- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-04
- Bylos Nr.
- 2A-471-124/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-07-3-07984-2011-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laisvė Aleknavičienė
- Atsakovas
- V. P.
- Ieškovas
- J. V.
- Trečiasis asmuo
- A. V.
- Kategorijos
- 44.5.2.11121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja L. Aleknavičienė Civilinė byla Nr. 2A-471-124/2011
Teisėja G. Mataitienė Teisminio proceso Nr. 2-07-3-07984-2011-4
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. rugsėjo 4 d.
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės V. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-739-841/2012 pagal ieškovės J. V. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovei V. P., trečiajam asmeniui A. V. dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė J. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu (1–2 b. l.) ir patikslintu ieškiniu (15–16 b. l.), kuriuo prašė priteisti jai iš atsakovės V. P. 1000 Lt turtinei žalai ir 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Ieškovė nurodė, kad atsakovės nepilnametis sūnus H. P., pasinaudodamas mažamečio ieškovės sūnaus A. V. pasitikėjimu kartu su ieškovės sūnumi iš spintos paėmė 400 eurų ir 800 litų, pinigus vaikai išleido kartu savo reikmėms. Ieškovė tvirtino, kad patyrė 2000 Lt turtinę žalą, pusę tos žalos (1000 Lt) turėtų atlyginti atsakovė. Ieškovė taip pat teigė, kad dėl minėto įvykio patyrė 1000 Lt neturtinę žalą, nes dėl įvykio nervinosi, jautė pažeminimą, patyrė nepatogumus, pablogėjo sveikata.
Atsiliepimas
Atsakovė V. P. atsiliepime į ieškinį (24–26 b. l.) nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, teigė, kad neaišku kokią realią žalą patyrė ieškovė, neaišku kuo pasireiškė atsakovės sūnaus kaltė ir neteisėti veiksmai, atsakovės sūnaus padarytos žalos dydis neįrodytas, todėl nėra visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų. Dėl neturtinės žalos atlyginimo nurodė, kad ieškovės ieškinys dėl jos patirtų išgyvenimų yra pagrįstas tik pačios ieškovės teiginiais.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. balandžio 4 d. sprendimu ieškinį tekino iš dalies, priteisė ieškovei J. V. iš atsakovės V. P. 750,00 Lt turtinei žalai atlyginti, kitoje dalyje ieškinį atmetė. Taip pat priteisė iš atsakovės 65,75 Lt bylinėjimosi išlaidas valstybei.
Teismas nustatė, kad neteisėti nepilnamečių vaikų veiksmai byloje nebuvo ginčijami, t. y. atsakovė patvirtino, kad jos sūnus kartu su ieškovės sūnumi be leidimo per keletą kartų pasiėmė iš ieškovės namuose esančios neužrakintos spintelės ten buvusių pinigų ir juos leido savo reikmėms. Fakto, kad ieškovė patyrė žalą, atsakovė taip pat neginčijo, byloje buvo ginčijamas tik padarytos žalos dydis. Kadangi patirtos žalos dydžio ieškovė nepagrindė jokiais įrodymais, teismas laikė, kad visas bendrai abiejų nepilnamečių padarytos žalos dydis yra toks, kokio neginčijo atsakovė – 1500 Lt. Teismas laikė, kad egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo, nes jei nepilnamečiai vaikai pinigų nebūtų paėmę ir išleidę, ieškovė žalos nebūtų patyrusi. Teismas nustatė, kad nepilnamečiai vaikai neteisėtus veiksmus atliko laisvu nuo pamokų metu, t. y. tuo metu, kai jie buvo (turėjo būti) savo tėvų priežiūroje, todėl atsakovei tenka atsakomybė už jos sūnaus neteisėtais veiksmais padarytą žalą.
Teismas konstatavo, kad nėra galimybės nustatyti, jog vienas nepilnametis pasinaudojo didesne pinigų suma, nei kitas, todėl laikė, kad abu išleido po lygiai, ir kad dėl atsakovės sūnaus veiksmų ieškovė patyrė 750 Lt turtinę žalą ir šią sumą priteisė ieškovei iš atsakovės.
Teismas atmetė ieškovės reikalavimą priteisti 1000 Lt neturtinę žalą, kadangi ieškovė pati nebuvo pakankamai rūpestinga laikydama pinigus neužrakintoje spintelėje, vaikui žinomoje ir laisvai prieinamoje vietoje. Nors ieškovė teigė, kad pirko vaistus, tačiau įrodymų nepateikė, iš pateiktos medicinos įstaigos pažymos taip pat nebuvo galima spręsti, kad ieškovė pas gydytojus lankėsi dažniau nei įprastai, todėl teismas laikė, kad ieškovė neįrodė, jog dėl įvykio patyrė neturtinę žalą.
Šalies argumentai
Atsakovė V. P. apeliaciniu skundu (59–62 b. l.) prašo panaikinti 2012 m. balandžio 4 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės J. V. ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Ieškovė neįrodė ir nepagrindė jos patirtos 1500 Lt turtinės žalos dydžio. Apeliantei nesuprantama, kokiais įrodymais remdamasis pirmosios instancijos teismas padarė visiškai nepagrįstą išvadą, kad ieškovės patirtos žalos dydis yra toks, kokio neginčijo atsakovė – 1500 Lt. Mano, kad toks teismo teiginys yra prieštaringas ir neatitinkantis faktinių bylos aplinkybių, teismo išgalvotas ir pagrįstas spėliojimais bei išvedžiojimais.
Atsiliepimas
2. Rašydama atsiliepimą ir teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad neaišku kuo pasireiškė jos sūnaus kaltė ir neteisėti veiksmai, kadangi pinigus paėmė būtent pačios ieškovės sūnus A. V. ir būtent jis pasiūlė atsakovės sūnui kartu išleisti pinigus. Atsakovės sūnus tik buvo kartu su ieškovės sūnumi, kai pastarasis keitė pinigus keitykloje ir leido pinigus įvairiausioms savo reikmėms (pirko daiktus, pramogavo ir pan.). Ieškovės sūnus taip pat galėjo vienas leisti tuos pinigus, todėl mano, kad už tai neturėtų atsakyti atsakovės sūnus.
3. Teismo išvada, kad nesant galimybės nustatyti kiek pinigų išleido atsakovės sūnus, laikytina, kad jie abu išleido po lygiai, yra nesuderinama su CPK normų reikalavimais.
4. Teismas nors ir konstatavo, kad žala nebūtų atsiradusi, jei ieškovės J. V. sūnus nebūtų atlikęs savo neteisėtų veiksmų, tačiau tų aplinkybių tinkamai neįvertino ir pažeidė LR CK 6.282 str. 1 d. reikalavimus.
5. Teismas ieškovės ieškinį tenkino tik iš dalies, priteisė 750 Lt turtinės žalos atlyginimo, reikalavimo atlyginti neturtinę žalą išvis netenkino, tačiau atsakovės patirtų išlaidų neįpareigojo atlyginti ieškovę, nors civilinio proceso kodeksas aiškiai įtvirtina, kad atsakovui išlaidos priteisiamos proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai.
Ieškovė J. V. pateikė teismui atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą (84–90 b. l.), su kuriuo nesutiko, prašė jį atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo 2012‑04-04 sprendimą. Nurodė, kad teismas pagrįstai nustatė, jog buvo paimti 1500 Lt. Iki 2011‑04‑08 ieškovės sūnus niekada neimdavo pinigų. Tik susidraugavęs su atsakovės sūnumi, įkalbėtas jo, paėmė pinigus. Pinigus vaikai leido abu, keitė juos keityklose, didesnė pinigų suma būdavo pas atsakovės sūnų. Šios aplinkybės yra nustatytos Šiaulių miesto policijos komisariato surinktoje medžiagoje, kurioje nurodyta, kad atsakovė pripažino, jog jos sūnus H. prisipažino kartu su A. išleidę apie 1500 lt. To fakto atsakovė neneigė ir teisme. Teismas šiuos atsakovės paaiškinimus įvertino.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 338, 320 str. 1 d.), t.y. apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, jeigu nenustato LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalyse numatytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik pagal apeliacinio skundo argumentus, neišplečiant skundo argumentų sąrašo, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 338, 329 str.).
Apeliantė nesutinka su priteista žala, jos dydžiu, mano, kad ieškovė neįrodė ir nepagrindė patirtos 1500 Lt turtinės žalos dydžio, teismas nepagrindė kuo pasireiškė neteisėti veiksmai, nes apeliantės sūnus nepaėmė ieškovės pinigų, o paties asmens didelis neatsargumas padėjo atsirasti žalai.Taip pat mano, kad nepagrįstai atsakovei nebuvo priteista dalis turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Su šiais argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
Kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (LR CPK 178 str.).Šiuos įrodymus pateikia šalys. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovė nuo pat kreipimosi į ikiteisminio tyrimo organus teigė, kad 2011 07 08 d. apie 17 val pasigedo savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini) spintelėje piniginėje buvusių 400 eurų ir 800 Lt, įvertino, kad jai buvo padaryta 2 000 lt turtinė žala(23 b.l.).Ieškovė įvertinusi ir savo sūnaus veiksmus, prašė priteisti iš atsakovės dalį patirtos žalos- 1000 Lt. Ieškovės paaiškinimai civiliame procese taip pat yra vertinami kaip įrodymų šaltinis(CPK177 str.2 d., 186 str.).Šiuos paaiškinimus šalys duoda, davę priesaiką byloje. Ieškovės paaiškinimai dėl žalos dydžio, vaikų veiksmų buvo nuoseklūs viso proceso metu, todėl teismas turi pagrindą jais remtis. Šiuos paaiškinimus patvirtina ir trečiojo asmens A. V. paaiškinimai byloje, kuriuos šis pateikė, davęs priesaiką (52 b.l.).Atsakovė teismo posėdyje bei ikiteisminiame tyrime patvirtino, kad abu vaikai iš pasisavintų pinigų išleido apie 1500 Lt(52 b.l.), todėl pripažintina, kad teismas pagrįstai sprendimu nustatė, kad abu vaikai kartu išleido bendroms reikmėms 1500 Lt .Esant bendriems šalių vaikų veiksmams, nenustačius, kad vienas iš šalių vaikų būtų išleidęs mažiau ar daugiau pinigų, teismas pagrįstai priteisė iš nepilnamečio vaiko H. P. mamos , kaip atsakingo už nepilnamečio vaiko neteisėtus veiksmus, pusę teismo nustatytos sumos -750 Lt(CK 6.275 straipsnio 1 d.).Tokiu būdu pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai iš byloje esančių įrodymų padarė išvadą apie ieškovei padarytą žalos dydį.
Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų nustatymo, t.y. dėl kaltės, priežastinio ryšio tarp veiksmų ir pasekmių buvimo (CK 6.246-249 str.).Teismas pagrįstai vertino atsakovės sūnaus elgesį, kaip neteisėtą, pažeidžiantį elgesio taisykles, draudžiančias, kad savo veiksmais nebūtų padaryta žalos kitam asmeniui. Teismas nustatė, kad atsakovės sūnus, suradęs spintelėje ieškovės pinigus ir kartu su ieškovės sūnumi iškeitę eurus pinigų keitykloje, šiuos ir rastus litus leido juos savo reikmėms, suprasdami, kad šie pinigai priklauso ieškovei. Tokiu būdu, atliko neteisėtus veiksmus, kurie sukėlė ieškovei žalą. Šie veiksmai buvo atlikti bendrai abiejų nepilnamečių, todėl atsakomybė atsiranda abiems asmenims, už kuriuos šiuo atveju atsako tėvai. Šie nepilnamečių veiksmai yra aprašyti teismo sprendime. Nesutiktina su atsakovės argumentais, kad teismo išvados yra paremtos prielaidomis ar spėlionėmis. Šias išvadas teismas padarė remdamasis tiek šalių paaiškinimais, tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnų surinkta medžiaga. Nepagrįstai apeliantė teigia, kad teismas turėjo atsižvelgti į nukentėjusio asmens neatsargų elgesį, kuris padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti ir remiantis CK 6.282 straipsniu turėjo sumažinti žalos atlyginimą arba atmesti reikalavimą atlyginti žalą. Šiuo atveju turėjo būti konstatuotas pačios nukentėjusios neatsargus elgesys, kas nebuvo byloje nustatyta. Teismas pasisakė tik dėl ieškovės sūnaus neteisėtų veiksmų, kas turėjo įtakos teismui sumažinti priteistiną žalos sumą.
Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. CPK 185 straipsnyje įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. G. v. G. A. S., bylos Nr. 3K-7-48/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. G. v. V. G., byla Nr. 3K-3-13/2009).
Pagal įrodinėjimo procese CPK įtvirtintą supratimą faktas vertinamas kaip įrodytas, jeigu taip sprendžiama protingo žmogaus požiūriu: Faktas pripažintinas įrodytu esant visiškam arba beveik visiškam vidiniam teismo įsitikinimui. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle, kurios esmė - laisvo įrodymų vertinimo principas. Šis principas reiškia, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvados yra pagrįstos visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos ir nustatinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu ir visų byloje esančių duomenų įvertinimu. Ta aplinkybė, kad atsakovės nurodytos aplinkybės nepripažįstamos įrodytomis, nesudaro pagrindo išvadai, kad pažeistas CPK 177 arba 185 straipsnis. Taigi, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, rungimosi principo, tinkamai taikė materialinės teisės normas, atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių netinkamo taikymo kaip teisiškai nepagrįstus.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, nes teismas ieškinį tenkino iš dalies, tačiau atsakovei nepriteisė atstovavimo išlaidų dalies. Su šiuo argumentu apeliacinės instancijos teismas sutinka ir šioje dalyje apeliacinis skundas yra tenkintinas. Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad ieškinį patenkinus iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui-proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Šios nuostatos taikomos ir atstovavimo išlaidoms. Nors ieškovei buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba ir ji buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tačiau CPK 96¹ str.2 dalis numato, kad kai visiškai ar iš dalies yra atmetamas valstybės garantuojamą pagalbą gavusių ieškinys, tai bylinėjimosi išlaidos yra atlyginamos pagal CPK 93 straipsnio nuostatas. Teismas į šias nuostatas neatsižvelgė ir tenkindamas ieškinį iš dalies nepriteisė atsakovei bylinėjimosi išlaidų-atstovavimo išlaidų, nors šis prašymas bei įrodymai buvo pateikti su procesiniais dokumentais, prašymas atlyginti atstovavimo išlaidas buvo pareikštas ir teismo posėdyje (26,36,44,54b.l.).Atsakovės atstovavimo išlaidos surašant procesinį dokumentą-atsiliepimą į ieškinį bei už atstovavimą teisme sudarė 500 Lt. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar jo padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą nustatytus maksimalių dydžių, yra protingos, realiai atsakovės patirtos. Ieškovė reikalavo priteisti 1000 Lt turtinės ir 1000 Lt neturtinės žalos, ieškinys patenkintas iš dalies 37,50 procentais, todėl atsakovei turėjo būti priteistos atstovavimo išlaidos proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai, t.y. 62,50 procentų arba 312,50 Lt. Šioje dalyje teismo sprendimas keistinas.
Nors atsakovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, už ką nėra skaičiuojamas žyminis mokestis, todėl netenkinus apeliantės skundo dėl materialių reikalavimų, jai nėra priteistinos turėtos bylinėjimosi išlaidos-žyminis mokestis.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėja kolegija
nutaria:
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 4 d. sprendimą pakeisti iš dalies dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Priteisti iš ieškovės J. V. atsakovei V. P. 312,50 Lt(tris šimtus dvylika litų 50 ct.) atstovavimo išlaidų.
Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.