- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-04-04
- Bylos Nr.
- 2-739-841/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-07-3-07984-2011-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gražina Mataitienė
- Ieškovas
- J. V.
- Atsakovas
- V. P.
- Trečiasis asmuo
- A. V.
- Advokatai
- Daiva Rusakienė
- Kategorijos
- 44.5.2.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja Gražina Mataitienė, sekretoriaujant Janinai Morkūnienei, dalyvaujant ieškovei J. V., trečiajam asmeniui ieškovo pusėje A. V., atsakovei V. P., jos atstovei advokato padėjėjai Daivai Rusakienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. V. ieškinį atsakovei V. P., trečiajam asmeniui A. V. dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškinyje prašė priteisti jai iš atsakovės V. P. 1000 Lt turtinei žalai ir 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Ieškovė teismo posėdyje ieškinį palaikė, paaiškino, kad jos sūnus A. V. kartu su atsakovės sūnumi H. P. iš spintos paėmė 400 eurų ir 800 litų, pinigus vaikai kartu išleido. Ieškovė tvirtino, kad patyrė 2000 Lt turtinę žalą, pusę tos žalos turėtų atlyginti atsakovė. Ieškovė taip pat teigė, kad dėl minėto įvykio patyrė 1000 Lt neturtinę žalą, nes dėl įvykio nervinosi, jautė pažeminimą, patyrė nepatogumus, pablogėjo sveikata.
Atsiliepimas
Atsakovė, jos atstovė su ieškiniu nesutiko, teigė, kad vaikai kartu išleido apie 1500 Lt, tačiau atsakovės sūnaus padarytos žalos dydis neįrodytas, nėra visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų, liudytojų parodymų, bei bylos medžiagos nustatyta, kad 2011-04-20 nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal ieškovės pareiškimą nes nepilnametis H. P. neturi amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė (3-5 b.l.). 2011-06-16 priimtas nutarimas nepradėti administracinės bylos teisenos, pareiškėja šio nutarimo neapskundė (6-8 b.l.). Pagal „Lieporių šeimos gydytojų centro“ išduotą pažymą matyti, kad ieškovė lankosi centre, tačiau nėra duomenų, kad šie apsilankymai po įvykio yra dažnesni, nei buvo iki jo (43 b.l.).
Kaip matyti iš policijos pateiktos medžiagos, ieškovė policijoje teigė, kad H. P. įkalbėjo jos sūnų A. V. paimti pinigus, tuos pinigus leido bendrai, žaidė žaidimų automatais, valgė kavinėse (9 b.l.). H. P. tyrimo metu pripažino, kad kartu su A. V. išleido apie 1500 Lt, pinigus pasiūlė išleisti Alvaras. Teismo posėdžio metu ieškovė teigė, kad pinigus vaikai paėmė ne visus iš karto, o dalimis, ieškovė pasigedo pinigų ne iš karto, todėl teismas neatmeta galimybės, kad ieškovės nepilnametis sūnus dalį pinigų galėjo išleisti vienas, nes tik jis galėjo bet kada prieiti prie namie laikomų pinigų ir juos paimti. Teismas sprendžia, kad ieškovės sūnus sąmoningai slėpė nuo tėvų, jog dalimis ima jų sutaupytus pinigus ir išleidžia juos su draugu, jei prieš jį būtų buvusi naudojama fizinė ar psichinė prievarta, jau po pirmo tokios prievartos atvejo ieškovės sūnus galėjo apie tai informuoti tėvus, tačiau to nepadarė. Tyrimo policijoje metu ir teismo posėdyje atsakovė teigė, kad jos sūnus H. P. pripažino, kad kartu vaikai išleido apie 1500 Lt, todėl teismas laiko, kad labiau tikėtina, kad vaikai kartu išleido 1500 Lt, kitokių įrodymų dėl žalos dydžio nėra, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad laikė spintelėje būtent jos nurodytą pinigų sumą.
Kiekvienas asmuo privalo laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 str. 1 d.). Kai asmuo pažeidžia šią įstatymo nuostatą ir savo veiksmais padaro žalą kitam asmeniui, atsiranda deliktinės civilinės atsakomybės teisinis santykis – viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo juos atlyginti. Deliktinė civilinė atsakomybė galima tik nustačius visas jos sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį ir kaltę, išskyrus atvejus, kai civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės (CK 6.246-6.249 str.). Nesant įstatymuose numatytų išimčių pagal bendrą taisyklę pareiga įrodyti civilinės atsakomybės sąlygas tenka nukentėjusiam asmeniui (CPK 178 str.).
Kaip matyti iš bylos medžiagos, neteisėti nepilnamečių veiksmai byloje nebuvo ginčijami, t.y. atsakovė patvirtino, kad jos sūnus kartu su ieškovės sūnumi be leidimo per keletą kartų pasiėmė iš ieškovės namuose esančios neužrakintos spintelės ten buvusių pinigų ir juos leido savo reikmėms. Abu nepilnamečiai suprato ir žinojo, kad pinigai priklauso A. V. tėvams, tais pinigais naudojosi be leidimo. Konstatuotina, kad be ieškovės sūnaus veiksmų, pripažintinų neteisėtais, atsakovės sūnus nebūtų galėjęs pasinaudoti pinigais ir tokiu būdu nebūtų atsiradusi žala, kurią ieškovei padarė abu nepilnamečiai (ieškovės sūnus ir atsakovės sūnus) savo neteisėtais veiksmais.
Fakto, kad ieškovė patyrė žalą, atsakovė taip pat neginčijo, byloje buvo ginčijamas tik padarytos žalos dydis. Kadangi patirtos žalos dydžio ieškovė nepagrindė jokiais įrodymais, teismas laiko, kad visas bendrai abiejų nepilnamečių padarytos žalos dydis yra toks, kokio neginčijo atsakovė- 1500 Lt. Teismas laiko, kad egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo, nes jei nepilnamečiai tų pinigų nebūtų paėmę ir išleidę, ieškovė žalos nebūtų patyrusi.
CK 6.275 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už nepilnamečio iki keturiolikos metų padarytą žalą atsako jo tėvai ar globėjai, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Taigi pagal šią įstatymo normą už nepilnamečio iki keturiolikos metų padarytą žalą atsako tėvai, nes asmuo iki keturiolikos metų yra neveiksnus (CK 2.7 straipsnis). Kaip nustatyta byloje, iš paimtų pinigų nepilnametis H. P. įsigijo ir parsinešė namo garso kolonėles, kurios, šalių parodymu, kainavo apie 100 Lt ir kurias, pinigų dingimui paaiškėjus, kaip teigia atsakovė, jos sūnus išmetė. Teismas mano, kad ši aplinkybė rodo, kad atsakovė niekaip nesureagavo į tai, kad pas sūnų atsirado santykinai, kaip nepilnamečiui, neturinčiam savų pajamų, brangus pirkinys, kuriam ji pinigų neskyrė. Iš bylos duomenų matyti, kad nepilnamečiai neteisėtus veiksmus atliko laisvu nuo pamokų metu, t.y. tuo metu, kai jie buvo (turėjo būti) savo tėvų priežiūroje, t.y. abiejų nepilnamečių tėvai tuo metu turėjo realizuoti savo teisę ir pareigą į tėvų valdžią, todėl atsakovei tenka atsakomybė už jos sūnaus neteisėtais veiksmais padarytą žalą.
Byloje nustatyta, kad nepilnamečių padaryta neginčijama žala yra 1500 Lt, kadangi nėra galimybės nustatyti, kad vienas kuris nepilnametis pasinaudojo didesne pinigų suma, nei kitas, laikytina, kad abu išleido po lygiai, ir kad dėl atsakovės sūnaus veiksmų ieškovė patyrė 750 Lt turtinę žalą, ši suma priteistina ieškovei iš atsakovės.
Atmestinas ieškovės reikalavimas priteisti 1000 Lt neturtinės žalos. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas pateiktas CK 6.250 str. 2 d., kur nustatyta, kad teismas turi atsižvelgti į neturtinės žalos pasekmes, ją padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. LAT savo praktikoje yra nustatęs, kad nustatant neturtinės žalos dydį, teismas turi atsižvelgti į neturtinės žalos kriterijų visumą, nesureikšminant nė vieno iš kriterijų, tiek atskirai, tiek kartu, palankesnių didesniam ar mažesniam neturtinės žalos nustatymui. Teismo posėdyje ieškovė teigė, kad patyrė pergyvenimus, nepatogumus, pablogėjo jos sveikata, tačiau negalėjo pasakyti, ar pergyveno dėl pinigų netekimo, ar labiau- dėl savo sūnaus poelgio, teismas mano, kad ieškovė pati nebuvo pakankamai rūpestinga, laikydama pinigus neužrakintoje spintelėje, vaikui žinomoje ir laisvai prieinamoje vietoje. Ieškovė teigė, kad pirko vaistus, tačiau įrodymų nepateikė, iš pateiktos medicinos įstaigos pažymos taip pat negalima spręsti, kad ieškovė pas gydytojus lankėsi dažniau nei įprastai, todėl teismas laiko, kad ieškovė neįrodė, kad dėl įvykio patyrė neturtinę žalą, reikalavimas ją atlyginti atmestinas.
Ieškovė J. V. 2011-10-12 Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, jai paskirtas advokatas teikti antrinę teisinę pagalbą (9-10 b.l.). Iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikta duomenų teismui apie valstybės patirtas teisinės pagalbos išlaidas šioje byloje, todėl iš atsakovės šios išlaidos nepriteistinos.
Ieškinį iš dalies patenkinus, iš atsakovės valstybei priteistinas žyminis mokestis nuo priteistos sumos, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista- 50,00 Lt bei procesinių dokumentų siuntimo išlaidos 15,75 Lt, viso iš atsakovės valstybei priteistina 65,75 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 92 str., 96 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 263 str.- 270 str., teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei J. V., a.k.(duomenys neskelbtini), iš atsakovės V. P., a.k.(duomenys neskelbtini), 750,00 Lt (septynis šimtus penkiasdešimt litų) žalai atlyginti.
Priteisti iš atsakovės V. P., a.k.(duomenys neskelbtini), 65,75 Lt (šešiasdešimt penkis litus 75 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (gavėjas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank", banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimui įsiteisėjus, policijos tyrimo medžiagą grąžinti pateikėjui.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šiaulių miesto apylinkės teisme.