Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

2010-02-04 · Civilinė byla Nr. 2-275/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Data
2010-02-04
Bylos Nr.
2-275/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Audronė Jarackaitė, Konstantinas Gurinas, Virginija Čekanauskaitė
Ieškovas
UAB „Vildega“
Atsakovas
UAB „Rymanto medis“
Kategorijos
  • 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-275/2010Procesinio sprendimo kategorija: 126.2.
Lietuvos apeliacinis teismasNutartisLietuvos respublikos vardu2010 m. vasario 4 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Konstantino Gurino ir Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Vildega“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „Rymanto medis“ (bylos Nr. B2-2234-173/2009), ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Vildega“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Rymanto medis“. Nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2009 m. vasario 4 d. sprendimo pagrindu buvo išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-355-42/2009 dėl 67 000 Lt skolos, 1206,80 Lt netesybų, 6 procentų dydžio metinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų išieškojimo, tačiau atsakovas nesumokėjo nurodytų sumų, o iš antstolio gauta pažyma, jog nėra galimybės išieškoti pagal minėtą vykdomąjį raštą, kadangi visas skolininko turtas yra įkeistas, o likusio turto nepakanka šioje byloje pareikštam reikalavimui patenkinti (b. l. 5).

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2009 m. lapkričio 11 d. nutartimi atsisakė iškelti bankroto bylą atsakovui (b. l. 96). Teismas nurodė, kad ieškovas nepateikė pakankamų duomenų, patvirtinančių, jog atsakovas neturi turto ar pajamų, iš kurių galėtų būti išieškomos skolos pagal Kauno apygardos teismo 2009 m. vasario 4 d. vykdomąjį raštą, t. y., išieškojimo negalimumo akto. Be to, teismo teigimu, civilinės bylos dėl skolos priteisimo nagrinėjimo metu didžioji dalis įsiskolinimo kreditoriui buvo padengta, o įsipareigojimus kitiems kreditoriams prašoma išdėstyti. Teismo nuomone, šios aplinkybės pagrindžia atsakovo siekį toliau vykdyti verslą bei paneigia, jog UAB „Rymanto medis“ negalės vykdyti įsipareigojimų kreditoriams. Teismas konstatavo, kad nėra įstatyminio pagrindo bankroto bylai iškelti (ĮBĮ 4 str. 5 p.).

Šalies argumentai

Ieškovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2009-11-11 nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo (b. l. 101). Skundui pagrįsti ieškovas nurodo šiuos argumentus:

Teismas neįvertino antstolio A. Maliukevičiaus 2009-07-01 pažymoje nurodytų duomenų, jog UAB „Rymanto medis“ nerasta turto ir lėšų, į kuriuos būtų galima nukreipti išieškojimą.Skundžiamoje nutartyje teismas nepagrįstai nenagrinėjo įmonės nemokumo klausimo (ĮBĮ 9 str. 5 d.). Pagal pateiktą 2009-06-30 balansą, atsakovo įsipareigojimai viršija įmonės turtą; be to, aplinkybę, kad įmonė yra nemoki, taip pat patvirtina ir paties atsakovo pateikti duomenys apie jam teismuose pateiktus 43 civilinius ieškinius, kurių bendra suma 1,3 milijono litų.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d., 338 str.).

Apygardos teismas nevisapusiškai ir neišsamiai ištyrė bylos aplinkybes ir įrodymus, jų tinkamai neįvertino bei padarė nepagrįstas išvadas (CPK 178 str., 185 str.), dėl ko, spręsdamas, dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo, netinkamai taikė civilinio proceso įstatymą ir materialinės teisės normas (CPK 329 str., 330 str., ĮBĮ 9 str. 5 d. 1 p., 338 str.).

ĮBĮ 4 straipsnyje yra nustatyti pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo pagrindai, tarp kurių nustatyta, kad kreditorius gali pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, kai įmonė neturi turto ar pajamų, iš kurių galėjo būti išieškomos skolos, ir dėl šios priežasties antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus (ĮBĮ 4 str. 5 p.).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė iškelti atsakovui bankroto bylą tuo pagrindu, kad ieškovas, teismo teigimu, nepateikė pakankamų duomenų, patvirtinančių, jog atsakovas neturi turto ar pajamų, iš kurių galėtų būti išieškomos skolos pagal Kauno apygardos teismo 2009 m. vasario 4 d. vykdomąjį raštą, t. y. konstatavęs, jog nėra ĮBĮ 4 straipsnio 5 punkte numatyto pareiškimo teismui pateikimo pagrindo.

Bylos duomenimis, ieškovas savo ieškinio reikalavimą grindė ĮBĮ 6 straipsnio 1 dalimi (b. l. 5), pagal kurią, esant bent vienai iš ĮBĮ 4 straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų sąlygų, pasibaigus šio straipsnio 2 dalyje nustatytam terminui, kreditorius (kreditoriai) gali pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Pagal ĮBĮ 4 straipsnio 2 punktą, kreditorius gali pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, jei įmonė laiku nemoka už gautas prekes, atliktus darbus (paslaugas), negrąžina kreditų ir nevykdo kitų sandoriais prisiimtų turtinių įsipareigojimų. Taigi ieškovas kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ĮBĮ 4 straipsnio 2 punkto pagrindu, pateikdamas duomenis apie tai, kad atsakovas nevykdo sandoriais prisiimtų turtinių įsipareigojimų, o ne teismo nurodytu ĮBĮ 4 straipsnio 5 punkto pagrindu (b. l. 6-9). Jeigu, apygardos teismo nuomone, ieškovo pareiškimas teismui neatitiko ĮBĮ ar CPK reikalavimų, teismas turėjo nustatyti terminą trūkumams pašalinti, o ne jį atmesti (CPK 111 str., 135 str., 138 str.).

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus, darytina išvada, jog apygardos teismas, priėmęs ieškovo pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, privalėjo nustatyti, ar yra bent viena iš įstatyme numatytų sąlygų bankroto bylai iškelti: ar įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą; ar įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų (ĮBĮ 9 str. 5 d.).

Įmonės nemokumas yra įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Spręsdamas klausimą dėl įmonės nemokumo ir bankroto bylos iškėlimo, teismas vadovaujasi pateiktais įrodymais, tačiau turi įsitikinti, ar pateiktų įrodymų pakanka reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar įrodymai yra patikimi. Viešasis interesas bankroto bylose bei Įmonių bankroto įstatymo normos įpareigoja teismą imtis aktyvių veiksmų pasirengiant bankroto bylos teisminiam nagrinėjimui. Teismas turi išnaudoti visas galimybes, nurodytas ĮBĮ bei CPK, nustatyti atsakovo finansinę būklę bankroto bylos iškėlimo dienai. Tik įvertinęs atsakovui priklausančio turto vertę ir finansinę padėtį, jo pradelstus įsipareigojimus pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimo metu bei duomenis apie jo vykdomą veiklą ir gaunamas pajamas, teismas gali spręsti, ar yra pagrindo iškelti ar atsisakyti iškelti atsakovui bankroto bylą (ĮBĮ 2 str. 8 d., 9 str. 5 d. 1 p.; Lietuvos apeliacinio teismo 2009-10-29 nutartis civ. byloje Nr. 2-1440/2009, 2009-09-17 nutartis civ. byloje Nr. 2-1175/2009).

Iš pirmosios instancijos teismui pateikto 2009-06-30 balanso matyti, kad ataskaitiniu laikotarpiu atsakovo turto vertė buvo iš viso 2 018 914 Lt, iš kurio 1 212 151 Lt sudarė per vienerius metus gautinos sumos, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 1 695 547 Lt; įmonė per ataskaitinį laikotarpį buvo patyrusi 1 720 204 Lt nuostolio (b. l. 79-81). Be to, atsakovo pateiktais duomenimis, jis skolingas VSDFV (55 721,34 Lt), nesumokėjęs gyventojų pajamų mokesčio (124 056,80 Lt skola), darbo užmokesčio (73 873,87 Lt), PVM (191 555,25 Lt), o jo skolos bankams sudarė 2 403 477,69 Lt (b. l. 82-83). Teismas, neįvertinęs šių ir kitų bylos duomenų apie atsakovo turtinę ir finansinę padėtį bei nenustatęs atsakovo turimo turto, įrašyto į įmonės balansą, realios vertės bei pradelstų įmonės įsipareigojimų (skolų, neatliktų darbų) dydžio, taip pat ir jų santykio su įmonės realia turto verte, t. y. įmonės mokumo (nemokumo), padarė nepagrįstas išvadas dėl atsakovo gebėjimo vykdyti savo įsipareigojimus kreditoriams ir dėl nebuvimo pagrindo bankroto bylos iškėlimui.

Be to, teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovo galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams patvirtina tai, jog civilinės bylos dėl skolos priteisimo nagrinėjimo metu, didžioji dalis įsiskolinimo ieškovui buvo padengta, o įsipareigojimus kitiems kreditoriams yra prašoma išdėstyti. Ieškovo Apeliaciniam teismui pateiktais duomenimis, net ir išdėsčius teismo sprendimo dėl skolos ieškovui sumokėjimo vykdymą, atsakovas iki teismo nustatyto termino (2009-12-31) nesumokėjo ieškovui dalies (20 000 Lt) išdėstytos skolos, be to, byloje nėra duomenų, jog nuo ieškovo pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovas būtų sumokėjęs bent dalį skolos ieškovui.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytus motyvus, konstatuoja, kad nenustačius ir neištyrus aplinkybių, susijusių su įmonės mokumu (nemokumu), liko neatskleista bylos esmė, todėl klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo galėjo būti išspręstas neteisingai, o šio pažeidimo negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas, dėl to apygardos teismo nutartis panaikintina, o bankroto bylos iškėlimo klausimas perduotinas tam pačiam apygardos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., ĮBĮ 10 str. 8 d.).

Pažymėtina, jog tuo atveju, jei teismui nepakanka duomenų apie įmonės turtinę ir finansinę padėtį, pagal ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalį, teismas gali ne tik įpareigoti įmonės savininką, valdybos narius, administracijos vadovą ar kitus atsakingus asmenis pateikti bylai nagrinėti reikalingus dokumentus, įmonės ūkinės ir finansinės būklės duomenis, bet ir įvertinti įmonės turtą, kviesti nurodytus asmenis į teismą, reikalauti jų raštiškų paaiškinimų, kviesti kreditorius, bei nustatyti kitas aplinkybes, kurios turi reikšmės bylos nagrinėjimui, o prireikus teismas gali skirti įmonės auditą, ekspertizę įmonės turto vertei nustatyti (ĮBĮ 9 str. 2 d. 1 ir 6 p., Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. rugsėjo 17 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1175/2009).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio trečiuoju punktu,

nutaria:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 11 d. nutartį ir bankroto bylos iškėlimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Rymanto medis“ klausimą perduoti tam pačiam apygardos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai Virginija ČekanauskaitėKonstantinas GurinasAudronė Jarackaitė