- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-07
- Bylos Nr.
- e2S-637-924/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-02946-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Paliokas
- Pareiškėjas
- I. P.
- Ieškovas
- I. P.
- Atsakovas
- L. P.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas, veikdamas Panevėžio apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo I. P. (I. P.) atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2026 m. sausio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo I. P. (I. P.) prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje pagal ieškovo I. P. (I. P.) ieškinį atsakovei L. P. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą teikiančios institucijos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Panevėžio apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-38-812/2016 buvo patvirtinta ieškovo I. P. (I. P.) (toliau – ir ieškovas) ir atsakovės L. P. (toliau – ir atsakovė) sudaryta taikos sutartis, kurios 2 punkte atsakovė įsipareigojo teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui N. P. (N. P.) po 60 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikas sulauks pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nutartis įsiteisėjo 2016 m. spalio 5 d.
2. 2026 m. sausio 13 d. Panevėžio apylinkės teisme gautas pareiškėjo I. P. (I. P.) prašymas išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-38-812/2016 dėl išlaikymo vaikui teikimo, kadangi atsakovė vaikui išlaikymo neteikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Panevėžio apylinkės teismas 2026 m. sausio 14 d. nutartimi pareiškėjo I. P. (I. P.) prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo atmetė.
4. Teismas nurodė, kad Panevėžio apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-854-828/2026, kurioje teismas 2026 m. sausio 8 d. priėmė nutartį, kuria iš dalies tenkino ieškovės L. K. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, laikinai nustatė vaiko N. P. (N. P.) gyvenamąją vietą su jo motina, iš atsakovo vaikui priteisė išlaikymą nuo 2025 m. gruodžio 14 d., taip pat minėta nutartimi nurodyta sustabdyti Panevėžio apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-38-812/2016 vykdymą dalyje dėl šalių bei jų vaiko tarpusavio teisių ir pareigų. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo šalims vykdyti Panevėžio apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-38-812/2016, todėl dėl jos nevykdymo, kartu ir dėl L. K. neteikto išlaikymo vaikui, šiuo metu nėra galimybės pareiškėjui I. P. (I. P.) išduoti vykdomojo rašto.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu pareiškėjas I. P. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2026 m. sausio 14 d. nutartį ir perduoti apelianto prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo tenkinimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
5.1. Apeliantas prašė išduoti vykdomąjį raštą ne tam, kad būtų vykdomas išlaikymas po 2026 m. sausio 8 d. priimtų laikinųjų apsaugos priemonių, bet tam, jog būtų sudaryta galimybė realizuoti jau susidariusį išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį, kai vaikas faktiškai gyveno su apeliantu ir buvo jo visiškai išlaikomas. Prašymas buvo aiškiai nukreiptas į praeityje atsiradusių piniginių prievolių įgyvendinimą, o ne į ateities teisinius santykius, kuriuos jau reguliuoja kitas teismo procesinis sprendimas. Gavęs vykdomąjį raštą, apeliantas būtų pateikęs antstoliui tik realius, pagrįstus ir laiko atžvilgiu apribotus skaičiavimus. Tai visiškai atitinka ir kasacinio teismo išaiškinimus, kad išlaikymo įsiskolinimas, nors ir nebuvo faktiškai mokamas, neišnyksta ir gali būti išieškomas vykdymo procese ateityje, taip pat ir tais atvejais, kai pats išlaikymo teikimas tam tikru momentu nebevykdomas. Atsisakydamas išduoti vykdomąjį raštą apskritai, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apribojo šią teisę, todėl skundžiama nutartis laikytina nepagrįsta ir naikintina.
5.2. Panevėžio apylinkės teismo 2026 m. sausio 8 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir sustabdytas nutarties, pagal kurią prašoma išduoti vykdomąjį raštą, vykdymas yra nukreipti tik į ateitį, todėl apelianto teisė reikalauti vykdomojo rašto dėl jau susidariusio išlaikymo įsiskolinimo už praėjusį laikotarpį išliko nepaneigta. Atsisakymas išduoti vykdomąjį raštą sudarė nepagrįstas kliūtis realizuoti šią teisę ir lėmė nepateisinamą apelianto procesinių teisių suvaržymą, todėl skundžiama nutartis laikytina nepagrįsta, naikintina, o prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo klausimas turi būti perduotas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Žemesnės instancijos teismas
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo I. P. (I. P.) prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl rašytinių paaiškinimų ir naujų įrodymų priėmimo
8. 2026 m. vasario 17 d. ir 2026 m. kovo 4 d. teisme gauti apelianto rašytiniai paaiškinimai.
9. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad šalies rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodomi papildomi nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu argumentai, ar kuriuose nurodomi papildomi atsiliepimo į apeliacinį (atskirąjį) skundą argumentai, negali būti priimami, kai pasibaigia įstatymų leidėjo nustatytas terminas tokiam procesiniam veiksmui atlikti. Rašytiniai paaiškinimai, kuriuose šalis išdėsto savo atsikirtimus į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus, taip pat negali būti priimami, nes apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas jokiais kitais procesiniais dokumentais, išskyrus patį skundą bei atsiliepimą į jį, kuriems pateikti, be kita ko, yra nustatyti ir konkretūs procesiniai terminai, o terminui pasibaigus, draudžiama keisti (papildyti) skundą (CPK 323, 338 straipsniai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-321-464/2022, 2022 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-269-330/2022, 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-942-464/2022).
10. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto I. P. (I. P.) pateikti rašytiniai paaiškinimai yra atskirojo skundo papildymas, tačiau kaip jau buvo minėta, pasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui, keisti ar pildyti atskirąjį skundą naujais argumentais yra draudžiama (CPK 323 straipsnis, 338 straipsnis). Todėl apeliacinės instancijos teismas apelianto I. P. (I. P.) pateiktus rašytinius paaiškinimus ir prie jų pridėtus įrodymus atsisako priimti, nes jie pateikti pavėluotai.
Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės
11. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Panevėžio apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-38-812/2016 buvo patvirtinta ieškovo I. P. (I. P.) ir atsakovės L. P. sudaryta taikos sutartis, kurios 2 punkte atsakovė įsipareigojo teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui N. P. (N. P.) po 60 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikas sulauks pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nutartis įsiteisėjo 2016 m. spalio 5 d.
12. 2026 m. sausio 13 d. Panevėžio apylinkės teisme gautas pareiškėjo I. P. (I. P.) prašymas išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-38-812/2016 dėl išlaikymo vaikui teikimo, kadangi atsakovė vaikui išlaikymo neteikė.
13. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, 2025 m. gruodžio 19 d. Panevėžio apylinkės teisme gautas ieškovės L. K. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo atsakovui I. P. (I. P.). Panevėžio apylinkės teismas 2026 m. sausio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-854-828/2026 taikė laikinąsias apsaugos priemones – laikinai nustatė nepilnamečio N. P. (N. P.) gyvenamąją vietą su jo motina L. K., priteisė iš atsakovo I. P. (I. P.) laikiną išlaikymą vaikui, mokamą mėnesinėmis periodinėmis 350 Eur dydžio išmokomis nuo 2025 m. gruodžio 14 d., nustatė, kad nepilnamečio vaiko turtą, taip pat ir pinigines lėšas, skirtas jo išlaikymui, laikinai uzufrukto teise tvarko vaiko motina L. K.. Teismas minėta nutartimi sustabdė Panevėžio apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-38-812/2016 vykdymą dalyje dėl šalių bei jų vaiko tarpusavio teisių ir pareigų. Nutartis įsiteisėjo 2026 m. sausio 17 d. Panevėžio apylinkės teismas 2026 m. kovo 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-854-828/2026 panaikino 2026 m. sausio 8 d. nutartimi iki ieškinio pateikimo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
14. Panevėžio apylinkės teismas 2026 m. sausio 14 d. nutartimi pareiškėjo I. P. (I. P.) prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo atmetė.
15. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliantas I. P. pateikė atskirąjį skundą. Apeliantas atskirąjį skundą grindžia tuo, kad Panevėžio apylinkės teismo 2026 m. sausio 8 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir sustabdytas nutarties, pagal kurią prašoma išduoti vykdomąjį raštą, vykdymas yra nukreipti tik į ateitį, todėl apelianto teisė reikalauti vykdomojo rašto dėl jau susidariusio išlaikymo įsiskolinimo už praėjusį laikotarpį išliko nepaneigta. Atsisakymas išduoti vykdomąjį raštą sudarė nepagrįstas kliūtis realizuoti šią teisę ir lėmė nepateisinamą apelianto procesinių teisių suvaržymą, todėl skundžiama nutartis laikytina nepagrįsta, naikintina, o prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo klausimas turi būti perduotas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto atskirojo skundo argumentais sutinka.
16. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnyje nustatyta, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (CK 6.985 straipsnio 1 dalis) ir yra vykdytinas dokumentas (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
17. CPK 646 straipsnio 3 dalis numatyta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Dėl teismo nutarties išduoti ar atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą gali būti paduotas atskirasis skundas.
Žemesnės instancijos teismas
18. Pagal CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatas vykdomasis raštas pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį yra išduodamas tuo atveju, kai teismas nustato, jog taikos sutartis yra nevykdoma. Dėl šios priežasties teismas turi įsitikinti ir sprendime (nutartyje) nurodyti, kurios reikšmingos bylai aplinkybės nustatytos, o kurios – ne, t. y. teismas įsitikina, ar taikos sutartis (ne)vykdoma vykstant įrodinėjimo procesui, kai pateikiami, tiriami ir vertinami šalių pateikti įrodymai; teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-916/2019).
19. Apeliantas pateikė prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo tuo pagrindu, kad atsakovė nevykdė savo įsipareigojimų pagal sudarytą taikos sutartį, t. y. neteikė vaikui išlaikymo. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Panevėžio apylinkės teismo 2026 m. sausio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-854-828/2026 taikytos laikinosios apsaugos priemonės – laikinai nustatyta nepilnamečio N. P. (N. P.) gyvenamoji vieta su jo motina L. K., priteistas iš atsakovo I. P. (I. P.) laikinas išlaikymas vaikui, mokamas mėnesinėmis periodinėmis 350 Eur dydžio išmokomis nuo 2025 m. gruodžio 14 d., nustatyta, kad nepilnamečio vaiko turtą, taip pat ir pinigines lėšas, skirtas jo išlaikymui, laikinai uzufrukto teise tvarko vaiko motina L. K. bei sustabdytas Panevėžio apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-38-812/2016 vykdymas dalyje dėl šalių bei jų vaiko tarpusavio teisių ir pareigų, apelianto prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo atmetė.
20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors minėtoje civilinėje byloje Panevėžio apylinkės teismo 2026 m. sausio 8 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdytas Panevėžio apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-38-812/2016 vykdymas dalyje dėl šalių bei jų vaiko tarpusavio teisių ir pareigų, tačiau tai nesudarė pagrindo pirmosios instancijos teismui atsisakyti apeliantui išduoti vykdomąjį raštą. Vykdomojo rašto išdavimas apeliantui nesietinas su vykdomųjų veiksmų pradžia. CPK 586 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymų nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Ši įstatymo nuostata reiškia, kad be pateikto vykdomojo dokumento draudžiama atlikti vykdomuosius veiksmus. Vykdomojo dokumento pateikimas vykdyti taip pat nereiškia, kad jis besąlygiškai turi būti vykdomas. CPK 651 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir jam vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. Pagal šią įstatymo normą antstolis, prieš pradėdamas vykdomuosius veiksmus, turi išspręsti vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti klausimą. Tik priėmus vykdomąjį raštą vykdyti galimi antstolio procesiniai veiksmai vykdymo procese. Taigi, vykdomojo rašto išdavimo negalima tapatinti su vykdymo veiksmų atlikimu, jų pradžia, nes vykdymo procesas prasideda nuo vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti. Tai patvirtina ir formuojama teisminė praktika (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-871/2013). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju Panevėžio apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 nutartis, kuria patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, yra įsiteisėjusi, galiojanti. Todėl ši teismo patvirtinta taikos sutartis yra vykdytinas dokumentas (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas, CK 6.985 straipsnio 2 dalis), kurio pagrindu gali būti išduotas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas (CPK 587 straipsnis). Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas, esant sustabdytam Panevėžio apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutarties vykdymui dalyje dėl šalių bei jų vaiko tarpusavio teisių ir pareigų, neišduoti apeliantui vykdomojo rašto.
21. CPK 646 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl vykdomojo rašto apeliantui išdavimo, nepagrįstai netyrė bei nevertino esamų aplinkybių dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo ir jų skundžiamoje nutartyje neaptarė, dėl ko galėjo būti neteisingai išnagrinėta civilinė byla.
22. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas, esant sustabdytam Panevėžio apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutarties vykdymui dalyje dėl šalių bei jų vaiko tarpusavio teisių ir pareigų, neišduoti apeliantui vykdomojo rašto. Pirmosios instancijos teismas taip pat neištyrė ir neįvertino visų teisingam klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo ir jų skundžiamoje nutartyje neaptarė. Atsižvelgiant į tai, Panevėžio apylinkės teismo 2026 m. sausio 2 d. nutartis panaikinama ir vykdomojo rašto išdavimo klausimas perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
23. Apeliantas prašo priteisti iš suinteresuoto asmens L. K. 1 089 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kol civilinė byla nėra išnagrinėta ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, bylinėjimosi išlaidų priteisti nėra pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018). Nagrinėjamu atveju, panaikinus skundžiamą nutartį, apelianto prašymas nėra išnagrinėtas iš esmės, todėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas apeliacinėje instancijoje nespręstinas ir dėl jų nepasisakoma.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo 2026 m. sausio 2 d. nutartį panaikinti ir vykdomojo rašto išdavimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.