Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei L. Š., jos atstovui advokatui Anatolijui Šichovcovui (Anatolij Šichovcov),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. Š. patikslintą ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Turto bankas dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo nuginčijimo, juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, tretieji asmenys A. R., M. K.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė L. Š. patikslintą ieškinį (b. l. 74–77) palaikė visiškai, patvirtino jame išdėstytas aplinkybes, prašydama panaikinti Pakruojo rajono notarų biure 2023 m. rugsėjo 14 d. išduotą Palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) į 54/100 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovė priėmė palikimą po savo brolio B. K., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdama faktiškai jį valdyti. Paaiškino, kad gyvendama name, kurį prašo paveldėti, sudarė santuoką, po to, atsiskyrė nuo šeimos. Dabar dėl sveikatos norėtų persikelti į tą namą gyventi. Tame name slaugė mamą, rūpinosi sūnėnu. Namo dalis registruota jos brolio vardu. Brolis turėjo žmoną, bet kartu negyveno, su žmona nepalaikė ryšio. Brolio žmona irgi jau mirusi. Brolis gyveno vienas su sūnumi D. Jos mama A. K. taip pat gyveno tame name iki 2005 m. Pirmiausia mirė brolis B., po to, mama. Sūnėnas D. niekur nedirbo, valkatavo. Ji rūpinosi viskuo, darė name remontus. Po brolio mirties mokesčius mokėjo mama, bet ji motinai duodavo pinigų, kad sumokėtų mokesčius ir kitiems poreikiams. 2013 m. rudenį kilo gaisras ir D. atsidūrė gatvėje. Ji rūpinosi, kad būtų pakeistas stogas, įrengė du kambariukus. Jos ryšiai su tuo namu niekada nenutrūko, po brolio mirties ji laikė save to turto savininke. Po mamos mirties ten likusiam gyventi brolio sūnui visą laiką padėjo ji. Vėliau sužinojo, kad turtas perėjo valstybei. Nori susigrąžinti turtą. Kita namo dalis (mansarda) priklauso Pakruojo rajono savivaldybei. Mansarda nudegė, po gaisro ten negyvenama. Sutinka padengti atsakovės turėtas išlaidas, kurias ši patyrė priimdama palikimą. Bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės neprašys. Prie namo buvo vienas plytinis ūkinis pastatas, o kiti kaip medinės malkinės. Medinio pastato nebėra, bet jis neišregistruotas.

Liudytojas E. Š. parodė, kad ieškovė yra mama. B. K. yra jo dėdė, mirė (duomenys neskelbtini). Jis tuo metu gyveno Biržuose, kai grįžo 2010 m., apsigyveno tame name. Dar ten gyveno B. sūnus D. Kai mirė B. K., likusiu nekilnojamuoju turtu ir viskuo rūpinosi jo mama. Po dėdės B. K. mirties name liko gyventi „baba“ ir D. Jais rūpinosi jo motina. Po gaisro motinos pinigais ir jo darbu atstatė namą, įvedė vandentiekį, kanalizaciją.

Liudytojas J. V. parodė, kad ieškovę pažįsta nuo 1983 m., pažinojo ir jos brolį B., kuris gyveno tame name. Po B. mirties name gyveno ieškovės mama ir B. sūnus D. Po B. mirties viskuo rūpinosi ieškovė. Jis gyveno netoli ir bendravo su ieškove, todėl apie tai žino. D. nedirbo, buvo išlaikomas ieškovės. Po gaisro ieškovė su sūnumi atstatė namą.

Liudytojas S. Š. parodė, kad ieškovę pažįsta nuo 1983 m., kai atsikraustė gyventi į (duomenys neskelbtini). B. K. ir jo sūnų D. pažinojo, buvo kaimynai. Po B. mirties visu likusiu turtu rūpinosi ieškovė, nes D. buvo neįgalus. Yra dar mūrinis pastatas ir medinis, kuris sudegė.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai.

Ieškovės paaiškinimais, liudytojų parodymais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais (b. l. 3–9, 14–36, 54–57, 78–86) nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieškovės L. Š. brolis B. K., a. k. (duomenys neskelbtini), kurio paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Po B. K. mirties liko jo vardu registruotas nekilnojamasis turtas: 54/100 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) mirė B. K. sutuoktinė I. K., a. k. (duomenys neskelbtini), kurios paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) mirė B. K. motina A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), kurios paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). 2013 m. spalio 18 d. gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kilo gaisras, kurio metu sudegė visas stogas, medinės konstrukcijos, laiptinė į antrą aukštą (ta dalis priklausė Pakruojo rajono savivaldybei). Nukentėjo ir B. K. priklausanti namo dalis, esanti pirmame namo aukšte, nes namas liko be stogo, buvo sulietos lubos, sienos, visi daiktai buvę namuose. Ieškovės lėšomis gyvenamasis namas buvo atstatytas: pakeistas visas stogas, pakeisti visi namo langai, įrengtas vidus, į namą įvesti vandens tiekimo ir nuotekų tinklai. (Duomenys neskelbtini) mirė B. K. sūnus D. K., a. k. (duomenys neskelbtini), kurio paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). 2023 m. kovo 20 d. valstybės įmonė Turto bankas gavo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato raštą, kuriame nurodoma, kad 2023 m. sausio 19 d. padegtas ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurio ½ priklauso B. K. bei ½ – Pakruojo rajono savivaldybei, ir informuojama, kad B. K. mirė (duomenys neskelbtini), artimieji paveldėjimo dokumentų dėl mirusiajam priklausančio ½ pastato nėra susitvarkę. Pakruojo rajono 2-ojo notaro biuro notarė Giedrė Jokubėnienė 2023 m. rugsėjo 14 d. išdavė Palikimo perėmimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo patvirtino, kad valstybei paveldėjimo teise pereina turtas, kurio savininkas yra palikėjas B. K., t. y. 54/100 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

Palikėjo B. K. mirties metu, tai yra, palikimo atsiradimo metu palikimo priėmimo klausimus reglamentavo 1964 m. liepos 7 d. įstatymu patvirtintas Civilinis kodeksas (toliau – 1964 m. CK). 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalyje, taikytinoje nagrinėjamoje byloje susiklosčiusiems teisiniams santykiams, buvo nustatyti du palikimo priėmimo būdai: įpėdinis faktiškai pradeda valdyti turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įpėdiniui atlikus faktinius palikimo priėmimo veiksmus, kyla teisinė pasekmė – jam atsiranda nuosavybės teisė į palikimą (1964 m. CK 587 straipsnio 5 dalis), jis įgyja teisę įforminti nuosavybę įstatymų nustatyta tvarka ir ginti ją nuo pažeidimų teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007).

Byloje nustatyta, kad B. K. paliktą turtą (nekilnojamojo turto dalį, esančią (duomenys neskelbtini)) ieškovė L. Š. faktiškai pradėjo valdyti iš karto po palikėjo mirties, nes ieškovė po brolio mirties rūpinosi palikėjo turtu kaip savu, tvarkė, prižiūrėjo, darė remontus, duodavo motinai A. K. pinigų sumokėti mokesčiams. Šios aplinkybės pagrindžia palikimo savalaikį priėmimą ir rūpinimąsi juo kaip savo turtu įstatymų nustatytu terminu. Ieškovė, būdama B. K. sesuo, priskirtina trečios eilės įstatyminiams įpėdiniams (1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalies 3 punktas). B. K. sesuo A. R. ir brolis M. K., kurie byloje įtraukti trečiaisiais asmenimis, taip pat buvo trečios eilės įpėdiniai, tačiau jie po brolio mirties palikimo nepriėmė. Byloje nustatyta, kad po B. K. mirties niekas iš įstatyminių paveldėtojų per įstatymo nustatytą šešių mėnesių terminą į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, nesant kitų galimų įpėdinių prieštaravimų, spręstina, jog ieškinio reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, tenkintinas. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo tikslais.

Dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.8 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Bylos duomenimis nustatyta, jog Pakruojo rajono 2-ojo notaro biuro notarė Giedrė Jokubėnienė 2023 m. rugsėjo 14 d. išdavė Palikimo perėmimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo patvirtino, kad B. K. turtas paveldėjimo teise pereina valstybei. Ieškovė apie tai, kad palikimą, atsiradusį po brolio mirties, perėmė valstybė, atsitiktinai sužinojo nuėjusi į (duomenys neskelbtini) seniūniją tvarkytis kompensacijos už kietą kurą, o po to į notarų biurą. Pradinis ieškinys teismui pateiktas 2024 m. birželio 7 d., todėl yra pagrindas pripažinti, kad terminas ieškiniui reikšti nepasibaigęs (nepraleistas), teismas ieškinį priėmė ir civilinę bylą nagrinėja.

Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.2 straipsnio 3 dalis). CK 5.62 straipsnio 1 dalis nustato, kad paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu: 1) turtas testamentu paliktas valstybei; 2) palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą; 3) nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo; 4) iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Ši įstatymo norma yra imperatyvaus pobūdžio, nes joje nustatytas baigtinis sąrašas atvejų, kai paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad valstybė yra specifinė paveldėjimo teisinių santykių dalyvė; valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimą pareiškimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas. Ji privalo imtis veiksmų įstatymo pagrindu įvykusiam palikimo perėjimo valstybei juridiniam faktui įforminti. Palikimo perėjimą valstybei patvirtinantis paveldėjimo teisės liudijimas išduodamas valstybei atstovaujančiai institucijai pareiškimo, paduodamo palikimo atsiradimo vietos notarui, pagrindu (CK 5.66 straipsnis). Įstatyme nenustatytas terminas, per kurį valstybei atstovaujanti institucija privalo kreiptis dėl palikimo perėjimo valstybei fakto įforminimo, išduodant jai paveldėjimo teisės liudijimą. Tuo atveju, kai įpėdinių nėra, valstybei atstovaujanti institucija gali kreiptis dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, nelaukdama, kol sueis aštuoniolika mėnesių nuo palikėjo mirties. O kai nežinoma, ar yra įpėdinių, valstybei atstovaujanti institucija ir notaras turi imtis priemonių, kad per protingą terminą tai išsiaiškintų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

Byloje nustatyta, kad Pakruojo rajono 2-ojo notaro biuro notarė Giedrė Jokubėnienė 2023 m. rugsėjo 14 d. išdavė Palikimo perėmimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo patvirtino, kad B. K. turtas paveldėjimo teise pereina valstybei. Šį dokumentą ieškovė prašo pripažinti negaliojančiu.

Atsižvelgiant į tai, kad po B. K. mirties ieškovė palikimą priėmė faktiškai pradėjusi valdyti turtą, valstybė negalėjo perimti B. K. turto, todėl ieškovės reikalavimas panaikinti palikimo perėjimo valstybei liudijimą yra pagrįstas ir tenkintinas, kadangi šiuo atveju nebelieka CK 5.62 straipsnyje numatytų faktinių aplinkybių ir teisinių pagrindų palikimui pereiti valstybės nuosavybėn. Taigi, valstybė negalėjo įgyti įpėdinio statuso, todėl ir paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių pagrindu buvo išduotas ginčijamas palikimo perėjimo valstybei liudijimas, nesusiklostė. Pagrindo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą nebuvimas pats savaime patvirtina jo neteisėtumą, todėl yra teisinis pagrindas pripažinti palikimo perėjimo valstybei liudijimą negaliojančiu (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).

Įvertinus aptartą teisinį reguliavimą ir nustatytas faktines aplinkybes, Pakruojo rajono 2-ojo notaro biuro notarės Giedrės Jokubėnienės 2023 m. rugsėjo 14 d. išduotas Palikimo perėmimo valstybei liudijimas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), laikytinas prieštaraujančiu imperatyviai CK 5.62 straipsnio 1 dalies nuostatai, todėl pripažintinas negaliojančiu ab initio CK 1.80 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu.

Ieškinio patenkinimas sukels ieškovei teisines pasekmes – asmuo turės teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą. Byloje yra sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnyje, nes ieškovė įrodė, kad kitokia tvarka negali gauti dokumentų, patvirtinančių prašomus nustatyti faktus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad ieškovė šioje byloje sumokėjo 209,38 Eur žyminio mokesčio (b. l. 10, 42, 43) bei jai buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidų suma – 354,42 Eur (b. l. 99). Ieškovė neprašo turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisti iš atsakovės. Atsakovė prašo ieškinį tenkinus, nepriteisti iš valstybės ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų.

CPK 93 straipsnio 4 dalis numato, jog teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta valstybės pareiga priimti palikimą (palikimas pereina valstybei), jeigu kiti įpėdiniai per įstatyme nustatytą terminą savo teise į palikimą įstatyme nustatyta tvarka nepasinaudoja. Teismas pažymi, kad nagrinėjama byla buvo inicijuota ne dėl atsakovės kaltų ar neatsargių veiksmų, todėl atsakovė nelaikytina atsakinga už bylinėjimosi išlaidų atsiradimą ir minėtos bylos inicijavimą.

Atsižvelgiant į tai, kad valstybė negali atsisakyti priimti palikimo, atsakovė nelaikytina atsakinga už bylinėjimosi išlaidų atsiradimą, todėl bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–268, 270 straipsniais, 444 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovė L. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), šešių mėnesių laikotarpyje po brolio B. K., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Pripažinti negaliojančiu Pakruojo rajono 2-ojo notaro biuro notarės Giedrės Jokubėnienės 2023 m. rugsėjo 14 d. išduotą Palikimo perėmimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.