- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-05-13
- Bylos Nr.
- I1-1397-596/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03896-2019-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Jolita Rasiukevičienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- S. R.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. R. (S. R.) skundą ir patikslintą skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą skundu, kurį patikslino, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Teisingumo ministerija), 700 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2935-281/2018 priteisė jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Įsiteisėjus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2019 m. balandžio 10 d. nutarčiai administracinėje byloje Nr. A-2710-629/2019, kuria pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistu, pareiškėjas 2019 m. gegužės 23 d. kreipėsi į Vilniaus pataisos namų (toliau - Vilniaus PN) direktorių, prašydamas pranešti Teisingumo ministerijai dėl jam privalomos išmokėti priteistos neturtinės žalos į nurodytą sąskaitą, esančią Šiaulių tardymo izoliatoriuje (toliau –Šiaulių TI), nurodė savo vardą ir pavardę bei teismo sprendimą, kurio pagrindu priteista minėta suma. 2019 m. gegužės 30 d. pareiškėjas iš Vilniaus PN gavo atsakymą, kad jo prašymas tolesniam vykdymui persiųstas Teisingumo ministerijai, kadangi priteistą neturtinę žalą dėl neteisėtų valdžios institucijų veiksmų išmoka Teisingumo ministerija.
Pareiškėjo teigimu, negavęs jokio atsakymo, 2019 m. rugsėjo 13 d. jis paskambino Teisingumo ministerijos darbuotojams, siekdamas sužinoti, kodėl iki šiol neišmokėta jam priteista neturtinės žalos suma, tačiau pokalbio metu buvo nurodyta, kad šiuo metu nėra galimybės sumokėti neturtinę žalą pareiškėjui, nes lėšos buvo išleistos turistinių kelionių įmonių civiliniams ieškiniams padengti.
Paaiškina, kad Teisingumo ministerijos raštą Nr. (1.34)7R-6364, kuriame nurodyta, kad pareiškėjo prašymas dėl priteistos žalos išmokėjimo buvo gautas 2019 m. rugsėjo 13 d., o teismo sprendimas bus įvykdytas iki 2019 m. gruodžio 13 d., gavo 2019 m. spalio 21 d.
Pareiškėjo nuomone, tokiais veiksmais (neveikimu) Teisingumo ministerija pažeidė nustatytą trijų mėnesių priteistos žalos išmokėjimo terminą ir naudojosi pareiškėjo pinigais daugiau kaip 70 dienų, skaičiuojant nuo 2019 m. rugsėjo 3 d. Pareiškėjas teigia, kad dėl Teisingumo ministerijai įstatymų nustatyta tvarka ilgą laiką nevykdant teismo sprendimo, jis negalėjo pasisamdyti advokato, kuris pareiškėją atstovautų 2019 m. rugsėjo 17 d. Šiaulių apygardos teisme vykusioje byloje, kurioje jis siekė jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės sušvelninimo, ko pasekoje teismas jo prašymo netenkino. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjas teigia patyręs psichologines kančias ir depresiją, prašydamas priteisti 700 Eur neturtinę žalą.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Teisingumo ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad pareiškėjo skundą su prašymu pervesti jam priteistą žalos atlyginimą gavo 2019 m. rugsėjo 11 d. Pareiškėjas su skundu teismo sprendimo, kuriuo jam priteista žala nepridėjo. Pažymi, kad 2019 m. rugsėjo 13 d. gavo iš Vilniaus PN 2019 m. gegužės 30 d. lydraštį su pareiškėjo prašymu pervesti priteistą žalos atlyginimą ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjui priteista 1 000 Eur neturtinė žala, ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2019 m. balandžio 10 d. nutartį, kuria pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistu.
Teigia, kad Teisingumo ministerijos dokumentų valdymo sistemoje „Avilys“ nėra duomenų, patvirtinančių, kad Vilniaus PN 2019 m. gegužės 30 d. lydraštis su teismo sprendimu, kuriuo pareiškėjui priteista 1 000 Eur neturtinė žala, ir pareiškėjo prašymas būtų atsakovės atstovę pasiekęs anksčiau nei 2019 m. rugsėjo 13 d. Atsakovės atstovė nurodo, kad Teisingumo ministerijos dokumentų valdymo sistemoje „Avilys“ pirmas įstaigoje gautas pareiškėjo prašymas pervesti priteistą 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą gautas 2019 m. rugsėjo 11 d. Atsakovės atstovė remiasi teismui pateiktu Teisingumo ministerijos dokumentų valdymo sistemos „Avilys“ išrašu laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 3 d. iki 2019 m. liepos 24 d. apie iš Vilniaus PN gautus dokumentus ir nurodo, kad išrašo duomenys patvirtina, jog Vilniaus PN raštas, kurio registracijos data Vilniaus PN yra 2019 m. gegužės 30 d. ir kuriuo buvo siunčiamas pareiškėjo prašymas bei kiti dokumentai, Teisingumo ministerijoje gegužės – liepos mėnesiais negauti.
Teisingumo ministerijos vertinimu, atsakydama į pareiškėjo gautą prašymą 2019 m. spalio 21 d. raštu Nr. (1.34)7R-6364, ji pagrįstai nurodė, kad 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas bus pervestas per tris mėnesius nuo teismo sprendimo gavimo dienos, t. y. iki 2019 m. gruodžio 13 d. Atkreipia dėmesį, jog pareiškėjui priteistos žalos atlyginimo pervedimas į jo prašyme nurodytą sąskaitą lėšų pervedimo nurodymu Nr. 2342 buvo įvykdytas 2019 m. lapkričio 11 d., todėl mano, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą, nes Teisingumo ministerija įvykdė jai įstatymų priskirtas funkcijas. Laikosi pozicijos, kad nesant pažeistai ar ginčijamai pareiškėjo teisei arba įstatymų saugomam interesui, pareiškėjo skundas turėtų būti atmestas. Atsakovės atstovė atskirai dėl neturtinės žalos priteisimo nepasisako, šiuo atveju nesant Teisingumo ministerijos neteisėtų veiksmų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad Teisingumo ministerija teisės aktų nustatyta tvarka ir laiku neįvykdė teismo sprendimo, kuriuo pareiškėjui priteistas neturtinės žalos atlyginimas, priteisimo pagrįstumo.
Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad 2018 m. gegužės 4 d. pareiškėjas kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. I-2935-281/2018, pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Žemesnės instancijos teismas
Pareiškėjas ir atsakovės atstovas, nesutikdami su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, apskundė jį apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2019 m. balandžio 10 d. nutartimi apeliacinius skundus atmetė, o pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistu.
Vilniaus PN 2019 m. balandžio mėn. raštu Nr. 42-1798 informavo pareiškėją, jog gavo LVAT 2019 m. balandžio 10 d. įsiteisėjusią nutartį dėl sprendimo vykdymo bei paaiškino, kad Teisingumo ministerija išmokės priteistą neturtinę žalą tik tuo atveju, jeigu pareiškėjas pateiks rašytinį prašymą dėl priteistos neturtinės žalos atlyginimo. Šiame rašte taip pat nurodė, jog prašymas turi būti adresuotas ir pateiktas Teisingumo ministerijai per Lukiškių TI-K, jame nurodant asmeninės banko sąskaitos numerį, į kurią turėtų būti pervesta teismo priteista pinigų suma, ir savo asmens duomenis (vardą, pavardę, asmens kodą ir kt.).
Pareiškėjas su 2019 m. gegužės 23 d. prašymu kreipėsi į Vilniaus PN direktorių, kuriame nurodė savo asmens duomenis ir Šiaulių TI banko sąskaitą, į kurią prašė pervesti teismo priteistą neturtinę žalą. Vilniaus PN pareiškėjo prašymą gavo 2019 m. gegužės 29 d. ir užregistravo Nr. 29-2189.
Vilniaus PN, gavę pareiškėjo prašymą, kartu su įsiteisėjusiais teismų sprendimu ir nutartimi 2019 m. gegužės 30 d. raštu nurodė jį siunčiantys Teisingumo ministerijos Teisinio atstovavimo skyriui, o kopiją - pareiškėjui į Šiaulių TI. Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad šis raštas Šiaulių TI gautas du kartus, t. y. 2019 m. gegužės 31 d. ir 2019 m. birželio 3 d.
Pareiškėjas, nesulaukęs lėšų pervedimo, su 2019 m. rugsėjo 9 d. skundu kreipėsi į Teisingumo ministerijos Teisinio atstovavimo skyrių, prašydamas paaiškinti, kodėl iki šiol nėra įvykdytas mokėjimas bei tuo pačiu prašė jį atlikti. Šį pareiškėjo prašymą Teisingumo ministerija gavo 2019 m. rugsėjo 11 d., suteikdama registracijos Nr. 3R-2954. Be to, 2019 m. rugsėjo 13 d. Teisingumo ministerijoje buvo gautas Vilniaus PN 2019 m. gegužės 30 d. raštas su prie jo pridėtu pareiškėjo prašymu, teismo nutartimi ir sprendimu.
Teisingumo ministerija, atsakydama į pareiškėjo 2019 m. rugsėjo 11 d. ir 2019 m. rugsėjo 13 d. prašymus, 2019 m. spalio 21 d. rašte Nr. (1.34)7R-6364 nurodė, jog Vilniaus PN siųstą raštą kartu su priedais Teisingumo ministerija gavo tik 2019 m. rugsėjo 13 d., todėl mokėjimas bus įvykdytas ne vėliau, kaip iki 2019 m. gruodžio 13 d.
Pareiškėjas, manydamas, jog teismo sprendimo vykdymas buvo nepagrįstai delsiamas ir Teisingumo ministerija pareiškėjui nustatytu laiku nepervedė teismo priteistos pinigų sumos, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti 700 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei (toliau – Įstatymas), Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – ir CK) ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (toliau – ir VAĮ).
Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Reikalavimas dėl žalos, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Siekiant nustatyti neteisėtumą pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Šiame kontekste paminėtina, kad Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime Nr. 23/04 „Dėl žalos, padarytos neteisėtais kvotos, tardymo, prokuratūros ir teismo veiksmais, atlyginimo“, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Pagal Įstatymo 2 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos valstybės biudžete kasmet numatomi asignavimai žalai, atsiradusiai dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno (kvotėjo, tardytojo), prokuroro, teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.272 straipsnis), taip pat dėl kitų valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (aktų) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis), atlyginti. Šių asignavimų valdytojas yra Teisingumo ministerija. Įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad Teisingumo ministerija vykdo teismo sprendimus dėl žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno (kvotėjo, tardytojo), prokuroro, teisėjo ar teismo arba kitų valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (aktų), atlyginimo. Teisingumo ministerija minėtus veiksmus turi įvykdyti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo gavimo dienos (Įstatymo 2 straipsnio 3 dalis).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Teisingumo ministerija iš Vilniaus PN 2019 m. gegužės 30 d. raštu persiųstą pareiškėjo 2019 m. gegužės 23 d. prašymą išmokėti įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimu jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, priteistą neturtinę žalą gavo 2019 m. rugsėjo 13 d. Tai patvirtina byloje pateikti Teisingumo ministerijos dokumentų valdymo sistemos „Avilys“ duomenys, iš kurių matyti, jog laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 3 d. iki 2019 m. liepos 24 d. atsakovės atstovė iš Vilniaus PN negavo jokių raštų, susijusių su pareiškėju. Be to, iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad tiek Vilniaus PN 2019 m. gegužės 30 d. raštas, kuriuo Teisingumo ministerijai buvo siunčiamas pareiškėjo prašymas išmokėti priteistą žalą su priedais, tiek šio rašto kopija, skirta pareiškėjui, tuo metu buvusiam patalpintam Šiaulių TI, buvo išsiųsti Šiaulių TI: pirmąjį kartą šis raštas gautas 2019 m. gegužės 31 d. ir užregistruotas Nr. 2560, antrąjį kartą - 2019 m. birželio 3 d. ir užregistruotas Nr. 2601, iš ko galima daryti išvadą, kad Vilniaus PN Teisingumo ministerijai adresuotą raštą su persiunčiamu pareiškėjo prašymu dėl priteistos žalos išmokėjimo per klaidą išsiuntė Šiaulių TI.
Nustačius, jog Teisingumo ministerija pareiškėjo 2019 m. gegužės 23 d. prašymą dėl teismo sprendimu priteistos neturtinės žalos išmokėjimo gavo tik 2019 m. rugsėjo 13 d., konstatuotina, kad ji šį teismo sprendimą turėjo įvykdyti per 3 mėnesius, t. y. iki 2019 m. gruodžio 13 d. Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad Teisingumo ministerija 2019 m. lapkričio 11 d. lėšų pervedimo nurodymu Nr. 2342 pervedė pareiškėjui teismo sprendimu priteistą 1 000 Eur neturtinę žalą į Šiaulių tardymo izoliatoriaus AB SEB banko sąskaitą. Atsižvelgiant į tai, kad Teisingumo ministerija teismo sprendimą įvykdė tinkamai, nepažeisdama Įstatyme nustatytų terminų, laikytina, kad pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas.
Išdėstytų aplinkybių ir argumentų pagrindu teismas konstatuoja, kad byloje nenustatyta, jog Teisingumo ministerija atliko neteisėtus veiksmus. Nenustačius atsakovės atstovės neteisėtų veiksmų bei patirtos žalos fakto ir priežastinio ryšio, nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo S. R. (S. R.) skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.