- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-07-19
- Bylos Nr.
- TS-76-1122/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Dambrauskienė
- Nuteistasis
- M. Š.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Dambrauskienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekančio laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namuose, skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. gegužės 30 d. nutarimo Nr. 58-136, kuriuo buvo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-244-1095/2021 M. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 metams 4 mėnesiams. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2019 m. rugpjūčio 30 d. iki 2019 m. gruodžio 6 d.
Nuteistajam M. Š. paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2021 m. liepos 9 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2024 m. rugpjūčio 3 d., 1/3 dalį laisvės atėmimo bausmės M. Š. atliko 2022 m. gegužės 13 d., neatliktos bausmės dalis 2022 m. gegužės 13 d. – 2 metai 2 mėnesiai 21 diena.
Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – ir Komisija) 2022 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 58-136 ,,Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam M. Š.“ (toliau – ir Nutarimas) konstatavo, kad nuteistasis nepadarė reikšmingos pažangos valdant su jo nusikalstamu elgesiu susijusius kriminogeninius poreikius, ir nutarė netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam M. Š., rekomenduojant jam vykdyti Komisijos rekomendacijas – vykdyti nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos priemonių plane numatytas priemones.
Komisija, priimdama šį Nutarimą, atsižvelgė į tai, kad nuteistasis Komisijai pristatomas antrą kartą. Remiantis turimais duomenimis, nuteistasis M. Š. ankstesnių Komisijos rekomendacijų įgyvendinimo laikotarpiu (nuo 2022 m. kovo 18 d.) tęsia darbą pataisos įstaigoje, tęsia mokymąsi (duomenys neskelbtini), kreipėsi į įstaigos psichologę, šiuo metu laukia priemonės pradžios, 2022 m. kovo 21 d. dalyvavo savitarpio pagalbos grupės NA susitikime. M. Š. laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įvykdė naują nusikaltimą. Anksčiau teistas 4 kartus. Kaltę pripažino. Nusikaltimui būdingas įsibrovimo elementas. Atsižvelgiant į nusikalstamų veikų visumą (vagystės, sukčiavimas, neteisėtas mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimas, disponavimas narkotinėmis medžiagomis), nusikaltimams būdingas finansinės naudos siekimo modelis. Nusikaltimai sunkėja. Atkreiptas dėmesys, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu išskirtiniais sunkumais nepasižymi, jis laikosi nustatytų taisyklių bei režimo reikalavimų, nebaustas ir neskatintas. Bausmės atlikimo metu dirba bei mokosi. Nuteistojo įsitraukimas į darbinę bei mokymosi veiklas, vertinami teigiamai. Pastaruoju metu, rengdamasis lygtiniam paleidimui, rodo tam tikro lygmens iniciatyvas įsitraukti į savo resocializacijos procesą. Pabrėžiama, kad M. Š. nustatyta (išliekanti) vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – atliekant nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo peržiūrą, reikšmingi rizikos valdymo pokyčiai nefiksuoti. Psichiką veikiančių medžiagų vartojimo ypatumai yra reikšmingi nusikalstamo ar pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai: M. Š. narkotines medžiagas vartojo pats, jas laikė savo namuose ir turėjo tikslą jas realizuoti. Taip pat atkreiptas dėmesys, kad nuteistojo pažemintas savęs vertinimas, pasitikėjimo savimi lygmuo, nepakankami problemų sprendimo, savo veiksmų pasekmių įvertinimo įgūdžiai bei orientavimasis į savo asmeninių poreikių patenkinimą ir tikslų įgyvendinimą yra aktualūs, su nuteistojo nusikalstamu elgesiu siejami kriminogeniniai poreikiai, reikalaujantys tęstinių ir tikslingų intervencinių priemonių taikymo, siekiant valdyti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Jo padarytos nusikalstamos veikos buvo dėsningas jo elgesio padarinys. Pastebima, kad kriminogeniniai poreikiai, siejami su tam tikrais gyvenimo stiliaus, emocinės gerovės, mąstymo ir elgesio bei nuostatų sritimis, šiuo metu dar nėra koreguojami tikslinių intervencinių priemonių pagalba.
Šalies argumentai
Nuteistasis M. Š. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriame prašo panaikinti minėtą Komisijos Nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Skundas grindžiamas tuo, jog Komisija skundžiamame Nutarime išdėsčiusi faktus, nepateikė jokios šių faktų analizės, jokių argumentų, sprendimo netaikyti M. Š. lygtinio paleidimo niekaip teisiškai nepagrindė. Skundžiamame Nutarime Komisija nenurodė nė vienos konkrečios aplinkybės, sudarančios pagrindą manyti, kad jis ateityje nesilaikys įstatymų ir nusikals. Nuteistasis skunde kritikuoja Komisiją, kad ji savo Nutarimu nukrypo į psichologinius pamąstymus, deklaratyvius, niekuo nepagrįstus teiginius. Iš Nutarimo aiškiai matosi, kad Komisija niekaip nesugebėjo teisiškai argumentuoti savo sprendimo netaikyti lygtinio paleidimo. M. Š. manymu, Komisija tikrai negali numatyti jo tikslingos motyvacijos, bei daryti išvadą, remdamasi grynai formaliais teiginiais, kurie neleidžia daryti Komisijai pagrįstos išvados, kaip jis elgsis laisvėje. Komisija vadovaujasi nuteistojo praeitimi ir nenori matyti jo elgesio pasikeitimų. Komisija savo Nutarime dėsto ir remiasi ne faktinėmis aplinkybėmis, o prielaidomis ir, M. Š. vertinimu, daro nepagrįstas išvadas. Savo skunde M. Š. remiasi Europos Tarybos Ministrų komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijoje įtvirtintais principais dėl lygtinio paleidimo ir normomis, Lietuvos baudžiamosios ir bausmių vykdymo teisės doktrina, Lietuvos Respublikos Konstitucija, cituojama Lietuvos teisminė praktika, Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai (b. l. 1–6).
Prokuroras atsiliepimo į skundą dėl Komisijos Nutarimo nepateikė.
Atsiliepimas
Kitų atsiliepimų negauta.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo. Taigi, minėtoje BVK nuostatoje įtvirtinti formalūs kriterijai, kurių visumai esant laisvės atėmimo bausme nuteistas asmuo gali būti lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos.
Teismų praktikoje akcentuojama, kad sprendžiant dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos namų, svarbu nustatyti tiek formaliuosius, tiek materialiuosius (nuteistojo asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą ir po jos, elgesį bausmės atlikimo metu, individualaus socialinės reabilitacijos plano vykdymą, pataisos įstaigos administracijos nuomonę ir t. t.) lygtinio paleidimo pagrindus. Akcentuotina, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikytinas tik kaip išskirtinis paskatinimas, kai nuteistojo elgesys atliekant bausmę yra nepriekaištingas, o kitos nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės leidžia neabejoti, kad švelnesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti esminius bausmės tikslus, bet tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesas gyventi saugioje aplinkoje (žr., pvz., Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 4 d. nutartį byloje Nr. 1S-117-579/2020).
Taigi, iš to darytina išvada, jog įstatyme nurodytų formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo elgesį iki bei po nusikalstamų veikų padarymo, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą.
Taigi lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos specifiškumas pasireiškia tuo, kad šiuo atveju prognozuojamas asmens elgesys ateityje, t. y. atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje bei jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Tai atitinka ir galiojančią teismų praktiką (Vilniaus apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1S-27-209/2019).
Nagrinėjamu atveju, vertinant nuteistojo M. Š. atitikimą BVK 157 straipsnyje įtvirtintiems formaliems lygtinio paleidimo taikymo kriterijams, pažymėtina, kad M. Š. šiuo metu atlieka Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu už tyčinius nusikaltimus paskirtą 3 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, šiuo metu nuteistasis faktiškai yra atlikęs daugiau nei trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės (ją atliko 2022 m. gegužės 13 d.).
Vertinant nuteistojo M. Š. nusikalstamo elgesio riziką, pažymėtina, jog 2022 m. gegužės 4 d. Socialinio tyrimo išvadoje Nr. 57-122 (toliau – ir Socialinio tyrimo išvada) nurodoma, jog 2022 m. vasario 15 d. buvo atliktas M. Š. nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, taikant OASys metodiką, kurio metu nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. 2022 m. gegužės 4 d. buvo atliktas pakartotinis M. Š. nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, taikant OASys metodiką, kurio metu nustatyta (išliekanti) vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Atliekant nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo peržiūrą, reikšmingi rizikos valdymo pokyčiai nefiksuoti. Vertinant dinaminius nusikalstamo elgesio rizikos veiksnius, nustatyti kriminogeniniai poreikiai, susiję su išsilavinimo ir įsidarbinimo, lėšų įgijimo ir tvarkymo, ryšių, gyvenimo stiliaus ir draugų, psichiką veikiančių medžiagų vartojimo, gyvenimo stiliaus, emocinės gerovės, mąstymo ir elgesio bei nuostatų sritimis. Būtent šias sritis pats nuteistasis dar turi ir gali koreguoti, siekdamas būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos.
Taigi, nors nuteistasis šiuo atveju iš dalies ir atitinka BVK 157 straipsnyje numatytas lygtinio paleidimo formaliąsias sąlygas (atlikęs nustatytą bausmės dalį), ypač minėtos aplinkybės, susijusios su nekintančiu vidutiniu pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimu, probleminėmis sritimis, neleidžia teismui spręsti, jog M. Š. padarė akivaizdžią bei įtikinančią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri sudarytų pagrindą manyti, kad nuteistasis laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals. Esant šioms aplinkybėms, šiuo atveju vertintini ir kiti materialieji pagrindai, sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Susipažinus su Vilniaus pataisos namų pateikta medžiaga (Socialinio tyrimo išvada), konstatuotina, jog nuteistasis M. Š. bausmės atlikimo metu vykdo tam tikras individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones: baigė dalyvavimą „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje“; nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. pradėjo mokytis (duomenys neskelbtini); nuo 2021 m. lapkričio 3 d. pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini), iki šiol darbą tęsia; pradėjo dalyvauti savitarpio pagalbos grupės Narkomanai Anonimai (toliau – ir NA) užsiėmimuose (dalyvavo trijuose susitikimuose: 2022 m. vasario 21 d., 2022 m. kovo 7 d., 2022 m. kovo 21 d.); 2022 m. vasario mėn. kreipėsi dėl psichologinių paslaugų teikimo galimybės.
Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, jog nuteistasis M. Š. laisvės atėmimo bausmę nuo 2021 m. liepos 9 d. atlieka pirmą kartą. Duomenų, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis būtų pasižymėjęs išskirtiniais adaptaciniais sunkumais, negauta. Laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. M. Š. bausmės atlikimo metu nebaustas, neskatintas. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai M. Š. teikiamas antrą kartą. Komisijos 2022 m. kovo 18 d. nutarimu Nr. 58-71 nutarta netaikyti nuteistajam M. Š. lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra, rekomenduota vykdyti nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Kaip nurodyta skundžiamame Komisijos Nutarime, nuteistasis M. Š., Komisijos rekomendacijų įgyvendinimo laikotarpiu tęsia darbą pataisos įstaigoje, tęsia mokymąsi (duomenys neskelbtini), kreipėsi į įstaigos psichologę, šiuo metu laukia priemonės pradžios, 2022 m. kovo 21 d. dalyvavo savitarpio pagalbos grupės NA susitikime.
Kaip nurodoma Socialinio tyrimo išvadoje, išėjęs į laisvę nuteistasis planuoja gyventi (duomenys neskelbtini) su šeima. Remiantis 2022 m. vasario 23 d. Lietuvos probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyriaus raštu, matyti, jog buvo lankytasi nurodytu adresu ir nustatyta, jog sąlygos gyventi yra tinkamos. Nurodytu adresu gyvena nuteistojo žmona I. Š., sūnus N. Š. (duomenys neskelbtini), sūnus G. Š. (duomenys neskelbtini). 2-jų kambarių butas priklauso M. ir I. Š., namuose kambariai įrengti, tinkami gyventi, yra mobilus ryšys, elektra (įsiskolinimų už elektros tiekimo paslaugas nėra). Nuteistojo sutuoktinė sutinka, kad nurodytu adresu nuteistajam M. Š. būtų taikoma intensyvi priežiūra, ji tam neprieštarauja. Taigi
Taip pat nustatyta, jog M. Š. socialinius ryšius palaiko su tėvais telefonu, lankomas pasimatymų metu, bendrauja su seserimi telefonu. Santykiai su artimaisiais atrodo palaikantys ir kupini pasitikėjimo, nuteistasis gali papasakoti apie artimųjų gyvenimus, sveikatą ir pan. M. Š. vedęs, santuokoje susilaukė dviejų vaikų, apie vaikus atsiliepia šiltai ir su meile, pasakoja apie jų gimtadienius, pomėgius, nurodo, kad jie dar mažamečiai ir yra pametinukai, papasakojo apie žmonos sunkumus, patiriamus vienai rūpinantis jų šeima. Taigi M. Š. šiuo metu sulaukia palaikymo bei pagalbos iš savo artimųjų. Palaikantys santykiai šiuo metu gali veikti kaip stabilizuojantis veiksnys, turintis teigiamas pasekmes nuteistojo elgesiui.
Socialinio tyrimo išvadoje pažymima, jog M. Š. baigė (duomenys neskelbtini) klasių. Turi įgijęs autošaltkalvio specialybę, sunkiosios technikos, autokrautuvo pažymėjimus, baigė aukštalipio, pjūklininko mokymus. Nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. pradėjo mokytis (duomenys neskelbtini). M. Š. teigimu, pradėjo oficialiai dirbti 18–19 m. Dirbo įvairius darbus – (duomenys neskelbtini). Atvykęs atlikti paskirtos laisvės atėmimo bausmės į Vilniaus pataisos namus sutiko dirbti administracijos pasiūlytą darbą. Nuo 2021 m. lapkričio 3 d. įsidarbino (duomenys neskelbtini). Nuteistasis pateikė UAB „A“ 2022 m. vasario 9 d. pranešimą, pasirašytą įmonės direktoriaus A. N., kuriuo informuojama, jog M. Š. bus įdarbintas įmonėje operatoriumi. Remiantis aukščiau pateikta informacija, daroma išvada, kad M. Š. dažniausiai dirbdavo, darbinio nestabilumo laikotarpiais būdavo registruotas Užimtumo tarnyboje, registracijos joje metu įgijo autošaltkalvio kvalifikaciją, be to, nuteistasis pateikė formalius dokumentus, patvirtinančių jo įdarbinimo galimybę po paleidimo iš pataisos įstaigos.
Nuteistasis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje dirba, gauna pajamas, kurių kasdienėms išlaidoms pakanka. Vilniaus pataisos namų Turto valdymo skyriaus 2022 m. kovo 25 d. pažymoje „Dėl vykdomųjų dokumentų“ nurodyta, kad M. Š. vykdomųjų dokumentų dėl skolos išieškojimo neturi. 2022 m. vasario 25 d. Vilniaus pataisos namų direktoriaus įsakymu, nuteistajam M. Š., atsižvelgiant į 2022 m. vasario 8 d. gautą Vilnius mokymo centro 2022 m. sausio 26 d. raštą „Dėl gerai besimokančių nuteistųjų paskatinimo“ bei į 2022 m. vasario 23 d. gautus Vilniaus komunalinių paslaugų mokyklos tarnybinius pranešimus „Dėl mokinių paskatinimo“ skirta 42 Eur dydžio piniginė išmoka. Įvertinimo metu nustatyta, jog nuteistajam nėra būdingos finansinės problemos, susijusios su kompulsyviu elgesiu (pvz., lošimu ir pan.).
Analizuojant nuteistojo gyvenimo būdo ypatumus pataisos įstaigoje, pažymėta, kad bausmės atlikimo metu M. Š. nėra pažeidęs nustatytos tvarkos. Jis motyvuotas dirbti, toks nuteistojo elgesys vertinamas teigiamai. Duomenų, kad M. Š. dabartinėje socialinėje aplinkoje santykius palaikytų su kitais asmenimis, kurie užsiimtų draudžiamomis veiklomis pataisos įstaigoje, ar įsitrauktų į rizikingas situacijas, gauta nebuvo. Ir Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teismo 2021 m. balandžio 22 d. nuosprendyje, ir interviu metu nuteistasis pabrėžė, kad bloga kompanija jam padarė neigiamą įtaką ir dėl to jis vykdė nusikaltimus, tačiau šiuo metu nuo to yra atsiribojęs. Atsižvelgiant į nuteistojo kriminalinio elgesio patirtį, gyvenimo stiliaus ypatumus, teigiama, kad nors nuteistasis praeityje ir įvykdė nusikaltimus, bendrininkaudamas su kitais asmenimis, tačiau šiuo metu nėra stebima, kad jis gali būti lengvai įtakojamos supančios aplinkos. Nuteistojo gyvenimo būdas pastaraisiais metais laisvėje nepasižymėjo išskirtinai asocialiomis elgesio apraiškomis.
Teismas neabejotinai vertina ir laiko svarbiais paminėtus nuteistojo M. Š. elgesio teigiamus pokyčius ir kitas aplinkybes, tačiau kartu pažymi, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, o dalyvavimas įvairiose programose, turimi socialiniai ryšiai, tam tikros teigiamos nuteistojo charakterio savybės, gyvenamosios vietos ir darbo turėjimas lygtinio paleidimo atveju, visų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos reikšmingų aplinkybių kontekste, negali būti laikomos išskirtinėmis aplinkybėmis, nulemiančiomis sprendimą taikyti asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Minėtos išvardytos aplinkybės rodo teigiamą paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, jo motyvaciją keistis, vis dėlto, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos gali būti taikomas tik tada, kai yra pagrindas manyti, kad asmuo iš esmės pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, atsižvelgus ir į kitas lygtiniam paleidimui reikšmingas aplinkybes, minėtos išvados nėra pagrindo daryti.
Pabrėžtina, kad nuteistojo asmenybę atspindi ne tik jo elgesys pataisos įstaigoje, bet ir jo padarytų nusikaltimų pobūdis, skaičius, jų pavojingumo laipsnis ir kitos aplinkybės. M. Š. pirmą kartą su policijos pareigūnais susidūrė 20 m., pirmą kartą nuteistas 22 m. Teistas 5 kartus. Nusikaltimus, už kuriuos šiuo metu atlieka bausmę, įvykdė bendrininkų grupėje. Du nusikaltimai įvykdyti būnant probacijos priežiūroje, esant laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimui, o paskutinis ikiteisminis tyrimas pradėtas praėjus mėnesiui po atliktos laisvės apribojimo bausmės pabaigos. Atsižvelgiant į nusikalstamų veikų visumą (vagystės, sukčiavimas, neteisėtas mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimas, disponavimas narkotinėmis medžiagomis), nusikaltimams būdingas finansinės naudos siekimo modelis. Nusikaltimai sunkėja. Su tuo susijusi ir gyvenimo stiliaus analizė – pastebimos gyvenimo stiliaus ypatumų sąsajos, susijos su nusikalstamumu (teistas 5 kartus, bausmės vykdymo metu įvykdė naują nusikalstamą veiką ir pan.). Be to, nors M. Š. socialiniai ryšiai ir palaikantys, tačiau vertinant tai, kad ši aplinkybė egzistavo ir jo nusikalstamų veikų vykdymo metu, teigiama, kad santykiai su artimaisiais laisvėje nebuvo pakankama sąlyga atgrasyti nuteistąjį nuo nusikalstamo elgesio apraiškų, be to, iš dalies, ryšių palaikymo ypatumai gali būti siejami su nusikalstamo elgesio raiška – nusikaltimą įsibraunant įvykdė kartu su pusbroliu, taip pat dėl neatsargumo sužalojo mažametį savo sūnų.
Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma ir tai, kad nuteistojo narkotinių medžiagų vartojimas gali būti tiesiogiai siejamas su jo nusikalstama veika – neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti. Vertinant nusikalstamo elgesio raiškos bei motyvacijos ypatumus, nustatytos nusikalstamo elgesio ir piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis sąsajos. Siekiant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos valdymo pozityvių prielaidų svarbiu aspektu išlieka narkotinių medžiagų vartojimo postvencija, atkryčio valdymo procesai, komunikacijos su narkotines medžiagas vartojančiais ar platinančiais asmenimis apribojimas.
Vertinant M. Š. emocinę gerovę nustatyta, kad iš dalies emocinės gerovės sritis, sietina su prastu asmens savi-veiksmingumu, pažemintu savęs vertinimu, tam tikras gyvenimiškas problemas sprendžiant netinkamomis įveikos strategijomis ar vartojant narkotines medžiagas gali būti siejama su nusikalstamo elgesio raiška.
Analizuojama nusikalstama patirtis leidžia teigti, jog M. Š. yra būdinga impulsyvi elgsena, ypač, jei jo veiksmai gali būti susiję su finansinės naudos aspektu – M. Š. vykdė impulsyvias veikas, vogė bei sukčiavo, disponavo narkotinėmis medžiagomis vedinas materialinės naudos siekių. Pakartotinės nusikalstamos veikos, sietinos su finansiniu atlygiu bei nauda, parodo, jog M. Š. stokojo gebėjimų atpažinti bei įsivertinti problemas, siekdamas savo tikslų pasirinko netinkamas bei nusikalstamas problemų sprendimo strategijas, buvo orientuotas į asmeninę naudą. Jau turėdamas negatyvią patirtį ir toliau paties apsisprendimu veikė nusikalstamai. Pasikartojančios nusikalstamos veikos rodo nuteistojo negebėjimą adekvačiai įsivertinti savo galimybių, suvokti savo poreikių bei juos tenkinti socialiai priimtinais visuomenėje būdais, sąmoningai įžvelgti probleminio elgesio priežastis, jas analizuoti, numatyti savo sprendimų pasekmes. Remiantis šiais duomenimis, nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu stebėsena, pasisakymų turiniu, teigiama, jog M. Š. nusikalstamumui mąstymo ir elgesio kriminogeninės srities įtaka buvo reikšminga bei viena labiausiai sietinų kriminogeninių poreikių, susijusių su jo nusikalstamo elgesio istorija. Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos valdymo proceso teigiamoms prielaidoms svarbiu kriterijumi išlieka intervencinių priemonių, orientuotų į problemų atpažinimą, jų sprendimą bei valdymą, taikymo galimybės, M. Š. vidinė motyvacija siekti asmeninių pokyčių, įgalinančių sėkmingai siekti resocializacijos tikslų.
Analizuojamas M. Š. nusikalstamas patyrimas, veikų motyvaciniai veiksniai, pobūdis bei nuoseklumas, suponuoja prielaidas apie pritarimą nusikalstamiems veiksmams, ypač jei tai gali būti finansiškai naudinga. Nors nuteistasis nepatyrė didelių sunkumų rasti bei išlaikyti darbą, buvo oficialiai dirbantis asmuo, visgi stokojo gebėjimų save suvaržyti, ir siekdamas finansinės naudos vykdė nusikaltimus pažeisdamas kitų asmenų teisę į turtą, nuosavybę, disponavo narkotinėmis medžiagomis, turėdamas tikslą jas realizuoti. Susidūręs su neigiamomis savo elgesio pasekmėmis, linkęs kritiškai vertinti savo praeities poelgius, tačiau kaip matyti, ankstesnės ir su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės nebuvo pakankama sąlyga atgrasyti jį nuo tolimesnių nusikalstamų veikų vykdymo. Apibendrinant nuostatų kriminogeninių poreikių srities ypatumus – galimos tam tikros jų sąsajos su įvykdytais nusikaltimais. Šiuo metu, siekiant pozityvaus resocializacijos procesų įgyvendinimo, aktualiu poreikiu išlieka pilietinių iniciatyvų palaikymo ir stiprinimo intervencinės kryptys, ugdant bei lavinant nuteistojo moralinių vertybių, socialinių kompetencijų komponentus.
Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistojo dinaminiams kriminogeniniams nusikalstamo elgesio rizikos veiksniams priskirti finansinio stabilumo trūkumas, lėšų paskirstymo įgūdžių stoka, nuolatinė veikla skatinanti nusikalstamumą, problemų atpažinimo ir jų sprendimo įgūdžių stoka, negebėjimas įsivertinti savo elgesio pasekmių, impulsyvumas, savęs vertinimo ypatumai, kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos, neigiamos nuostatos priežiūros bei visuomenės atžvilgiu, ką nuteistasis iš esmės pats gali ir turi koreguoti. Todėl nuteistajam rekomenduojamos tęstinės socialinės reabilitacijos prevencinės bei intervencinės priemonės, siekiant valdyti kriminogeninius poreikius.
Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, ypač tai, kad M. Š. nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė, bei į padarytų nusikaltimų sunkumą ir kiekį, nepakankamai aktyvų įsitraukimą į socialinės reabilitacijos prevencines bei intervencines priemones, be to, į tai, kad anksčiau M. Š. nepateisino teismo pasitikėjimo ir darė nusikalstamas veikas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu, taip pat kitas išvardytas aplinkybes, susijusias su lėšų tvarkymu, ryšiais, gyvenimo stiliumi, piktnaudžiavimu narkotinėmis medžiagomis, nuostatomis, mąstymu, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai dar nėra pasiekti, nuteistojo pavojingumas visuomenei nėra išnykęs, jo elgesio pokyčiai negali būti vertinami kaip reikšmingi, ilgalaikiai ir nuoseklūs, rodantys nuteistojo pasirengimą integruotis į visuomenę, todėl kol kas netikslinga jam taikyti lygtinį paleidimą.
Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog skundžiamas Komisijos Nutarimas, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam M. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Kaip jau minėta, šiuo atveju nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, o pažanga ją mažinant yra nepakankama išvadai, jog nuteistasis jau šiuo metu nekeldamas grėsmės visuomenei gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, net ir su intensyvia priežiūra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu,
nutaria:
nuteistojo M. Š. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. gegužės 30 d. nutarimo Nr. 58-136 ,,Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam M. Š.“ atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.