- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-12-20
- Bylos Nr.
- AN2-566-634/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01902-2019-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Giedrius Endriukaitis
- Pažeidėjas
- T. P.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 28 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 28 d. nutarimu T. P. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 427 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta administracinė nuobauda – 1300 Eur bauda su specialiosios teisės – vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos, ir transporto priemonės „IVECO 35-10“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu.
Šalies argumentai
2. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo T. P. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 28 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje.
1.1. Skunde pažymėjo, kad administracinio nusižengimo protokole nenurodomas konkretus teisės aktas bei konkreti šio teisės akto norma, kuri buvo pažeista jo veiksmais. Tokiu būdu administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija neužtikrino jo, kaip administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, teisės žinoti, kuo jis kaltinamas ir nesudarė jam galimybės tinkamai realizuoti savo teisės į gynybą nuo jam pateikto kaltinimo. Jis neturėjo advokato, kuris jam išaiškintų kokias teisės normas pažeidė.
1.2. Nesutinka su faktu, kad vairavo išgėręs bei teigia, kad niekas jo nepaklausė ar jis vairavo transporto priemonę neblaivus. Paaiškino, kad 2019 m. rugsėjo 27 d. vartojo alkoholinius gėrimus. Po to paprašė, kad P. P. parvežtų jį namo. Kai grįžo namo, jam paskambino klientas, kuris informavo, kad (duomenys neskelbtini) aikštelėje palieka transporto priemonę „IVECO“, kuri naudojama šeimos verslui, t. y. nuomojama klientų paslaugoms. Jo pareiga buvo paimti transporto priemonės raktus ir dokumentus, todėl paprašė draugo K. N., kuris atvažiavo kartu su broliu V. N., kad pastarasis nuvežtų jį iki aikštelės, kad galėtų paimti transporto priemonės dokumentus ir raktus. Atvykus į transporto priemonės stovėjimo aikštelę, pasiėmė dokumentus ir raktus, apžiūrėjo transporto priemonės vidų bei išorę dėl galimų transporto priemonės sugadinimų. Tuo metu į aikštelę atvažiavo jį namo parvežęs P. P., kuris pamanė, kad jis rengiasi vairuoti transporto priemonę, tačiau transporto priemonės variklis užvestas nebuvo, jis nevairavo.
1.3. P. P. savo paaiškinime nurodė, kad jį parvežė namo bei, kad po to į stovėjimo aikštelę jie įvažiavo kartu. Tokiu atveju ir iš jo gyvenamosios vietos turėjo išvažiuoti kartu, t. y. tik išleidus jį prie namų, jis turėjo sėsti į kitą transporto priemonę ir kartu vykti su P. P. Tačiau tuomet P. P. turėjo galimybę sustabdyti jį namuose ir neleisti išvykti iš kiemo, tačiau kieme transporto priemonės nebuvo.
1.4. Stovėjimo aikštelėje apžiūrint transporto priemonę, prie jo pribėgo moteris, kuri buvo neblaivi, ištraukė iš rankų transporto priemonės raktelius, pradėjo stumdytis, aiškintis kažkokius santykius, tačiau jam nesileidus į dialogą, ji nunešė transporto priemonės raktelius atvykusiems pareigūnams. Kadangi moteris buvo neblaivi, pareigūnai atsisakė priimti iš jos paaiškinimą, dėl ko jos veiksmus interpretavo P. P., kuris iš esmės nedalyvavo šioje situacijoje. Pažymėjo, kad ši moteris nė karto nėra mačiusi jo važiuojančio neblaivaus.
1.5. Liudytojas negalėjo matyti fakto, kad jis transporto priemonę vairavo neblaivus, policijos pareigūnai jo nesustabdė vairuojančio, o administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas tik P. P. paaiškinimais. Tačiau šis liudytojas neištraukė jam raktų, nerado jo sėdinčio už transporto priemonės vairo, transporto priemonės variklis nebuvo užkurtas, su transporto priemone važiuoti nesirengė.
1.6. Pirmos instancijos teismas iš esmės netyrė, ar nagrinėjamu atveju jis iš tiesų nepadarė administracinio nusižengimo protokole nurodytos veikos. Teismo posėdyje nedalyvavo policijos pareigūnai buvę įvykio vietoje ir bendravę su juo. Teismui aiškinant jo teises ir pareigas, aplinkoje vyko remonto darbai, todėl aiškinamos teisės normos nebuvo tiksliai ir aiškiai girdimos. Nesuvokė savo teisės pasinaudoti advokato paslaugomis, nesitikėjo tokio greito administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo, nebuvo pasirengęs baigiamosioms kalboms, pasimetė bei nesuprato jam užduodamų klausimų pasekmių. Tikėjosi, kad bus pakviesti policijos pareigūnai, liudytojas P. P., kuriam galės užduoti klausimus apie jo pateiktus faktus.
1.7. Pažymėjo, kad transporto priemonei nėra baigtas mokėti įsiskolinimas, todėl turėjo būti apklaustas kreditorius. Administracinio nusižengimo padarymo laiku transporto priemonės savininkė paprašė jo paimti tik transporto priemonės raktus ir dokumentus iš transporto priemonę nuomojusio asmens, tačiau neprašė pargabenti transporto priemonės į gyvenamąją vietą. Šios aplinkybės įrodo, kad neegzistuoja pagrindas priverstiniam ne pažeidėjui nuosavybes teise priklausančio turto konfiskavimui. Pažymėjo, kad transporto priemonės savininkė yra rūpestinga, nesudarė sąlygų pažeidėjui daryti administracinius nusižengimus, naudotis jai priklausančiu automobiliu. Taigi, taikytas turto konfiskavimas nubaudė ne jį, o I. P.
1.8. Pirmos instancijos teisme jis pripažino atlikęs administracinį nusižengimą, nors jo neatliko, gailėjosi, tikėdamasis visapusiško ir teisingo bylos išnagrinėjimo bei motinai I. P. priklausančios transporto priemonės išsaugojimo. Nurodė, kad neigė vairavimo faktą, pats protokole jokių įrašų savo ranka nepadarė, o parašą išreikalauti galima ir apgaulės būdu, motyvuojant, kad turi pasirašyti protokole kaip asmuo su juo susipažinęs. Tačiau šios versijos pirmosios instancijos teismas apskritai netyrė. Teismas nutarime tik išvardino įrodymus, tačiau dėl jų įrodomosios reikšmės nepasisakė, nemotyvavo, kodėl atmeta jo nurodytą versiją.
Atsiliepimas
3. Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba pateikė atsiliepimą į T. P. apeliacinį skundą, kuriuo prašo apelianto pateikto skundo netenkinti ir palikti Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 28 d. nutarimą nepakeistą.
1.1. Atsiliepime pažymėjo, kad pažeidėjas automobilį vairavo neturėdamas tokios teisės, kai ji yra atimta už šiurkštų kelių eismo taisyklių pažeidimą. Tai patvirtina jo sąmoningai priešingą teisei elgesį, įstatymų ir nustatytos tvarkos akivaizdų nesilaikymą. Praeityje jis trauktas administracinėn atsakomybėn už administracinius teisės pažeidimus, tarp jų ir už kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimus.
1.2. Administracinį nusižengimą patvirtina įrodymu visuma, yra asmenų mačiusių, kad apeliantas nusižengimo metu vairavo transporto priemonę, ištraukė raktelius iš spynelės ir apie tai pranešė netoli buvusiems policijos pareigūnams. Apelianto T. P. apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus vertina, kaip jo gynybinę versiją, siekiant išvengti administracinės atsakomybės už padarytą administracinį nusižengimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. P. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies
4. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
5. Apeliaciniu skundu T. P. ginčija administracinio nusižengimo padarymo faktą, kad transporto priemonę vairavo neblaivus ir tuo pagrindu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 28 d. nutarimą. Tačiau apygardos teismas, susipažinęs su skundžiamu žemesnės instancijos teismo nutarimu, apeliacinio skundo motyvais bei pateikta bylos medžiaga, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas, kuriuo T. P. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 427 straipsnio 1 dalyje, yra teisėtas ir pagrįstas visapusišku byloje surinktų įrodymų įvertinimu.
6. ANK 427 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivus (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, arba vengęs apsvaigimo patikrinimo, arba alkoholį (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojęs iki patikrinimo vairuotojas, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda už šioje dalyje, šio kodekso 420 straipsnio 3, 4 dalyse, 422 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5 dalyse, 423 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 4 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, jei nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos įvykdymo, arba kuris turi nepanaikintą ar neišnykusį teistumą už nusikalstamą veiką, kurią jis padarė neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuodamas transporto priemonę.
7. Iš bylos duomenų matyti, kad Kauno apskrities VPK 2019 m. rugsėjo 27 d. T. P. surašė administracinio nusižengimo protokolą už tai, kad jis (duomenys neskelbtini), 2019 m. rugsėjo 27 d. 2 val. 21 min. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,24 promilės girtumas, taip pat vairavo neturėdamas teisės vairuoti, kai ši teisė yra atimta (b. l. 1-2). Įrašas apie tikrinimo metu užfiksuotus alkotesterio parodymus, patvirtina, kad T. P. buvo užfiksuotas 1,24 promilių girtumas (b. l. 3).
8. Kauno apskrities VPK tarnybiniame pranešime dėl neblaivaus vairuotojo, užfiksuota, kad 2019 m. rugsėjo 27 d. apie 2 val., adresu: (duomenys neskelbtini), prie policijos pareigūnų priėjo P. P., kuris paaiškino, kad pastebėjo važiuojančią transporto priemonę „Iveco“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurią vairavo neblaivus T. P. ir įsuko į (duomenys neskelbtini) aikštelę. Tai pamatęs P. P. atvažiavo paskui T. P., priėjęs prie jo vairuoto automobilio atidarė vairuotojo dureles, ištraukė automobilio raktelius iš užvedimo spynelės ir nunešė pareigūnams. Po to prie pareigūnų priėjo T. P., nuo kurio sklido stiprus alkoholio kvapas. T. P. pripažino, kad vartojo alkoholį prieš pusę valandos. Jam alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 1.24 promilės girtumas (b. l. 5).
9. Duomenų apie tai, kad alkoholio matuoklis, kuriuo buvo tikrinamas T. P. neblaivumas įvykio vietoje, neatitiko jam keliamų reikalavimų ar kad pareigūnai, atlikę patikrą, nesivadovavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintomis Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis, nėra. Policijos pareigūnų naudotas alkotesteris „Alcotest 6810“ kaip įrodo 2019 m. balandžio 9 d. patikros sertifikatas Nr. 0971535 – metrologiškai patikrintas, yra tinkamas naudoti, patikros sertifikatas galiojo iki 2019 m. spalio 9 d., prietaiso paklaida ± 0,017 promilės (b. l. 4). Konstatuota, kad pažeidimo užfiksavimo dieną alkoholio matuoklis „Alcotest 6810“ buvo tinkamas naudoti, jo metrologinė patikra buvo galiojanti.
10. Iš liudytojo P. P. paaiškinimų matyti, kad jis 2019 m. rugsėjo 27 d. apie 2 val., pastebėjo, K. M. pr. važiuojantį jo pažįstamą T. P., kurį jo prašymu išgėrusį buvo neseniai parvežęs į namus. Kadangi T. P. įsuko į (duomenys neskelbtini) stovėjimo aikštelę, jis nuvažiavo paskui jį. Tada priėjęs prie T. P. vairuotos transporto priemonės, atidarė dureles, ištraukė užvedimo raktelius ir juos nunešė šalia stovėjusiems pareigūnams (b. l. 6).
11. Pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo T. P. apylinkės teisme vykusio posėdžio metu prisipažino, kad neblaivus vairavo transporto priemonę, dėl savo poelgio gailėjosi bei prašė nekonfiskuoti automobilio (2019 m. spalio 24 d. Kauno apylinkės teismo posėdžio garso įrašas: 2 min. 14 sek. – 2 min. 55 sek.).
12. Teismo vertinimu, T. P. apeliaciniame skunde nurodytą versija, kad jis nevairavo automobilio neblaivus, o jį kitas asmuo atvežė iki jo automobilio stovėjusio aikštelėje, yra paneigta byloje surinktais įrodymais: pareigūnų parodymais, kurie teigė, kad T. P. pripažino, jog alkoholį vartojo prieš pusę valandos, taip pat liudytojo P. P. parodymais, kuris teigė, kad matė neblaivų T. P. vairuojantį automobilį. Byloje nėra jokių duomenų, kad liudytojo parodymai gali būti subjektyvūs, ar, kad policijos pareigūnai būtų šališki ar suinteresuoti neteisingai patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn. Šių asmenų parodymais, išanalizuotais kitų byloje esančių įrodymų kontekste, paneigta apelianto nurodyta įvykių versija, t. y., kad įvykio dieną jis būdamas neblaivus automobilio nevairavo, o jį iki aikštelės pavežė kitas asmuo. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo apelianto versijos vertinti kaip tiesos, kuri nėra patvirtinta jokiais kitais byloje esančiais įrodymais. Akivaizdu, kad tik vėliau, norėdamas išvengti administracinės atsakomybės, T. P. pradėjo keisti parodymus ir tvirtinti, kad automobilį vairavo ne jis, o kitas asmuo.
13. Iš 2019 m. spalio 24 d. informacinės pažymos apie teismo posėdį matyti, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas R. M. išaiškino administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui jo teises ir pareigas, o asmuo patvirtino, kad savo teises ir pareigas suprato. T. P. paaiškino situaciją, atsakė į teisėjo klausimus bei pripažino padarytą administracinį nusižengimą. Po T. P. duotų parodymų, teisėjas suteikė asmeniui teisę pareikšti prašymus, tačiau administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo prašymų nepareiškė. Iš garso įrašo turinio akivaizdu, jog T. P. suprato teismo užduodamus klausimus, į juos atsakė tinkamai ir aiškiai bei pasakė baigiamąją kalbą, kurios metu prašė nekonfiskuoti jo vairuoto automobilio.
14. Atsižvelgiant į garso įraše užfiksuotą proceso eigą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teismas tinkamai išaiškino administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui jo teises ir pareigas, ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus ir nepadarė jokių proceso taisyklių pažeidimų. Iš garso įrašo nustatyta, kad remonto darbų triukšmas prasidėjo po administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui jo teisių ir pareigų išaiškinimo bei jo patvirtinimo, kad savo teises ir pareigas suprato. Taip pat nustatyta, kad šis triukšmas nebuvo toks garsus, jog tai būtų trukdę procesui. Taigi, apelianto skunde nurodytas motyvas, kad teismui aiškinant jo teises ir pareigas, aplinkoje vyko remonto darbai, todėl aiškinamos teisės normos nebuvo tiksliai ir aiškiai girdimos, atmetamas, kaip visiškai nepagrįstas.
15. Taigi aplinkybių, kurios pagal skundo argumentus turėtų būti aiškinamos apelianto naudai, apygardos teismas nenustatė. Tai, kad pažeidėjo nurodomos aplinkybės teismo vertinamos jam nepalankiai, o priimtas sprendimas neatitinka jo lūkesčių, savaime nereiškia, kad buvo netinkamai ir neobjektyviai įvertinti bylos įrodymai, priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nutarimas.
16. Apeliantas skunde nurodė, kad tikėjosi, jog į teismo posėdį bus pakviesti policijos pareigūnai bei liudytojas P. P.. Tačiau iš bylos medžiagos ir informacinės pažymos apie teismo posėdį matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tokio prašymo iki įrodymų tyrimo pabaigos teismui nepareiškė.
17. Pažymėtina, kad faktinėms aplinkybėms nustatyti nebūtinai turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės. Įrodinėjimo procesas nereikalauja surinkti maksimaliai visus įrodymus. Procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kad jų pakaktų pagrįstoms išvadoms padaryti. Teisingą baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Aukštesniojo teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju surinktų objektyvių ir patikimų įrodymų visiškai pakanka apelianto kaltei dėl jam inkriminuoto ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymo pagrįsti ir jokie papildomi veiksmai šiuo atveju nėra tikslingi, juolab kad byloje yra surašytas tarnybinis pranešimas, kuriame nurodytos tiriamo įvykio aplinkybės atitinka visus kitus bylos įrodymus, įskaitant ir paties apelianto pirminį paaiškinimą. Taigi, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens motyvas, kad pirmosios instancijos teismas netyrė nusižengimo padarymo aplinkybių bei netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, atmetamas, kaip nepagrįstas.
18. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus, matyti, kad T. P. administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus yra baustas 3 kartus. 2016 m. gruodžio 22 d. baustas už analogiško nusižengimo padarymą (ATPK 130² straipsnį, atitinkantį ANK 427 straipsnio 1 dalį), t. y. už tai, kad 2016 m. spalio 31 d. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,61 promilės neblaivumas, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, kai teisė vairuoti yra atimta, paskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 metams su transporto priemonės konfiskavimu) (b. l. 12-14).
19. Taigi, priešingai nei teigia apeliantas, T. P. veiksmai yra tinkamai kvalifikuoti pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį (pakartotinį transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs vairuotojai), o surašant administracinio nusižengimo protokolą buvo nurodytas konkretus bei teisingas teisės aktas, todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmuo žinojo, kuo yra kaltinamas ir jam buvo sudarytos galimybės tinkamai realizuoti savo teisę į gynybą.
20. Skundžiamame nutarime padarytos išvados dėl ANK 427 straipsnio 1 dalies sudėties požymių buvimo T. P. veiksmuose argumentuotos ir pagrįstos, apelianto kaltė visiškai įrodyta aukščiau aptartais ir kitais skundžiamame nutarime nurodytais įrodymais ir abejonių nekelia, todėl naikinti Kauno apylinkės teismo nutarimą, kuriuo T. P. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 427 straipsnio 1 dalyje, kaip to prašoma apeliaciniu skundu, nėra jokio pagrindo.
21. ANK 427 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 5 metų. Kaip matyti iš bylos medžiagos, T. P. teisės vairuoti transporto priemones neturi, ši teisė jam atimta 2016 m. gruodžio 22 d. nutarimu ir paskirtas 3 metų teisės vairuoti transporto priemones atėmimas (t. y. iki 2019 m. gruodžio 21 d.). Transporto priemonės vairavimo neįgijus ar tuomet kai ji atimta faktas, neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl administracinio poveikio priemonės – specialios teisės atėmimo, taikymo.
22. T. P. padarė šiurkštų teisės pažeidimą, atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nėra. Administracinių nusižengimų registre esantys duomenys neigiamai apibūdina T. P., jo elgesys kelyje rodo, kad įstatymų reikalavimų laikymasis ir pagarba kitiems eismo dalyviams jam nėra pirmenybė. Policijos informacinės sistemos duomenimis, T. P. ne kartą trauktas atsakomybėn dėl šiurkščių KET pažeidimų padarymo. Todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui, kad administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti pažeidėjui būtina kartu su paskirta nuobauda skirti ir administracinio poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams nuo šio nutarimo įsiteisėjimo dienos.
23. Administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant; tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016).
24. Tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas, priimdamas sprendimą konfiskuoti transporto priemonę, neteisingai taikė teisės normas, todėl šioje dalyje skundžiamas nutarimas naikinamas.
25. Pagal ANK 427 straipsnio 3 dalį už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti transporto priemonės konfiskavimą. Pagal ANK 29 straipsnio 1 dalį konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus.
26. ANK 29 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už šio kodekso tam tikruose straipsniuose numatytus administracinius nusižengimus gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, jeigu: 1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Pažymėtina, kad ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausančio turto konfiskavimo apribojimas tiek nagrinėjant administracinių nusižengimų (anksčiau – administracinių teisės pažeidimų) bylas, tiek baudžiamąsias bylas, nustatant papildomai įrodinėtinas tokio konfiskavimo sąlygas (ATPK 26 straipsnis (2016 m. sausio 1 d. redakcija, ANK 29 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 4 dalis) atitinka konstitucinę jurisprudenciją ir teismų praktiką, pagal kurią ne pažeidėjui priklausantis turtas negali būti konfiskuojamas be jokių apribojimų.
27. Pirmosios instancijos teismui iš bylos duomenų buvo žinoma, kad transporto priemonė nėra pažeidėjo nuosavybė. Iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad transporto priemonė „Iveco 35-10“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso I. P. (b. l. 11). Taigi teismas pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turėjo nustatyti bent vieną iš minėto straipsnio 4 dalies punkte numatytų sąlygų, taip pat turėjo aiškiai nurodyti ir motyvuoti, kuriuo ANK 29 straipsnio 4 dalies punktu remdamasis jis nusprendžia konfiskuoti ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantį turtą. Pirmosios instancijos teismas jokių motyvų nenurodė, o konfiskavimo pagrindu tenurodė tai, kad „ANK 427 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti transporto priemonės konfiskavimą“.
28. Byloje nepaneigti pažeidėjo paaiškinimai, kad transporto priemonės savininkė yra rūpestinga bei nesudarė sąlygų pažeidėjui daryti administracinius nusižengimus. Nurodoma, jog transporto priemonė buvo skirta šeimos verslui vystyti (nuomoti klientų paslaugoms), o administracinio nusižengimo padarymo laiku transporto priemonės savininkė paprašė jo paimti transporto priemonės raktus ir dokumentus iš transporto priemonę nuomojusio asmens, tačiau neperleido jos pažeidėjui, žinodama, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti.
29. Byloje nenustačius nė vienos ANK 29 straipsnio 4 dalyje nustatytos sąlygos, būtinos ne pažeidėjui priklausančios transporto priemonės konfiskavimo taikymui, apylinkės teismo nutarimas dalyje dėl turto konfiskavimo naikintinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. P. apeliacinio skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Kauno rūmų 2019 m. spalio 28 d. nutarimą dalyje dėl transporto priemonės „IVECO 35-10“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimo ir šią transporto priemonę grąžinti savininkui.
Kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.
Šis nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.