Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2024 m. spalio 28 d. nutarties E. Ž. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiojo tyrėjo A. M. 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu (toliau – ir nutarimas) administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-17833-2024 E. Ž. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 5 dalį, už tai, kad 2024 m. rugpjūčio 11 d. 14.10 val., vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemonių, kai ši teisė yra atimta. Už šį pažeidimą E. Ž. buvo paskirta nuobauda – 900 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 22 mėnesiams ir daikto – transporto priemonės „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus apeliacinis skundas tenkintinas.

5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Šioje administracinio nusižengimo byloje nėra skundžiamas E. Ž. administracinio nusižengimo padarymas ir jam paskirta nuobauda ar specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Nagrinėjamu atveju apeliantas ginčija tik pirmosios instancijos teismo sprendimą konfiskuoti transporto priemonės vertę, o ne pačią transporto priemonę. Todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina administracinio nusižengimo bylą neviršydamas apeliacinio skundo ribų.

6. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apylinkės teismo nutarties bei apeliacinio skundo argumentus, įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo priimta nutartis dėl transporto priemonės vertės konfiskavimo negali būti pripažinta teisėta bei pagrįsta, todėl naikintina dėl sekančių motyvų.

7. ANK 424 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje nurodytus veiksmus, padarytus pakartotinai arba asmens, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 423 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą arba kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda kaip neturinčiam teisės vairuoti transporto priemones asmeniui už šio kodekso 416 straipsnio 6 dalyje, 420 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, 423 straipsnio 2 dalyje, 426 straipsnio 1, 2, 5 dalyse, 427 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, jei nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, arba kuris turi nepanaikintą ar neišnykusį teistumą už nusikalstamą veiką, kurią jis padarė neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuodamas transporto priemonę. ANK 424 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 5, 6 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas ir transporto priemonės konfiskavimas.

8. Pagal ANK 29 straipsnio 1 dalį, turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus. ANK 29 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už šio kodekso tam tikruose straipsniuose numatytus administracinius nusižengimus, tame tarpe ir numatytąjį ANK 424 straipsnio 5 dalyje, gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, jeigu: 1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo.

9. Teismų praktikoje pripažįstama, jog kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantys daiktai gali būti konfiskuojami tik išimtiniais atvejais, atidžiai įvertinant padaryto nusižengimo pavojingumą, atkreipiant dėmesį į tai, kaip savininkas transporto priemonę perdavė pažeidėjui arba kaip kitaip buvo sudarytos sąlygos tuo daiktu pasinaudoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-23/2012, Nr. 2AT-3-697/2017). Tačiau teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog bendrosios jungtinės nuosavybės teisės į konfiskuotiną turtą neeliminuoja pagrindo jį konfiskuoti, o sprendžiant klausimą dėl turto konfiskavimo, neturi reikšmės ta aplinkybė, ar bendraturtis turėjo ir galėjo žinoti, kad toks turtas bus panaudotas darant administracinį nusižengimą. Pažymėtina, kad sutuoktinis, nukentėjęs dėl kito sutuoktinio veiksmų, kai dėl jų sumažėja bendroji jungtinė nuosavybė, turi galimybę kreiptis į teismą ir prisiteisti kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą civilinio proceso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-336/2008, 2K-237/2011, 2K-205-628/2018, 2K-168-511/2020). Tas pats pasakytina ir dėl sutuoktinio teisės kreiptis į teismą dėl asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto praradimo nuostolių atlyginimo civilinio proceso tvarka.

10. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste analizuojant nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos medžiagą nustatyta, kad E. Ž. vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemonių, kai ši teisė yra atimta pagal ANK 424 straipsnio 6 dalį ir 427 straipsnio 1 dalį (dėl vairavimo esant neblaiviam ir vairavimo turint neišnykusį teistumą už nusikalstamą veiką, kurią padarė būdamas neblaivus vairuodamas transporto priemonę). Tokiais savo veiksmais jis pažeidė teisės aktų reikalavimus, o pažeidimui padaryti panaudojo transporto priemonę. Tokiu būdu, abejonių tuo, jog E. Ž. administracinio nusižengimo padarymo metu vairuotas automobilis atitinka konfiskuotino turto, kaip administracinio nusižengimo padarymo priemonės, sąvoką, įtvirtintą ANK 29 straipsnio 2 dalyje, aukštesniajam teismui nekyla.

11. Bylos duomenimis nustatyta, kad automobilis „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo buvo padarytas E. Ž. inkriminuotas administracinis nusižengimas, yra naudojamas abiejų sutuoktinių, su juo įvykdant įvairius administracinius nusižengimus, taigi, jis laikytinas šeimos turtu (CK 3.84 str.). Tačiau nepaisant to, kad minėtas kilnojamas turtas priskirtinas šeimos turtui, tai nekeičia įstatymu nustatyto šio turto teisinio režimo (CK 3.82, 3.86, 3.87 straipsniai). Kaip matyti iš VĮ „Regitra“ duomenų ir į bylą pateikto santuokos sudarymo įrašo, minėtas automobilis D. Ž. pirkimo pardavimo sutarties pagrindu buvo įgytas iki santuokos sudarymo, todėl laikytinas asmenine D. Ž. nuosavybe (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2, 3 dalys). Atsižvelgiant į tai, apygardos teismas konstatuoja, kad nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad minėtas automobilis yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, dėl ko D. Ž. nelaikytina trečiuoju asmeniu ir dėl ko nereikia nustatinėti ANK 29 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų pagrindų. Taigi, kadangi E. Ž. nusižengimas padarytas panaudojant sutuoktinei asmeninės nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį turtą – transporto priemonę, sprendžiant komentuojamos transporto priemonės konfiskavimo klausimą, privalo būti nustatyta bent viena iš ANK 29 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų sąlygų, kuomet gali būti konfiskuojamas kitam asmeniui priklausantis turtas.

12. Institucija sprendė, kad šiuo atveju egzistuoja ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatyta sąlyga, leidžianti konfiskuoti ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantį konfiskuotiną turtą, nes D. Ž. žinodama, kad sutuoktinis neturi teisės vairuoti transporto priemonių, neužtikrino, kad jis nesinaudotų jai priklausančiu turtu nusižengimams daryti, kuomet iki šio nusižengimo E. Ž. su tuo pačiu automobiliu jau du kartus buvo padaręs administracinius nusižengimus, be to tiek E. Ž., tiek jo sutuoktinė ne kartą yra bausti už įvairaus sunkumo ANK pažeidimus, abu neturi teisės vairuoti transporto priemones, o D. Ž. tokios teisės iš viso niekada nebuvo įgijusi. Tuo tarpu apylinkės teismas padarė priešingą išvadą – konstatavo, jog D. Ž. nežinojo, jog automobilis bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti, šią išvadą grįsdamas pačio atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimais.

13. Nors apygardos teismas sutinka su E. Ž. skundo apylinkės teismui argumentu, kad transporto priemonės konfiskavimas už jo padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 5 dalyje, nėra privalomas ir numatytas kaip papildoma alternatyvi administracinio poveikio priemonė, tačiau įvertinus visas nuobaudai skirti turinčias reikšmės aplinkybes, apeliacinio skundo argumentus, administracinio nusižengimo bylos medžiagą konstatuotina, kad Institucijos nutarimas konfiskuoti pačią transporto priemonę, o ne jos vertę, yra teisėtas ir pagrįstas.

14. Kaip nustatyta iš bylos medžiagos, E. Ž., skunde apylinkės teismui teigė, jog D. Ž., išeidama į darbą ir žinodama, kad vyras neturi teisės vairuoti transporto priemones, numatydama galimybę, kad E. Ž. gali pasinaudoti jos automobiliu, rūpindamasi, kad jis negalėtų pasiimti automobilio ir jo vairuoti neturėdamas tam teisės, buvo paslėpusi automobilio užvedimo raktelį, tačiau E. Ž. dėjo dideles pastangas rasti minėtą raktelį, bei jį suradęs sėdo vairuoti transporto priemonės. Įvertinęs šioje byloje neginčytinai nustatytas faktines aplinkybes, rašytiniuose bylos dokumentuose užfiksuotą informaciją, artimus šeiminius santuokinius pažeidėjo ir transporto priemonės savininkės ryšius, priešingai nei pirmosios instancijos teismas, aukštesnės instancijos teismas netiki tokiais pažeidėjo paaiškinimais, kurie nėra patvirtinti jokiais byloje surinktais objektyviais duomenimis, laiko juos tik gynybine šio asmens versija, siekiant išvengti transporto priemonės konfiskavimo natūra. D. Ž., žinodama minėtas aplinkybes dėl sutuoktinio teisės vairuoti neturėjimo ir jo galėjimo vis tiek pasinaudoti jai priklausančiu automobiliu, siekdama apsaugoti jai priklausantį minėtą turtą, galėjo ir turėjo visiškai eliminuoti E. Ž. galimybę daryti administracinius nusižengimus su jos automobiliu (pvz., automobilio raktelius pasiimti su savimi eidama į darbą, užrakinti seife ir pan.), tačiau to nepadarė, automobilio raktelius paliko namuose, kuriuose E. Ž. raktelius, net ir galimai paslėptus, rado, po ko panaudojo automobilį administraciniam nusižengimui padaryti, kas rodo nepakankamą atsakingumą ir rūpestingumą pačio asmens, kuriam priklauso minėtas automobilis. Pastebėtina, kad minėti E. Ž. teiginiai apie jo žmonos stengimąsi paslėpti automobilio raktelius buvo pateikti tik jo skunde apylinkės teismui, jie nebuvo patvirtinti kita bylos medžiaga, D. Ž. nebuvo apklausta nei Institucijos, nei apylinkės teismo, todėl jie negali būti laikomi patikimais. Be to, D. Ž. yra E. Ž. sutuoktinė, todėl yra akivaizdžiai suinteresuota bylos baigtimi, taip kaip ir jos sutuoktinis patrauktas administracinėn atsakomybėn. Atsižvelgiant į tai, minėti teiginiai jog D. Ž. stengėsi paslėpti automobilio raktelius, tačiau E. Ž. vis tiek juos rado, kas pasak atsakomybėn patraukto asmens rodo, jog sutuoktinė nežinojo apie jos automobilio panaudojimą administraciniam nusižengimui padaryti, laikytini deklaratyviais, jokiais objektyviais duomenimis nepatvirtintais duomenimis, bei siekiu išvengti automobilio konfiskavimo.

15. Minėtą teismo išvadą taip pat pagrindžia ir tai, jog E. Ž., būdamas teistas už vairavimą esant neblaiviu, kuomet buvo taikytas automobilio konfiskavimas, ir sistemiškai baudžiamas administracine tvarka, tame tarpe ne kartą už vairavimą minėtos transporto priemonės neturint teisės jos vairuoti, už vairavimą esant neblaiviu, nemoka paskirtų baudų ir neįvykdo baudžiamojo poveikio priemonių – turto vertės konfiskavimo, bei toliau tuo pačiu sutuoktinei priklausančiu automobiliu daro administracinius nusižengimus. Taip pat ir E. Ž. sutuoktinė D. Ž. yra ne kartą bausta administracine tvarka už minėtos transporto priemonės vairavimą neturint teisės to daryti, bei taip pat nėra duomenų apie jos baudų sumokėjimą. Be to, E. Ž. ir D. Ž. neturi teisės vairuoti transporto priemonių, D. Ž. niekada teisės vairuoti nebuvo įgijusi, taip pat kaip ir jos sutuoktinis E. Ž., ji yra ne kartą bausta už vairavimą neturint teisės vairuoti ir turi galiojančias nuobaudas, kuriose yra paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti atėmimas, todėl akivaizdu, jog automobilis, nors ir priklausantis asmeninės nuosavybės teise D. Ž., tačiau kaip šeimos turtas naudojamas būtent administracinių nusižengimų darymui, t. y. pastoviam vairavimui, kai abu vairuojantys asmenys, tiek D. Ž., tiek E. Ž. neturi teisės vairuoti transporto priemonių ir nuolat daro administracinius nusižengimus su šia transporto priemone. Todėl įvertinęs minėtas aplinkybes, rašytiniuose bylos dokumentuose užfiksuotą informaciją, priešingai nei pirmosios instancijos teismas, aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo tikėti tokiais E. Ž. paaiškinimais apie sutuoktinės nežinojimą dėl automobilio panaudojimo administracinio nusižengimo padarymui, kurie nėra patvirtinti jokiais byloje surinktais objektyviais duomenimis ir laikytini gynybine pozicija, siekiant išvengti automobilio konfiskavimo.

16. Pažymėtina, kad ginčo byloje, jog D. Ž. žinojo, jog sutuoktinis E. Ž. neturi teisės vairuoti, nekilo, pats E. Ž. skunde apylinkės teismui šią aplinkybę pripažino. Taigi, konstatuotina, kad D. Ž., kaip teisėta turto valdytoja, žinodama, jog E. Ž. neturi teisės vairuoti ir gali panaudoti jos automobilį administracinio nusižengimo padarymui, žinodama, jog sutuoktinio atžvilgiu jau buvo taikyta jai priklausančios transporto priemonės vertės konfiskacija, nesiėmė priemonių tinkamai sukontroliuoti ir pašalinti rizikas dėl transporto priemonės panaudojimo atliekant neteisėtus veiksmus. Priešingai, D. Ž. su jai priklausančia nuosavybe elgėsi nepakankamai atsakingai bei rūpestingai, po ko jos sutuoktinis eilinį kartą padarė administracinį nusižengimą su jai priklausančia transporto priemone. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo išvadai, kad D. Ž. nebuvo žinoma, kad jos automobilis bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti, todėl atitinkamai nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti atsakomybėn patraukto asmens sutuoktinei D. Ž. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės konfiskavimą.

17. Kaip minėta, remiantis Administracinių nusižengimų registro išrašu apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus, nustatyta, kad 2023 m. rugpjūčio 14 d. nutarimu E. Ž. jau buvo baustas tame tarpe ir už analogišką administracinį nusižengimą, kurį įvykdė, kaip nurodė Institucija atsiliepime, taip pat su sutuoktinei D. Ž. priklausančia tapačia transporto priemone ir tuo metu transporto priemonė buvo grąžinta savininkei ir nekonfiskuota, priteisiant konfiskuotinos transporto priemonės vertės piniginę sumą, tačiau nežiūrint į tai, nei E. Ž., nei jo sutuoktinė D. Ž. tinkamų išvadų nepadarė, nes nagrinėjamu atveju ir vėl padarytas analogiškas administracinis nusižengimas. Šiame kontekste svarbu ir tai, kad minėta transporto priemonė sistemingai naudojama administraciniams nusižengimams daryti. Be to, minėtos transporto priemonės vertės konfiskavimas taikomas jau antrą kartą jo atžvilgiu. Apygardos teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas už inkriminuoto teisės pažeidimo, numatyto ANK 424 straipsnio 5 dalyje padarymą, numatęs itin griežtas administracinio poveikio priemones, tuo tik pabrėžė pažeidimo sunkumą ir jo galimų pasekmių svarbą visuomenėje. Administracinio poveikio priemone – automobilio konfiskavimu siekiama, jog ateityje asmuo šios transporto priemonės nepanaudotų ir toliau darant administracinius nusižengimus. Jau aptartais duomenimis, rodančiais tiek E. Ž., tiek D. Ž. sistemingą ir piktybišką Kelių eismo taisyklių nesilaikymą, apygardos teismui kyla pagrįstų abejonių, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paliekant ir toliau valdyti konfiskuotiną automobilį, jis laikysis visuomenei priimtinų elgesio taisyklių ir nedarys naujų administracinių nusižengimų. Iki šiol nei skirtos piniginės baudos, nei teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, nei transporto priemonės vertės konfiskacija jokios įtakos nubaustojo elgesiui neturėjo, nesuteikė asmens elgesį koreguojančio ar atgrasančio nuo neteisėtų veiksmų rezultato, jis ir toliau šiurkščiai pažeidinėjo Kelių eismo taisykles, taip keldamas pavojų ne tik sau, bet ir visų kitų eismo dalyvių saugumui ir netgi gyvybei. Tai leidžia teigti, kad jis yra visiškai abejingas daromiems nusižengimams bei galimoms jų pasekmėms. Todėl akivaizdu, jog jo išreikštas gailėjimasis šioje byloje, yra tik formalaus pobūdžio, neatkleidžiantis tikrųjų jo nuostatų bei neleidžiantis tikėtis, kad nuo šiol jis jau bus pavyzdingas pilietis. Taip pat akivaizdu, jog pažeidėjui nevykdant jam skiriamų nuobaudų – nesumokant baudų ir nesilaikant specialiosios teisės atėmimo sąlygų, bausmės tikslų pasiekimas, netaikant automobilio konfiskavimo, yra neįmanomas, kadangi dėl jam skiriamų baudų ir atimamos teisės vairuoti transporto priemones jis jokių realių savo neteisėto elgesio pasekmių taip ir nepajunta. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad kartu su nuobauda skiriamos administracinio poveikio priemonės turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas. Nagrinėjamu atveju E. Ž. ne kartą buvo baustas už analogiškus administracinius nusižengimus, ANK 29 straipsnio nuostatos dėl to paties automobilio konfiskacijos jo atžvilgiu jau buvo taikytos, grąžinant automobilį sutuoktinei D. Ž., todėl neabejotinai atsakomybėn patrauktas asmuo suvokė kuo rizikuoja vairuodamas neturint teisės to daryti. Kadangi daromų Kelių eismo taisyklių pažeidimų pavojingumo ir pareigos laikytis teisės aktų reikalavimų nesupranta ir D. Ž., ji taip pat nemoka jai skiriamų baudų ir vairuoja transporto priemones, nepaisant to, kad tokios teisės ji neturi, negana to, dar ir nepašalina galimybės administracinius nusižengimus vykdyti E. Ž., šiuo atveju tik transporto priemonės nepalikimas jos dispozicijoje gali pasiekti ANK 22 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos skyrimo tikslus – atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Nekonfiskavus E. Ž. vairuotos ir D. Ž. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės, teisinės atsakomybės poveikis būtų tik formalus ir prieštarautų ANK 22 ir 27 straipsnių nuostatų tikslams, būtų sudaromos prielaidos formuoti suvokimą, jog darant administracinius nusižengimus naudojamas kitam asmeniui priklausantis turtas nebus konfiskuojamas.

18. Išanalizavęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, taip pat apeliacinio skundo argumentus, apygardos teismas daro išvadą, jog šiuo atveju ANK 29 straipsnio 4 dalies nuostatų taikymas konfiskuojant transporto priemonę, įvertinus tiek E. Ž. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, jo padarymo aplinkybes (pakartotinai vairavo, neturėdamas teisės vairuoti, tapačią transporto priemonę, dėl kurios jau buvo taikyta turto vertės konfiskacija), tiek ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę charakterizuojančius duomenis (daug kartų baustas administracine tvarka, tame tarpe ne kartą už vairavimą neturint teisės vairuoti, esant neblaiviam, paskirtų baudų nesumokėjęs, nevykdantis administracinio poveikio priemonių) yra teisinga ir proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui administracinio poveikio priemonė, kuri atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir todėl negali būti laikomas priemone, varžančia asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti.

19. Įvertinus tai, kas išdėstyta aukščiau, konstatuojama, kad byloje pakankama įrodymų daryti pagrįstą ir neabejotiną išvadą, kad automobilio, kurį ne teismo tvarka priimtu nutarimu buvo nuspręsta konfiskuoti, transporto priemonės savininkė pažeidėjo sutuoktinė žinojo, kad jos automobiliu bus daromi administraciniai nusižengimai ir priešingai nei teigiama neužkirto tam kelio, todėl byloje egzistuoja ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatytas pagrindas, leidžiantis konfiskuoti ne administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui priklausantį turtą.

20. Atsižvelgiant į visa, kas išdėstyta, darytina išvada, kad šiuo atveju materialiąsias teisės normas, reglamentuojančias turto konfiskavimą tinkamai taikė ne pirmosios instancijos teismas, o ne teismo tvarka administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjusi Institucija. Todėl apeliacinis skundas tenkinamas, skundžiama nutartis naikinama, paliekant galioti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

nutaria:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 28 d. nutartį ir palikti galioti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarimą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.