Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2025-11-20 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eAN2-239-606/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-11-20
Bylos Nr.
eAN2-239-606/2025
Teisminio proceso Nr.
4-46-3-00278-2025-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Edita Lapinskienė
Pareiškėjas
E. B.
Advokatai
Darius Kurpavičius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. eAN2-239-606/2025Teisminio proceso Nr. 4-46-3-00278-2025-3Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. lapkričio 20 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo E. B. atstovo advokato Dariaus Kurpavičiaus apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. rugsėjo 18 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariate buvo gautas pareiškėjo E. B. pareiškimas apie tai, kad 2025 m. gegužės 25 d. 9.30 val., D. B., (duomenys neskelbtini), važiuodama automobiliu „Renault Captur“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priartėjusi prie jo vairuojamo automobilio, staiga nukreipė savo automobilį į priešpriešinę eismo juostą, visa tai filmuodama mobiliuoju telefonu, lėtai važiavo link jo, taip priversdama jį užvažiuoti ant kelkraščio, žalios vejos.

2. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2025 m. birželio 20 d. nutarimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį, 417 straipsnio 3 dalį D. B. administracinio nusižengimo teisena nutraukta, nes veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

Žemesnės instancijos teismas

3. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. rugsėjo 18 d. nutartimi Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2025 m. birželio 20 d. nutarimas paliktas nepakeistas.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Apeliaciniu skundu pareiškėjo E. B. atstovas advokatas D. Kurpavičius prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. rugsėjo 18 d. nutartį ir įpareigoti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko policijos komisariato pareigūnus iš naujo atlikti tyrimą dėl pareiškėjo E. B. pareiškime išdėstytų aplinkybių.

4.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismo pareiga yra tinkamai kvalifikuoti teisinius santykius, nustatyti reikšmingas faktines aplinkybes ir savo išvadas pagrįsti atitinkamais įrodymais. Teisminiam teisės taikymui visada būtina jį pateisinanti argumentacija – teismas privalo argumentuoti, kodėl jis priima vienokį ar kitokį sprendimą. Kadangi įstatymas reikalauja teismo sprendimų motyvacijos (ANK 636 straipsnis), teismo procesinis sprendimas turi būti motyvuotas teisės taikymo aktas, grindžiamas įrodytais faktais, galiojančiomis teisės normomis ir jų aiškinimu. Teismo procesiniame sprendime, kaip teisės taikymo akte, privalo būti ne tik teismo išvada dėl konkrečios teisės normos taikymo, teisinio bylos faktų kvalifikavimo ir šalių teisių bei pareigų, bet ir šios išvados pateisinimas, t. y. tam tikri argumentai. Kiekviename sprendime privalomos išvados dėl faktinių bylos aplinkybių įrodymo laipsnio, dėl nustatytų faktų teisinių padarinių ir šalių teisių bei pareigų. Apelianto tvirtinimu, šias išvadas būtina pagrįsti tam tikrais argumentais, kurie nekeltų abejonių dėl jų teisingumo ir pagrįstumo, remiamasi ANK 618 straipsnio nuostatomis.

4.2. Taip pat skunde aptariamos ANK 563 straipsnio, 567 straipsnio 1-3 dalių nuostatos, teigiama, kad skundžiamoje nutartyje nėra nurodyta buvusi reali faktinė situacija, nėra išsamiai išdėstoma veiksmų kvalifikacija, teisiniai argumentai bei įrodymai, kuriais remiantis padarytos išvados. Sprendžiant klausimą dėl atsakomybės pagal ANK 420 straipsnio l dalį, tik lakoniškai nurodoma, jog „Šis manevras atliekamas dėl gatvės siaurumo, o ne, kaip minima skunde, D. B. judėjimo priešprieša pareiškėjo“. Atkreipiamas dėmesys, jog skundžiamame procesiniame sprendime nuolat akcentuojamas gatvės siaurumas, tačiau iš esmės nėra pateikta jokių duomenų apie gatvės plotį ar pan. Vien nurodymas apie kelio įrenginio siaurumą / platumą, kuris nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis, yra subjektyvus vertinimas, pagrįstas tik abstrakčiais pamąstymais. Skundžiamoje nutartyje visiškai nėra nurodyta, kuo remiantis padaryta išvada, jog gatvė yra itin siaura. Teisės taikymo aktas, kuriame nėra nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės ir išvados nėra pagrįstos atitinkamais įrodymais, negali būti laikomas pagrįstu procesiniu sprendimu.

4.3. Nurodoma, kad ANK 420 straipsnio l dalyje yra nustatyta atsakomybė už kelias alternatyvias veikas: l) transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus; 2) lenkimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti; 3) vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse; 4) pavojingą situaciją sukėlusį (t. y. privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) KET pažeidimą; 5) tokią pat pavojingą situaciją sukėlusį įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus. Pagal teismų praktiką, atsakomybę pagal šį straipsnį užtraukia bent vienos iš šių nurodytų veikų padarymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-19-511/2021).

4.4. Apelianto teigimu, kaip matyti iš bylos medžiagos ir D. B. paaiškinimų, ji iš esmės kaip ir neginčija fakto, kad minėtu laiku ir vietoje vairavo transporto priemonę, tačiau su skundu nesutiko, o pareiškimą nagrinėję policijos pareigūnai daugiau dėmesio skyrė ne įvykio analizei, o akcentavo tai, kad E. B. ir D. B. sieja konfliktiški santykiai, E. B. suinteresuotas pakenkti D. B., todėl jo parodymus reikia vertinti atsargiai ir pan. Nors D. B. ir nesutiko su E. B. įvykio traktavimu, o jos poziciją palaikė policijos pareigūnai bei pirmosios instancijos teismas, tačiau D. B. ir teismo argumentus paneigia byloje esantis vaizdo įrašas, iš kurio aiškiai nustatyta, kad gatvė yra pakankamai plati, leidžianti lengvai prasilenkti dviem priešpriešais važiuojančioms transporto priemonėms, tačiau dėl D. B. pavojingo vairavimo, išvažiavimo į priešpriešinę kelio juostą, D. B., siekdamas išvengti susidūrimo, turėjo keisti judėjimo kryptį ir užvažiuoti ant žalios vejos. Kadangi D. B. atliko vieną iš ANK 420 straipsnio l dalyje numatytų alternatyvių veikų – pavojingą situaciją sukėlusį KET pažeidimą / įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą, ji nepagrįstai nebuvo patraukta administracinėn atsakomybėn už ANK 420 straipsnio l dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą.

4.5. Skunde taip pat nurodoma, kad skundžiamoje nutartyje nurodyta ir tai, jog D. B. neatsako ir pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, nes veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis. Apeliantas aptaria ANK 417 straipsnio 3 dalies dispoziciją, kad ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymas, įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, apsisukimas geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų, draudimo vairuotojams, transporto priemonei dalyvaujant viešajame eisme (išskyrus atvejus, kai transporto priemonė stovi), naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis, išskyrus mobiliojo ryšio priemonių valdymą naudojant laisvų rankų įrangą, kai mobiliojo ryšio priemonė pritvirtinta specialiame laikiklyje, ar naudojant transporto priemonės įrangą, nesilaikymas užtraukia administracinę atsakomybę.

4.6. Apelianto tvirtinimu, šiuo konkrečiu atveju neginčijamai nustatyta, kad D. B., vairuodama transporto priemonę, naudojosi mobiliojo ryšio priemone, t. y. filmavo E. B. valdomą transporto priemonę. Policijos pareigūnų bei teismo nuomone, D. B. naudojimasis telefonu vairuojant transporto priemonę traktuotinas kaip būtinasis reikalingumas, kadangi šiuo metu vyksta teisminis nagrinėjimas dėl smurto artimoje aplinkoje, grasinimų nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą.

Šalies argumentai

4.7. Apeliantas aptaria ANK 16 straipsnio l dalies nuostatas ir nurodo, kad kasacinio teismo praktikoje ir teisės doktrinoje būtinasis reikalingumas suprantamas kaip situacija, kuriai esant padaroma žala kokiems nors teisės saugomiems kolektyviniams ar individualiems interesams, siekiant išvengti gresiančios reikšmingesnės žalos valstybės ar visuomenės interesams, tam tikro asmens ar kitų piliečių asmenybei ar teisėms, jeigu, esant tokioms aplinkybėms, grėsmė negalėjo būti pašalinta kitomis priemonėmis. Būtinojo reikalingumo situacija atsiranda susidūrus dviem teisės saugomiems interesams, kurių vieną galima apginti tik padarant tam tikrą žalą antrajam. Būtinojo reikalingumo atveju susidaro tokia padėtis, kai tam tikram teisės saugomam interesui (vertybei) gresia žala, o išgelbėti šį interesą nuo jos galima tik padarant žalą kitam, taip pat teisės saugomam, interesui. Jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga, palyginti su išvengtąja, pripažįstama, kad veika padaryta būtinojo reikalingumo sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-12-689/2020, 2AT-65-719/2022).

4.8. Apelianto teigimu, vienintelis skundžiamos nutarties teiginys, neva įrodantis būtinojo reikalingumo aplinkybę, kad ,,šiuo metu vyksta teisminis nagrinėjimas dėl smurto artimoje aplinkoje, grasinimų nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą <...>“. Skundžiamojoje nutartyje nurodyta, jog ,,<...> E. B. išdavinėjami smurto orderiai ir D. B. turi realų pagrindą bijoti E. B. <...>“. Tačiau apeliantas atkreipia dėmesį, kad ikiteisminis tyrimas ir baudžiamosios bylos nagrinėjimas vyksta jau ilgą laiką (šiuo metu byla nagrinėjama apeliacine tvarka), jokie arešto orderiai E. B. nėra išduodami, nes šalys jau labai ilgą laiką gyvena atskirai, todėl jokio realaus pagrindo D. B. bijoti E. B. nėra ir negali būti. Be to, abu minėti asmenys buvo savo valdomose transporto priemonės, juos skyrė didelis atstumas, transporto priemonės judėjo, todėl nebuvo ir negalėjo būti jokio realaus ir akivaizdaus pavojaus D. B.. Be to, asmuo, besiremiantis būtinojo reikalingumo situacija, turi nurodyti ir, kiek įmanoma, pagrįsti faktines aplinkybes, sudarančias būtinojo reikalingumo instituto taikymo pagrindą. Šiuo konkrečiu atveju D. B. nepateikė jokių objektyvių įrodymų, galinčių patvirtinti jos nurodytą situaciją, t. y. nepateikė pagrįstų įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad būtinojo reikalingumo situacija egzistavo, iš esmės šitą versiją iškėlė patys pareiškime nurodytų aplinkybių tyrimą atlikę pareigūnai. Kadangi D. B. atliko vieną iš ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytų alternatyvių veikų – vairuodama transporto priemonę naudojosi mobiliojo ryšio priemone, todėl ji nepagrįstai nebuvo patraukta administracinėn atsakomybėn už ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą.

4.9. Taip pat, apelianto teigimu, skundžiamoje nutartyje tinkamai neįvertinta buvusi reali faktinė situacija. Nurodoma, kad policijos pareigūnai / teismas turėjo surinkti visus duomenis dėl tariamo administracinio nusižengimo atskleidimo, kilus abejonėms dėl pažeidimo padarymo ar kitų faktinių aplinkybių, buvo galima, kaip minėta, skirti ekspertizę, išklausyti specialistų nuomonę ir atlikti kitus proceso veiksmus, siekiant nustatyti gatvės siaurumą / platumą, būtinojo reikalingumo aplinkybių egzistavimą ir pan. Kaip minėta, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, todėl buvo būtina išklausyti bei analizuoti ir motyvuotai vertinti pareiškėjo parodymus. Pažymima, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Įrodymų vertinimo esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai teismas ar administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) neįvertina visų bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu surinktų bylai teisingai išspręsti reikšmingų įrodymų; neišdėsto teisinių argumentų dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administraciniu nusižengimu bylose Nr. 2AT-55-648/2018, 2AT-3-1073/2019). Pažeidimai, susiję su įrodymų vertinimu, gali būti pripažįstami esminiais proceso pažeidimais, sukliudžiusiais teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, tais atvejais, kai teismo ar administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) išvadas padaro nesiėmę įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; neišdėsto teisinių argumentų. dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-55-648/2018, 2AT-3-1073/2019, 2AT-24-458/2020).

4.10. Apelianto vertinimu, šiuo konkrečiu atveju byloje nėra jokių duomenų, susijusių su realia buvusia faktine padėtimi dėl gatvės siaurumo / platumo, būtinojo reikalingumo aplinkybių, yra tik subjektyvi nuomonė, kad D. B. nepadarė teisės pažeidimų dėl gatvės „siaurumo“ ir „būtinojo reikalingumo“. Pažymima, kad teisiškai ydinga tokia praktika, kai remiamasi ne visų įrodymų, o tik atitinkamu įrodymo fragmentu, epizodu ar pan. Taip yra iškreipiami nustatyti duomenys bei pateikiama klaidinga informacija, kuri neatspindi atlikto tyrimo rezultatų. Apelianto nuomone, pareigūnas, vertindamas įrodymus turi laikytis įstatymo reikalavimų, būti nešališkas bei objektyvus ir vertinti bei analizuoti ne įrodymų dalis, fragmentus, epizodus, o visą įrodymą / įrodymus bei įrodymų visumą.

4.11. Pažymima, kad byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tada, kai objektyviai, visapusiškai ir išsamiai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas. Būtent bylą nagrinėjančiam organui (pareigūnai), šiuo atveju policijos pareigūnui, tenka pareiga nustatyti byloje tiesą, ir šios institucijos pozicija renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, turi būti aktyvi.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausioji tyrėja, atliekanti viršininko funkcijas, A. Č. mano, kad tenkinti apelianto skundą jame nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. rugsėjo 18 d. nutartis paliktina nepakeista.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Apeliacinis skundas atmestinas.

7. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas išsamiai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-13-976/2019, Nr. 2AT-60-387/2022 ir kt.).

8. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pareiškimą nagrinėję policijos pareigūnai daugiau dėmesio skyrė ne įvykio analizei, o akcentavo tai, kad E. B. ir D. B. sieja konfliktiški santykiai, E. B. suinteresuotas pakenkti D. B., o vaizdo įraše užfiksuoti duomenys nepaneigia aplinkybės, kad gatvė yra pakankamai plati, leidžianti lengvai prasilenkti dviem priešpriešais važiuojančioms transporto priemonėms, tačiau dėl D. B. pavojingo vairavimo, išvažiavimo į priešpriešinę kelio juostą, D. B., siekdamas išvengti susidūrimo, turėjo keisti judėjimo kryptį ir užvažiuoti ant žalios vejos, todėl, apelianto vertinimu, D. B. atliko vieną iš ANK 420 straipsnio l dalyje numatytų alternatyvių veikų – pavojingą situaciją sukėlusį KET pažeidimą / įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą, todėl turėjo būti patraukta administracinėn atsakomybėn už ANK 420 straipsnio l dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą. Nurodoma, kad policijos pareigūnai / teismas turėjo surinkti visus duomenis dėl tariamo administracinio nusižengimo atskleidimo, kilus abejonėms dėl pažeidimo padarymo ar kitų faktinių aplinkybių, buvo galima skirti ekspertizę, išklausyti specialistų nuomonę ir atlikti kitus proceso veiksmus, siekiant nustatyti gatvės siaurumą / platumą, būtinojo reikalingumo aplinkybių egzistavimą ir pan.

8.1. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

8.2. Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais.

8.3. ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

8.4. ANK 420 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą, pažeidžiant KET reikalavimus, sukėlusį pavojingą situaciją, t. y. privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti. Dėl to ANK 420 straipsnio 1 daliai taikyti, kai veika padaroma įvažiavimu į priešpriešinę eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus, neturi teisinės reikšmės tai, ar dėl įvažiavimo į priešpriešinę eismo juostą, pažeidžiant KET reikalavimus, kilo eismo įvykis ir kuris eismo dalyvis dėl jo kaltas. Svarbu tik tai, kad įvažiavimas į priešpriešinę eismo juostą, pažeidžiant KET reikalavimus, sukeltų pavojingą situaciją.

8.5. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių E. B. teiginį patvirtinančių duomenų, kad D. B., važiuodama automobiliu, priartėjusi prie jo vairuojamo automobilio, staiga nukreipė savo automobilį į priešpriešinę eismo juostą, taip priversdama jį staigiai keisti važiavimo kryptį ir dėl to užvažiuoti ant kelkraščio ir žalios vejos. Priešingai, atkreiptinas dėmesys, kad iš vaizdo įraše užfiksuotų duomenų nustatyta, kad priešpriešais atvažiuojant E. B. vairuojamam automobiliui, t. y., E. B. vairuojamam automobiliui dar net nepriartėjus prie D. B. automobilio, D. B. savo vairuojamą automobilį jau buvo sustabdžiusi, t. y., jos automobilis stovėjo, ir akivaizdu, kad jokios pavojingos situacijos E. B. nekėlė. Vaizdo įraše užfiksuoti duomenys objektyviai paneigia aplinkybę, kad E. B. vairuotu automobiliu staigiai turėjo stabdyti savo vairuotą automobilį ar staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti. Priešingai, E. B. labai lėtai ir tuo pačiu greičiu, iš esmės vos judėdamas, atvažiavo priešpriešais stovinčio D. B. automobilio ir prasilenkė su D. B. stovinčiu automobiliu, o vien dėl to, kad E. B. vairuotu automobiliu, prasilenkdamas su D. B. stovinčiu automobiliu pakankamai siaurame kelyje, tiesiog šiek tiek užvažiavo ant žalios vejos, nesudaro jokio pagrindo D. B. veiksmus vertinti kaip sukėlusius kokią nors pavojingą situaciją kelyje, ir dėl to ją traukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Byloje surinktų įrodymų ir aplinkybių visuma rodo, kad D. B. elgesys nesukėlė pavojingos situacijos kelyje, bei nėra pagrindo konstatuoti, kad ji būtų pažeidusi Kelių eismo taisykles. Įvertinus aptartą situaciją, kartu nepaneigta ir ta aplinkybė, kad pareiškėjo noras nubausti D. B. kildinamas iš asmeninių priežasčių, o ne realaus pažeidimo motyvais.

8.6. Atsižvelgęs į aptartus duomenis, apygardos teismas neturi jokio pagrindo nepritarti skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, kad šioje situacijoje nėra jokio pagrindo D. B. veiksmuose įžvelgti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, požymių, todėl D. B. administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagrįstai ir teisėtai (ANK 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punktas).

9. Apeliaciniu skundu teigiama, kad D. B. atliko ir vieną iš ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytų alternatyvių veikų – vairuodama transporto priemonę naudojosi mobiliojo ryšio priemone, todėl ji nepagrįstai nebuvo patraukta administracinėn atsakomybėn už ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą. Tvirtinama, kad šiuo konkrečiu atveju D. B. nepateikė jokių objektyvių įrodymų, galinčių patvirtinti jos nurodytą situaciją, kad ji, vairuodama transporto priemonę, naudojosi mobiliojo ryšio priemone dėl būtinojo reikalingumo, kad turėtų įrodymą, jog E. B. ir toliau ją persekioja, nes ikiteisminis tyrimas ir baudžiamosios bylos nagrinėjimas vyksta jau ilgą laiką, o jokie arešto orderiai E. B. nėra išduodami, šalys jau labai ilgą laiką gyvena atskirai, todėl D. B. bijoti E. B. nebuvo jokio realaus pagrindo.

9.1. Iš D. B. paaiškinimų nustatyta, kad įvykio dieną ji filmavo E. B. automobilį, nes jis buvo privažiavęs prie jos namų, persekioja ją, nors E. B. buvo skirtas teismo įpareigojimas prie jos nesiartinti, o paties filmavimo metu ji automobilį buvo sustabdžiusi, todėl jokios avarinės situacijos nesukėlė.

9.2. Pažymėtina, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų (Liteko) nustatyta, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-181-799/2025 E. B. buvo kaltinamas ir šiuo metu yra nuteistas Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 2 dalį už D. B. sukeltą fizinį skausmą bei grasinimą nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, taip pat sistemingą jos bauginimą naudojant psichinę prievartą, ir nors nuosprendis šiuo metu nėra įsiteisėjęs, tačiau nepaneigia fakto, kad E. B. buvo paskirta kardomoji priemonė – nesiartinti prie nukentėjusiosios D. B., gyvenančios (duomenys neskelbtini), jis buvo įpareigotas nesiartinti prie nukentėjusios D. B. arčiau nei 100 metrų atstumu, nesilankyti jos gyvenamoje vietoje (duomenys neskelbtini), kur gyvena ir būna nukentėjusioji ir kitose jos lankymosi vietose, jokiais būdais ir priemonėmis nebendrauti su ja, taip pat ne kartą dėl E. B. buvo priimtas Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, todėl šios aplinkybės sudaro visišką pagrindą manyti, kad D. B. turėjo pagrindo bijoti E. B. nenuspėjamo elgesio bei galinčios kilti jai realios grėsmės. Akcentuotina, kad D. B. ir 2025 m. gegužės 25 d., po to, kai E. B. buvo atvažiavęs prie jos namų ir ji jį nufilmavo iš automobilio, iš karto kreipėsi ir į policiją dėl jos persekiojimo, nurodė, kad jis ją iš pradžių atsekė iki parduotuvės, o dabar atvažiavo ir iki jos namų, prašė policijos pagalbos, 2025 m. gegužės 25 d. E. B., kaip pavojų keliančiam asmeniui, buvo išduotas ir Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis. Ir šiuo atveju, atsižvelgiant į nustatytus duomenis, visiškai nepaneigta aplinkybė, kad įvykio metu D. B., turint pagrįstą pagrindą manyti, kad E. B. ją persekioja, ir jai gali kilti realus pavojus dėl jo nenuspėjamų veiksmų, vienareikšmiškai tokia situacija jai sukėlė stresą, todėl ji siekė šį faktą, kaip įrodymą, užfiksuoti jį nufilmuojant, juolab, kad ir šiuo metu baudžiamoji byla Nr. 1-181-799/2025 dar nagrinėjama apeliacine tvarka pagal nuteistojo E. B. apeliacinį skundą, kuriuo jis neigia savo kaltę dėl sistemingo D. B. bauginimo ir persekiojimo naudojant psichinę prievartą ir kitų kaltinimų.

9.3. Atsižvelgiant į aptartą situaciją ir D. B. iš esmės pagrįstą baimę dėl E. B. nenuspėjamo elgesio, jos patirto streso, apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su tuo, kad D. B. naudojosi mobiliojo ryšio telefonu dėl būtinojo reikalingumo, nes iš vaizdo įraše užfiksuotų duomenų nustatyta, kad D. B. patį telefoną į rankas paėmė automobiliui dar judant. Tačiau nagrinėjamu atveju akcentuotina, kad iš vaizdo įraše užfiksuotų duomenų nustatyta, kad, nors D. B. susidariusioje situacijoje telefoną į rankas paėmė automobiliui dar labai lėtai judant, ji dėmesio nuo vairavimo nenukreipė, bet priešingai, automobilį iš karto sustabdė, ir E. B. automobilį, dar tik artėjantį link jos stovinčio automobilio, filmavo būtent iš stovinčio automobilio.

9.4. Todėl šioje situacijoje kartu pažymėtina ir tai, kad pažeidimas turi pasižymėti tam tikro pavojingumo lygiu, be to, turi būti aiškiai nustatytas subjektyvusis kaltės požymis asmens veiksmuose. Tokiais atvejais, siekiant padaryti išvadas dėl nusižengimo buvimo, itin svarbu vertinti susidariusios situacijos aplinkybių visumą, kurią sudaro ne tik atlikti veiksmai, bet ir veiksmų priežastys, tikslas, pažeidėjo veiksmų kryptingumas, o šiuo atveju, įvertinus aptartą situaciją, nenustatytas ir subjektyvusis kaltės požymis D. B. veiksmuose dėl ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo.

9.5. Kartu pažymėtina, jog vien tai, kad apylinkės teismo priimtas procesinis sprendimas neatitinka apelianto interesų, savaime nereiškia, kad buvo padaryta materialiosios ir (ar) proceso teisės pažeidimų, nukrypta nuo teismų praktikos ir skundžiama nutartis yra neteisėta. Apygardos teismo vertinimu, apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nepaneigia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir aptartus duomenis, apygardos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnis), tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą.

10. Atsižvelgiant į nustatytas ir aptartas aplinkybes, Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. rugsėjo 18 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu, teismas

nutaria:

palikti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. rugsėjo 18 d. nutartį nepakeistą ir pareiškėjo E. B. atstovo advokato Dariaus Kurpavičiaus apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Edita Lapinskienė