Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo E. B. atstovo advokato Dariaus Kurpavičiaus apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. rugsėjo 18 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariate buvo gautas pareiškėjo E. B. pareiškimas apie tai, kad 2025 m. gegužės 25 d. 9.30 val., D. B., (duomenys neskelbtini), važiuodama automobiliu „Renault Captur“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priartėjusi prie jo vairuojamo automobilio, staiga nukreipė savo automobilį į priešpriešinę eismo juostą, visa tai filmuodama mobiliuoju telefonu, lėtai važiavo link jo, taip priversdama jį užvažiuoti ant kelkraščio, žalios vejos.

2. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2025 m. birželio 20 d. nutarimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį, 417 straipsnio 3 dalį D. B. administracinio nusižengimo teisena nutraukta, nes veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4.6. Apelianto tvirtinimu, šiuo konkrečiu atveju neginčijamai nustatyta, kad D. B., vairuodama transporto priemonę, naudojosi mobiliojo ryšio priemone, t. y. filmavo E. B. valdomą transporto priemonę. Policijos pareigūnų bei teismo nuomone, D. B. naudojimasis telefonu vairuojant transporto priemonę traktuotinas kaip būtinasis reikalingumas, kadangi šiuo metu vyksta teisminis nagrinėjimas dėl smurto artimoje aplinkoje, grasinimų nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą.

4.11. Pažymima, kad byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tada, kai objektyviai, visapusiškai ir išsamiai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas. Būtent bylą nagrinėjančiam organui (pareigūnai), šiuo atveju policijos pareigūnui, tenka pareiga nustatyti byloje tiesą, ir šios institucijos pozicija renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, turi būti aktyvi.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Apeliacinis skundas atmestinas.

7. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas išsamiai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-13-976/2019, Nr. 2AT-60-387/2022 ir kt.).

8. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pareiškimą nagrinėję policijos pareigūnai daugiau dėmesio skyrė ne įvykio analizei, o akcentavo tai, kad E. B. ir D. B. sieja konfliktiški santykiai, E. B. suinteresuotas pakenkti D. B., o vaizdo įraše užfiksuoti duomenys nepaneigia aplinkybės, kad gatvė yra pakankamai plati, leidžianti lengvai prasilenkti dviem priešpriešais važiuojančioms transporto priemonėms, tačiau dėl D. B. pavojingo vairavimo, išvažiavimo į priešpriešinę kelio juostą, D. B., siekdamas išvengti susidūrimo, turėjo keisti judėjimo kryptį ir užvažiuoti ant žalios vejos, todėl, apelianto vertinimu, D. B. atliko vieną iš ANK 420 straipsnio l dalyje numatytų alternatyvių veikų – pavojingą situaciją sukėlusį KET pažeidimą / įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą, todėl turėjo būti patraukta administracinėn atsakomybėn už ANK 420 straipsnio l dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą. Nurodoma, kad policijos pareigūnai / teismas turėjo surinkti visus duomenis dėl tariamo administracinio nusižengimo atskleidimo, kilus abejonėms dėl pažeidimo padarymo ar kitų faktinių aplinkybių, buvo galima skirti ekspertizę, išklausyti specialistų nuomonę ir atlikti kitus proceso veiksmus, siekiant nustatyti gatvės siaurumą / platumą, būtinojo reikalingumo aplinkybių egzistavimą ir pan.

8.1. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

8.2. Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais.

8.3. ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

8.4. ANK 420 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą, pažeidžiant KET reikalavimus, sukėlusį pavojingą situaciją, t. y. privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti. Dėl to ANK 420 straipsnio 1 daliai taikyti, kai veika padaroma įvažiavimu į priešpriešinę eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus, neturi teisinės reikšmės tai, ar dėl įvažiavimo į priešpriešinę eismo juostą, pažeidžiant KET reikalavimus, kilo eismo įvykis ir kuris eismo dalyvis dėl jo kaltas. Svarbu tik tai, kad įvažiavimas į priešpriešinę eismo juostą, pažeidžiant KET reikalavimus, sukeltų pavojingą situaciją.

8.5. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių E. B. teiginį patvirtinančių duomenų, kad D. B., važiuodama automobiliu, priartėjusi prie jo vairuojamo automobilio, staiga nukreipė savo automobilį į priešpriešinę eismo juostą, taip priversdama jį staigiai keisti važiavimo kryptį ir dėl to užvažiuoti ant kelkraščio ir žalios vejos. Priešingai, atkreiptinas dėmesys, kad iš vaizdo įraše užfiksuotų duomenų nustatyta, kad priešpriešais atvažiuojant E. B. vairuojamam automobiliui, t. y., E. B. vairuojamam automobiliui dar net nepriartėjus prie D. B. automobilio, D. B. savo vairuojamą automobilį jau buvo sustabdžiusi, t. y., jos automobilis stovėjo, ir akivaizdu, kad jokios pavojingos situacijos E. B. nekėlė. Vaizdo įraše užfiksuoti duomenys objektyviai paneigia aplinkybę, kad E. B. vairuotu automobiliu staigiai turėjo stabdyti savo vairuotą automobilį ar staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti. Priešingai, E. B. labai lėtai ir tuo pačiu greičiu, iš esmės vos judėdamas, atvažiavo priešpriešais stovinčio D. B. automobilio ir prasilenkė su D. B. stovinčiu automobiliu, o vien dėl to, kad E. B. vairuotu automobiliu, prasilenkdamas su D. B. stovinčiu automobiliu pakankamai siaurame kelyje, tiesiog šiek tiek užvažiavo ant žalios vejos, nesudaro jokio pagrindo D. B. veiksmus vertinti kaip sukėlusius kokią nors pavojingą situaciją kelyje, ir dėl to ją traukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Byloje surinktų įrodymų ir aplinkybių visuma rodo, kad D. B. elgesys nesukėlė pavojingos situacijos kelyje, bei nėra pagrindo konstatuoti, kad ji būtų pažeidusi Kelių eismo taisykles. Įvertinus aptartą situaciją, kartu nepaneigta ir ta aplinkybė, kad pareiškėjo noras nubausti D. B. kildinamas iš asmeninių priežasčių, o ne realaus pažeidimo motyvais.

8.6. Atsižvelgęs į aptartus duomenis, apygardos teismas neturi jokio pagrindo nepritarti skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, kad šioje situacijoje nėra jokio pagrindo D. B. veiksmuose įžvelgti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, požymių, todėl D. B. administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagrįstai ir teisėtai (ANK 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punktas).

9. Apeliaciniu skundu teigiama, kad D. B. atliko ir vieną iš ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytų alternatyvių veikų – vairuodama transporto priemonę naudojosi mobiliojo ryšio priemone, todėl ji nepagrįstai nebuvo patraukta administracinėn atsakomybėn už ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą. Tvirtinama, kad šiuo konkrečiu atveju D. B. nepateikė jokių objektyvių įrodymų, galinčių patvirtinti jos nurodytą situaciją, kad ji, vairuodama transporto priemonę, naudojosi mobiliojo ryšio priemone dėl būtinojo reikalingumo, kad turėtų įrodymą, jog E. B. ir toliau ją persekioja, nes ikiteisminis tyrimas ir baudžiamosios bylos nagrinėjimas vyksta jau ilgą laiką, o jokie arešto orderiai E. B. nėra išduodami, šalys jau labai ilgą laiką gyvena atskirai, todėl D. B. bijoti E. B. nebuvo jokio realaus pagrindo.

9.1. Iš D. B. paaiškinimų nustatyta, kad įvykio dieną ji filmavo E. B. automobilį, nes jis buvo privažiavęs prie jos namų, persekioja ją, nors E. B. buvo skirtas teismo įpareigojimas prie jos nesiartinti, o paties filmavimo metu ji automobilį buvo sustabdžiusi, todėl jokios avarinės situacijos nesukėlė.

9.2. Pažymėtina, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų (Liteko) nustatyta, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-181-799/2025 E. B. buvo kaltinamas ir šiuo metu yra nuteistas Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 2 dalį už D. B. sukeltą fizinį skausmą bei grasinimą nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, taip pat sistemingą jos bauginimą naudojant psichinę prievartą, ir nors nuosprendis šiuo metu nėra įsiteisėjęs, tačiau nepaneigia fakto, kad E. B. buvo paskirta kardomoji priemonė – nesiartinti prie nukentėjusiosios D. B., gyvenančios (duomenys neskelbtini), jis buvo įpareigotas nesiartinti prie nukentėjusios D. B. arčiau nei 100 metrų atstumu, nesilankyti jos gyvenamoje vietoje (duomenys neskelbtini), kur gyvena ir būna nukentėjusioji ir kitose jos lankymosi vietose, jokiais būdais ir priemonėmis nebendrauti su ja, taip pat ne kartą dėl E. B. buvo priimtas Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, todėl šios aplinkybės sudaro visišką pagrindą manyti, kad D. B. turėjo pagrindo bijoti E. B. nenuspėjamo elgesio bei galinčios kilti jai realios grėsmės. Akcentuotina, kad D. B. ir 2025 m. gegužės 25 d., po to, kai E. B. buvo atvažiavęs prie jos namų ir ji jį nufilmavo iš automobilio, iš karto kreipėsi ir į policiją dėl jos persekiojimo, nurodė, kad jis ją iš pradžių atsekė iki parduotuvės, o dabar atvažiavo ir iki jos namų, prašė policijos pagalbos, 2025 m. gegužės 25 d. E. B., kaip pavojų keliančiam asmeniui, buvo išduotas ir Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis. Ir šiuo atveju, atsižvelgiant į nustatytus duomenis, visiškai nepaneigta aplinkybė, kad įvykio metu D. B., turint pagrįstą pagrindą manyti, kad E. B. ją persekioja, ir jai gali kilti realus pavojus dėl jo nenuspėjamų veiksmų, vienareikšmiškai tokia situacija jai sukėlė stresą, todėl ji siekė šį faktą, kaip įrodymą, užfiksuoti jį nufilmuojant, juolab, kad ir šiuo metu baudžiamoji byla Nr. 1-181-799/2025 dar nagrinėjama apeliacine tvarka pagal nuteistojo E. B. apeliacinį skundą, kuriuo jis neigia savo kaltę dėl sistemingo D. B. bauginimo ir persekiojimo naudojant psichinę prievartą ir kitų kaltinimų.

9.3. Atsižvelgiant į aptartą situaciją ir D. B. iš esmės pagrįstą baimę dėl E. B. nenuspėjamo elgesio, jos patirto streso, apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su tuo, kad D. B. naudojosi mobiliojo ryšio telefonu dėl būtinojo reikalingumo, nes iš vaizdo įraše užfiksuotų duomenų nustatyta, kad D. B. patį telefoną į rankas paėmė automobiliui dar judant. Tačiau nagrinėjamu atveju akcentuotina, kad iš vaizdo įraše užfiksuotų duomenų nustatyta, kad, nors D. B. susidariusioje situacijoje telefoną į rankas paėmė automobiliui dar labai lėtai judant, ji dėmesio nuo vairavimo nenukreipė, bet priešingai, automobilį iš karto sustabdė, ir E. B. automobilį, dar tik artėjantį link jos stovinčio automobilio, filmavo būtent iš stovinčio automobilio.

9.4. Todėl šioje situacijoje kartu pažymėtina ir tai, kad pažeidimas turi pasižymėti tam tikro pavojingumo lygiu, be to, turi būti aiškiai nustatytas subjektyvusis kaltės požymis asmens veiksmuose. Tokiais atvejais, siekiant padaryti išvadas dėl nusižengimo buvimo, itin svarbu vertinti susidariusios situacijos aplinkybių visumą, kurią sudaro ne tik atlikti veiksmai, bet ir veiksmų priežastys, tikslas, pažeidėjo veiksmų kryptingumas, o šiuo atveju, įvertinus aptartą situaciją, nenustatytas ir subjektyvusis kaltės požymis D. B. veiksmuose dėl ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo.

9.5. Kartu pažymėtina, jog vien tai, kad apylinkės teismo priimtas procesinis sprendimas neatitinka apelianto interesų, savaime nereiškia, kad buvo padaryta materialiosios ir (ar) proceso teisės pažeidimų, nukrypta nuo teismų praktikos ir skundžiama nutartis yra neteisėta. Apygardos teismo vertinimu, apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nepaneigia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir aptartus duomenis, apygardos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnis), tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą.

10. Atsižvelgiant į nustatytas ir aptartas aplinkybes, Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. rugsėjo 18 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu, teismas

nutaria:

palikti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. rugsėjo 18 d. nutartį nepakeistą ir pareiškėjo E. B. atstovo advokato Dariaus Kurpavičiaus apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.