- Teismas
- Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-02-26
- Bylos Nr.
- A2.-2-999/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-42-3-00115-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Nutraukti bylą.
- Teisėjas
- Daina Dyburienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- I. A.
- Nukentėjusysis
- R. J.
- Institucija
- Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato Veiklos skyrius
- Advokatai
- Milda Laurinavičė
- Kategorijos
- 19.10Statutinių valstybės tarnautojų, karo policijos ar žvalgybos pareigūnų teisėtų nurodymų ar reikalavimų nevykdymas (ANK 506 str.)
- 21.9.9Pirmosios instancijos teismo sprendimai (ANK 635 str.)
- 21.9.10Nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje (ANK 636 str.)
- 3.1.1Vaiko teisių pažeidimas (ANK 72 str.)
- 3.1.2Tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams (ANK 73 str.)
dalyvaujant Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiajam tyrėjui A. B.,
administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui I. A., jos atstovei advokato padėjėjai Mildai Laurinavičei,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje
I. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 73 straipsnio 1 dalį, ir
A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2020 m. rugsėjo 3 d. I. A. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl to, kad I. A. nepilnametis sūnus A. A., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) klasės mokinys, nuo 2019 spalio mėn., tikslesnės dienos nenustatytos iki 2020 m. vasario 12 d., mokykloje tyčiojosi, šaipėsi, priekabiavo prie taip pat (duomenys neskelbtini) klasės mokinio R. J., gim. (duomenys neskelbtini), dėl plaukų spalvos. I. A., sistemingai būdama mokyklos informuota apie nepilnamečio sūnaus netinkamą elgesį mokykloje kitų mokinių atžvilgiu, nebendradarbiavo su sūnaus ugdymo įstaiga (neatsiliepdavo į klasės auklėtojos, socialinės pedagogės telefoninius skambučius, neperskambindavo, neatsakydavo į žinutes), ko pasėkoje, 2020 m. vasario 12 d. dėl patyčių įvyko smurtinis įvykis, t. y. R. J. neapsikentęs patyčių 2020 m. vasario 12 d. sumušė A. A.. I. A. turėjo galimybę realizuoti savo teises ir pareigas, nes buvo sistemingai informuojama apie tai, kad sūnus, pradėjęs lankyti mokyklą nuo 2019 m. rugsėjo 3 d, mokykloje elgiasi netinkamai - pravardžiuoja vaikus, stumdosi, spjaudosi, o 2020 m. sausio mėn., atsinešęs į mokyklą virvę, kalbėjo, kad iškars visas mergaites. I. A., nesiėmė priemonių sūnaus ugdymui, nedarė įtakos sūnui, kad pastarasis laikytųsi visuotinai pripažintų elgesio normų, kad tinkamai vykdytų savo pareigas, t. y. gerbti vaikus, nepažeisti jų teisių ir laisvių, laikytis elgesio normų, švietimo, kitose įstaigose, viešosiose vietose. I. A. tokiais savo veiksmais nesiėmusi priemonių atlikti savo pareigą - mokyti vaiką nesmurtinio elgesio plėtojant tarpasmeninius santykius, suteikti jam informaciją, kaip apsisaugoti nuo bet kokio smurto ar kitų jo teisių pažeidimų, pažeidė Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 3 punktą, 5 punktą, 31 straipsnio 2 dalį, 3 dalies 1 punktą, 3 punktą, 9 dalį ir padarė nusižengimą, numatytą ANK 73 straipsnio 1 dalyje.
2020 m. rugsėjo 3 d. A. A. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl to, kad A. A. nepilnametis sūnus A. A., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) klasės mokinys, nuo 2019 spalio mėn., tikslesnės dienos nenustatytos iki 2020 m. vasario 12 d., mokykloje tyčiojosi, šaipėsi, priekabiavo prie taip pat (duomenys neskelbtini) klasės mokinio R. J., gim. (duomenys neskelbtini) dėl plaukų spalvos. Mokykla sistemingai informavo apie nepilnamečio sūnaus netinkamą elgesį mokykloje kitų mokinių atžvilgiu. A. A. nebendradarbiavo su sūnaus ugdymo įstaiga (nepilnamečio mama neatsiliepdavo į klasės auklėtojos, socialinės pedagogės telefoninius skambučius, neperskambindavo, neatsakydavo į žinutes), ko pasėkoje, 2020 m. vasario 12 d. dėl patyčių įvyko smurtinis įvykis, t. y. R. J. neapsikentęs patyčių 2020 m. vasario 12 d. sumušė A. A.. A. A. rodydamas viešą nepagarbą ir klausimų susijusių su nepilnamečio sūnaus auklėjimu, į (duomenys neskelbtini) Vaiko gerovės posėdį 2020 m. vasario 28 d., atvyko neblaivus (nustatytas 1,44 promilių neblaivumas). A. A. turėjo galimybę realizuoti savo teises ir pareigas, nes buvo sistemingai informuojamas apie tai, kad sūnus pradėjęs lankyti mokyklą nuo 2019 m. rugsėjo 3 d, mokykloje elgiasi netinkamai - pravardžiuoja vaikus, stumdosi, spjaudosi, o 2020 m. sausio mėn., atsinešęs į mokyklą virvę, kalbėjo, kad iškars visas mergaites. A. A. nesiėmė priemonių sūnaus ugdymui, nedarė įtakos sūnui, kad pastarasis laikytųsi visuotinai pripažintų elgesio normų, kad tinkamai vykdytų savo pareigas, t. y. gerbti vaikus, nepažeisti jų teisių ir laisvių, laikytis elgesio normų, švietimo, kitose įstaigose, viešosiose vietose. A. A. tokiais savo veiksmais nesiėmęs priemonių atlikti savo pareigą - mokyti vaiką nesmurtinio elgesio plėtojant tarpasmeninius santykius, suteikti jam informaciją, kaip apsisaugoti nuo bet kokio smurto ar kitų jo teisių pažeidimų, pažeidė Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 3 punktą, 5 punktą, 31 straipsnio 2 dalį, 3 dalies 1 punktą, 3 punktą, 3 punktą, 9 dalį ir padarė nusižengimą, numatytą ANK 73 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2020 m. rugsėjo 29 d. nutarimu administracinio nusižengimo bylos Nr. A2.-428-999/2020 (teisminio proceso Nr. 4-42-00115-2020-4, ROIK Nr. 20122073685) ir administracinio nusižengimo byla Nr. A2.-429-999/2020 (teisminio proceso Nr. 4-42-3-00116-2020-5, ROIK Nr. 20122075102) sujungtos į vieną bylą, paliekant bylos Nr. A2.-428-999/2020.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo I. A. teismo posėdyje su pažeidimu nesutiko. Nurodė, jog sūnus A. A. pradėjo lankyti (duomenys neskelbtini) nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. Iki įvykusio įvykio, t. y. 2020 m. vasario 12 d., ji nebuvo informuota auklėtojos, socialinės pedagogės, direktorės apie sūnaus elgesį ir tik po įvykio sužinojo apie sūnaus elgesį. Iki 2020 m. vasario 12 d. vyko du tėvų susirinkimai ir ji juose dalyvavo. Ji iš karto reaguodavo į pastabas, kiekvieną dieną sekdavo vaiko dienyną. Dienyne buvo vienintelė auklėtojos pastaba dėl virvutės, kad sūnus antrą dieną atsineša į mokyklą virvutę. Ji tuoj pat reagavo į sūnaus tokį poelgį. Socialinė pedagogė jos į mokyklą nei karto nekvietė dėl sūnaus elgesio, su ja neturėjo jokio kontakto dėl sūnaus elgesio. Tik po įvykio pamatė socialinę pedagogę. Pagal teismui pateiktą telefono išklotinę visi auklėtojos skambučiai matosi ir jeigu ji negalėdavo atsiliepti, tai iš karto auklėtojai perskambindavo. Iš žinučių išklotinių nesimato, kad jos sūnus tyčiojosi ar spjaudėsi. Jai buvo tai naujiena. Sūnus atėjo iš mažos klasės, kurioje buvo du mokiniai, todėl jam buvo sunku didelėje mokykloje. Auklėtoja kaip naujokui nesistengė padėti, visus kabinetus sūnus pats turėjo susirasti per visus aukštus. Jis pavėluodavo į pamokas, nes nesuprasdavo į kurį kabinetą eiti, kol nesusidraugavo su savo klasioku, kuris jam padėjo. Sūnui didžiausia problema buvo mokyklos pakeitimas, jam prasidėjo stresas, buvo sunkoka adaptacija. Ji sūnui padėjo. A. A. tėtis būdavo darbe, todėl jis į susirinkimus neidavo, nes susirinkimai vykdavo darbo metu, iš darbo išsiprašyti nebūdavo galimybės. Ji jaučiasi pilnai įvykdžiusi visas savo pareigas, kadangi yra nedirbanti, turi 40 procentų darbingumą, sėdi namuose ir užtenka laiko skirti sūnui. Sūnus nepripažįsta, kad spjaudosi, stumdosi. Visus raštus apie sūnaus elgesį pamatė tik tada, kai prasidėjo teismai. Sūnus kategoriškai nesutinka apie mokyklos teikiamą jo elgesį ir šiai dienai. Ji netiki, kad sūnus galėjo taip daryti. Jeigu sūnus būtų taip daręs, tai auklėtoja, socialinė pedagogė būtų ją kvietusios. Nebuvo informuota apie tokias pastabas, kurios yra minimos. Po 2020 m. vasario 12 d. įvykio sūnus mažai lankė mokyklą, nes prasidėjo nuotolinis ugdymas, todėl negali įvardinti dėl sūnaus elgesio pasikeitimo per tokį trumpą laiką. Sūnus mokosi gerai. Kai gavo iš auklėtojos pastabą, kad sūnus į mokyklą atsinešė virvutę, tai iš karto sureagavo. Sūnus sakė, kad su mergaitėmis buvo problemų, nes jos gnaibosi ir savo apsaugai į mokyklą nešėsi virvutę. Sūnus negerai pasielgė, tačiau ji iš karto sureagavo, kalbėjo dėl to su A. ir daugiau tas nepasikartojo. Lankėsi kartu su sūnumi pas psichologą. Pati sūnų vežė pas psichologę į Šilalę, kuri ir jai pasiūlė lankyti kartu užsiėmimus. Po 2020 m. vasario 12 d. pradėjo sūnų vežti pas psichologę, nes pastarasis pradėjo griaužti pirštus, buvo nervingas, nenorėjo eiti į mokyklą. Prasidėjo karantinas ir iš karto psichologė dar sūnaus nepriėmė, o viskas per tą laikotarpį gilėjo, buvo uždelsta. Su vyru gyvena santuokoje, vyras dirba. Sūnus yra daugiau jos vaikas, jis daugiausiai su ja bendrauja, kalba apie problemas mokykloje. Vyrui A. A. pranešdavo apie sūnų. Mokykloje vyko Vaiko gerovės posėdis ir vyras į jį nuėjo neblaivus. Ji nesuprato, kad vyras yra neblaivus, nes vyras teigė, kad yra blaivus. Vyras turi sunkių ligų. Tėvų susirinkimo metu auklėtoja nei karto neužsiminė, kad yra nesutarimai tarp sūnaus ir R. J. Šiai dienai sūnui A. yra teikiama psichologo pagalba. Sūnus A. R. J. įvardijo kaip lyderį, nes jis užkabinėdavo, pakišdavo koją jos sūnui. R. A. liepdavo užleisti vietą ant suoliuko atsisėsti. Sūnus buvo naujokas, draugų neturėjo, klasėje buvo tik du berniukai, o R. J. lanko kitą klasę, pastarasis buvo pritapęs mokykloje ir turėjo savo draugus. R. draugų buvo grupelė ir užkabinėdavo jos sūnų. R. yra stambesnis, o A. – mažesnis. A. buvo nusisukęs ir su draugu žaidė aikštelėje, tada jį užpuolė iš nugaros. Tai matyti vaizdo įraše. Sūnus mokykloje buvo užgauliojamas dėl rūbų, vadino bomžu, kad neįperka rūbų, batų. Dabar sūnaus poelgis pasikeitė, bando pritapti prie visų, keičia rūbus, kad nesityčiotų dėl jo išvaizdos. Ji sūnaus dienyną žiūri. Iki 2020 m. vasario 12 d. įvykio pastabų nebuvo, pastabos prasidėjo, prasidėjus teisminiam procesui. Auklėtoja parašė, kad sūnus atėjo be švarko ir vaikas iš karto pradėjo jį nešioti. Ji reagavo į pastabas, nes jos nebesikartojo. Į tėvų susirinkimus vaikščiojo, su klasės auklėtoja bendravo. Teigia, kad jeigu iš mokyklos būtų pranešta nuo pat mokslo metų pradžios apie visas problemas, gal būtų jas lengviau spręsti, tačiau nepranešė, todėl kaip galėjo sūnų išauklėti, to nežinodama. Kiekvieną dieną su sūnumi kalbasi, vyksta pamokų ruoša, kalbama kaip sūnus turi elgtis su mergaitėmis.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. A. teismo posėdyje nedalyvavo. Apie posėdį jam pranešta tinkamai, jį atstovauja advokato padėjėja Milda Laurinavičė. Prašė nagrinėti bylą nagrinėti administracinėn atsakomybė traukiamam asmeniui A. A. nedalyvaujant. Kadangi apie posėdį pranešta tinkamai, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta, yra tinkamai atstovaujamas, proceso dalyviai neprieštaravo dėl bylos nagrinėjimo nedalyvaujant A. A., todėl byla išnagrinėtina nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. A..
Pateiktame teismui A. A. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad apie sūnaus A. A. sumušimą 2020 m. vasario 12 d. sužinojo grįžęs iš darbo. Sūnus pasirodė nusiverkęs, nusiminęs. Mėgino kalbėtis, aiškintis, bet sūnus yra daugiau mamos vaikas ir pastarajai yra atviresnis, todėl apie sūnų daugiau sužino iš žmonos. Tėvų susirinkimų nelanko, nes nėra galimybių išeiti iš darbo, tačiau sūnaus dienyną patikrina, paklausia, kaip sekasi mokslai. Apie sūnaus blogą elgesį, kad pravardžiuojasi ar kitaip negerai elgiasi, iš gimnazijos direktorės, socialinės pedagogės ar klasės auklėtojos negavo nei skambučių, nei žinučių. Žmona perskaitė iš klasės auklėtojos gautą žinutę į žmonos telefoną apie virvutės atsinešimą į mokyklą. Virvute buvo bauginamos klasės mergaitės, tačiau neįvardinta kiek jų, ar parašė prašymus – paaiškinimus, kaip mergaitės nukentėjo. Jie su žmona nedelsdami pasikalbėjo su sūnumi ir pareikalavo daugiau taip nesielgti. Apie tai, kad sūnus pravardžiuoja R. J. „ryžu“ sužinojo tik iš žmonos, kai pastaroji 2020 m. vasario 13 d. lankėsi pas socialinę pedagogę. Prieš tai jokių kaltinimų iš gimnazijos negavo. Priešingai, sūnus teigia, kad sūnus yra R. J. ir jo draugų grupės nuolat užgauliojamas, pravardžiuojamas dėl rūbų, socialinės padėties. Sūnus patyrė fizinį smurtą gimnazijos patalpose, nuo pat mokslo metų pradžios buvo grįžęs su smaugimo žymėmis ant kaklo, buvo prašomas „susimokėti“. Pasitarę su žmona nusprendė, kad tai gal tik laikina, susiras draugų, taip ir guodė sūnų. Pasitikėjo gimnazijos direktore, auklėtoja, socialine pedagoge, manė problemas bendromis pastangomis išspręs. Patys rašyti ar kreiptis dėl patirto smurto ir sumušimo negalėjo, nes sūnus buvo naujokas ir tų vaikų nei vardų, nei pavardžių nežinojo ir sumušamas buvo tokiose vietose, kur niekas nematė. Tikriausiai padarė blogai, nes viskas ėjo tik blogyn. Po to, kai R. J. sumušė sūnų, matė, kad sūnui reikalingas ir fizinis, ir psichologinis gydymas. Lankėsi ir pas gydytojus, ir pas psichologus. Sūnus į gimnaziją ėjo nenoriai, nesisekė susikaupti moksle, matė, kad bijo smurto ir patyčių. Nurodo, kad ne tik sūnus, bet ir jis su žmona patyrė pažeminimą, kada buvo pakviesti į posėdį mokykloje. Susirinko mokytojai, kurie net nemoko jo sūnaus, jautė didelį puolimą iš visų, pasijuto kaip „žemesnės klasės“, asocialūs asmenys. Tačiau skaudžiausia, kad nė vienas mokytojas nepasakė nė vieno gero žodžio sūnaus atžvilgiu. Norėjo su R. J. tėvais rasti, nors stengtis rasti, problemos sprendimo būdą. Pasijuto kalti, tarsi jų sūnus būtų smurtavęs prieš R. J.. Todėl ėmėsi teisinių veiksmų, nebeturėdami vilties apsiginti patys. Gal jis nėra „superinis tėtis“, bet dirba, stengiasi pabaigti įrengtą pastatytą namą, kad sūnus jaustųsi gerai, aprengti brangiais, naujais rūbais, nes taip, kaip kiti pasiturintys tėvai, ne visada gali tai padaryti. Tačiau stengiasi, kad sūnus eitų tvarkingais ir švariais rūbais. Jam gaila žmonos, nes pastarajai tenka didelis psichologinis spaudimas. Žmona mėgino dirbti būdama 2 grupės invalide, kad pagerintų šeimos finansinę padėtį, bet sveikata neleido. Šilalės policijos paskirtos nuobaudos, dažnas policijos ekipažų lankymasis kieme, vaiko teisių darbuotojų dažnas vaikščiojimas po namus, savigarbos jų šeimai neprideda. Nesutinka su jam surašytu administracinio nusižengimo protokolu ir prašo jo atžvilgiu administracinę teiseną nutraukti (t. 2, b. l. 82-83).
Nukentėjusiojo R. J. įstatyminė atstovė J. J. parodė, jog sūnus R. J. mokosi (duomenys neskelbtini) nuo pirmos klasės. Jis gerai mokosi, lanko būrelius ir nebuvo jokių nusiskundimų, į mokyklą ėjo noriai. Nuo 2019 m. spalio mėnesio, kai atėjo į penktą klasę, sugrįžęs sūnus pradėjo kalbėti, kad iš jo tyčiojasi dėl plaukų spalvos A. A., buvo ir kitų berniukų – didesnių, kurie taip pat tyčiojosi. Paskambino auklėtojai, kuri imdavosi priemonių ir tie vaikai sūnaus atsiprašydavo. R. nenorėjo, kad apie tai pasakytų direktorei, todėl ji ir nesakė, kad iš jos vaiko tyčiojasi dėl plaukų spalvos. Apie tai žinojo tik auklėtoja. 2019 m. gruodžio mėnesį R. sakė, kad nebenori eiti į mokyklą, nes iš jo tyčiojasi. Paskui prasidėjo žiemos atostogos. 2020 m. vasario 12 d. įvyko tas įvykis ir tada ji nebetylėjo dėl patyčių. Parašė mokyklai raštą, kad apgintų vaiką. Ne tik A. A., bet ir kiti didesni mokiniai iš R. tyčiojosi. Sūnus jai taip pasakojo. Visus tėvų susirinkimus lanko. Sūnus R. lankosi pas psichologą ir jam tai labai padeda. R. kalbėjo, kad A. ateina gražiai apsirengęs, tvarkingais batais. R. sudavė A. A.. Susitaikė su I. A. teisme, civilinėje byloje, tačiau ryšių nepalaiko, nebendrauja su ja. Sūnus sumušė A. A. neištvėręs patyčių. Psichologas sako, kad su R. yra viskas gerai. Ištisai su sūnumi lankosi pas psichologą, kad sūnus nepatirtų streso dėl patyčių mokykloje. Nutarė susitaikyti su I. A., kad viskas greičiau baigtųsi. Nesikreipė raštu į mokyklą iki 200 m. vasario 12 dienos dėl sūnaus patyčių.
Nukentėjusysis R. J., apklaustas Institucijos atstovės, dalyvaujant psichologei, paaiškino, jog jam yra (duomenys neskelbtini) metų, mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje. Kai jis mokėsi pradinėje mokykloje viskas buvo gerai ir jokių patyčių nebuvo, bet kai perėjo į (duomenys neskelbtini) klasę, prasidėjo patyčios. Vyresni vaikai jam einant koridoriumi iš jo tyčiodavosi tokiais žodžiais kaip „ryžas“, „pyderas“, „daunas“, taip pat tyčiodavosi ir A. A. sakydamas „ryžas“. Kai iš jo tyčiodavosi, jis visada grįžęs pasakydavo mamai ar tėčiui, o mokykloje kreipdavosi į klasės auklėtoją, socialinę pedagogę. Vieną dieną jis su savo klasiokais nuėjo į mokyklos krepšinio aikštelę žaisti. Po kokių penkių minučių atėjo A. A. su savo klasiokais ir trukdė jiems žaisti kvadratą, bet vėliau žodžiu sutarė, kad priims jų klasę žaisti kartu. Tuomet pasiskirstė komandomis ir žaidė, jų klasė prieš A. A. klasę. Kiek pamena ir tą dieną atėjęs A. A. į krepšinio aikštelę, kaip ir anksčiau vėl tyčiojosi iš jo sakydamas „ryžas“, „pyderas“ ir visa tai girdėjo jo klasės draugai. Anksčiau, kai iš jo tyčiodavosi, jis nieko nedarydavo, tik pasakydavo mamai ir mokytojoms, bet šį kartą jis jau nebeištvėrė patyčių ir neiškentęs trenkė ranka A. A. į petį ir spyrė jam į koją, sakydamas, kad baigtų tyčiotis. Po to, kai jis trenkė A. A., pastarasis pradėjo juoktis, šypsotis ir atsistojęs nuėjo. Tuomet nuskambėjus mokyklos skambučiui, jis su klasiokais bėgo į mokyklą, kai mokykloje šalia klasės pamatė A. A. ir dar kartą trenkė pastarajam į veidą. Po šio įvykio, kai mama po pamokų atvyko jo pasiimti, jis iš karto mamai viską papasakojo, kad A. A. po žiemos atostogų sausio, vasario mėnesiais tyčiojosi iš jo ir kad nebeiškentęs patyčių, jis trenkė A. A.. A. A. ir jo muštynės, kiek pamena, įvyko vasario mėnesį. Po šio įvykio mama jį mokė, kad muštis negalima, o iškilus problemoms patarė kreiptis į mamą, tėtį, mokyklos mokytojas ar į mokyklos socialinę pedagogę. Jis suprato, kad blogai pasielgė trenkdamas A. A., juk galėjo tuomet jau kreiptis pagalbos į mamą ar socialinę pedagogę. Po šių įvykių nei jo tėvai nebendravo su A. A. tėvais, nei jis su A. A. nekalbėjo ir iki šiol nebendrauja. Jis supranta, kad tuomet pasielgė negerai. Dabar, kai jam iškyla problemos, jis visada kreipiasi į mamą ar tėtį, o jie visada padeda išspręsti jo problemas. Kiek pamena, po šito įvykio, kai trenkė A. A., pastarasis nenustojo tyčiotis iš jo ir toliau tyčiodavosi sakydamas „ką tu ryžas gaidy“ (t. 3, b. l. 85-87).
Liudytoja G. P. parodė, jog dirba (duomenys neskelbtini) ir yra R. J. klasės auklėtoja. R. J. kreipėsi į ją dėl pravardžiavimo. Berniukas labai išgyveno dėl to dalyko. Kalbėdavo su vaikais ir su konkrečiais mokiniais buvo kalbama dėl tų patyčių. R. J. sakydavo, kad iš jo tyčiojasi dėl plaukų spalvos. Jis įvardindavo konkrečius asmenis, yra buvę, kad įvardindavo ir A. A. dėl patyčių. R. nurodydavo ir kitus vaikus iš kitų klasių. R. sakydavo, kad jis privalo ją informuoti, nes mokykloje patyčios yra netoleruotinos, niekas neturi teisės su juo taip elgtis. Kiekvieną dieną mokykloje nedirba, todėl R. siūlė kreiptis į socialinę pedagogę. Apie 2020 m. vasario 12 d. įvykį ją informavo socialinė pedagogė. Kiekvieną vaiką slegia patyčios, o paaugliui tai yra ypatingai skaudu. Kalba, judesiais išprovokavo R. J. smurtui. Negali atsakyti, ar A. A. daugiau negu kiti vaikai tyčiojosi iš R. Palaiko ryšį su R. mama. R. tėvai yra rūpestingi. Su A. A. mama nebendravo, tik per Vaiko gerovės posėdį matė A. tėtį.
Liudytoja L. I. B. parodė, jog dirba (duomenys neskelbtini) socialine pedagoge ir mokytoja. Nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. A. A. pradėjo mokytis gimnazijoje. Jis atėjo iš (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos. Pirmosiomis rugsėjo dienomis ar antrą savaitę į ją kreipėsi A. auklėtoja dėl A. A. elgesio, kad yra nesutarimai su klasės draugais, nes mergaites pastumdavo, kuprines mesdavo į šiukšlinę. A. A. ankstesnėje mokykloje buvo susiformavęs ydingas elgesys ir jis sėkmingai jį norėjo taikyti jų gimnazijoje. Teko ne kartą kalbėti su auklėtoja, A. ir klasės mokiniais, kurie patyrė žodinį ar fizinį neigiamą kontaktą. Kalbant su A., jis sakydavo, kad nepasikartos, tačiau jis savo žodžio nesilaikydavo ir per kitą pertrauką vėl tas pasikartodavo. Būdavo keiksmažodžiai nukreipti į klasės draugus, juos tampydavo už rūbų, atiminėdavo kuprines, erzindavo, provokuodavo, iš kabineto mergaičių neišleisdavo ir tai klasės draugams nepatiko, nes jie kreipdavosi į ją. Kalbėdavo su vaikų klasės auklėtoja dėl tokio A. elgesio, į tėvus iš karto nesikreipdavo. Skambindavo A. mamai, tačiau nepavykdavo susisiekti. Po 2020 m. vasario 12 d. įvykio kalbėjo su I. A. telefonu. Vaiko gerovės komisijos posėdyje pirmą kartą pamatė A. tėtį, kuris buvo neblaivus. Yra sudaroma individualaus darbo su mokiniu kortelė dėl mokinių, kuriais periodiškai yra nusiskundimai. Atskirai tėvai nėra informuojami. Kortelė yra vedama, kai auklėtojai kreipiasi, nes jiems vieniems yra sudėtinga susitvarkyti. Pirma problemas sprendžia klasės auklėtojas, o jeigu nepavyksta, tada kreipiasi į socialinę pedagogę, o vėliau į psichologą, dar vėliau - į administraciją. Auklėtoja kreipėsi su nusiskundimais dėl A., todėl buvo užvesta kortelė, bendravo tuo klausimu. Žinojo, kad mama ne visada atsiliepia į skambučius, mažiau domisi, todėl viskas buvo žymima kortelėje. Buvo rekomenduota A. psichologo konsultacijos ir mama su tuo sutiko. Tikrai buvo pravardžiavimas ir savo ausimis girdėjo. A. tėtis nesikišo į ugdymo procesą. R. patyrė mokykloje diskomfortą dėl plaukų spalvos. Koridoriuje pamatė, kad kita mokytoja veda A. A. aiškintis ir perėmė abu berniukus išsiaiškinti visą situaciją. A. buvo skaudus skruostas, buvo iškviesta mokyklos medicinos sesutė apžiūrėti. Kabinete kalbėjo vaikai, kaip viskas įvyko dėl pravardžiavimo. R. J. panaudojo fizinę jėgą dėl to, kad jautė ne vieną kartą provokaciją, vyko susistumdymas, jie mušėsi. I. A. matė mokykloje sekančią dieną po įvykio. Ne viską vaikai sužymi popieriniuose dokumentuose, tačiau apie patyčias ne kartą su vaikais buvo kalbėta dėl R. Jau ketvirtoje klasėje R. jautė patyčias dėl plaukų spalvos. Mano, kad abu dėl tos situacijos kažkiek yra kalti. Vaiko gerovės posėdžio metu buvo siūloma psichologo pagalba ir I. A. sutiko. Siūlė socialinės pedagogės pagalbą, tačiau mama nesutiko. I. A. nenorėjo mokyklos psichologės, socialinės pedagogės, ji buvo priešiškai nusiteikusi. Turi įtakos A. psichologo konsultacija. Mano, kad viskas gerės.
Liudytoja A. S. parodė, jog dirba (duomenys neskelbtini) ir nuo 2019 m. rugsėjo mėnesio iki vasario 12 d. buvo A. A. klasės auklėtoja. Su A. A. mama I. A. susipažino 2019 m. rugsėjo 3 d., kai pastaroji A. A. atvedė į penktą klasę. Mama kalbėjo, kad A. yra jautrus berniukas, „mamyčiukas“. A. daug šypsosi, buvo malonus, gražus berniukas. Antrą rugsėjo savaitę A. A. pradėjo vėluoti į pamokas, nebuvo muzikos pamokose. Kalbėjo su direktore ir A. A. pasakė, kad bijo muzikos mokytojos, nes kažkas iš vaikų pasakė, kad mokytoja yra pikta. Direktorė vaiką nuramino ir buvo viskas gerai. Vėliau prasidėjo problemos su mergaitėmis, todėl skambino A. A. mamai, nes A. A. mėgo skriausti mergaites, buvo problemos dėl uniformos, tačiau su mama viską sutvarkė. Ji dažnai skambindavo A. A. mamai, tačiau pastaroji pradėjo nebeatsiliepti į skambučius, nebeatsakyti į SMS žinutes nuo 2019 m. lapkričio mėnesio pradžios iki 2020 m. vasario pradžios. Vieną vakarą sulaukė A. mamos skambučio ir ji sakė, kad šeimoje yra bloga situacija, kad skiriasi su vyru ir A. reikėtų psichologo pagalbos, jai sunkiai sekasi su sūnumi susitvarkyti. Jos sutarė, kad pakalbės su mokyklos psichologe dėl A. konsultacijų, tačiau paaiškėjo, kad psichologė mokykloje nebedirba. Buvo A. klasėje problemų, nes A. pastumdavo mergaites, užšokdavo ant kuprinės, apspjaudavo, susispardydavo dviese su kitu berniuku ir mergaitės ištisai skųsdavosi. A. yra labai judrus. Jis sakydavo, kad čia kita kultūra kaip kitoje mokykloje, nes skambinate mamai ir viską sakote. Maloniai bendravo A. mama iki 2019 m. lapkričio mėnesio ir mamai viską papasakodavo apie A., o berniukas parėjęs mamai sakydavo, kad mergaitės jį tampo, užgaulioja, tačiau mokykloje mergaitės skųsdavosi A. elgesiu. Buvo tokia situacija, kad mergaitės atėjo ir pradėjo skųstis, kad A. į mokyklą atsinešė virvutę dvi dienas, grasina, gąsdina mergaites iškarti su virvute. Tada ji skambino A. mamai, tačiau ji neatsiliepė į skambutį. Tada jai parašė SMS žinutę, kad A. mokykloje turi atsinešęs virvutę. Po to daugiau A. tos virvutės neatsinešė į mokyklą. Per nuotolinį mokymą mama buvo labai rūpestinga. A. tėtį matė tik vieną kartą, po to įvykio buvo Vaiko gerovės komisijos posėdis. Daugiau jo nematė ir su juo nėra bendravusi. Nebuvo girdėjusi, kad būtų patyčios R. J. atžvilgiu. R. ir jo klasės auklėtoja dėl patyčių nieko nesakė. A. irgi nieko neužsiminė apie užgauliojimą. I. A. dalyvaudavo klasės tėvų susirinkimuose, o A. A. nedalyvaudavo. Iš savo mobilaus telefono skambino I. A.. Būdavo nuolat, kad mergaitės ištisai skųsdavosi A. ir jo draugu, jų elgesiu ir tai nėra normalus šiuolaikinio jaunimo bendravimas. Visada kalbėdavo su A. ir jis prižadėdavo, kad taip nebebus. Mergaitės jausdavosi negerai, tačiau tie įvykiai nebuvo registruojami, tik skambindavo A. mamai.
Liudytojas A. A. apklaustas Institucijos atstovės, dalyvaujant psichologei, parodė, jog jam yra (duomenys neskelbtini) metų, mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje. Kai jis pradėjo mokytis (duomenys neskelbtini) klasėje, buvo naujokas ir neturėjo draugų. Susirado vieną draugą, kurio vardas E., kuris mokėsi jo klasėje. Tą dieną, kai jį sumušė, tiksliai nepamena, bet lygtai dviese su draugu žaidė kvadratą mokyklos krepšinio aikštelėje, kai atėjo kita penkta klasė ir norėjo prisijungti į žaidimą. Jie juos priėmė žaisti ir žaidė visi kartu. Žaidžiant jam nepatiko vienas berniukas, kuris nuolat jį kirto ir skaudžiai pataikė jam su kamuoliu, todėl jis iš skausmo neiškentęs pasakė „ryžas“. Tuo metu jis dar to berniuko vardo nežinojo, bet vėliau sužinojo, kad jo vardas yra R. Toliau žaidė kvadratą, kol nuskambėjo skambutis į pamoką ir visi jo klasiokai nubėgo į mokyklą, nes turėjo būti svarbi pamoka, o jis liko lauke su kita klase. Tuomet R. jį pasiguldė ant žemės ir pradėjo mušti. Mano, kad R. jį mušė dėl jo pasakyto žodžio „ryžas“ ir kad jis norėjo pasirodyti prieš savo klasės draugus. Po muštynių nuėjus jam į pamoką mokytoja pastebėjo, kad jam kažkas negerai, nes jis verkė ir tuomet jį ir pakvietus R. iš kitos klasės nuvedė pas socialinę pedagogę aiškintis, kas nutiko. Socialinė pedagogė juos trumpai apklausė ir R. paleido į pamoką, o jį nuvedė pas seselę, kuri uždėjo ledo ant skaudžios rankos. Pamena, kad R. tą pačią dieną dar kartą trenkė jam, tik nepamena kuriuo metu. Tą dieną po šio įvykio jie su R. susitaikė, bet jis mano, kad R. vis tiek praeidamas pro šalį piktai į jį žiūri. Iki šio įvykio jis R. niekada nebuvo matęs, nepažinojo ir jo nepravardžiavo, nes jis pats buvo naujokas šioje mokykloje, tad net nebūtų išdrįsęs prasivardžiuoti. A. A. papildomai paaiškino, jog gyvena su mama, tėčiu ir broliu. Apie savo iškilusias problemas pasipasakoja mamai ir šį kartą, kai jį sumušė, pasisakė mamai. Visada mamai pasisako, kokius gauna pažymius, ar jei kas prasivardžiuoja iš jo. Iki šio įvykio nepamena, kad būtų keikęsis, tik po šių muštynių jis vartojo keletą negražių žodžių. Kiek pamena, dėl R. plaukų spalvos pastarajam sakė du kartus, tai yra per muštynes ir po muštynių. Mano, kad R. nieko blogo nepadarė, tik kad pavadino „ryžu“ ir mano, kad už ši žodį nebuvo dėl ko mušti. Po šių muštynių, apie ką kalbėjo su mama, nepamena. Kai yra namie daugiausia laiko praleidžia su mama arba su broliu, su broliu žaidžia kompiuterinius žaidimus, o kai reikia pagalbos ruošiant namų darbus jis kreipiasi į mamą, kuri jam padeda. Su tėvais santykiai geri, su tėvais jaučiasi gerai. Pamena, kai tėtis, kartą dėl jo pasiėmė išeiginę dieną ir nuvežė jį į batutų parką, o mama visą laiką būna namie, nuperka ledų, ruošia skanų maistą. Mama po šio įvykio sakė nesijaudinti, o jeigu mokykloje sutiktų R., tiesiog R. ignoruotų. Mokykloje, kai buvo (duomenys neskelbtini) klasėje, jautėsi negerai, nes neturėjo draugų, o šiais metais jau jaučiasi gerai ir turi daug draugų (t. 3, b. l. 82-84).
Tauragės apskrities VPK Šilalės r. policijos veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos nutarimu R. J. pripažintas nukentėjusiuoju (t. 1, b. l. 56).
Nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad 2020 m. vasario 18 d. priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. M-1-01-10017-20, kadangi R. J. dėl A. A. sukelto fizinio skausmo neatsako pagal baudžiamuosius įstatymus, nes neturi amžiaus (t. 1, b. l. 26-27).
(duomenys neskelbtini) pateikta A. A. charakteristika nustatyta, jog A. A. (duomenys neskelbtini) mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje. Į mokyklą ateina tvarkingais rūbais. Nenoriai nešioja uniformą, tačiau pasikalbėjus su mama, situacija pasitaisė. Mokslai sekasi neblogai (7,95 vidurkis). Per pirmus šių metų mėnesius A. A. gavo 2 pagyrimus ir 10 pastabų. Dažniausiai pastabos yra dėl netinkamo elgesio. A.dažnai erzina mergaites, prasivardžiuoja, stumdo, ne kartą yra nuskriaudęs savo klasės drauges. Apie tokį berniuko elgesį buvo ne kartą kalbėta su mama. Su klasės vadove A. A. mama bendrauja epizodiškai, dažnai neatsako į skambučius ar žinutes, ignoruoja bendrą klasės susitarimą dėl pamokų pasiteisinimo (t. 1, b. l. 35).
Koordinacinio centro „Gilė“ pateikta 2020 m. vasario 20 d. pažyma Nr. K-183 nustatyta, jog 2020 m. vasario 20 d. nukentėjusiajam R. J. teikta psichologo konsultacija (t. 1, b. l. 37).
Iš individualios darbo su mokiniu kortelės nustatyta, jog socialinė pedagogė su A. A. dėl jo elgesio dirbo - 2019-09-19, 2019-09-20, 2019-10-10, 2019-12-11, 2020-01-21 (t. 1, b. l. 50, 51-52).
Koordinacinio centro „Gilė“ pateikta 2020 m. rugsėjo 4 d. pažyma Nr. SKPC2020/54 nustatyta, jog nuo 2020 m. birželio 5 d. iki 2020 m. birželio 27 d. teikta psichologo konsultacija I. A. ir A. A., viso 4 psichologo konsultacijos (t. 1, b. l. 95).
2020 m. rugsėjo 18 d. gautas nukentėjusiojo įstatyminės atstovės J. J. prašymas nutraukti administracinio nusižengimo bylas I. A. ir A. A., kadangi su A. A. tėvais bendrai aptarė vaikų auginimo ir auklėjimo perspektyvas ir sutarė, kad esant bet kokiems vaikų nesutarimams, bendraus tarpusavyje ir aiškinsis nesutarimų priežastis (t. 1, b. l. 101).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pagal ANK 5 straipsnio nuostatas, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis).
Pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį, administraciniu nusižengimu laikoma tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atsakomybę pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį užtraukia kituose teisės aktuose nustatytų vaiko teisių ir laisvių pažeidimas.
Tėvų valdžios turinys yra atskleidžiamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnyje t. y. vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi ir tėvai turi teisę bei pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje; to paties įstatymo 3.165 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vaiko teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, emociniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, užtikrina tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą; to paties įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 5 punktuose numatyta, kad tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi taip ugdyti vaiką, kad gerbtų kitus šeimos narius, suaugusius asmenis, vaikus, nepažeistų jų teisių ir laisvių; laikytųsi elgesio normų buityje, švietimo, kitose įstaigose, viešosiose vietose; atliktų kitas pareigas, numatytas Švietimo įstatyme, kituose teisės aktuose; to paties įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą privalo rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti ir sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis, tobulėti; to paties įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi teisę ir pareigą rūpintis, kad būtų sudaryta saugi, vaiko visapusiškam ir harmoningam vystymuisi tinkama aplinka, taip pat vaiko sveikata, jo fiziniu, protiniu, emociniu, dvasiniu, doroviniu vystymusi, pažintinių ir socialinių gebėjimų ugdymu; to paties įstatymo 3 punkte nustatyta, kad vaikui būtų suteikta informacija apie jo teises ir pagrindines laisves, pareigas ir atsakomybę; to paties įstatymo 9 dalyje nustatyta, kad tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, sveikatos priežiūros ar kitokią pagalbą vaikui, jo tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą teikiantys specialistai, vaiko mokyklos vadovai, kiti švietimo paslaugų teikėjai, mokytojai, kiti specialistai, teikiantys psichologinę, socialinę pedagoginę ir specialiąją pedagoginę pagalbą, turi bendradarbiauti vaiko teisių užtikrinimo srityje, nepaneigdami Konstitucijoje įtvirtintos tėvų ir kitų vaiko atstovų pagal įstatymą teisės ir pareigos nevaržomai rūpintis vaiko religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus.
Iš aukščiau išdėstyto teisinio reglamentavimo matyti, jog pirmiausia tėvai turi teisę bei pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, privalo užtikrinti įstatyme numatytas garantijas, kad vaikai augtų saugioje ir ramioje aplinkoje, būtų sudarytos tinkamos sąlygos jų poilsiui, fiziniam, protiniam ir doroviniam vystymuisi.
Nagrinėjamoje byloje administracinėn atsakomybėn traukiamiems asmenims I. A. ir A. A. buvo surašyti protokolai dėl to, jog jie tinkamai nepanaudojo tėvų valdžios sūnaus A. A. atžvilgiu. Protokole nurodyta, jog tinkamai nepanaudojo tėvų valdžios dėl to, kad sūnus A. A. mokykloje tyčiojosi, šaipėsi, priekabiavo prie taip pat (duomenys neskelbtini) klasės mokinio R. J. dėl plaukų spalvos, ko pasėkoje, 2020 m. vasario 12 d. dėl patyčių įvyko smurtinis įvykis, t. y. R. J. neapsikentęs patyčių 2020 m. vasario 12 d. sumušė A. A. Be to, A. A. mokykloje pravardžiuoja vaikus, stumdosi, spjaudosi, o 2020 m. sausio mėn., atsinešęs į mokyklą virvę, kalbėjo, kad iškars visas mergaites. Taigi, padaryta išvada, kad tokiu būdu I. A. ir A. A. netinkamai atliko Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme numatytas jiems pareigas.
Nagrinėjamoje byloje būtina nustatyti, ar I. A. ir A. A. dėjo visas pastangas, kad jų sūnus A. A. tinkamai elgtųsi ir laikytųsi elgesio normų (duomenys neskelbtini) ir namuose. Konfliktas šioje byloje prasidėjo dėl to, kad (duomenys neskelbtini) vyko nuolatinės patyčios R. J. atžvilgiu dėl pastarojo plaukų spalvos. Byloje nustatyta, kad, būtent, 2020 m. vasario 12 d. neapsikentęs A. A. patyčių, R. J. panaudojo fizinį smurtą pastarojo atžvilgiu. Tačiau šioje byloje taip pat nustatyta, kad R. J. atžvilgiu patyčios dėl jo plaukų spalvos prasidėjo R. J. mokantis (duomenys neskelbtini) klasėje. Iš R. J. tyčiojosi ir kiti vaikai, ką patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausta liudytoja R. J. auklėtoja G. P.. Pastaroji taip pat patvirtino, kad R. J. į ją kreipdavosi dėl patyčių, o ji dėl tų patyčių kalbėdavo su vaikais ir su konkrečiais mokiniais, kuriuos nurodydavo R. J., aiškindavo, kad negalima taip elgtis. Tarp įvardintų asmenų buvo ir A. A., tačiau negalėjo pasakyti, ar pastarasis tyčiojosi daugiau negu kiti vaikai. Nukentėjusiojo R. J. įstatyminė atstovė J. J. ir pats R. J. taip pat patvirtino, kad iš R. J. tyčiojosi ne tik A. A., bet ir kiti mokiniai. J. J. paskambindavo sūnaus auklėtojai, kuri imdavosi priemonių ir tie vaikai sūnaus atsiprašydavo. Manė, kad viskas savaime išsispręs.
Apibendrinant aukščiau nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad (duomenys neskelbtini) patyčios R. J. atžvilgiu vyko nuolat ir jos buvo ne tik iš A. A. pusės. Todėl daryti išvadą, kad A. A. tėvai nesiėmė visų priemonių, jog tinkamai auklėti savo sūnų, dėl ko išprovokuotas R. J. 2020 m. vasario 12 d. panaudojo fizinį smurtą A. A. atžvilgiu, kategoriškai negalima. Įvykis įvyko (duomenys neskelbtini), todėl dalį atsakomybės dėl susidariusios situacijos turi prisiimti ir (duomenys neskelbtini) administracija. Tačiau iš byloje esančios medžiagos, tai yra, pateikto (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2017 m. rugsėjo 1 d. įsakymo Nr. V1-175 „Dėl smurto ir patyčių prevencijos ir intervencijos vykdymo mokyklos tvarkos patvirtinimo“, teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų G. P., L. I. B. nustatyta, kad gimnazijoje pastoviai yra šnekama su mokiniais apie patyčias, bendraujama su mokiniais, jų tėvais ir bandoma bendromis pastangomis išspręsti kilusiais problemas. Todėl teismas mano, kad 2020 m. vasario 12 d. įvykis, kurio metu neapsikentęs patyčių R. J. panaudojo fizinį smurtą A. A. atžvilgiu, yra ilgalaikio ir sistemingo patyčių naudojimo R. J. atžvilgiu pasekmė. Šios aplinkybės kelia teismui pagrįstų abejonių, ar tinkamai šioje byloje, kurioje nagrinėjami I. A. ir A. A. veiksmai ar neveikimas sūnaus atžvilgiu, R. J. yra pripažintas nukentėjusiuoju dėl A. A. veiksmų.
Pažymėtina, jog bylos, kuriose nukenčia vaikai, yra prioritetinės, vis dėlto teismų praktikoje pripažįstama, kad negalima bet kokius konfliktus ir neigiamų emocijų reiškimą vaiko akivaizdoje vertinti kaip administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą). Pažeidimas (nusižengimas) turi pasižymėti tam tikro pavojingumo lygiu, be to, turi būti aiškiai nustatyta kaltė. Tokiais atvejais, siekiant padaryti išvadas dėl pažeidimo (nusižengimo) buvimo, itin svarbu vertinti susidariusios situacijos aplinkybių visumą, kurią sudaro ne tik atlikti veiksmai, bet ir konflikto tarp pažeidėjo ir kito suaugusio asmens priežastys, tikslas, pažeidėjo veiksmų kryptingumas vaiko atžvilgiu ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-38/2014).
Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos, teismo posėdyje apklaustų liudytojų ir ištirtos rašytinės bylos medžiagos, būtina nustatyta, ar pasitvirtino administracinio nusižengimo protokoluose I. A. ir A. A. inkriminuoti jų galimai nusikalstami veiksmai/neveikimas.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo I. A. teismo posėdžio metu paaiškino, jog jos sūnus A. A. (duomenys neskelbtini) pradėjo lankyti 2019 m. rugsėjo mėnesį ir buvo toje mokykloje naujokas, todėl jam buvo sunku naujoje mokykloje, jautėsi stresas, buvo sunki adaptacija. Ji turi sveikatos problemų, todėl nedirba ir turi galimybę su savo sūnumi nuolatos bendrauti, ką ir daro: padeda ruošti pamokas, tikrina sūnaus dienyną, dalyvauja tėvų susirinkimuose, aiškina sūnui elgesio taisykles. Į auklėtojos pareikštas pastabas, sureaguoja. Kai buvo pareikšta pastaba dėl sūnaus atsineštos į klasę virvutės, ji iš karto į tai sureagavo ir tas daugiau nepasikartojo. Ji stengiasi atsiliepti į klasės auklėtojos skambučius ar žinutes. Apie tai, kad sūnus tyčiojasi ar spaudosi, ji nežinojo. Ji nė karto nebuvo kviesta į mokyklą dėl sūnaus elgesio. Ji lankėsi kartu su sūnumi pas psichologą. Pati sūnų vežė pas psichologę į Šilalę, kuri ir jai pasiūlė lankyti kartu užsiėmimus. Po 2020 m. vasario 12 d. pradėjo sūnų vežti pas psichologę, nes pastarasis pradėjo griaužti pirštus, buvo nervingas, nenorėjo eiti į mokyklą. Pats A. A. taip pat nurodė, jog apie savo iškilusias problemas pasipasakoja mamai, mamai pasisako, kokius gauna pažymius, ar jei kas prasivardžiuoja iš jo. Namuose daugiausia laiko praleidžia su mama arba su broliu. Su tėvais santykiai yra geri.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. A. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog sūnumi daugiau rūpinasi žmona I. A., kadangi jis dirba ir negali pakankamai laiko skirti sūnaus auklėjimui. Tačiau visada su žmona pasikalba apie sūnų, jo problemas, tikrina dienyną, pasikalba su sūnumi apie jam aktualias problemas. Tėvų susirinkimuose nedalyvauja, nes kaip ir minėjo, turi darbą ir nėra galimybės dalyvauti susirinkimuose. A. A. taip pat patvirtino, kad daugiau bendrauja su mama ir broliu, tačiau tėtis juo taip pat rūpinasi. Teisme apklaustos liudytojos – gimnazijos darbuotojos taip pat nurodė, jog visas problemas sprendžia su A. A. mama I. A., o tėtį matė tik per vykusį Vaiko gerovės komisijos posėdį. Nors klasės auklėtoja ir socialinė pedagogė pripažino, kad A. A. neskambino, nes ir telefono jo neturi.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas mano, kad negalima teigti, jog I. A. ir A. A. tyčia sistemingai būdami mokyklos informuoti apie nepilnamečio sūnaus netinkamą elgesį mokykloje kitų mokinių atžvilgiu, nebendradarbiavo su sūnaus ugdymo įstaiga, nesiėmė priemonių sūnaus ugdymui, nedarė įtakos sūnui, kad pastarasis laikytųsi visuotinai pripažintų elgesio normų, kad tinkamai vykdytų savo pareigas, nesiėmė priemonių atlikti savo pareigą - mokyti vaiką nesmurtinio elgesio plėtojant tarpasmeninius santykius, suteikti jam informaciją, kaip apsisaugoti nuo bet kokio smurto ar kitų jo teisių pažeidimų. Kaip matyti iš aukščiau aptartų įrodymų, I. A. ir A. A. stengiasi auklėti ir ugdyti sūnų A. A., mokyti jį visuotinai pripažintinai elgesio normų pagal savo sugebėjimus.
A. A. taip pat buvo inkriminuojamas kaltinimas, kad pastarasis rodydamas viešą nepagarbą ir klausimų susijusių su nepilnamečio sūnaus auklėjimu, į (duomenys neskelbtini) Vaiko gerovės posėdį 2020 m. vasario 28 d., atvyko neblaivus (nustatytas 1,44 promilių neblaivumas). Tačiau teismas pažymi, kad iš rašytinės bylos medžiagos matyti, jog A. A. sūnus A. A. minėtame Vaiko gerovės komisijos posėdyje nedalyvavo, todėl A. A. tokiais savo veiksmais negalėjo panaudoti tėvo valdžios priešingai vaiko interesais, kadangi jo mažametis sūnaus nematė savo tėvo neblaivaus ir tai negalėjo jam sukelti kokių tai pasekmių. Tačiau galimai A. A. veiksmuose yra ANK 484 straipsnyje – alkoholinių gėrimų gėrimas viešosiose vietose arba neblaivaus pasirodymas viešosiose vietose – sudėties požymių, tačiau šioje byloje atsakomybė pagal šį ANK straipsnį nėra sprendžiama.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Tai yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir, remiantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-30-699/2017). Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, inter alia (be kita ko), yra būtina vadovautis ir Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Teismas konstatuoja, kad I. A. ir A. A. veikoje nenustatyta visuma požymių, būtinų konstatuoti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnio 1 dalyje, padarymo faktą, todėl yra pagrindas nutraukti I. A. ir A. A. pradėtą pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį administracinio nusižengimo teiseną, kai padaryta veika neturi šio administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktas, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 637 straipsnis,
nutaria:
I. A. nutraukti pradėtą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 1 dalį administracinio nusižengimo teiseną, kai padaryta veika neturi šio administracinio nusižengimo požymių.
A. A. nutraukti pradėtą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 1 dalį administracinio nusižengimo teiseną, kai padaryta veika neturi šio administracinio nusižengimo požymių.
CD diskus – diską su vaizdo įrašu iš gimnazijos, diskus su nukentėjusiojo R. J. ir liudytojo A. A. apklausų garso ir vaizdo įrašais – palikti saugoti byloje.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo pirmosios instancijos teismo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.