Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Agnė Ražanauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (išieškotojo) R. B. pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys – antstolė Nemira Šiugždaitė-Stakeliūnė, (skolininkas) S. M., M. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Pareiškime nurodyta, kad antstolė Nemira Šiugždaitė-Stakeliūnė vykdo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005-09-30 įsakymą Nr. L2-2274-38 dėl 105 827,15 EUR skolos, 38 944,33 EUR delspinigių, 92 778,01 EUR palūkanų, 651,65 EUR bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko S. M. išieškotojo R. B. naudai. Vykdant išieškojimą antstolė areštavo pinigines lėšas, priklausančias skolininko sutuoktinei M. M. ir esančias jos banko sąskaitose. Skolininko sutuoktinė dirba (duomenys neskelbtini) bei gauna darbo užmokestį. Nemiros Šiugždaitės Stakeliūnės patvarkymu dėl turto padalinimo Nr. S-24-33-30472 pasiūlyta kreiptis į teismą su prašymu dėl sutuoktinių (duomenys neskelbtini) ir M. M. turto dalies nustatymo aukščiau nurodytoje bendrojoje nuosavybėje.

6. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, dalyvaujantiems byloje asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

7. Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Teismas, vykdymo procese nustatydamas skolininko turto dalį, turimą bendrosios jungtinės nuosavybės teise, vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos normomis (CK 3.117 straipsnio 1 dalis, CK 3.123 straipsnio 1 dalis, CK 4.92 straipsnio 1 dalis).

8. Vadovaujantis CK 3.87 straipsnio 1 dalimi, turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o CK 3.117 straipsnis įtvirtina sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją, pagal kurią preziumuojama, jog turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kuris turtas ir pajamos įstatymo pripažįstami bendrąja jungtine nuosavybe.

9. Pagal CK 3.112 straipsnio 1 dalį asmeninės prievolės visų pirma privalo būti tenkinamos iš asmeninio sutuoktinio turto. Jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė skolininko nuosavybė, išieškojimą galima nukreipti į skolininkui priklausančią dalį bendrojoje nuosavybėje. Bendrojoje jungtinėje nuosavybėje bendraturčių (sutuoktinių) nuosavybės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 straipsnio 1 dalis).

10. CPK 667 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolė pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis).

11. Iš vykdomosios bylos Nr. 0033/07/00677 matyti, jog antstolė Nemira Šiugždaitė-Stakeliūnė vykdo 2005-08-03 teismo įsakymą Nr. L2-2274-38/2005, pagal kurį išieškotojo R. B. naudai iš skolininko S. M. išieškotos sumos. Iš 2025-01-09 Išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo Nr. S-25-33-864 matyti, kad šiuo metu išieškomos tokios sumos: 651,65 Eur bylinėjimosi išlaidų, 38 944,33 Eur delspinigių, 105 827,15 Eur skolos, 94 358,37 Eur palūkanų.

12. Antstolės 2024 m. rugsėjo 5 d. patvarkymu Nr. S-24-33-27217 areštuotas neidentifikuotas turtas – piniginės lėšos, esančios M. M. sąskaitose, ir jos darbo užmokestis. Antstolė 2024-09-05 patvarkymu dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu Nr. S-24-33-27250 skolininkui išaiškino, jog skolininkas turi ne vėliau kaip per 20 dienų pateikti antstoliui sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Minėti antstolio patvarkymai skolininkui ir M. M. išsiųsti adresu (duomenys neskelbtini), tačiau grįžo su šaknele, kurioje nurodyta, kad gavėjas nerastas. Skolininkui patvarkymai taip pat siųsti elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad tiek M. M., tiek S. M. kreipdamiesi į antstolę nurodė adresą (duomenys neskelbtini). S. M. nurodo savo el. paštą – (duomenys neskelbtini). CPK 604 straipsnyje numatyta, kad procesiniai dokumentai, siunčiami vykdymo proceso dalyviams šio Kodekso VI dalyje numatytais atvejais registruotąja pašto siunta, laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos, išskyrus šio Kodekso 660 straipsnyje ir kituose straipsniuose numatytus atvejus. CPK 624¹ straipsnio 3 dalyje numatyta, kad procesiniai dokumentai, siunčiami vykdymo proceso dalyviams šio Kodekso VI dalyje numatytais atvejais elektroninių ryšių priemonėmis šio Kodekso 175 ¹ straipsnio 9 dalį, laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos, išskyrus šio Kodekso 660 straipsnyje ir kituose straipsniuose numatytus atvejus. Vadovaujantis minėtu teisiniu reguliavimu, antstolio siųstas pasiūlymas skolininkui laikomas įteiktu praėjus penkioms dienoms nuo jo išsiuntimo dienos.

13. Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad antstolis tinkamai įgyvendino CPK 667 straipsnyje įtvirtintą pareigą dėl pasiūlymo skolininkui pačiam nuspręsti dėl bendro turto pasidalijimo, tačiau skolininkas šia teise nepasinaudojo. 2024-10-02 patvarkymu dėl turto padalinimo Nr. S-24-33-30472 antstolė pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl S. M. ir M. M. bendrosios jungtinės nuosavybės atidalinimo.

14. Kaip minėta, vadovaujantis CK 3.87 straipsniu, 3.88 straipsnio 2 dalimi, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta kitaip. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus būtinas sutuoktinio profesinei veiklai. CK 3.89 straipsnyje, be kita ko, nurodyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas lėšos ir daiktai, reikalingi asmeniniam sutuoktinio verslui, išskyrus lėšas ir daiktus, skirtus verslui, kuriuo verčiasi abu sutuoktiniai bendrai. Todėl suinteresuotas asmuo M. M. neteisingai aiškina minėtą teisės normą, nurodydama, kad gaunamos pajamos pripažįstamos asmenine nuosavybe, jei jos naudojamos asmeniniams poreikiams. Įstatyme numatyta išimtis – jei tokios pajamos, reikalingos asmeniniam verslui, tačiau šiuo atveju šios aplinkybės suinteresuotas asmuo neįrodinėjo, o apsiribojo tik aplinkybių apie tai, jog jai reikalingos lėšos sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti ir dukrai finansiškai padėti, nurodymu. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis), o bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, be kita ko, laikomos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo pasekmė yra ta, kad toks turtas, kaip sutuoktinių pajamos, tampa bendrąja sutuoktinių nuosavybe nuo jų gavimo momento arba nuo reikalavimo teisės į šias pajamas atsiradimo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-09-27 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-334-969/2018).

15. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios; nuo šios prezumpcijos nukrypti galima tik CK numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnis).

16. CK 3.100 straipsnyje yra numatyti atvejai, kada pasibaigia bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė: 1) mirus vienam iš sutuoktinių; 2) vieną sutuoktinį paskelbus mirusiu ar pripažinus nežinia kur esančiu; 3) pripažinus santuoką negaliojančia; 4) nutraukus santuoką; 5) sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium (separacija); 6) teismo sprendimu padalijus bendrą turtą; 7) sutuoktinių susitarimu pakeitus įstatymų nustatytą turto teisinį režimą; 8) kitais įstatymų nustatytais atvejais.

17. Nustatyta, kad skolininkas S. M. yra sudaręs santuoką su M. M.. Vedybų sutarčių registro duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) vedybų sutartis, kuria būtų pakeistas įstatyminis turto teisinis režimas, nesudaryta. Byloje pateiktų duomenų pagrindu nenustatyta, kad S. M. ir M. M. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigė kitais įstatyme numatytais pagrindais. Nesant sudarytos vedybų sutarties, nesant nutrauktai santuokai, nesant teismo sprendimui padalinti bendrą turtą, sutuoktinių turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą.

18. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). Nukrypimą nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo reglamentuoja CK 3.123 straipsnis, kurio 1 dalyje numatyta, kad atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo.

19. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normą neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009; 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2017 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243-969/2017).

20. CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nenustatyta, kokia dalimi gali būti nukrypstama nuo lygių dalių principo, įtvirtinto CK 3.117 straipsnio 1 dalyje. Nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2007; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009).

21. Suinteresuotas asmuo M. M. pateikė teismui įrodymus, jog ji yra kreipusis dėl odontologų paslaugų, taip pat pateikė VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos 2023-09-29 išrašą, kuriame jai diagnozuotos ligos: hipertenzinė kardiopatija, krūtinės angina, arterinė hipertenzija, dislipidemija, anemija. Suinteresuoto asmens pateiktų duomenų pagrindu teismas negali nustatyti, ar šiuo metu ji patiria ir ar ateityje patirs, jei patirs, kokio dydžio (ar nuolatines) išlaidas apmokant už sveikatos priežiūros paslaugas – t. y. ar suinteresuotam asmeniui M. M. ateityje bus būtinybė kreiptis dėl mokamų sveikatos priežiūros paslaugų, vaistų įsigijimo. Tuo tarpu dukra yra pilnametė, yra įregistruota Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tačiau nėra pateikta duomenų apie jos gaunamas pajamas. Taip pat nėra duomenų, įrodančių, jog yra sudaryta nuomos sutartis. Nurodytų motyvų pagrindu teismas konstatuoja, kad bylos medžiagos pagrindu nenustatyta ypatingų aplinkybių, leidžiančių nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Byloje nėra duomenų apie skolininkui nuosavybės teise priklausantį registruotina turtą. Nagrinėjamu atveju teismas savo iniciatyva patikrino skolininko duomenis apie gaunamas pajamas Sodros registre. Sodros duomenimis nustatyta, kad skolininkas gauna pajamas iš Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Už laikotarpį nuo 2024-12-01 iki 2024-12-31 iš minėtos tarnybos gavo 1 830,6 Eur pajamų, už laikotarpį nuo 2025-01-09 iki 2025-01-09 iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus gavo 35,87 Eur. Užimtumo tarnybos darbo paieškos išmoka patenka į CPK 739 straipsnyje išvardintą sąrašą pinigų sumų, iš kurių išieškoti negalima (CPK 739 straipsnio 6 punktas) (Vilniaus apygardos teismo 2021-07-08 nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1471-275/2021).

22. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta darytina išvada, kad skolininko sutuoktinės M. M. lėšos, esančios banko sąskaitose, taip pat gaunamas darbo užmokestis po santuokos sudarymo yra bendroji jungtinė sutuoktinių S. M. ir M. M. nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas), kurioje skolininko ir jos sutuoktinės dalys yra lygios.

23. Dėl aukščiau aptartų aplinkybių pareiškėjo R. B. prašymas tenkintinas, nustatant, kad skolininkui S. M. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine M. M. priklauso ½ dalis M. M. gaunamo darbo užmokesčio ir ½ dalis piniginių lėšų, gaunamų į areštuotas banko sąskaitas (CK 3.117 straipsnio 1 dalis, CPK 667 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 667 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjo R. B. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad ½ M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) piniginių lėšų, gaunamų į areštuotas banko sąskaitas Nr.: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); priklauso skolininkui S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, kad ½ M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gaunamo darbo užmokesčio priklauso S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Įsiteisėjus teismo nutarčiai grąžinti antstolei vykdomąją bylą.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.