Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), teistas 8 kartus paskutiniai iš jų:

- Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. gruodžio 3 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta galutinė bausmė 19 parų arešto. Paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams 6 mėnesiams, paskirtas transporto priemonės konfiskavimas. (2021 m. kovo 19 d. palestas atlikęs arešto bausmę);

- 2022 m. sausio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė bausmė- laisvės apribojimas 1 metams, įpareigojant bausmės laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. lapkričio 13 d. 21.45 val. iki 2021 m. lapkričio 14 d. 12.46 val. (vieną dieną), ją prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 71 straipsniu, skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 12 MGL (600 Eur) įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmoką sumokant per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. (2023 m. vasario 14 d. išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis V. J. nurodė, kad susipyko su žmona, atsisėdo į mašiną nuvažiavo į „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvę (duomenys neskelbtini). Nusipirko 2 litrinius butelius alaus, sustojo paimti draugo ir važiavo išsimaudyti, o žmona iškvietė policiją, kadangi vairavo išgėręs. Įvykio metu alkoholio negėrė, prieš įvykį mėnesį gėrė, todėl tiek pripūtė. Pareigūnai patys matė, jog jis adekvatus net jo nesulaikė tik pasiėmė automobilį. Iki pareigūnų atvykimo alkoholio nevartojo. Prieš įvykį alkoholį vartojo mėnesį laiko, gėrė kiekvieną dieną. Sėdo už vairo neblaivus, nes tiesiog norėjo išsimaudyti. Nesuvokė, jog yra galimai neblaivus, galvojo, jog nepripūs. Įvykio metu savijauta buvo gera, dar policijos pareigūnus vaišino cigaretėmis. Sutinka su kaltinime nurodyta alkoholio koncentracija. Būtų nesutikęs, jį vežtų į (duomenys neskelbtini) pr. paimti kraujo ir ištirtų. Išgėrinėja, bet nelabai dažnai. Negali pasakyti ar turi problemų su alkoholio vartojimu. Būna, jog pusę metu gali negerti, o vėliau užgeria, bet vis tiek dirba darbe (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), pagal individualios veiklos pažymėjimą. Paskutinį kartą alkoholį vartojo per šventes. Įvykio metu vairavo automobilį „Renault Laguna“. Automobilis „Renault Laguna“ priklauso jo draugo motinai. Automobilį iš aikštelės atsiėmė. Jis automobilį „Renault Laguna“ norėjo pirkti sūnui, todėl laikinai paėmė automobilį pasivažinėti ir galvojo pirkti. Taip išėjo, jog teko grąžinti atgal. Teisės vairuoti neturi, jos niekada neturėjo. Žino, jog 2020 m. gruodžio 3 d. buvo teistas už tokią pačią veiką. Darbe vartoja alkoholį, jog nematytų klientai nueina toliau „patraukti“ ir dirba toliau. Biologinių vaikų neturi, turi 2 sūnus, bet jis jiems patėvis.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino padarymo aplinkybes, jos yra aiškios, kaltinimas pareikštas dėl nusikaltimo padarymo kaltinamasis, bei prokurorė sutiko, kad nebūtų tiriami kiti įrodymai, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Be kaltinamojo V. J. prisipažinimo, jo padarytas nusikalstamas veikas įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 straipsnis).

2023 m. rugpjūčio 23 d. įtariamojo apklausos protokole V. J. nurodė, kad kaltę pripažįsta pilnai. Sutinka duoti parodymus jam suprantama lietuvių kalba, vertėjas nereikalingas. Jis pas psichiatrus negydytas, įskaitoje neįrašytas. Nuo alkoholio yra priklausomas. Teisės vairuoti transporto priemonės neturi ir niekada neturėjo. Vairuoja paskutiniu metu automobilį Renault Laguna, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), automobilis priklauso jo draugui R. S., gyvena (duomenys neskelbtini) su savo motina, automobilis, kiek žino, registruotas jos vardu. Jis jam davė automobilį prieš 2 savaites pasivažinėti, norėjo pirkti sau šį automobilį. 2023 m. rugpjūčio 15 d. jis vakare iki nakties vartojo alkoholį (alų ir degtinę) su draugais (duomenys neskelbtini), gėrė alkoholį visą savaitę. 2023 m. rugpjūčio 16 d. jis alkoholio nevartojo, apie 15.00 val. nusprendė nuvažiuoti prie upės išgerti dar alaus, savijauta buvo gera, nesijautė girtas, įsėdo į automobilį Renault Laguna, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir vairavo jį nuo parduotuvės (duomenys neskelbtini), važiavo (duomenys neskelbtini) gatve link upės (duomenys neskelbtini). Ten jį sustabdė policijos pareigūnai, kurie patikrino jį alkotesteriu ir nustatė, kad yra neblaivus, tikrinimo metu įpūtė 3,35 ir 3,21 promilių. Nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, kad vairavo neblaivus (b. l. 49-50).

2023 m. rugsėjo 4 d. liudytojo apklausos protokole I. S. nurodė, kad jai priklauso automobilis Renault Laguna, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį ji nusipirko prieš kelis metus. Važinėjo jos sūnus. Ji norėjo šį automobilį parduoti. Pirkti automobilį norėjo sūnaus draugas V. J., tačiau neturėjo pinigų. Ji jam ledo pasivažinėti automobiliu, kol jis turės pinigų. Jis važinėjo šiuo automobiliu apie mėnesį. Ji nežinojo, kad jis neturi teisės vairuoti. Pardavimo sutarties neįformino, nes su ja jis dar neatsiskaitė. Ji atsiėmė savo automobilį iš policijos saugojimo aikštelės. (b. l. 35-36).

2023 m. spalio 9 d. liudytojo apklausos protokole L. J. parodė, kad ji gyvena su savo vyru V. J., adresu (duomenys neskelbtini). 2023 m. rugpjūčio 16 d. ji buvo namuose. 2023 m. gegužės 15 d. su vyru stipriai susipyko ir jis išėjo iš namų, namuose nenakvojo, žino, kad jis dažnai vartoja alkoholinius gėrimus. Kur jis vartojo alkoholį tą dieną, ji nežino. Turėjo telefone programėlę, pagal kurią matė kur yra jos vyras, programėlė buvo susieta su jo telefono lokacija. Dabar tos programėlės neturi, ištrynė. Pastebėjo programėlėje, kad jis iš ryto buvo darbe (duomenys neskelbtini) turguje, po to pradėjo judėti link (duomenys neskelbtini). Automobilis Renault Laguna, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo paliktas prie namų (duomenys neskelbtini). Raktelius jis turėjo su savimi. 2023 m. rugpjūčio 16 d. apie 14.00 val. iš namų pro langą pamatė, kaip jos vyras prie namų (duomenys neskelbtini) priėjo prie minėto automobilio, jį užvedė ir pradėjo važiuoti iš kiemo, pasuko į kairę ir išvažiavo iš kiemo. Pagalvojo, kad jis gali būti neblaivus, su juo nekalbėjo, bet toks įtarimas jai buvo. Tada paskambino numeriu 112 ir apie tai pranešė, kad jis vairuoja neblaivus. Paskambino, nes galvojo, kad jis sugrįš namo ir susitaikys su ja (b. l. 38-39).

2023 m. rugpjūčio 16 d. apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas automobilis Renault Laguna, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), baltos spalvos, adresu (duomenys neskelbtini). Automobilis priparkuotas važiuojamojoje dalyje, šalikelėje, purvinas, turi kėbulo defektų (b. l. 11-13, 14-15).

2023 m. rugpjūčio 16 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo akte nurodyta, kad automobilis Renault Laguna, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo nuvežta į transporto priemonių saugojimo aikštelę (duomenys neskelbtini). 2023 m. rugpjūčio 28 d. išduotas leidimas atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę I. S. automobilį Renault Laguna, v. n. (duomenys neskelbtini) (b. l. 24, 16).

2023 m. spalio 11 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti Bendrojo pagalbos centro (toliau- BPC) skambučio garso įrašai:

- „BPC skambu io ra as (ID (duomenys neskelbtini), skambu io prad ia_ 2023-08-16 14_21_05)“. Įrašo trukmė 1.02 min. Nustatyta, kad pranešėja, prisistačiusi esanti L. J. praneša, kad adresu (duomenys neskelbtini), neblaivus jos vyras V. J. sėdo už vairo, dabar užveda mašiną, Reno Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Garso įrašo pabaiga;

- BPC skambu io ra as (ID (duomenys neskelbtini), skambu io prad ia_ 2023-08-16 14_57_29). Įrašo trukmė 1.06 min. Nustatyta, kad ta pati pranešėja skambina pakartotinai ir praneša, jog matė, kai sėdo, užvedė mašiną ir nuvažiavo, dabar randasi tarp „(duomenys neskelbtini)“, kur buvęs senas kelias (duomenys neskelbtini), į autostradą, ten pačiam gale jisai stovi. Garso įrašo pabaiga;

- BPC skambu io ra as (ID (duomenys neskelbtini), skambu io prad ia_ 2023-08-16 15_00_41). Įrašo trukmė 1.32 min. Nustatyta, kad ta pati pranešėja patikslina, kad važiuoja už vairo, (duomenys neskelbtini), dabar juda (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini), prie „(duomenys neskelbtini) ” didžiosios, prie „(duomenys neskelbtini)“, nusuko prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės. Moteris paaiškina, kad visą tai mato stebėdama per telefoną, per lokaciją. Garso įrašo pabaiga (b. l. 28-29).

2023 m. spalio 25 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti policijos pareigūnų BODY kamerų vaizdo įrašai:

- PSS-20230816-151334UTC+0300, kurio trukmė 3.59 min. Vaizdo įrašas yra su garsu, jame matomas spalvotas vaizdas. Apžiūrimame vaizdo įraše matyti, kaip pareigūnai sustabdo baltos spalvos Reno markės automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilyje matyti vairuotojas, t. y. V. J., šalia jo, keleivio pusėje sėdi vyras. Priėjusi prie automobilio pareigūnė prisistato ir paprašo vairuotojo pateikti vairuotojo pažymėjimą. V. J. atsako, kad vairuotojo pažymėjimo neturi, paduoda pareigūnei automobilio dokumentus bei, paprašytas, raktelius nuo automobilio. Pareigūnei paprašius pateikti asmens dokumentą, V. J. atsakė, kad neturi. Tuomet kartu su pareigūne nuėjo link nežymėto tarnybinio automobilio pasitikrinti blaivumą. Paklaustas ar vartojo alkoholį, atsakė, kad vartojo ką tik. Toliau vaizdo įraše matyti, kaip pareigūnė ieško kandiklio, girdėti, kaip kalba su V. J., kuris teigia, kad su draugu norėjo nuvažiuoti pasėdėti prie upės, klausia ar galės pasiimti daiktus iš automobilio, nes pats teigia, kad tikrai „įpūs“. V. J. pasiteirauja ar policijai pranešė jo žmona, į ką pareigūnai atsako, kad jis įtartinai važiavo, vingiavo, net mokomoji transporto priemonė norėjo jį lenkti, taip pat pastebi, kad (duomenys neskelbtini) gana dažnai vykdomi policijos reidai. Paklaustas ar automobilis registruotas jo vardu, V. J. atsako, kad ne, neseniai įsigijo. Vaizdo įraše matyti, kaip pareigūnas duoda V. J. pūsti, alkotesteris parodo 3,32 prom. Daugiau vaizdo įraše tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota. Vaizdo įrašo pabaiga;

- PSS-20230816-152017UTC+0300, kurio trukmė 42 s. Vaizdo įrašas yra su garsu, jame matomas spalvotas vaizdas. Apžiūrimame vaizdo įraše girdėti, kaip pareigūnė bendrauja su V. J. Pareigūnė informuoja, kad V. J. yra atimta teisė vairuoti automobilį ir, kad jis turėtų susisiekti su kuo nors, kas galėtų padėti iš automobilio paimti visus daiktus, nes automobilis bus nutemptas. Tačiau V. J. atsako, kad neturi pas ką paprašyti, nes visi dirba. Daugiau vaizdo įraše tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota. Vaizdo įrašo pabaiga (b. l. 31-32).

2023 m. rugpjūčio 16 d. V. J. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad 2023 m. rugpjūčio 16 d. 15.12 val. V. J. buvo nustatytas 3,21 promilių girtumas, pakartotinu testavimu 2023 m. rugpjūčio 16 d. 15.20 val. buvo nustatytas 3,32 promilių girtumas. V. J. su tikrinimo rezultatais sutiko, patvirtino parašu (b. l. 18).

2023 m. rugpjūčio 16 d. alkoholio matuoklio Drager Alcotest 7510 Nr. (duomenys neskelbtini), duomenimis, patikrinimo Nr. (duomenys neskelbtini), V. J., gim. (duomenys neskelbtini) m., 15.16.54 val. nustatytas 3.32 promilių girtumas (b. l. 19).

2023 m. rugpjūčio 16 d. alkoholio matuoklio Drager Alcotest 7510 Nr. (duomenys neskelbtini), duomenimis, patikrinimo Nr. (duomenys neskelbtini), V. J., gim. (duomenys neskelbtini) m., 15.32.50 val. nustatytas 3.21 promilių girtumas (b. l. 20).

2023 m. gegužės 19 d. patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, Alkotesterio Alcotest 7510 Nr. (duomenys neskelbtini) patikra atlikta 2023 m. gegužės 19 d., patikros Nr. (duomenys neskelbtini), tinkamas, patikros sertifikatas galioja iki 2023 m. lapkričio 16 d. (b. l. 110).

VĮ „Regitra“ 2023 m. rugpjūčio 17 d. išrašo duomenimis, automobilio Renault Laguna, v. n. (duomenys neskelbtini), savininkas ir valdytojas I. S., gim. (duomenys neskelbtini) m. (b. l. 23).

VšĮ „Emprekis“ 2023 m. rugpjūčio mėn. pažymos duomenimis, Renault Laguna (duomenys neskelbtini), vidutinė kaina Lietuvoje 1 590,00 Eur su PVM (b. l. 22).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkte įtvirtintas draudimas, be kita ko, vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Kaltinamasis V. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu kaltę dėl vairavimo būnant neblaiviam pripažino. Ikiteisminio tyrimo bei teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes, jog 2023 m. rugpjūčio 15 d. jis vakare iki nakties vartojo alkoholį (alų ir degtinę) su draugais (duomenys neskelbtini), gėrė alkoholį ilgą laikotarpį. 2023 m. rugpjūčio 16 d. jis alkoholio nevartojo, apie 15.00 val. nusprendė nuvažiuoti prie upės išsimaudyti ir išgerti dar alaus, savijauta buvo gera, nesijautė girtas, įsėdo į automobilį Renault Laguna, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir vairavo jį nuo parduotuvės (duomenys neskelbtini), važiavo (duomenys neskelbtini) gatve link upės (duomenys neskelbtini), tačiau ten jį sustabdė policijos pareigūnai.

Be V. J. prisipažinimo, jo kaltę padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojos (V. J. žmonos) parodymai. L. J. 2023 m. gegužės 15 d. su vyru stipriai susipyko ir jis išėjo iš namų, pastebėjo sekimo programėlėje, kad V. J. iš ryto buvo darbe (duomenys neskelbtini) turguje, po to pradėjo judėti link (duomenys neskelbtini). 2023 m. rugpjūčio 16 d., apie 14.00 val. iš namų pro langą pamatė, kaip jos vyras prie namų (duomenys neskelbtini) priėjo prie automobilio, jį užvedė ir pradėjo važiuoti iš kiemo. Liudytoja įtardama, jog vyras gali būti neblaivus, paskambino numeriu 112 ir apie tai pranešė. I. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog yra automobilio Renault Laguna savininkė ir davė automobilį pasinaudoti V. J., nes jis planavo šį automobilį pirkti. 2023 m. spalio 11 d. kitų objektų apžiūros protokole apžiūrėjus BPC skambučio garso įrašuose užfiksuotas BPC gautas pranešimas iš L. J., jog vyras sėdo už transporto priemonės Reno Laguna, v. n. (duomenys neskelbtini) vairo neblaivus. Įvykio aplinkybes taip pat įrodo ir kita rašytinė bylos medžiaga 2023 m. rugpjūčio 16 d. apžiūros protokolas, 2023 m. rugpjūčio 16 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas, 2023 m. spalio 25 d. kitų objektų apžiūros protokolas. Aplinkybę, jog V. J. automobilį vairavo būdamas neblaivus patvirtina 2023 m. rugpjūčio 16 d. neblaivumo nustatymo aktas, 2023 m. rugpjūčio 16 d. alkoholio matuoklio Drager Alcotest 7510 Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys.

Iš kaltinamojo duotų parodymų ir nustatytų objektyvių aplinkybių darytina pagrįsta išvada, kad V. J. suvokė, kad vairavo automobilį, būdamas neblaivus bei norėjo taip veikti (neblaivumo akto duomenimis kaltinamasis nurodė, jog vartojo alkoholį prieš 30 min. iki įvykio, apklausų metu nurodė, kad alkoholį nuolatos vartojo visą mėnesį iki nagrinėjamo įvykio), t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Nustatytų nusikalstamos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma leidžia daryti išvadą, kad V. J. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: jis, 2023 m. rugpjūčio 16 d. apie 15.41 val., prie (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo transporto priemonę- automobilį Renault Laguna, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė 3,21% promilių etilo alkoholio koncentraciją. Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo padaryta tyčinė nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Vertinant visas reikšmingas aplinkybes teismas vadovaujasi BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytų reguliavimu.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – V. J. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 2 dalis).

V. J. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Be aukščiau nurodyto, teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį. V. J. ankščiau buvo teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, valdymo tvarkai, valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklai, žmogaus sveikatai bei analogišką veiką transporto eismo saugumui (b. l. 61-68), vedęs, nuo 2021 m. rugsėjo 7 d. iki 2023 m. vasario 8 d. vykdė individualią veiklą (b. l. 69), baustas administracine tvarka už važiavimą be bilieto taip pažeisdamas Keleivių ir bagažo vežimo autobusais ir troleibusais taisyklių reikalavimus, nesilaikė apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo orderio įpareigojimų, baudos nesumokėtos (b. l. 71-75). Duomenų apie V. J. gydymą psichiatrinėje ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą nėra.

Teismas, atsižvelgdamas į visas anksčiau aptartas aplinkybes, daro išvadą, kad bausmės, tikslai nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti V. J. už padarytą nusikaltimą paskyrus laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis yra lygus šios bausmės rūšies minimaliam dydžiui (BK 50 straipsnio 2 dalis). Teismo vertinimu, švelnesne, nei laisvės atėmimas bausme nebus pasiekti bausmės tikslai. Kaltinamajam nėra pagrindo skirti baudos, nes tokios rūšies bausmė atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes būtų per švelni, be to V. J. nėra sumokėjęs baudų paskirtų už administracinius nusižengimus, o tai rodo, kad tokios rūšies bausmė nepasieks savo tikslų. Skirti areštą V. J. nėra tikslinga, nes Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu V. J. už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą jau buvo paskirta 19 parų arešto bausmė, kurią jis atliko, tačiau teigiamų išvadų nepadarė ir vėl nusikalto. V. J. praeityje buvo ne kartą teistas, paskutinį kartą 2022 metais, o už BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą buvo teistas 2020 metais. Baigiamųjų kalbų metu prokurorė prašė parinkti laisvės atėmimo bausmės dydį atitinkantį sankcijos vidurkį. Teismas įvertino, kad kaltinamasis dirba, yra (duomenys neskelbtini), nusikalstamai veikai įtakos turi kaltinamojo piktnaudžiavimas alkoholiu, tačiau jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta ir yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, todėl sankcijos vidurkiui artimas bausmės dydis būtų per griežtas. Taigi už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą V. J. skirtina 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, V. J. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Taikant bausmės vykdymo atidėjimą teismas gali skirti asmeniui įvairias baudžiamojo poveikio priemones ar įpareigojimus.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo V. J. atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį bausmės vykdymo atidėjimo taikymas galimas tik tuomet, kai, be nustatytų formalių sąlygų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas daro išvadą, kad yra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nepritariama atvejams, kai bausmės vykdymo atidėjimas taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba nusikalstamos veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-405/2012, 2K-132-942/2016). Kaltinamajam ankstesniu teismo sprendimu (2015 m. liepos 24 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu) jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, visgi net ir po šių priemonių taikymo V. J. darė naujas nusikalstamas veikas. Kaltinamasis yra 8 kartus teistas, ankstesniais teismų sprendimais buvo taikytos įvairios bausmės rūšys švelnesnės laisvės apribojimas, areštas, buvo skiriamos ir realios laisvės atėmimo bausmės, kaltinamasis yra linkęs nusikalsti, jo antivisuomeninės nuostatos susiformavusios neigiama linkme, jis savo elgesio nekeičia. Todėl nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, teigiamai apibūdinančių V. J. asmenybę, galinčių patvirtini, kad jis daugiau nenusikals ir kurios sudarytų pagrindą bausmės vykdymą atidėti.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindai ir motyvai

BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį kartu su bausme asmeniui gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės.

BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (iš jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

V. J. vairavo transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 3,21 promilės etilo alkoholio koncentracija (nustatytas girtumas viršija vidutinį girtumo laipsnį (nuo 1,51 iki 2,5 promilių). Pagal byloje nustatytas aplinkybes, kaltinamasis transporto priemonę vairavo ne tik būdamas neblaivus, tačiau ir neturėdamas tokios teisės. 2023 m. rugpjūčio 16 d. automobilį vairavo dienos metu, (duomenys neskelbtini), kai eismas yra pakankamai intensyvus. Nėra abejonių, kad V. J. kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui, tik dėl laimingo atsitiktinumo buvo išvengta skaudesnių padarinių tiek sau, tiek ir kitiems eismo dalyviams. Tai rodo kaltinamojo itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles.

Kaltinamasis V. J. nusikalstamą veiką padarė neturėdamas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones. Nepritaikius kaltinamajam BK 68 straipsnio nuostatų, jo teisinė padėtis būtų palankesnė negu to asmens, iš kurio speciali teisė vairuoti transporto priemonę atimama už administracinio nusižengimo padarymą, t. y., kai kaltininkui taikoma švelnesnė už baudžiamąją atsakomybę atsakomybės rūšis. Todėl, tas faktas, kad V. J. neturėjo specialiais dokumentais patvirtintos teisės vairuoti kelių transporto priemonę, bet savavališkai tokia teise naudojosi, nėra kliūtis uždrausti, kad tokios teisės jis neįgytų per tam tikrą BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytą ir baudžiamajame įsakyme nustatytą laiką ateityje. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, šią baudžiamojo poveikio priemonę būtina taikyti siekiant apriboti kaltinamajam daryti naujas nusikalstamas veikas ir taip užtikrinti visuomenės saugumą ir teisingumo principo įgyvendinimą, todėl, teismas mano, kad yra pagrindas kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas 4 metams.

Pažymėtina, kad proceso metu nebuvo paimtas V. J. vairuotojo pažymėjimas, nes jis nebuvo įgijęs teisės vairuoti, bet buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas (BPK 134 straipsnis). Atsižvelgiant į teismų praktiką nebuvo galima sustabdyti teisės, kurios asmuo nebuvo įgijęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-217-697/2022).

Nei BK, nei kiti teisės aktai nedraudžia taikyti baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise – asmeniui, kuris tokios teisės nebuvo įgijęs. Vis dėlto tokiu atveju galimybės įgyti teisę vairuoti transporto priemones draudimas gali būti taikomas ne anksčiau kaip įsiteisėjus nuosprendžiui, nes baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), o bausmė yra vykdoma tik įsiteisėjus teismo nuosprendžiui. Ankstesnis šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pradžios terminas asmeniui, neįgijusiam teisės vairuoti transporto priemones, sudarytų prielaidas pažeisti nekaltumo prezumpciją, o tokia situacija teisinėje valstybėje negalima. Pažymėtina ir tai, kad skiriasi asmens, įgijusio teisę vairuoti transporto priemones nusikalstamos veikos padarymo metu, ir asmens, tokios teisės neįgijusio, teisinė padėtis (kasacinė nutartis Nr. 2K-217-697/2022). Teismas sprendžia, kad yra tikslinga paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemonę terminą skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys).

V. J. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis automobiliu Renault Laguna, v. n. (duomenys neskelbtini), kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Ši transporto priemonė nusikalstamos veikos padarymo metu nuosavybės teise priklausė trečiajam asmeniui – I. S. (b. l. 23). Pažymėtina, kad pagal BK 72 straipsnio nuostatas, minėtas automobilis atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau, įvertinus tai, kad jis objektyviai priklauso trečiajam asmeniui – I. S., svarstytinas klausimas dėl šio automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai nustato BK 72 straipsnio 5 dalis. Pagal baudžiamąjį įstatymą, baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra privalomas, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų.

Teismų praktikoje pažymėta turto konfiskavimo ar jo vertės išieškojimo – kaip baudžiamojo poveikio priemonės – taikymas turėtų būti individualizuotas, t. y. įvertinus ar toks taikymas atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat ar turto vertės išieškojimas kiekvienu konkrečiu atveju yra proporcingas baudžiamosios atsakomybės taikymo prasme (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-186-942/2018, Nr. 2K-262-489/2017). Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės rinkos vertę atitinkančios pinigų sumos su PVM (1 590,00 Eur) išieškojimas iš V. J. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam nesunkiam nusikaltimui ar kaltinamojo asmenybei. Šiame kontekste pažymėtina, kad kaltinamasis V. J. panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką, jam nustatytas girtumas (3,21 prom.), vairavo neturėdamas teisės (teisiamojo posėdžio metu bei ikiteisminio tyrimo apklausoje nurodė, kad niekada vairuotojo teisių neturėjo). Taigi, teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad automobilio Renault Laguna, rinkos vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo yra būtinas. Teismo vertinimu, transporto priemonės rinkos vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus –užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai, ir nevaržo V. J. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

VI. Kardomųjų priemonių taikymas ir kiti klausimai

V. J. ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. rugpjūčio 28 d. nutarimais (b. l. 51 - 54) paskirtos kardomosios priemonės:

– specialiosios teisės sustabdymas – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina;

– rašytinis pasižadėjimas neišvykti įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti – byloje esanti laikmena (CD) su vaizdo įrašais, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu įsiteisėjus teismo nuosprendžiui paliktina saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra, kaltinamasis nebuvo laikinai sulaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos proceso baudžiamojo kodekso 273 straipsniu 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 304 – 308 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

V. J. (V. J.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. J. paskirti 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio V. J. sulaikymo dienos vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti V. J. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 4 (ketveriems) metams, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi išieškoti iš V. J. konfiskuotino turto – automobilio „Renault Laguna“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 590,00 Eur (tūkstantį penkis šimtus devyniasdešimt eurų) –– valstybės naudai.

V. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

V. J. paskirtą kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti – byloje esančią laikmeną (CD) su vaizdo įrašais, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu įsiteisėjus teismo nuosprendžiui palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.