklausančioje skolininkui ir įpareigojo (duomenys neskelbtini) pataisos namus pervesti areštuotas lėšas į antstolio depozitinę sąskaitą.
Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su antstolio argumentu, jog teismas lėšas, gautinas iš trečiųjų asmenų, nepagrįstai priskyrė gautinoms kitoms periodinėms pajamoms pagal CPK 733-743 straipsnius. CPK 736 straipsnio 1 dalyje apibrėžta, jog šiame straipsnyje nustatyti ribojimai taikomi skolininko darbo užmokesčiui ir jam prilygintoms išmokoms bei daviniams. Ši formuluotė neleidžia skolininko artimųjų jam savanoriškai, be jokio įstatyme numatyto pagrindo, teikiamų lėšų pripažinti darbo užmokesčiui prilygintoms išmokoms bei daviniams. Šią išvadą patvirtina ir tai, kad CPK 737 straipsnyje yra pateiktas baigtinis kitų skolininko pajamų, prilygintų darbo užmokesčiui, sąrašas, kuriame nėra įtrauktos lėšos, artimųjų teikiamos skolininkui savanoriškai.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 buvo aptaros CPK LI skyriaus 736-739 straipsnių normos, apibrėžiančios tam tikras skolininko periodinių pajamų rūšis bei išieškojimo iš jų ribojimus, taip pat šių pajamų santykis su CPK 668 straipsnyje numatytu vieno MMA dydžio išskaitų ribojimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, jog CPK 668 straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA. Remiantis cituojamu kasacinio teismo išaiškinimu bei CPK LI skyriaus 736-739 straipsniais, galima daryti išvadą, kad ir artimųjų skolininkui teikiamos lėšos pragyvenimui taip pat nėra reglamentuojamos CPK LI skyriaus normų, todėl joms taip pat turėtų būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dakyje nustatytas ribojimas. Todėl tokiu atveju, jeigu nuteistasis į pataisos namų administruojamą sąskaitą gautų tik artimųjų jam skirtas lėšas, ginčijamas antstolio 2016 m. birželio 30 d. patvarkymas galėtų būti pripažįstamas neteisėtu, kadangi priverstinis išieškojimas buvo nukreiptas į skolininko pinigų sumos dalį, kuri neviršija Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA).
Taigi, pagal CPK 668 straipsnio 1 dalį numatytas bendras draudimas, jog išieškant iš turto, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (MMA). CPK 736 straipsnis numato išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų dydžio ribojimus. CPK 737 straipsnis apibrėžia skolininko pajamas, prilygintas darbo užmokesčiui, CPK 738 straipsnis nustato, kada galima išieškoti iš skolininko gaunamų socialinio draudimo pašalpų ir išmokų, o CPK 739 straipsnis pateikia sąrašą pinigų sumų, iš kurių negalima išieškoti. Pažymėtina, kad į skolininko, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, sąskaitą, administruojamą pataisos namų administracijos, gali būti pervedamos visų rūšių jo pajamos, tai yra ir tos iš kurių išieškojimas apribotas tam tikru procentu nuo gaunamos sumos, ir tos, iš kurių negalima išieškoti, jeigu jos neviršija vieno MMA, ir tos, iš kurių įstatymas iš viso draudžia išieškojimą. Todėl teismas, norėdamas įvertinti, ar antstolis pagrįstai 2016 m. birželio 30 d. patvarkymu areštavo pareiškėjo (duomenys neskelbtini) pataisos namų depozitinėje sąskaitoje esančias lėšas, nenustatydamas jokių CPK nurodytų ribojimų, turi išsireikalauti iš pataisos namų duomenis apie šių lėšų, gaunamų į skolininko depozitinę sąskaitą, sudėtį ir jų kilmę. Nagrinėjamoje byloje šių duomenų nepateikė nei pareiškėjas, nei antstolis. Taip pat jų neišsireikalavo ir pirmos instancijos teismas. Tačiau tinkamai įvertinti skundo dėl antstolio veiksmų pagrįstumą bei antstolio atliktų išieškojimo veiksmų teisėtumą galima tik turint duomenis apie nuteistojo gaunamų lėšų kilmę ir jų pobūdį bei periodiškumą.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutartis panaikintina ir klausimas dėl antstolio 2016 m. birželio 30 d. patvarkymo teisėtumo perduotinas nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui iš naujo.
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3,00 € sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnį ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutartį panaikinti ir perduoti tam pačiam pirmos instancijos teismui nagrinėti išieškojimo iš pareiškėjui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos sąskaitoje, teisėtumo klausimą iš naujo.