Kauno apylinkės teismo sprendimas

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui Remigijui Gliaudeliui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. L. ieškinį atsakovui D. M. dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo, bendravimo su tėvu tvarkos nustatymo, Institucija, teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovė prašė tenkinti ieškinį. Nurodė, kad sūnus su ja gyvena nuo (duomenys neskelbtini), kai po atostogų nebenorėjo grįžti gyventi pas tėvą. Sūnui apsigyvenus su ja, atsakovas visiškai neteikė jam išlaikymo. Su sūnumi nebendrauja, nors sūnus turi telefoną ir atsakovas žino jo telefono numerį. Sūnus neturi specialiųjų poreikių. Jos pajamas per mėnesį sudaro apie 750 Eur. Jai finansiškai padeda mama ir sesuo. Gyvena mamai priklausančiame bute. Nuo birželio mėnesio pradės dirbti. Iš viso turi tris vaikus. Atsakovas be jų bendrų dviejų vaikų daugiau vaikų neturi. Nei atsakovo mama, nei seserys su vaikais nebendravo ir nebendrauja, todėl jie nepadės atsakovui teikti išlaikymo sūnui.

Teismo posėdyje atsakovas nedalyvavo. Apie teismo posėdį informuotas asmeniškai.

Teismo posėdyje išvadą teikiančios institucijos atstovas patvirtino pateiktą išvadą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

Pagal bylos duomenis nustatyta, kad K. M. gimė (duomenys neskelbtini). Jo tėvai – D. M. ir S. M. (b. l. 8).

2023-10-04 Kauno apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-14864-347/2023 buvo patvirtinta taikos sutartis, kuria šalys susitarė, jog nepilnamečio K. M. gyvenamoji vieta nustatoma su tėvu D. M., iš S. M. priteistas materialinis išlaikymas sūnui periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės (b. l. 6-7).

S. M. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką ir priėmė santuokinę pavardę – L. (b. l. 9). Turi tris nepilnamečius vaikus (b. l. 10). 2023-2024 m. S. L. kas mėnesį mokama 322,91 Eur išmoka vaikui, nedarbo draudimo išmoka bei vaiko išlaikymo išmoka (b. l. 11, 12-14). Nekilnojamojo turto, transporto priemonių nuosavybės teise neturi (b. l. 16, 17).

D. M. iki (duomenys neskelbtini) dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 54-55). Antstolių informacinės sistemos duomenimis vykdomųjų bylų nėra (b. l. 56). Nuosavybės teise nekilnojamojo turto neturi (b. l. 57). Nuo (duomenys neskelbtini) atlieka laisvės atėmimo bausmę, bausmės pabaiga – (duomenys neskelbtini) (b. l. 51).

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka vaiko interesus, prašomo išlaikymo dydis neprieštarauja vaiko interesams, bendravimo tvarka turi būti išplėsta, numatant galimybę tėvui esant laisvės atėmimo įstaigoje bendrauti su vaiku telefonu, laiškais ar kt. (b. l. 30-34). Išklausius vaiko nuomonę, šis pareiškė, kad po tėvų skyrybų, jam trūko tėvo, todėl apsigyveno tėvo namuose, tačiau ten gyventi jam nebuvo gerai, nes tėvas vartojo alkoholį, būdavo agresyvus, pykdavosi su savo sutuoktine ir jos vaikais. Jis nesutarė su tėvo žmona ir jos vaikais. Grįžo gyventi pas mamą, su kuria nori gyventi ir tėčiui grįžus iš kalėjimo (b. l. 40-41).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo

Pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 3 dalis). Teismas ginčą išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų pakeitimo, antrasis iš tėvų turi įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis. Koks aplinkybių, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų, pasikeitimas vertintinas kaip esminis, t. y. sudarantis pakankamą pagrindą spręsti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konkrečiai neapibrėžiama, tačiau pateikiama jo pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. N. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-334/2001); vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. M. v. I. M., bylos Nr. 3K-3-207/2003); kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T. v. D. I., bylos Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v. V. N., bylos Nr. 3K-3-506/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-24/2010). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ar jos pakeitimo. Vaiko interesus pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti jam reikalingais dalykais, žaisti, lavinti savo gabumus, būti apsaugotas nuo suaugusių kasdienių rūpesčių ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. M. v. M. M., bylos Nr. 3K-3-269/2013; 2014 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. V. P., bylos Nr. 3K-3-308/2014).

Bylos duomenų visuma patvirtina, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės – atsakovas D. M., su kuriuo 2023-10-04 nutartimi buvo nustatyta K. M. gyvenamoji vieta, atlieka laisvės atėmimo bausmę ir faktiškai negali auginti vaiko bei juo rūpintis. Tai yra pagrindas pakeisti K. M. gyvenamąją vietą. Vaikas išreiškė poziciją, kad nori gyventi su motina. Atsakovas sutinka, kad sūnaus gyvenamoji vieta būtų pakeista, nustatant ją su ieškove. Nėra duomenų, kad gyvenant su motina gali būti pažeidžiami nepilnamečio interesai.

Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, keistina K. M. gyvenamoji vieta, ją nustatant su motina S. L..

Dėl išlaikymo priteisimo

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnis).

Ieškovės nurodyti sūnaus poreikiai (maistas, drabužiai, avalynė, higienos priemonės, vaistai, laisvalaikis, mokyklinis ugdymas) yra būtini ir minimalūs, todėl nereikalingi papildomo įrodinėjimo. Specialiųjų poreikių vaikas neturi.

Ieškovės pajamos per mėnesį yra apie 750 Eur, neturi nekilnojamojo turto, turi dar du nepilnamečius vaikus. Nuo birželio mėnesio, kaip pati nurodė, pradės dirbti, tada padidins savo pajamas. Finansinę pagalbą suteikia mama ir sesuo.

Atsakovas atlieka laisvės atėmimo bausmę, iki tol dirbo, neturi nekilnojamojo turto, turi dar vieną nepilnametį vaiką, priverstinai atliekamų piniginio pobūdžio išieškojimų nėra.

Kaip nurodė ieškovė, atsakovas išlaikymo sūnui neteikė dar tada, kai vaikas pradėjo gyventi su motina. Pradėjus atlikti laisvės atėmimo bausmę, atsakovas išlaikymo taip pat neteikia ir nebendrauja su sūnumi. Atsakovo giminaičiai (vaikų seneliai, tetos) su vaikais niekada nebendravo, nepadėjo finansiškai, todėl atsakovo teiginiai apie finansinę paramą nėra pagrįsti.

Atsakovo atliekama laisvės atėmimo bausmė yra jo sąmoningai atliktų veiksmų pasekmė, todėl tai, kad dėl bausmės atlikimo jis negauna pajamų nėra priežastis nesirūpinti savo vaikais ir visiškai neteikti jiems išlaikymo.

Ieškovės prašoma priteisti suma yra minimali ir kartu su jos teikiama dalimi bei valstybės mokama išmoka vaikui gali patenkinti tik būtinuosius vaiko poreikius. Ieškovei šiuo metu tenka didesnė išlaikymo bei visa faktinio rūpinimosi vaikais našta.

Įvertinus šalių turtinę padėtį, vaiko poreikius, vadovaujantis aktualia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, CK 3.192 straipsniu, iš atsakovo priteisiamas išlaikymas sūnui, mokamas periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį nuo 2024-03-01 iki sūnaus pilnametystės.

Išlaikymo sumą kasmet indeksuoti Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skiriama ieškovė (CK 3.185 straipsnio 2 dalis). Ieškovei išaiškinama, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 straipsnio 2 dalis). Teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, atsirado papildomos vaiko priežiūros išlaidos (CK 3.201 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė prašo nustatyti, kad tėvas turi teisę bendrauti su vaikais K. M. ir M. M.:

1. kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį nuo penktadienio 17.00 val. iki sekmadienio 17.00 val., paimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir pristatydamas vaikus atgal į jų gyvenamąją vietą.

2. lyginiais metais šv. Velykų pirmąją dieną ir šv. Kalėdų antrąją dieną, o nelyginiais metais – antrąją šv. Velykų ir pirmąją šv. Kalėdų dieną.

3. S. L. su vaikais švenčia Motinos dieną, o šio sekmadienio bendravimas su tėvu perkeliamas į kitą tarp šalių suderintą sekmadienį.

4. Vaikų gimtadieniai (K. M. – kovo 14 d., M. M. – vasario 11 d.) švenčiami: lyginiais metais – su motina, nelyginiais metais – su tėvu. Jei vaikų gimtadienis yra darbo diena, D. M. turi teisę pasiimti vaikus nuo 15.00 val. iš jų gyvenamosios ar ugdymo vietos ir grąžinti vaikus į jų gyvenamąją vietą iki 20.00 val. jei vaikų gimtadienis yra savaitgalį, D. M. turi teisę pasiimti vaikus nuo 12.00 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinti vaikus į jų gyvenamąją vietą iki 20.00 val.

5. Mokslo metų atostogas vaikai praleidžia po ½ dalį laiko pas tėvą ir motiną pagal vaikų pageidavimus.

6. Vasaros atostogas vaikai praleidžia pas tėvus pagal vaikų norus ir tėvų galimybes.

7. Apie ketinimą bendrauti su vaikais tėvai privalo informuoti vienas kitą prieš vieną dieną.

Atsakovas su siūloma tvarka sutinka.

Ieškovė įpareigojama nedaryti vaikams kliūčių bendrauti su atsakovu, nedaryti kliūčių atsakovui dalyvauti vaikų auklėjimo, ugdymo ir gydymo procesuose.

Atsakovas įpareigojamas jo buvimo su vaikais metu nedaryti jiems kliūčių bendrauti su ieškove.

Teismas, turėdamas pareigą veikti aktyviai užtikrinant nepilnamečių vaikų interesus, papildomai nustato, kad atsakovas turi teisę neribotai bendrauti su vaikais telefonu, elektroninėmis ryšių priemonėmis.

Pasikeitus aplinkybėms, tėvo bendravimo su vaikais tvarka gali būti pakeista.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 100 Eur žyminis mokestis, 400 Eur atstovavimo išlaidos ir 100 Eur privalomosios mediacijos išlaidos.

Išlaidas detalizuojantys dokumentai rodo, kad atstovavimo išlaidos neviršija Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų dydžių. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, proceso trukmę, advokatės darbo ir laiko sąnaudas, prašoma priteisti suma yra proporcinga. Mokėjimo dokumentai patvirtina bylinėjimosi išlaidų realumą. Tenkinus ieškinį, išvardintos sumos priteisiamos iš atsakovo ieškovei.

Ieškovei esant atleistai nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, iš atsakovo valstybei priteisiamas 72 Eur žyminis mokestis bei 45 Eur žyminio mokesčio dalis, kurios mokėjimas ieškovei buvo atidėtas (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pakeisti 2023-10-04 Kauno apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-14864-347/2023 nustatytą K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą - nustatyti K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą sūnui K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį nuo 2024-03-01 iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo lėšas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnui teikiamo išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Nustatyti D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su sūnumi K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir dukra M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką, pagal kurią D. M. turi teisę bendrauti su vaikais:

1. kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį nuo penktadienio 17.00 val. iki sekmadienio 17.00 val., paimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir pristatydamas vaikus atgal į jų gyvenamąją vietą.

2. lyginiais metais šv. Velykų pirmąją dieną ir šv. Kalėdų antrąją dieną, o nelyginiais metais – antrąją šv. Velykų ir pirmąją šv. Kalėdų dieną.

3. S. L. su vaikais švenčia Motinos dieną, o šio sekmadienio bendravimas su tėvu perkeliamas į kitą tarp šalių suderintą sekmadienį.

4. Vaikų gimtadieniai (K. M. – kovo 14 d., M. M. – vasario 11 d.) švenčiami: lyginiais metais – su motina, nelyginiais metais – su tėvu. Jei vaikų gimtadienis yra darbo diena, D. M. turi teisę pasiimti vaikus nuo 15.00 val. iš jų gyvenamosios ar ugdymo vietos ir grąžinti vaikus į jų gyvenamąją vietą iki 20.00 val. jei vaikų gimtadienis yra savaitgalį, D. M. turi teisę pasiimti vaikus nuo 12.00 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinti vaikus į jų gyvenamąją vietą iki 20.00 val.

5. Mokslo metų atostogas vaikai praleidžia po ½ dalį laiko pas tėvą ir motiną pagal vaikų pageidavimus.

6. Vasaros atostogas vaikai praleidžia pas tėvus pagal vaikų norus ir tėvų galimybes.

7. Apie ketinimą bendrauti su vaikais tėvai privalo informuoti vienas kitą prieš vieną dieną.

8. D. M. turi teisę neribotai bendrauti su vaikais telefonu, elektroninėmis ryšių priemonėmis.

Įpareigoti S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nedaryti vaikams kliūčių bendrauti su tėvu, nedaryti kliūčių D. M. dalyvauti vaikų auklėjimo, ugdymo ir gydymo procesuose.

Įpareigoti D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jo buvimo su vaikais metu nedaryti vaikams kliūčių bendrauti su motina S. L..

Priteisti iš atsakovo D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 100 Eur (vieno šimto eurų 00 ct) žyminį mokestį, 400 Eur (keturių šimtų eurų 00 ct) atstovavimo išlaidas, 100 Eur (vieno šimto eurų) privalomosios mediacijos išlaidas.

Priteisti iš atsakovo D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 117 Eur (vieno šimto septyniolikos eurų) žyminį mokestį. Ši suma turi būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.