- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Data
- 2009-09-17
- Bylos Nr.
- 2-1175/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marytė Mitkuvienė, Virginija Čekanauskaitė
- Ieškovas
- G. V.
- Atsakovas
- UAB „Arleda“
- Kategorijos
- 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, A. J. (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Marytės Mitkuvienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo G. V. įmonės „Šoklys“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 13 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „Arleda“ (bylos Nr. B2-4915-431/2009), ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas G. V. įmonė „Šoklys“ 2009 m. birželio 12 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Arleda“. Nurodė, kad šalys yra sudarę Naftos produktų pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 4033, pagal kurią ieškovas pardavė atsakovui naftos produktų už 148 639 Lt, tačiau atsakovas ieškovui iki ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo yra sumokėjęs tik 26 628,00 Lt, o atsakovo skola ieškovui sudaro 122 011,00 Lt. Ieškovas prašė iškelti atsakovo įmonei bankroto bylą, o įmonės administratoriumi paskirti UAB „Tytus“ (1 t., b. l. 1-5).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. liepos 9 d. nutartimi atsisakė iškelti bankroto bylą atsakovui, kadangi nenustatė UAB „Arleda“ nemokumo. Nurodė, kad UAB „Arleda“ 2008 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis, įmonės turtas sudarė 7 835 760 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 1 841 344 Lt. 2009 m. birželio 15 d. balanso (projekto) duomenimis, UAB „Arleda“ turtas sudaro 7 316 932 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 1 602 325 Lt. Įmonės kreditoriniai įsiskolinimai sudaro 1 125 354,34 Lt, o debitoriniai – 489 838,40 Lt.
Teismo teigimu, atsižvelgus į pirmiau nurodytus duomenis, įmonės pradelstos skolos nesudaro daugiau negu pusės į jos balansą įrašyto turto vertės ir nėra pateikta duomenų, kad atsakovas viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriams, kad negali atsiskaityti arba neketina vykdyti savo įsipareigojimų, taigi nėra įstatyme nustatytų būtinų sąlygų bankroto bylos iškėlimui (LR Įmonių bankroto įstatymo 9 str. 5 d.).
Šalies argumentai
Ieškovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009-07-13 nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Skundui pagrįsti ieškovas nurodo šiuos argumentus:
Atsakovo pateiktame 2009-12-31 balanse nurodytų pastatų ir statinių vertė - 3.833.813 Lt, o VĮ Registrų centro duomenimis šių pastatų ir statinių vertė yra 1.608.892,40 Lt, taigi ieškovas klaidina teismą, nurodydamas didesnę turimo turto vertę.Atsakovo pateikta 2008-12-31 pelno (nuostolių) ataskaita įrodo, kad įmonė antrus metus iš eilės dirba nuostolingai. Be to, pagal 2009-06-15 pelno (nuostolių) ataskaitą, UAB „Arleda“ nuo 2009-01-01 iki 2009-06-15 patirti nuostoliai 4,5 karto viršija praėjusių metų nuostolius, tai rodo ženklų nuostolių augimą, tačiau teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, į tai neatsižvelgė.Atsakovo UAB „Arleda“ pateiktoje pirkėjų įsiskolinimo lentelėje nėra nurodyta, ar įmonės skolininkai yra pradelsę sumokėti skolas. Tai, kad didžioji dalis įmonės skolininkų yra užsienio fiziniai ir juridiniai asmenys bei su UAB „Arleda“ susiję asmenys, leidžia daryti išvadą, jog didžioji dalis šių skolų niekada nebus išieškota ir šios sumos pagal verslo apskaitos standartus nebegalėjo būti įtrauktos į gautinas sumas. Netikslūs duomenys iškreipė realią situaciją dėl įmonės gautinų sumų bei suklaidino teismą, kuris paminėtų aplinkybių savarankiškai nesiaiškino.Atsakovo pateiktos kreditorių lentelės duomenys nesutampa su pateikta 2009-06-15 finansine apyskaita, kadangi joje nurodyta trumpalaikė mokėtina suma yra (1.602.325,00 Lt) beveik keturis kartus didesnė, nei UAB „Arleda“ pateiktoje kreditorių lentelėje (489.838,40 Lt).Įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą paviršutiniškai, nevykdydamas pareigos aktyviai dalyvauti bankroto byloje, o duomenys, kuriais vadovavosi teismas, yra prieštaraujantys vienas kitam, todėl priimta nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrista.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į ieškovo atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Teigia, kad atskirajame skunde nurodyti argumentai yra nepagrįsti; įmonės balanse nurodyta turto vertė neturi atitikti Registrų centro duomenų apie įmonės turto vertę, o tai, kad įmonė patiria nuostolių, nėra svarbu, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą. Šiuo atveju svarbus įmonės gebėjimas įvykdyti prievoles.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d., 338 str.).
Pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 9 straipsnio 5 dalies nuostatas, bankroto byla iškeliama, kai yra bent viena šių sąlygų: įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą; įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje nenustatė nė vienos iš nurodytų sąlygų, todėl atsisakė iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „Arleda“, tačiau ši teismo išvada neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nepagrįsta tinkamai įvertintais įrodymais. Apygardos teismas, spręsdamas apie įmonės mokumą, apie pradelstų įmonės finansinių įsipareigojimų ir jos turimo turto vertės santykį, nevisapusiškai ir neišsamiai ištyrė pateiktus bylos įrodymus, jų tinkamai neįvertino bei padarė nepagrįstas išvadas (CPK 178 str., 185 str., 263 str.), dėl ko, spręsdamas, ar nėra įstatyme numatyto pagrindo iškelti atsakovui bankroto bylą, teismas netinkamai taikė civilinio proceso įstatymą ir materialinės teisės normas (CPK 329 str., 330 str., ĮBĮ 9 str. 5 d. 1 p.).
Įmonės nemokumas yra įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Spręsdamas klausimą dėl įmonės nemokumo ir bankroto bylos iškėlimo, teismas vadovaujasi pateiktais įrodymais, tačiau turi įsitikinti, ar pateiktų įrodymų pakanka reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar įrodymai yra patikimi. Viešasis interesas bankroto bylose bei Įmonių bankroto įstatymo normos įpareigoja teismą imtis aktyvių veiksmų pasirengiant bankroto bylos teisminiam nagrinėjimui. Teismas turi išnaudoti visas galimybes, nurodytas ĮBĮ bei CPK, nustatyti atsakovo finansinę būklę bankroto bylos iškėlimo dienai. Tik įvertinęs atsakovui priklausančio turto vertę ir finansinę padėtį, jo pradelstus įsipareigojimus pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimo metu bei duomenis apie jo vykdomą veiklą ir gaunamas pajamas, teismas gali spręsti, ar yra pagrindo atsakovui iškelti bankroto bylą (ĮBĮ 2 str. 8 d., 9 str. 5 d. 1 p.).
Apygardos teismas teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė, jog bankroto byla įmonei gali būti iškelta tik nustačius abi įstatyme numatytas įmonės nemokumą apsprendžiančias sąlygas – 1) įmonė nevykdo įsipareigojimų ir 2) pradelstų skolų suma viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.).
Minėta, kad apygardos teismas tinkamai neįvertino atsakovo finansinės ir turtinės padėties, jo mokumo (nemokumo), nes, spręsdamas dėl įmonės mokumo, tinkamai nenustatė atsakovo turto, įrašyto į įmonės balansą realios vertės, bei pradelstų įmonės įsipareigojimų (skolų, neatliktų darbų ir kt.) dydžio ir jų santykio su įmonės realia turto verte.
Skundžiamos teismo nutarties duomenimis, nustatydamas atsakovo turto vertę ir jo pradelstų įsipareigojimų dydį, teismas vadovavosi atsakovo pateikto 2008-12-31 balanso ir 2009-06-15 balanso projekto duomenimis, taip pat atsakovo pateiktais kreditorių ir debitorių sąrašais. Tačiau pagal ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalį, teismas gali ne tik įpareigoti įmonės savininką, valdybos narius, administracijos vadovą ar kitus atsakingus asmenis pateikti bylai nagrinėti reikalingus dokumentus, įmonės ūkinės ir finansinės būklės duomenis, bet ir įvertinti įmonės turtą, kviesti nurodytus asmenis į teismą, reikalauti jų raštiškų paaiškinimų, kviesti kreditorius, bei nustatyti kitas aplinkybes, kurios turi reikšmės bylos nagrinėjimui, o prireikus teismas gali skirti įmonės auditą, ekspertizę įmonės turto vertei nustatyti (ĮBĮ 9 str. 2 d. 1 ir 6 p., Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. sausio 13 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-27/2005).
Teismas, vertindamas vien tik atsakovo pateikto įmonės 2008-12-31 balanso ir 2009-06-15 balanso projekto duomenis bei netirdamas ir nevertindamas kitų ieškovo pateiktų dokumentų, tarp jų - Hipotekos registro duomenų apie atsakovo turimą bei įkeistą turtą, prievolių dydį bei jų įvykdymo terminus, nepašalindamas prieštaravimų tarp atsakovo pateiktų duomenų (b. l. 118-120, 127-128), taip pat neišreikalaudamas reikšmingų duomenų, kurie svarbūs sprendžiant apie įmonės realią turimo turto vertę bei įsipareigojimus, netinkamai ištyrė bylos aplinkybes ir nenustatė realios atsakovo turto vertės. Juo labiau, kad ir apelianto teigimu, atsakovo pateiktame 2008-12-31 balanse nurodytų pastatų ir statinių vertė yra 3 833 813 Lt, o VĮ Registrų centro duomenimis, šių pastatų ir statinių vertė esanti 1 608 892,40 Lt, tačiau apygardos teismas neišreikalavo minėtų duomenų iš VĮ Registrų centro bei nesiėmė kitų proceso veiksmų nustatyti atsakovo realią turto vertę. Beje, atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovo į bylą pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai buvo pateikti Juridinių asmenų registrui (CK 2.66 str.) bei Valstybinei mokesčių inspekcijai (nėra VMI suderinimo žymos).
Be to, pagal atsakovo pateiktą 2008-12-31 pelno (nuostolių) ataskaitą ir 2009-06-15 pelno (nuostolių) ataskaitos projektą matyti, kad įmonė antrus metus iš eilės dirba nuostolingai, o 2009 metais atsakovo patirti nuostoliai apie 4,5 karto viršija praėjusių metų nuostolius (1 t., b. l. 110, 126). Šie duomenys turėjo būti įvertinti tiriant įmonės ekonominę finansinę padėtį bei sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą. Nors atsakovas atsiliepime teigia, kad šie duomenys nėra reikšmingi nagrinėjant bankroto bylos iškėlimo klausimą, nes svarbiausia nustatyti, ar įmonė vykdo savo prievoles, tačiau bylos duomenimis, atsakovas ir nevykdo savo prievolės ieškovui sumokėti skolą už gautas prekes, dėl ko ieškovas kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą dėl priverstinio šios skolos išieškojimo (civ. byla Nr. 2-432-40/2009), be to, dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui (nagrinėjama byla). Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra duomenų, jog nuo ieškovo pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovas būtų sumokėjęs bent dalį skolos ieškovui pagal sutartį Nr. 4033.
Taigi apygardos teismas nebuvo pakankamai aktyvus ir nesiėmė įstatyme numatytų priemonių, kad nustatytų realią atsakovo turimo turto vertę ir jo pradelstas skolas kreditoriams bankroto bylos nagrinėjimo metu (CPK 1 str. 1 d., ĮBĮ 9 str. 2 d.).
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytus motyvus, konstatuoja, kad nenustačius ir neištyrus aplinkybių, susijusių su įmonės mokumu (nemokumu), liko neatskleista bylos esmė, todėl klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo galėjo būti išspręstas neteisingai, o šio pažeidimo apeliacinės instancijos teismas negali ištaisyti, dėl to apygardos teismo nutartis panaikintina, o bankroto bylos iškėlimo UAB „Arleda“ klausimas perduotinas tam pačiam apygardos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., ĮBĮ 10 str. 8 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio trečiuoju punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. liepos 13 d. nutartį ir bankroto bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Arleda“ klausimą perduoti tam pačiam apygardos teismui nagrinėti iš naujo.