Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų nutartis

išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – atstovei Oksanai Pavliukevičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų I. P. ir G. P. (G. P.) pareiškimą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo atsisakyti priimti palikimą ir leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu išdavimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. 2022 m. rugsėjo 21 d. teismo rūmuose gautas ir priimtas I. P. ir G. P. (G. P.) pareiškimas, kuriuo prašoma:

1.1. atnaujinti terminą nepilnamečių globojamų vaikų R. G., gimusios (duomenys neskelbtini), ir G. G., gimusios (duomenys neskelbtini), vardu atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį po nepilnamečių vaikų motinos T. G. mirties (duomenys neskelbtini):

1.2. leisti pareiškėjams nepilnametės nepilnamečių globojamų vaikų R. G., gimusios (duomenys neskelbtini), ir G. G., gimusios (duomenys neskelbtini), vardu atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį po nepilnamečių vaikų motinos T. G. mirties (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

6. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 442 straipsnio 1 punkte numatyta, kad ypatingąja teisena teismas nagrinėja bylas dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo. Taigi šia teisena nagrinėjamos ir bylos dėl termino palikimui priimti ar atsisakyti jį priimti atnaujinimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.57 straipsnis, 442 straipsnio 2 dalies 13 punktas, 578 straipsnis).

7. Vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 3 dalyje palikimo priėmimo ar atsisakymo palikimą priimti veiksmas turi būti atliktas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai per įstatyme numatytą terminą pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.57 straipsnyje nurodyta galimybė šį terminą atnaujinti, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. nustačius, kad tam tikros aplinkybės lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių negalėjo tinkamai (laiku) įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, nagrinėjantis prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi vertinti sprendimo atnaujinti ar neatnaujinti terminą palikimui priimti įtaką tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisėms ir pareigoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015). Kokios priežastys laikytinos svarbiomis, įstatymai nenustato, dėl to kiekvienu atveju bylą nagrinėjantis teismas sprendžia ar termino praleidimo priežastys yra svarbios.

8. Byloje nustatyta, kad R. G., gimusios (duomenys neskelbtini), ir G. G., gimusios (duomenys neskelbtini), motina yra T. G., tėvas V. G. (b. l. 6, 7). Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. balandžio 15 d. įsakymais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) be tėvų globos likusioms R. G. ir G. G. nustatyta laikina globa, jų laikinais globėjais paskirti I. P. ir G. P. (G. P.), gyvenamoji vieta nustatyta laikinųjų globėjų šeimoje (b. l. 10–11, 12–13). Medicininis mirties liudijimas patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) mirė T. G. (b. l. 14). Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. liepos 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3917-405/2022 laikinai apribota V. G. tėvo valdžia nepilnamečių vaikų R. G. ir G. G. atžvilgiu (b. l. 15–18). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. liepos 29 d. sprendimas įsiteisėjo 2022 m. rugpjūčio 30 d. 2022 m. rugpjūčio 24 d. VVAĮT gautas VMI raštas, kuriuo informuojama, kad VMI iniciavo palikimo, atsiradusio po T. G. mirties, perėmimo procedūrą, tačiau notaras negali išduoti valstybei paveldėjimo teisės liudijimo, nes palikėja turi vaikų, todėl prašoma kreiptis į teismą įgyvendinant R. G. ir G. G. teisės į mirusios motinos palikimą (b. l. 20–21, 43–44), todėl 2022 m. rugpjūčio 30 d. VVTAĮT siuntė raginimą pareiškėjams kaip nepilnamečių R. G. ir G. G. laikiniesiems globėjams, kreiptis į teismą dėl teismo leidimo priimti ar atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį po vaiko motinos mirties (b. l. 19, 41–42).

9. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad paveldimą turtą sudaro: (1) UAB „(duomenys neskelbtini)“ pensijų turto išsaugojimo fondo asmeninėje pensijų sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) sukauptas turtas 38,4671 vnt., 2022 m. gegužės 10 d. sukaupto turto vertė 41,53 Eur (b. l. 22, 45); (2) AB (duomenys neskelbtini) banke T. G. vardu atidarytoje sąskaitoje esančios lėšos – 2,47 Eur (b. l. 23, 46); (3) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriuje yra susidariusi 1 651,65 Eur T. G. skola (b. l. 24–25, 47). Antstolių informacinės sistemos duomenys patvirtina, kad antstolės Aistės Mikulėnienės kontoroje yra vykdomas priverstinis skolos išieškojimas vykdomojoje byloje Nr. 0104/22/00084, kurioje skolininkė yra T. G., neišieškotos skolos likutis 221,78 Eur (b. l. 74–75).

10. Daroma išvada, kad R. G. ir G. G. yra savo motinos T. G. pirmos eilės įpėdinės, tačiau būdamos nepilnametės negalėjo savarankiškai įgyvendinti savo teisės ir priimti ar atsisakyti priimti palikimą, likusį po motinos mirties (CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Terminas palikimui priimti baigėsi (duomenys neskelbtini) Pareiškėjai I. P. ir G. P. (G. P.) kaip nepilnamečių R. G. ir G. G. globėjai (CK 3.157 straipsnio 2 dalis) per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo priimti palikimą. Aplinkybė, kad po T. G. mirties yra palikimas pareiškėjams tapo žinoma tik po to, kai baigėsi įstatyme numatytas terminas palikimui priimti.

11. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai įpėdinis yra nepilnametis, jis pats negali savarankiškai atlikti daugelio veiksmų, nes nepilnametis vaikas neturi visiško civilinio veiksnumo, t. y. savo veiksmais visa apimtimi gali įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas tik sulaukęs pilnametystės (CK 2.5 straipsnis), vaiką iki pilnametystės prižiūri tėvai (CK 3.155 straipsnis), o likusį be tėvų globos – globėjas arba rūpintojas (CK 3.250, 3.251 straipsniai). Teisinis reguliavimas suponuoja tėvams bei globėjui (rūpintojui) imperatyvią pareigą atlikti visus būtinus nepilnamečio interesais veiksmus, kad būtų užtikrinta ne tik jo turimo turto apsauga ir šio turto gausinimas, bet ir dar nesančio, tačiau galimo gauti, įgyvendinant įstatymo pagrindu gautas turtines teises. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nepilnamečio įpėdinio teisę kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl paveldėjimo privalo įgyvendinti jo atstovai pagal įstatymą, tačiau, pastariesiems šių veiksmų neatlikus, nepilnamečio teisėti interesai neturėtų būti pažeidžiami ir įstatymo nustatyta tvarka turėtų būti ginami, priklausomai nuo paveldėjimo proceso eigos, stadijos, trukmės nuo palikimo atsiradimo, paveldimo turto teisinės padėties ir kitų reikšmingų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020, 42 punktas ir jame nurodoma teismų praktika).

12. Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus bei proceso dalyvių paaiškinimus, teismas konstatuoja, kad pareiškėjai sužinoję apie palikimą, atsiradusį po jų globojamų mergaičių motinos mirties, ėmėsi aktyvių veiksmų siekdami įgyvendinti nepilnamečių vaikų teises, t. y. kreipėsi į advokatą, kad šis parengtų procesinius dokumentus. Šiuo konkrečiu atveju susiklostė situacija, kad pareiškėjai dėl nuo jų nepriklausančių aplinkybių, negalėjo įgyvendinti vaikų teisių per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje numatytą trijų mėnesių terminą siekdami atsisakyti palikimo. Daroma išvada, kad pareiškėja terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, todėl jis atnaujinamas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

13. Pagal CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktą savo nepilnamečių vaikų vardu priimti palikimą tėvai, jų globėjai gali tik gavę išankstinį teismo leidimą, kuris reikalingas tiek paveldint pagal įstatymą, tiek pagal testamentą.

14. Įvertinus aplinkybę, kad po T. G. mirties liko ne tik piniginės lėšos sąskaitoje, bet ir yra įsiskolinimai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui ir vykdomojoje byloje Nr. 0104/22/00084 (žr. šios nutarties 9 punktą), kad įsipareigojimai T. G. kreditoriams viršija palikėjos turėtas pingines lėšas, todėl daroma išvada, kad atsisakymas priimti palikimą atitinka nepilnamečių vaikų R. G. ir G. G. teisėtus interesus. Esant tokioms aplinkybėms pareiškimas tenkintinas ir pareiškėjams leistina atsisakyti priimti palikimą nepilnamečių R. G. ir G. G. vardu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 5.57 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 576–578 straipsniais, 579–582 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Atnaujinti pareiškėjams I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. P. (G. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) įstatyme numatytą 3 (trijų) mėnesių terminą nepilnamečių laikinai globojamų vaikų R. G., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. G., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu atisakyti priimti palikimą, atsiradusį po jų motinos T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).

Išaiškinti, kad pareiškėja per 3 (tris) mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos privalo kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo.

Nutartis dėl termino atnaujinimo per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.

Nutartis dėl leidimo atsisakyti priimti palikimą neskundžiama.