Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

2009-10-29 · Civilinė byla Nr. 2-1440/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Data
2009-10-29
Bylos Nr.
2-1440/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Audronė Jarackaitė, Marytė Mitkuvienė, Nijolė Piškinaitė
Atsakovas
UAB „Joarta ir ko“
Ieškovas
UAB „Lietuva Statoil“
Kategorijos
  • 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1440/2009Procesinio sprendimo kategorija: 126.2.
Lietuvos apeliacinis teismasNutartisLietuvos respublikos vardu2009 m. spalio 29 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Marytės Mitkuvienės ir Nijolės Piškinaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Joarta ir ko“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 23 d. nutarties, kuria pagal ieškovo UAB „Lietuva Statoil“ ieškinį iškelta bankroto byla atsakovui UAB „Joarta ir ko“ (byla Nr. B2-869-278/2009), ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB ,,Lietuva Statoil“ kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas iškelti UAB ,,Joarta ir ko“ bankroto bylą ir paskirti bankroto administratorių UAB „Forum regis“ (1 t., b. l. 2-4). Ieškovas nurodė, kad UAB „Joarta ir ko“ nevykdo savo įsipareigojimų ir nuo 2009-01-31 yra skolinga už kurą ir kitas prekes 618 352,17 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 23 d. nutartimi iškėlė UAB „Joarta ir ko“ bankroto bylą ir bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Forum regis“ (2 t., b. l. 61-63). Teismas nurodė, kad pagal byloje surinktus įrodymus apie atsakovo turtinę ir finansinę padėtį (2 t., b. l. 12-24, 27-53) įmonės įsipareigojimai kreditoriams viršija pusę į bendrovės balansą įrašyto turto vertės, todėl įmonė yra nemoki ir jai keltina bankroto byla.

Šalies argumentai

Atsakovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2009-09-23 nutartį. Skundui pagrįsti atsakovas nurodo šiuos argumentus:

Teismas, priimdamas nutartį iškelti atsakovui bankroto bylą, rėmėsi vien tik ieškovo pateiktais duomenimis bei iš VĮ Registrų centro gautu 2007 metų balansu, kurie neparodo įmonės realios finansinės ir turtinės padėties. Atsakovas negalėjo pateikti teismui aktualių finansinių dokumentų apie įmonės veiklą, kadangi per teismo nustatytą šių duomenų pateikimo 5 dienų terminą atsakovas negalėjo jų pateikti, o jo prašymą pratęsti dokumentų pateikimo terminą iki 2009 m. spalio 15 d. teismas atmetė. Teismas turėjo būti aktyvus ir nustatyti dabartinę atsakovo turtinę ir finansinę padėtį, remdamasis 2008 metų bei 2009 metų pirmojo pusmečio balanso duomenimis, taip pat galėjo skirti UAB „Joarta ir ko“ auditą ar finansinę ekspertizę, tikrajai turto vertei nustatyti, tačiau to nepagrįstai nepadarė.

Atsiliepimas

Ieškovas atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Teigia, kad atskirajame skunde nurodyti argumentai yra nepagrįsti, kadangi teismas buvo aktyvus ir surinko pakankamai duomenų, leidžiančių spręsti apie įmonės nemokumą, tuo tarpu atsakovas nepateikė teismui duomenų apie savo turtinę ir finansinę padėtį.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d., 338 str.).

Apygardos teismas, spręsdamas apie atsakovo pradelstų finansinių įsipareigojimų ir jo turto vertės santykį, nepažeidė esminių civilinio proceso taisyklių, reglamentuojančių bylos aplinkybių ir įrodymų ištyrimą bei vertinimą, ir iš esmės tinkamai pritaikęs civilinio proceso įstatymą bei materialinės teisės normas, padarė pagrįstas išvadas, tarp jų kad įmonė yra nemoki (CPK 178 str., 185 str., 263 str., ĮBĮ 9 str. 5 d. 1 p.).

Pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 9 straipsnio 5 dalies nuostatas, bankroto byla iškeliama, kai yra bent viena šių sąlygų: įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą; įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų.

Įmonės nemokumas yra įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Spręsdamas klausimą dėl įmonės nemokumo ir bankroto bylos iškėlimo, teismas vadovaujasi pateiktais įrodymais, tačiau turi įsitikinti, ar pateiktų įrodymų pakanka reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar įrodymai yra patikimi. Viešasis interesas bankroto bylose bei Įmonių bankroto įstatymo normos įpareigoja teismą imtis aktyvių veiksmų pasirengiant bankroto bylos teisminiam nagrinėjimui. Teismas turi išnaudoti visas galimybes, nurodytas ĮBĮ bei CPK, nustatyti atsakovo finansinę būklę bankroto bylos iškėlimo dienai. Tik įvertinęs atsakovui priklausančio turto vertę ir finansinę padėtį, jo pradelstus įsipareigojimus pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimo metu bei duomenis apie jo vykdomą veiklą ir gaunamas pajamas, teismas gali spręsti, ar yra pagrindo atsakovui iškelti bankroto bylą (ĮBĮ 2 str. 8 d., 9 str. 5 d. 1 p.).

Iš bylos duomenų matyti, kad, atsakovui nepateikus duomenų apie finansinę ir turtinę jo padėtį pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimo metu (kurių apygardos teismas buvo pareikalavęs), pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atsakovo turto vertę ir jo pradelstų įsipareigojimų dydį, vadovavosi iš VĮ Registrų centro gautu UAB „Joarta ir ko“ 2007 m. balansu, pelno (nuostolio) ataskaita, nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita bei pinigų srautų ataskaita (2 t., b. l. 16-22) bei aktualiais duomenimis apie atsakovo įsiskolinimus VSDFV bei valstybės (savivaldybės) biudžetui, išreikalautais iš VSDFV Panevėžio skyriaus bei Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (2009-09-04 duomenys; 2 t., b. l. 23-24, 27), VĮ „Regitra“ duomenimis apie atsakovo vardu registruotas transporto priemones (2009-09-08 duomenys; 2 t., b. l. 28-41), VĮ Registrų centro pateiktais duomenimis apie atsakovo vardu registruotą nekilnojamąjį turtą (2009-09-07 duomenys; 2 t., b. l. 43-53). Be to, teismas taip pat atsižvelgė į atsakovo atstovo paaiškinimus apie tai, jog įmonė šiuo metu veiklos nevykdo, transporto priemonės yra grąžinamos lizingo bendrovei, bendrovėje dirba tik du sargai, direktorius ir mechanikas. Todėl nepagrįsti atskirojo skundo teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai aktyvus, savo iniciatyva rinkdamas duomenis apie įmonės mokumą (nemokumą), jog vadovavosi įmonės realios turtinės bei finansinės padėties neatspindinčiais duomenimis.

2007 m. atsakovo balanso duomenimis, jo trumpalaikis turtas buvo 3 103 494 Lt, ilgalaikį turtą (15 854 252 Lt) sudarė 2 027 164 Lt vertės žemės sklypai, 2 539 351 Lt pastatai ir 10 843 245 Lt vertės transporto priemonės, o per vienerius metus mokėtinos sumos - 4 474 337 Lt (2 t., b. l. 12-22). Tačiau VĮ „Regitra” ir VĮ „Registrų centras” duomenimis, šiuo metu atsakovas savo vardu neturi nei valdytojo teisėmis įregistruotų kelių transporto priemonių, nei nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų (2 t., b. l. 28-53), todėl iš bendros 2007 metų balanse nurodytos turto vertės (18 957 746 Lt) atėmus minėtą ilgalaikio turto (kurio įmonė nebeturi) vertę, darytina išvada, jog įmonės turto vertė yra ne didesnė kaip 3 547 986 Lt. Taigi teisinga pirmosios instancijos teismo išvada, jog įmonės pradelsti įsipareigojimai viršija įmonės turtą. Beje, nurodytą išvadą patvirtina ir kreditorių VSDFV Panevėžio skyriaus bei Panevėžio apskrities VMI pateikti įrodymai apie atsakovo pradelstą įsiskolinimą VSD fondui (90 527,12 Lt) bei valstybės (savivaldybės) biudžetui (228 515,67 Lt)(2 t., b. l. 23-24, 27).

Teismas, tinkamai įvertinęs visumą pirmiau nurodytų įrodymų, padarė pagrįstą išvadą, jog įmonės įsipareigojimai kreditoriams viršija pusę į bendrovės balansą įrašyto turto vertės, todėl įmonė yra nemoki, ir turėjo pagrindo iškelti atsakovo bankroto bylą (ĮBĮ 2 str. 8 d., 9 str. 5 d. 1 p.).

Nepagrįstas atsakovo atskirojo skundo teiginys, jog jis negalėjo pateikti teismui aktualių duomenų apie įmonės finansinę ir turtinę padėti dėl to, jog teismas nustatė pernelyg trumpą šių duomenų pateikimo terminą ir nepatenkino atsakovo prašymo šį terminą pratęsti iki 2009-10-15. Penkių dienų terminas atsakovui pateikti teismui ĮBĮ 9 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytus dokumentus apie įmonės finansinę ir turtinę padėtį buvo nurodytas 2009-08-31 teismo rašte (2 t., b. l. 6), tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš bylos dokumentų matyti, jog apie pateiktą ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui tapo žinoma dar 2009-05-20, gavus 2009-05-15 teismo nutartį, kuria atsakovui buvo iškelta bankroto byla (1 t., b. l. 109, 114). Nors ši teismo nutartis vėliau Lietuvos apeliacinio teismo 2009-06-18 nutartimi buvo panaikinta ir bankroto bylos iškėlimo klausimas buvo grąžintas nagrinėti iš naujo (1 t., b. l. 160-163), tačiau minėta aplinkybė leidžia daryti išvadą, jog atsakovui daugiau nei 4 mėnesius buvo žinoma apie ieškovo reikalavimą įmonei iškelti bankroto bylą bei būtinybę pateikti aukščiau nurodytus duomenis, ir atsakovas, siekdamas įrodyti savo teiginius apie ieškinio nepagrįstumą, iki bylos nagrinėjimo dienos turėjo galimybę parengti reikiamus įmonės finansinę ir turtinę padėtį atspindinčius dokumentus arba atsiskaityti su ieškovu. Iš bylos duomenų matyti, jog atsakovas, prašydamas teismo pratęsti minėtų duomenų pateikimo terminą iki 2009-10-15, nei iki šios datos, nei iki apeliacinės instancijos teismo posėdžio (2009-10-22) nepateikė šių duomenų.

Taigi, nors atsakovas atskirajame skunde teigia, jog teismo surinkti duomenys neparodo atsakovo realios turtinės ir finansinės padėties, tačiau nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui jis nepateikė duomenų, kurie paneigtų teismo nustatytas faktines aplinkybes apie įmonės nemokumą (CPK 178 str., 314 str.). Be to, atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra duomenų (jų atsakovas taip pat nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui), jog nuo ieškovo pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovas būtų sumokėjęs bent dalį skolos ieškovui ar kitiems kreditoriams.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytus motyvus, konstatuoja, kad nėra pagrindo atskirajame skunde nurodytais argumentais panaikinti iš esmės teisingą ir pagrįstą apygardos teismo nutartį (CPK 329 str. - 330 str., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Palikti nepakeistą Panevėžio apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 23 d. nutartį.

Teisėjai Audronė JarackaitėMarytė MitkuvienėNijolė Piškinaitė