Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Laimutė Jokubauskaitė, sekretoriaujant Renatai Šarkauskienei,

2018-03-19 teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Byloje pakanka rašytinių duomenų ją išnagrinėti, todėl byla išnagrinėta iš esmės bylos šalims nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 77 straipsnio 3 dalis, 78 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas S. B. kreipėsi skundu į teismą, prašydamas priteisti neturtinę žalą, pareiškėjo teigimu, atsiradusią dėl neteisėtų Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato veiksmų laikant jį šio komisariato areštinėje.

Dėl civilinės atsakomybės sąlygų

Žala, kilusi dėl netinkamų kalinimo sąlygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, atlyginama remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). CK 6.271 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Taigi, CK 6.271 straipsnyje numatytas civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

Pažymėtina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu.

Dėl ginčo laikotarpio, teisinio reglamentavimo ir įrodinėjimo

Pagal pareiškėjo pateiktą Tauragės AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus 2017 m. kovo 30 d. raštą Nr. 85-S-5412(8.1.40) „Dėl informacijos“ pareiškėjas areštinėje buvo laikomas nuo 2016 m. lapkričio 8 d. iki 2016 m. lapkričio 13 d., (6 paras), nuo 2016 m. lapkričio 22 d. iki 2016 m. lapkričio 24 d., (3 paras).

Pagal Tauragės AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus areštinės viršininko 2018 m. sausio 16 d. tarnybiniame pranešime Nr. 85PR2-517 „Dėl informacijos suteikimo“ (toliau – ir Tarybinis pranešimas) pateikiamą informaciją matyti, kad pareiškėjas areštinėje buvo laikomas nuo 2016 m. gruodžio 29 d. iki 2017 m. sausio 12 d. (15 parų), nuo 2017 m. sausio 24 d. iki 2017 m. sausio 26 d. (3 paras), nuo 2017 m. vasario 7 d. iki 2017 m. vasario 9 d. (3 paras), nuo 2017 m. gegužės 4 d. iki 2017 m. gegužės 9 d. (6 paras), nuo 2017 m. gegužės 11 d. iki 2017 m. gegužės 16 d. (6 paras), nuo 2017 m. gegužės 18 d. iki 2017 m. gegužės 23 d. (6 paras), nuo 2017 m. rugsėjo 5 d. iki 2017 m. rugsėjo 6 d. (2 paras), nuo 2017 m. spalio 5 d. iki 2017 m. spalio 10 d. (6 paras). Tauragės AVPK nepateikia tikslių duomenų kokiomis valandomis pareiškėjas atvykdavo ir išvykdavo iš areštinės, todėl laikytina, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu periodiškai areštinėje buvo laikomas 56 paras.

Bausmių vykdymo kodekso 67 straipsnis nustato, kad nuteistųjų laikino palikimo kardomojo kalinimo vietose ir nuteistųjų perkėlimo iš pataisos įstaigų į kardomojo kalinimo vietas pagrindus ir tvarką, taip pat esančių kardomojo kalinimo vietose nuteistųjų teisinę padėtį nustato Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymas.

Nustatyti kardomąją priemonę – suėmimą (kardomąjį kalinimą) vykdančias įstaigas, suėmimo vykdymo tvarką ir sąlygas, taip pat asmenų, laikomų suėmimą vykdančiose įstaigose, teisinę padėtį yra Suėmimo vykdymo įstatymo paskirtis (Suėmimo vykdymo įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Teritorinių policijos įstaigų areštinėse laikomiems asmenims taikomos Suėmimo vykdymo įstatymo, išskyrus 23, 25, 26, 28, 40, 41, 42, 43 straipsnius, nuostatos; teritorinių policijos įstaigų areštinių vidaus tvarkos taisykles tvirtina vidaus reikalų ministras (Suėmimo vykdymo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Suėmimo vykdymo įstatymo 3 straipsnis nustato, kad Tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais. Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suėmimas vykdomas pagal tuo metu galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus. Šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos piliečiai, laikomi tardymo izoliatoriuose, turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos nustato Baudžiamojo proceso kodeksas, šis ir kiti įstatymai, o šio straipsnio 3 dalyje – kad vykdant suėmimą, draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 1 dalis nustato, kad suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas.

Nuo 2007 m. birželio 3 d. teritorinių policijos įstaigų areštinėse uždarytų asmenų laikymo tvarką ir sąlygas, šių asmenų teisių bei laisvių, taip pat pareigų užtikrinimo ir realizavimo tvarką nustatė Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių (toliau – ir Areštinių veiklos taisyklės), patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 (Areštinių veiklos taisyklių 1 punktas). 2008 m. liepos 9 d. priimtas Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymas Nr. 5-V-382 „Dėl Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymo Nr. 5-V-356 „Dėl Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“.

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009 m. kovo 10 d. įsakymo Nr. 5-V-177 „Dėl kai kurių Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymų policijos areštinių veiklos klausimais pripažinimo netekusiais galios“ 1.1 punktu pripažintas netekusius galios Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymas Nr. 5-V-356 „Dėl Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių patvirtinimo“, 1.2 punktu pripažintas netekusius galios Lietuvos Respublikos generalinio komisaro 2008 m. liepos 9 d. įsakymas Nr. 5-V-382 „Dėl Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymo Nr. 5-V-356 „Dėl Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“, o šio įsakymo 2 punkte nustatyta, kad šio įsakymo 1 punktas įsigalioja vidaus reikalų ministrui patvirtinus Teritorinių policijos įstaigų areštinių vidaus tvarkos taisykles.

Nuo 2017 m. balandžio 4 d. Suėmimo vykdymo įstatyme nustatytos kardomosios priemonės – suėmimo (kardomojo kalinimo) vykdymo tvarkos ir sąlygų įgyvendinimą, taip pat suimtųjų ir pagal Suėmimo vykdymo įstatymą jiems prilyginamų asmenų bei kitų suimtojo statuso neturinčių asmenų, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, gali būti laikomi teritorinių policijos įstaigų areštinėse (toliau – ir areštantai), teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką nustato Teritorinių policijos įstaigų areštinių vidaus tvarkos taisyklės (toliau – Areštinių vidaus tvarkos taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2017 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 1V-247 (Areštinių vidaus tvarkos taisyklių 1 punktas).

Apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų ir policijos komisariatų areštinėse dirbančių policijos pareigūnų bei kitų darbuotojų teises ir pareigas, taip pat policijos areštinėse laikomų asmenų apsaugos ir priežiūros tvarką nustato Policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcija (toliau – ir Instrukcija), patvirtinta Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. 5-V-139 (Instrukcijos 1 punktas).

Tardymo izoliatorių, pataisos namų, nepilnamečių pataisos namų, kalėjimų, atvirų kolonijų, areštinių, laisvės atėmimo vietų ligoninių, teritorinių policijos įstaigų areštinių visuomenės sveikatos saugos reikalavimus nustato Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015), patvirtinta Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (HN 134:2015 1 punktas).

Teritorinės policijos įstaigos areštinės medicinos punkto (kabineto) (toliau – medicinos punktas) veiklos tikslus, funkcijas, darbuotojų pareigas, teises, atsakomybę, bendradarbiavimą, įrangai keliamus reikalavimus nustato Lietuvos medicinos normą MN 129:2004 „Teritorinės policijos įstaigos areštinės medicinos punktas (kabinetas)“ (toliau – ir MN 129:2004), patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. V-8 (MN 129:2004 1 punktas).

Fiziologines mitybos normas asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“.

Lietuvos vyriausiojo administracinio praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą dėl netinkamų suėmimo vykdymo ar bausmės atklikimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti ginčui reikšmingų suėmimo ar laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygų apibūdinimą detalizuojančias aplinkybes. Remiantis teismų praktika, pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, įrodinėjimo našta dėl suėmimo vykdymo ar laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka suėmimo ar laisvės atėmimo bausmės vykdymo įstaigos administracijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi.

Dėl kameros ploto tenkančio vienam asmeniui

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas savo teisių pažeidimą kildina inter alia iš jo laikymo kamerose, kuriose vienam asmeniui tenkantis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų. Saugios sveikatai gyvenamosios aplinkos sudarymas – pagrindinis reikalavimas, kurį valstybė privalo užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims. Minimalaus gyvenamosios patalpos ar kameros ploto dydžio užtikrinimas – esminė sveikos gyvenamosios aplinkos prielaida.

Areštinių veiklos taisyklių 80 punktas nustatė, kad vienam policijos areštinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali būti mažesnis kaip 5 kvadratiniai metrai (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas). Areštinių vidaus tvarkos taisyklių 58 punkte taip pat nustatyta, kad policijos areštinės kameroje vienam areštantui gyvenamojo ploto dydis negali būti mažesnis kaip 5 kvadratiniai metrai (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas). Atsiliepime nurodyta, kad sanitarinių mazgų plotai areštinių kamerose yra 1,42 kv. m (100 x 142 cm).

Tauragės AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus 2017 m. kovo 30 d. rašto Nr. 85-S-5412(8.1.40) „Dėl informacijos“ ir Tauragės AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus areštinės viršininko 2018 m. sausio 16 d. tarnybiniame pranešimo Nr. 85PR2-517 „Dėl informacijos suteikimo“ duomenimis Tauragės AVPK areštinėje pareiškėją laikant kameroje Nr. 3, kurios plotas 12,68 kv. m, laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 22 iki 2016 m. lapkričio 24 d., t. y. 3 paras, vieną, neįskaičiuojant sanitarinio mazgo ploto, vienam asmeniui teko 11,26 kv. m (12,68 kv. m – 1,42 kv. m) kameros ploto, laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 29 d. iki 2017 m. sausio 5 d., t. y. 8 paras, su vienu asmeniu – 5,63 kv. m ((12,68 kv. m – 1,42 kv. m) / 2 asmen.), nuo 2017 m. sausio 6 d. iki 2017 m. sausio 12 d., t. y. 7 paras, su dviem asmenimis – 3,75 kv. m ((12,68 kv. m – 1,42 kv. m) / 3 asmen.), nuo 2017 m. sausio 24 d. iki 2017 m. sausio 26 d., t. y. 3 paras, su vienu asmeniu – 5,63 kv. m, nuo 2017 m. vasario 7 d. iki 2017 m. vasario 9 d., t. y. 3 paras, vieną – 11,26 kv. m (12,68 kv. m – 1,42 kv. m), nuo 2017 m. rugsėjo 5 d. iki 2017 m. rugsėjo 6 d., t. y. 2 paras, su vienu asmeniu – 5,63 kv. m.

Taigi, ginčo laikotarpiu pareiškėją laikant Tauragės AVPK areštinėje, teisės aktais nustatytas vienam asmeniui turintis tekti gyvenamojo ploto dydis, neįskaičiuojant sanitarinio mazgo ploto, buvo pažeistas pareiškėją laikant kameroje Nr. 3 nuo 2017 m. sausio 6 d. iki 2017 m. sausio 12 d., t. y. 7 paras, su dviem asmenimis, kai tuo metu vienam asmeniui teko 3,75 kv. m. Kitais laikotarpiais šis plotas svyravo nuo 5,32 kv. m iki 11,26 kv. m, todėl pareiškėjo teisė į minimalų teisės aktais nustatytą gyvenamąjį plotą daugiau nebuvo pažeista.

Dėl privatumo naudojantis sanitariniu mazgu

Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad suimtųjų (nuteistųjų) privatumui užtikrinti nepakanka tik atskirti sanitarinį mazgą sienele nuo likusio kameros ploto, kadangi suimtieji (nuteistieji), besinaudojantys tualetu, gali būti matomi iš įėjimo į sanitarinį mazgą pusės. Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) būtų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgą turi būti uždengtas (įrengiant duris arba kitu būdu) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A-728-415/2017, 2017 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-337-146/2017, 2017 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-772-261/2017ir kt.). Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas (jo neatskyrimas iki lubų nuo likusios kameros ir neįrengus durų) turėtų būti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumą pažeidžiantis elgesys. Pagal EŽTT praktiką, privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas, gali būti vertinamas kaip viena iš aplinkybių, lemianti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą.

Atsižvelgiant į tai, jog visos abejonės turi būti vertinamos pareiškėjo naudai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-322-858/2015), konstatuojama, kad byloje nustatytos aplinkybės nepatvirtina, jog tualetai kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas įrengti taip, kad pareiškėjas galėjo privačiai pasinaudoti juo ir nepatirti nepatogumų. Teismas daro išvada, kad pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis areštinės kamerose įrengtais tualetais, jį lakant ginčo laikotarpiu (56 paras), galėjo būti pažeista.

Dėl signalizacijos (aliarmo) mygtuko

Instrukcijos 3.3 punkte nurodyta, kad nuotolinio asmenų stebėjimo sistema – vaizdo stebėjimo bei ryšio tarp areštinės kamerose laikomų asmenų ir policijos areštinės budėtojo funkcijas atliekančio pareigūno sistema, kai areštinės kamerose įrengiamos vaizdo stebėjimo kameros (su filmavimo galimybe) ir susisiekti su policijos areštinės budėtojo funkcijas atliekančiu pareigūnu, stebinčiu areštinės kameras vaizdo monitoriuje, skirtos telefonspynės. Taigi iškvietimo-signalizacijos (aliarmo) mygtukų įrengimas kamerose, kuriose nėra yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, teisės aktai nenustatytas.

Dėl kitų pareiškėjo nurodomų galimų pažeidimų

Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kiekvienam suimtajam nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad suimtieji, kurie neturi savo drabužių ir avalynės, nemokamai aprūpinami drabužiais ir avalyne pagal sezoną. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems turi būti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba dušu ir gauti išskalbtą patalynę (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę) ir apatinius drabužius. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtiesiems, kuriems dėl medicininių priežasčių paskirtas racionalus maitinimas, – racionalaus maitinimo normas. Šio straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad suimtųjų mitybos ir materialinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad suimtiesiems turi būti užtikrintas tokios pat kokybės ir lygio gydymas kaip ir laisvėje esantiems asmenims. Areštinių veiklos taisyklių 54-58 punktai reglamentavo policijos areštinėje laikomų asmenų pasivaikščiojimų organizavimą, 59-69 punktai – maitinimo tvarką, 70-79 sveikatos priežiūrą. Areštinių vidaus tvarkos taisyklių 38-42 punktai reglamentuoja areštantų pasivaikščiojimą. Šių taisyklių 51-57 punktai reglamentuoja areštantų sveikatos priežiūrą. Areštinių vidaus tvarkos taisyklių 58-67 punktai reglamentuoja areštantų materialinį buitinį aprūpinimą. Pažymėtina, kad HN 134:2015 3 punkte nustatyta, kad veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais.

Lietuvos Respublikos seimo kontrolierių įstaigos 2017 m. kovo 28 d. ataskaitoje Nr. 2017/1-20 „Dėl žmogaus teisių padėties Ukmergės rajono policijos komisariato, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėse ir laikino sulaikymo patalpose, biržų rajono policijos komisariato, Kaišiadorių rajono policijos komisariato ir Kauno rajono policijos komisariato laikino sulaikymo patalpose“ nurodyta, kad 2017 m. vasario 2-13 d. atliktas patikrinimas siekiant išsiaiškinti žmogaus teisių padėtį, be kitų, ir Tauragės AVPK areštinėse ir laikino sulaikymo patalpose. Šios ataskaitos išvadose dėl Tauragės AVPK nurodyta, kad: neužtikrinamas privatumas laikomiems asmenims naudojantis sanitariniu mazgu; sudaromos prielaidos pažeisti asmenų privatumą, kuomet jie sveikatos priežiūros specialistų yra apžiūrimi kamerose (stebint ir kitiems ten esantiems sulaikytiesiems) arba koridoriuje šalia laikino sulaikymo patalpų; asmenys nebuvo apžiūrėti sveikatos priežiūros specialisto per 24 val.; specialiame žurnale nenurodyti apžiūros laikas ir išoriniai kūno sužalojimai, jeigu jų buvo; neatliekamas niežais arba utelėmis užsikrėtusių asmenų sanavimas; sanuotiems asmenims skirta apranga buvo nešvari, be to, iš labdaros gaunami drabužiai nėra skalbiami ar kitaip dezinfekuojami prieš perduodant juos sanuotiems asmenims; laikino sulaikymo patalpos, iš jų išleidus niežais arba utelėmis užsikrėtusį asmenį, nėra dezinfekuojamos; areštinėje laikomiems asmenims nesudarytos tinkamos sąlygos išsidžiovinti išskalbtus skalbinius (drabužius); maitinimo paslaugas teikiančios įmonės paruoštas maistas, kuris patiekiamas areštinėje laikomiems asmenims, nėra tikrinamas; areštinės pasivaikščiojimo kiemelyje neužtikrinama švara; areštinės darbo sąlygos turi neigiamą poveikį ir pareigūnų, dirbančių šiose patalpose, darbo sąlygoms bei kokybei; elektroniniame registre nėra slaugytojo įrašų; areštinės kamerose pastatytos dviejų aukštų lovos, todėl, apgyvendinus maksimalų sulaikytųjų skaičių, šios patalpos neatitinka vienam sulaikytajam asmeniui tenkančio minimalaus ploto reikalavimo; areštinės kamerose esantys sanitarinių mazgų, praustuvių įrenginiai, taip pat elektros instaliacija (kištukiniai lizdai ir jungikliai) techniškai netvarkingi; kamerų patalpos neatitinka teisės aktuose nustatytų vėdinimo ir apšvietimo reikalavimų; areštinės kameros sanitariniuose mazguose nėra užtikrinama švara; ant kamerų sienų ir lubų matomas pelėsių grybelis; nėra užtikrinamas teisės aktuose numatytas inventorius (kabliukai drabužiams); kamerose trūksta muilo ir tualetinio popieriaus; sulaikytiems asmenims išduodami ne po du, bet po vieną rankšluostį, vieną paklodę; taip pat išduodamas prastos būklės minkštasis inventorius (dėmėtos, nešvarios, nemalonaus kvapo antklodės ir pagalvės).

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Tauragės departamento 2017 m. birželio 14 d. rašte Nr. 2.7-525(16.3.187.7.06) „Dėl prašymo“ nurodyta, jog neplaninio patikrinimo metu kamerose Nr. 5 ir Nr. 7 dirbtinė apšvieta nevertinta. Tauragės AVPK Operatyvaus valdymo skyrius raštu pranešė apie planuojamą visos areštinės rekonstrukciją, kurios metu bus pakeista elektros instaliacija. Po rekonstrukcijos bendra dirbtinė apšvieta atitiks HN 134:2015 reikalavimus. Patikrinimo metu įvertinta, kad kamerose Nr. 5, Nr. 7 ant sienų, lubų esantis pelėsis buvo naikintas ozonavimu, todėl HN 134:2015 pažeidimo nenustatyta. Pranešė, kad dėl pareiškėjo skunde minimų „pyšų”, nuodegų požymių kameroje Nr. 7 HN 134:2015 nereglamentuoja.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Tauragės departamento 2017 m. vasario 21 d. rašte Nr. 2.7-102(16.3.187.7.06) „Dėl skundo“ nurodyta, kad operatyviosios kontrolės metu buvo nustatyta, jog kameroje Nr. 3 pažeisti HN 134:2015 14 punkto (bendra dirbtinė apšvieta neatitinka reglamentuojamo dydžio), 16 punkto (oro temperatūra ir santykinė oro drėgmė yra mažesnės nei reglamentuojama), 39 punkto (ant sienų, lubų yra vizualiai matomų pelėsių) reikalavimai. Kitų pažeidimų nenustatyta. Nustatyta, kad kameroje Nr. 3 veikia mechaninė patalpų vėdinimo sistema bei oro judėjimo greitis atitinka HN 134:2015 16 punkto reglamentuojamą dydį šaltuoju metų laiku. Nustatyta, kad Areštinėje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei nustačius nariuotakojų ir graužikų buvimo pėdsakus – jų naikinimas.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Tauragės departamento 2017 m. vasario 15 d. patikrinimo akte Nr. PA.7-5 (16.16.8.7.12) nurodyta, jog Tauragės AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus areštinė pažeidė HN 134:2015 patvirtintos 14 punkto (bendra dirbtinė apšvieta neatitinka reglamentuojamo dydžio), 16 punkto (oro temperatūra ir santykinė oro drėgmė yra mažesnės nei reglamentuojama), 39 punkto (kameroje Nr. 3 ant sienų, lubų yra vizualiai matomų pelėsių) reikalavimai.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Tauragės departamento 2017 m. gegužės 12 d. patikrinimo akte Nr. PA.7-39(16.16.8.7.12) nurodyta, jog pašalinti 2017 m. vasario 15 d. patikrinimo akte Nr. PA.7-5 (16.16.8.7.12) nurodyti HN 134:2015 16 punkto (kameroje Nr. 3 oro temperatūra ir santykinė oro drėgmė atitinka reglamentuojamą) ir 39 punkto (kameroje Nr. 3 nuo sienų, lubų pelėsiai pašalinti) pažeidimai. HN 134:2015 14 punkto pažeidimas nepašalintas – bendra dirbtinė apšvieta neatitinka reglamentuojamo dydžio reikalavimo.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Tauragės departamento 2017 m. birželio 9 d. patikrinimo akte Nr. PA.7-69(16.16.8.7.12) nurodyta, jog Tauragės AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus areštinė nepažeidė HN 134:2015 39 punkto (kameroje Nr. 5, Nr. 7 pelėsis ant sienų, lubų naikintas) reikalavimo.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Tauragės departamento 2017 m. lapkričio 8 d. patikrinimo akte Nr. PA.7-119(16.16.8.7.12) nurodyta, jog Tauragės AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus areštinė nepažeidė HN 134:2015 20, 34, 35, 37, 39, 41, 42 punktų reikalavimų, o HN 134:2015 14, 16 punktų reikalavimai susiję su pastato rekonstrukcija nevertinti.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Tauragės valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 2017 m. gegužės 10 d. raštu Nr. 62V5-(62.5)-248 „Dėl informacijos pateikimo“ nurodė, kad UAB „Girupis” nuo 2017 m. vasario 25 d. koregavo valgiaraštį atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-863 „Rekomenduojamos paros maistinių medžiagų ir energijos normos“ pritaikant fizinio aktyvumo koeficientų 1,4 - atitinkantį labai mažo intensyvumo fizinį aktyvumą (sėdimas darbas ir pasyvus laisvalaikis), kuris atitinka fizinio aktyvumo sąlygas Tauragės AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus areštinėje. Atkreipė dėmesį, kad Tauragės AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus areštinėje laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose asmenims dešimties dienų valgiaraštis yra sudarytas atsižvelgiant į rekomenduojamos paros energijos normas suaugusiems pagal amžiaus grupes, laikomų tardomų asmenų lytį, taikant maksimalų energinės vertės vidurkį, o individualūs valgiaraščiai nėra ruošiami. Pažymėjo, kad įvertinus UAB „Girupis“ pateiktą valgiaraštį nustatyta, kad rekomenduojamos paros maistinių medžiagų ir energijos normos nedirbantiems asmenims (vyrams ir moterims), laikomiems Tauragės AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus areštinėje atitinka Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 25 d. nutarimo Nr. 510 I ir II skyriaus reikalavimus.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Tauragės valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 2017 m. vasario 28 d. raštu Nr. 62V5-(62.5)-116 „Dėl informacijos pateikimo“ nurodė, jog tikrinimo dieną patiekalus išdalino UAB „Girupis“ darbuotoja su pilnos komplektacijos darbo apranga (chalatas, galvos apdangalas, vienkartinės pirštinės). Viešojo maitinimo patiekalai buvo patiekiami uždaruose vienkartiniuose induose, tačiau kamerų langeliai kur dedami patiekalai vizualiai nešvarūs, vietomis padengti korozija. Informavo, kad 2017 m. vasario 22 d. iš Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto gautame tyrimų protokole Nr. 1-17/04147/1CH rezultatų vertinimo išvadoje pažymima, kad nustatyta energinė vertė (155kcal/100g) yra 56 % didesnė negu deklaruoja gamintojas (99 kcal/100 g.).

Išanalizavus minėtų kompetentingų institucijų patikrinimų rezultatus, konstatuotina, jog dalis pareiškėjo nurodomų pažeidimų, susijusių su privatumu naudojantis sanitariniu mazgu bei apžiūrint sveikatos priežiūros specialistams, su tinkama sveikatos priežiūra, su sveika, saugia, švaria ir higieniška aplinka, su tinkamu maitinimu bei su tinkamu buitiniu materialiniu aprūpinimu pasitvirtino.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai, be to, nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos prigimtis apsprendžia ribotas galimybes jos dydį apskaičiuoti itin tiksliai, grąžinti nukentėjusįjį į buvusią padėtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentą. Neturtinės žalos dydį teismas nustato atsižvelgdamas į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus žalos dydžiui nustatyti reikšmingus kriterijus, taip pat į kitus kriterijus, kuriuos teismas pripažįsta svarbiais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo būdo. Teismai, vertindami asmenų, kalinimų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į bendrą šalies ekonominę situaciją; į pragyvenimo lygį (pvz., LVAT 2015 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-588-858/2015); į piliečių bendrą materialinį lygį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011). Taip pat, atsižvelgiama ir į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, kadangi tik taip gali būti įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai.

Atsižvelgiant į tai, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, teismas kiekvienu atveju sprendžia, ar pakanka pažeistos teisės pripažinimo, ar turi būti priteisiama materiali kompensacija (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013). Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98; 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Darytina išvada, kad teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Europos Žmogaus Teisių Teismas neformuoja jokių bendrų, išsamių atlygintinų sumų kriterijų ir nenustato fiksuoto žalos atlyginimo dydžio, kuriais turėtų vadovautis bendrai visų valstybių nacionaliniai teismai, pirminė žalos įvertinimo teisė yra paliekama nacionaliniams teismams.

Kaip minėta, pareiškėją ginčo laikotarpiu laikant Tauragės AVPK areštinėje kameroje Nr. 3 nuo 2017 m. sausio 6 d. iki 2017 m. sausio 12 d., t. y. 7 paras, su dviem asmenimis, kai tuo metu vienam asmeniui, neįskaičiuojant sanitarinio mazgo ploto, teko 3,75 kv. m kameros ploto, buvo pažeistas teisės aktais nustatytas vienam asmeniui turintis tekti gyvenamojo ploto dydis. Be to, ginčo laikotarpiu pareiškėją laikant areštinėje (56 paras) buvo pažeista jo teisė į privatumą naudojantis areštinės kamerose įrengtais tualetais. Byloje pateiktų dokumentų duomenimis dalis pareiškėjo nurodomų pažeidimų, susijusių su privatumu naudojantis sanitariniu mazgu bei apžiūrint sveikatos priežiūros specialistams, su tinkama sveikatos priežiūra, su sveika, saugia, švaria ir higieniška aplinka, su tinkamu maitinimu bei su tinkamu buitiniu materialiniu aprūpinimu pasitvirtino.

Europos Žmogaus Teisių Teismas, vertindamas įkalinimo sąlygas, atsižvelgia į daugelį aplinkybių, tokių kaip galimybės nuošaliai pasinaudoti tualetu, turėti ventiliaciją, gauti natūralios šviesos, įkalinimo tam tikromis sąlygomis trukmę, fizines ir psichines įkalintojo savybes, kalinčio asmens amžių, lytį, sveikatos būklę ir kt. Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu. Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Teismas spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje Peers prieš Graikiją, 28524/95).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad asmenys, kuriems ribojama (atimta) laisvė, turi specifinį teisinį statusą, todėl jų asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas. Apibrėždamas laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų statusą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas akcentuoja Europos Žmogaus Teisių Teismo išskiriamus nuteistųjų teisinės padėties ypatumus. Administracinėje byloje Nr. A822-1114/2013 teisėjų kolegija nurodė, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2005 m. spalio 6 d. sprendimas byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01; 1975 m. vasario 21 d. sprendimas byloje Golder prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 4451/70). Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1967 m. liepos 11 d. sprendimas byloje K.H.C. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimas byloje Dickinson prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 44362/04) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1114/2013).

Pareiškėjas nurodo, kad ginčo laikotarpiu jis kreipėsi į psichologinę tarnybą bei medikus dėl galvos ir gerklės skausmo ir kitų susirgimų, bei jam buvo paskirtas ambulatorinis gydymas. Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2018 m. vasario 13 rašte Nr. 14/01-1961 „Dėl suimtojo S. B.“ nurodyta, kad pareiškėjas į Šiaulių tardymo izoliatorių atvyko 2017 m. sausio 12 d. 2017 m. suimtasis lankėsi Psichologinėje tarnyboje savo iniciatyva bei buvo kviečiamas pokalbiams dėl autoagresyvaus elgesio. Pareiškėjui skirta sustiprinta individuali priežiūra, buvimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu suimtasis badavo, žalojosi. Pareiškėjui nuo 2017 m. sausio 13 d. iki 2017 m. vasario 13 d. buvo skirta sustiprinta individuali priežiūra dėl prastos emocinės savijautos, išsakytų suicidinių minčių, įvardyto bandymo nusižudyti, vykusio laisvės atėmimo vietoje, ankstesnio autoagresyvaus elgesio. 2017 m. vasario 9 d. į Šiaulių tardymo izoliatorių grįžo iš Tauragės AVPK susižalojęs. Nurodyta, jog 2017 m. rugpjūčio 3 d. suimtasis buvo pakviestas pokalbiui pas psichologą dėl badavimo. Pokalbio metu nuotaika buvo gera, energingas. Teigė, badaujantis dėl administracijos elgesio. Išsakė norą būti vežamas į ligoninę. Pokalbio metu buvo informuotas apie galimas fizines ir psichologines badavimo pasekmes. 2017 m. rugpjūčio 8 d. gautas tarnybinis pranešimas Nr. 11/01-14992 dėl suimtojo autoagresyvaus elgesio, patirto 2017 m. rugpjūčio 7 d. 2017 m. rugpjūčio 8 d. suimtasis buvo pakviestas pokalbiui pas psichologą dėl autoagresyvaus elgesio, tačiau atvykti atsisakė. 2017 m. spalio 13 d. suimtasis buvo pakviestas pokalbiui pas psichologą dėl badavimo. Pokalbio metu reiškė susierzinimą dėl, suimtojo teigimu, nepratęsto anksčiau skirtos dietos termino. Išsakė savo poreikius dėl maitinimo, sąlygas dėl paskyrimo į kamerą, minėjo jaučiamą įtampą, girdimus liepiamojo pobūdžio balsus. Pareiškėjo apsilankymai pas psichologą užfiksuoti Suimtųjų ir nuteistųjų individualių priėmimų apskaitos žurnale, Suimtųjų ir nuteistųjų priėmimo asmeniniais klausimais apskaitos žurnale (psichologiniais klausimais). Psichologinėje tarnyboje medikamentinis gydymas neskiriamas, sveikatos sutrikimai nediagnozuojami.

Taigi byloje nėra duomenų, kad būtent minėti Tauragės AVPK pažeidimai pareiškėjui sukėlė jam labiau juntamų fizinių skausmų, nepatogumų ar tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį. Nėra duomenų, jog tokiu būdu atsakovės atstovas būtų tyčia ir sąmoningai būtų siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Pažymėtina, kad pareiškėjas yra vidutinio amžiaus ((duomenys neskelbtini) metų), pažeidimai nebuvo ilgalaikiai.

Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, į nustatytas faktines aplinkybes bei remdamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad dėl minėtų pažeidimų pareiškėjui galimai buvo padaryta neturtinė žala, tačiau ne itin didelė ir reikšminga. Konstatuojama, kad šiuo atveju įvertinus minėtų pažeidimų mastą ir trukmę, pareiškėjo galimai patirtus nepatogumus teisingas ir proporcingas pareiškėjui padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydis nagrinėjamu atveju yra 270 €. Pareiškėjo skundas dėl šių pažeidimų tenkinamas iš dalies. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 5 punktu, pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės AVPK, priteistinas 270 € neturtinės žalos atlyginimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo S. B. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui S. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 270 € (du šimtus septyniasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (j. a. k. 190453332).

Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.