Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės, Giedrės Telksnienės ir Eglės Venckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. J. (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 15 d. nuosprendžio, kuriuo V. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį – 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. J. paskirta 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo faktinio V. J. sulaikymo dienos vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 4 (ketveriems) metams, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš V. J. išieškotia konfiskuotino turto – automobilio „Renault Laguna“ rinkos vertę atitinkanti pinigų suma – 1 590,00 Eur valstybės naudai.

V. J. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, nuspręsta palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti – byloje esančią laikmeną (CD) su vaizdo įrašais, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus nuosprendžiui, nuspręsta palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. V. J. pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis, 2023 m. rugpjūčio 16 d., apie 15.41 val., (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo transporto priemonę – automobilį „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė 3,21 % promilių etilo alkoholio koncentraciją.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo V. J. apeliacinis skundas netenkinamas.

7. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistasis V. J. apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, savo kaltės ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme, prašydamas skirti mažesnį laisvės atėmimo bausmės terminą ar atidėti paskirtos bausmės vykdymą, paskiriant atitinkamus įpareigojimus. Taip pat nuteistasis V. J. apeliaciniame skunde nesutinka su konfiskuotino turto – automobilio rinkos vertę atitinkančios pinigų sumos dydžio su PMV nustatymu. Taigi, apeliacinės instancijos teismas vertins skundžiamo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

8. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas bausmę švelninti ar griežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusiojo asmenybę, nėra per griežta.

9. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam V. J. už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, parinkdamas skirtinos bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, BK 41 ir 54 straipsnių nuostatų, nepažeidė. Tvirtinti, kad nuteistajam paskirta galutinė bausmė yra aiškiai per griežta, nėra teisinio ir faktinio pagrindo. Be to, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistojo V. J. atžvilgiu netaikė BK 75 straipsnio nuostatų ir neatidėjo jam paskirtos bausmės vykdymo.

10. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam V. J. paskirtos bausmės rūšies ir jos dydžio, pažymėtina, kad bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis šiuo baudžiamojo įstatymo straipsniu, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-232-942/2018 ir kt.). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

11. Teismas, spręsdamas dėl V. J. skirtinos bausmės rūšies ir jos dydžio, laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4 punktų reikalavimų, įvertino tai, kad jis padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Be to, pirmosios instancijos teismas, kaip to reikalauja BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas, įvertino ir V. J. asmenybę apibūdinančius duomenis, t. y. tai, kad ankščiau buvo teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, valdymo tvarkai, valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklai, žmogaus sveikatai bei analogišką veiką transporto eismo saugumui, vedęs, nuo 2021 m. rugsėjo 7 d. iki 2023 m. vasario 8 d. vykdė individualią veiklą, taip pat atsižvelgė į tai, kad jis baustas administracine tvarka už važiavimą be bilieto keleivinėmis transporto priemonėmis, nesilaikymą apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo orderio įpareigojimų, paskirtos baudos nesumokėtos, taip pat tai, kad duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą priklausomybės ligų įskaitoje nėra. Be to, teismas, parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 7 punkto nuostatų, pagrįstai atsižvelgė į nuteistojo V. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. į tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat atsižvelgė į tai, kad nėra nustatyta V. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teisėjų kolegija kaip nepagrįstus vertina nuteistojo V. J. skundo teiginius, kuriuose nurodoma, kad buvo neįvertintos visos aplinkybės ar kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad policijai pranešė jo sutuoktinė. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas, laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatų, įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir jas aptarė skundžiamame nuosprendyje, todėl remiantis šiais nuteistojo skundo teiginiais, teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo pakeisti ar švelninti nuteistajam paskirtą bausmę. Aplinkybė, kad apie V. J. daromą nusikalstamą veiką pranešė jo sutuoktinė, neturi reikšmės sprendžiant dėl skirtinos bausmės rūšies ar jos dydžio. Šiame kontekste pažymėtina, kad nuteistojo prašymas skirti švelnesnę bausmę ar atidėti jos vykdymą, savaime nereiškia, kad būtent paties nuteistojo pageidaujama bausmė turi būti jam paskirta priimant apkaltinamąjį nuosprendį, juo labiau neįpareigoja teismo tai padaryti. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad ši aplinkybė nei viena pati atskirai, nei kartu su kitomis skunde nurodytomis aplinkybėmis, taip pat nesudaro pagrindo panaikinti paskirtą galutinę dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

12. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo manyti, kad BK 41 straipsnyje įtvirtinti tikslai gali būti įgyvendinti V. J. paskyrus švelnesnę laisvės atėmimo bausmę. Iš byloje esančių Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo apie fizinį asmenį (b. l. 61–68) matyti, kad ankstesniais sprendimais V. J. buvo paskirtos tiek arešto, tiek laisvės atėmimo bausmės, be kita ko, už analogiškos nusikalstamos veikos transporto eismo saugumui padarymą, tačiau pozityvių išvadų jis nedaro, savo elgesio nekeičia, yra linkęs nusikalsti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas aukščiau paminėtas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, pagrįstai už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką – griežčiausią straipsnių sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jos dydį nustatydamas minimalų šios bausmės rūšies dydį, t. y. tris mėnesius. Kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, įvertino ir tą aplinkybę, jog nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, ir ši aplinkybė buvo viena iš sąlygų taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas bei mažinti jam paskirtą bausmę vienu trečdaliu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nuteistajam V. J. už nusikalstamą veiką tinkamai parinko bausmės rūšį bei jos dydį.

13. Nagrinėjamu atveju įvertinus nuteistojo kriminalinę patirtį, jį charakterizuojančius duomenis, trumpesnės nei minimalus laisvės atėmimo bausmės dydis arba su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės nėra pakankamos užtikrinti BK 41 straipsnio paskirtį ir gali formuoti nebaudžiamumo įspūdį, taigi sudaryti formalaus teisingumo ir formalios bausmės įspūdį. Atkreiptinas dėmesys, kad viena iš bausmės paskirčių yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo (BK 41 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Akivaizdu, jog švelnesnių bausmių skyrimas nesulaikė nuteistojo nuo naujos nusikalstamos veikos darymo, jis pakartotinai nusikalsdavo, t. y. sąlyginai švelnios nubaudimo priemonės nuteistojo elgesiui neturėjo jokios įtakos. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo nuteistasis, tokios aplinkybės rodo nuteistojo V. J. antivisuomenines nuostatas bei leidžia pagrįstai spręsti, kad padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė, o priešingai, buvo įprastas nuteistojo elgesys, rodantis jo požiūrį į visuomenėje galiojančias elgesio normas.

14. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmiau aptartų aplinkybių visuma sudarė pagrindą nuteistajam V. J. skirti būtent laisvės atėmimo bausmę bei nustatyti sankcijos ribose numatytą jos dydį. Kartu teismas, laikydamasis BK 75 straipsnio 8 dalies reikalavimų, pakankamai išsamiai pasisakė dėl galimybės nuteistajam taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą bei remdamasis iš esmės analogiškomis kaip šios nutarties 11–12 punktuose nurodytomis aplinkybėmis, kartu pažymėdamas tai, kad nuteistajam praeityje Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 24 d. nuosprendžiu jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, pagrįstai sprendė, kad šiuo atveju taikyti šį baudžiamojo įstatymo institutą nėra pagrindo.

15. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šioje byloje baudžiamojo poveikio priemonių ar nuteistojo prašomų įpareigojimų, numatytų BK 75 straipsnio 5 dalies 3, 5 ir 10 punktuose, paskyrimo nepakaktų V. J. nusikalstamo elgesio priežastims pašalinti. Priešingai, teisėjų kolegijos vertinimu, toks sprendimas prisidėtų prie nebaudžiamumo už padarytą nusikalstamą veiką jausmo susiformavimo. Dėl to nuteistojo prašymas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam laisvės atėmimo bausmės vykdymą netenkinamas. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su išreikštu sutikimu gydytis priklausomybę alkoholiui, nėra pakankamos paskirtos bausmės vykdymą atidėti ir savaime nepaneigia apelianto antivisuomeninių nuostatų, sistemingo teisei priešingo elgesio.

Dėl BK 72 straipsnio nuostatų taikymo

16. Apeliantas V. J. neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo priteisti iš jo valstybės naudai konfiskuotino turto – automobilio, kurį vairuodamas jis padarė nusikalstamą veiką ir kuris priklauso trečiajam asmeniui – rinkos vertę atitinkančią pinigų sumą, tačiau nesutinka su teismo išvadomis dėl šio automobilio vertės nustatymo, priteisiant minėtą sumą su PVM.

17. Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų įstatyme nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

18. BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu konfiskuotino turto vertė yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, kuri nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo taisykles. Atitinkamai teismų praktikoje yra išaiškinta, kad turto tiek rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas (kurią mokėtų pirkėjas) jo vertinimo dieną. Todėl, konfiskuotinos transporto priemonės (automobilio) vertei apskaičiuoti taikant šį rinkos vertės kriterijų, automobilio vertę atitinka pinigų suma (kaina), už kurią galėtų būti įsigytas (parduotas) analogiškas automobilis rinkoje (pirkėjo mokama reali automobilio pardavimo kaina rinkoje), o į pirkėjo mokamą kainą yra įskaičiuotas ir PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020). Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę bylos tyrimo ir (ar) nagrinėjimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-164-222/2019, 2K-7-12-495/2020).

19. Nagrinėjamu atveju byloje pateikta VšĮ „Emprekis“ pažyma, kurioje nurodyta, kad automobilio „Renault Laguna 1,9 dCi“ (degalai – dyzelis, variklio darbinis tūris – 1 870 kub. cm, variklio galia – 81 kW (110 AG), gamybos periodas 2005–2008 (pasirinkti metai – 2005 m.)) vidutinė kaina Lietuvoje 2023 m. rugpjūčio mėn. buvo 1 256,10 Eur be PVM ir 1 590,00 Eur su PVM (b. l. 22). Pirmosios instancijos teismo priimtame nuosprendyje, nustatant konfiskuotino turto (automobilio „Renault Laguna“) vertę, remiamasi nurodyta pažyma, todėl tai atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šiuo klausimu formuojamą praktiką – bylose, kuriose sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu.

20. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas – konfiskuoti automobilio vertę su PVM atitinkančia pinigų suma, atitinka aptartą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką šiuo klausimu, todėl nuteistojo skundas šioje dalyje taip pat netenkinamas.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

21. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui 2024 m. birželio 11 d. pažymą Nr. APD-2024-06351 dėl 179,17 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų už advokatės Silvos Mardosaitės suteiktą antrinę teisinę pagalbą nuteistajam V. J..

22. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atlyginimą atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Nagrinėjamu atveju teismas V. J. gynėją paskyrė BPK 51 straipsnio 1 dalies 10 punkte ir 322 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais, t. y. atsižvelgdamas į tai, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme gynėjo dalyvavimas būtinas, o pats V. J. su jokiu gynėju susitarimo dėl gynybos nebuvo sudaręs. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu dėl priežasčių, nepriklausančių nuo V. J., sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš jo neišieškotinos.

23. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 15 d. nuosprendis paliekamas nepakeistu, o nuteistojo V. J. apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

nuteistojo V. J. (V. J.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 15 d. nuosprendžio atmesti.

Neišieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, patirtų dėl nuteistojo V. J. gynybos apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.