Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2022-01-04 · Byla Nr. N1-364-1109/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-01-04
Bylos Nr.
N1-364-1109/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-40881-2020-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jolanta Ramonienė
Kaltinamasis
A. M., M. R., T. D.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. N1-364-1109/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40881-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.1; 1.1.8.10.3; 1.1.8.11; 1.1.8.14; 1.1.11.10; 1.2.14.1.2.1; 1.2.14.1.2.3; 1.2.26.2; 2.1.10.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 4 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Ramonienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Rūtai Balčiūnaitei,dalyvaujant prokurorei Astai Kaminskienei,kaltinamajam A. M., jo gynėjai advokatei M. V.,kaltinamajai M. R., jos įstatyminei atstovei M. R., gynėjui advokatui B. V.,kaltinamajam T. D., jo įstatyminiam atstovui V. D.,Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistei G. L.,

teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Jonavoje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pradinio išsilavinimo, mokosi 9 klasėje Jonavos politechnikos mokykloje, nevedęs, nedirbantis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), atliekantis laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonoje 1-jame sektoriuje, teistas:

1) 2020 m. rugpjūčio 17 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta bausmė 2 metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 1 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 92 straipsnio 2 dalimi, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskirti įpareigojimai. 2020 m. lapkričio 13 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir A. M. pasiųstas atlikta realią laisvės atėmimo bausmę,

kaltinami, padarę nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje, BK 178 straipsnio 2 dalyje, BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje;

M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, pradinio išsilavinimo, netekėjusi, nesimoko, deklaruota gyvenamoji vieta ir gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I Nusikalstamų veikų aplinkybės

A. M. ir nepilnametis T. D. 2020 m. spalio 3 d. apie 22.30 val., (duomenys neskelbtini) namo Nr. 6 kieme, (duomenys neskelbtini) – viešoje vietoje, veikdami bendrininkų grupėje kartu su nepilnamečiu D. R., neturinčiu amžiaus, kuriam suėjus galima baudžiamoji atsakomybė, įžūliu elgesiu, rodydami aiškų žmogaus negerbimą, demonstruodami elementarių moralės ir elgesio normų niekinimą, nukentėjusiajam S. S. sėdint jam priklausančiame automobilyje ,,Seat Alhambra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atidarę duris, abu įsėdo į šį automobilį, o S. S. išlipus ir reikalaujant nedelsiant pasišalinti iš jam priklausančio automobilio, išlipę iš automobilio, kartu T. D., A. M. ir D. R. rankomis stumdė nukentėjusįjį S. S., o jam nuo pastūmimo nugriuvus, ne mažiau kaip keturis kartus spyrė į abu šonus. Tokiais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Šiais veiksmais T. D., A. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje.

A. M. ir nepilnamečiai T. D., M. R. 2020 m. spalio 3 d. apie 22.50 val., (duomenys neskelbtini) namo Nr. 6 kieme, (duomenys neskelbtini) veikdami bendrininkų grupėje kartu su nepilnamečiu D. R., neturinčiu amžiaus, kuriam suėjus galima baudžiamoji atsakomybė, turėdami tikslą atvirai pagrobti svetimą turtą, priėjo prie stovėjusio S. S. ir, visiems būnant šalia, A. M. pagriebė iš nukentėjusiojo S. S. rankų mobiliojo ryšio telefoną, po ko visi pasišalino. Taip bendrais veiksmais atvirai pagrobė svetimą turtą – S. S. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną ,,Samsung Galaxy A715 A71“ 399 eurų vertės su dviem SIM kortelėmis 2 ir 3 eurų vertės, atminties kortele ,,Agata“ 5,25 eurų vertės ir dėklu 9 eurų vertės, t. y. pagrobė nukentėjusiojo S. S. turto bendros 418,25 eurų vertės.

Šiais veiksmais T. D., A. M. ir M. R. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

A. M. ir nepilnamečiai T. D., M. R. 2020 m. spalio 3 d. apie 23.55 val., (duomenys neskelbtini) namo Nr. 6 kieme, (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje kartu su D. R., neturinčiu amžiaus, kuriam suėjus galima baudžiamoji atsakomybė, pasikėsino pagrobti 300 eurų vertės automobilį, tai yra M. R. ir D. R. stovint prie automobilio ir stebint aplinką, T. D. su A. M. pro neužrakintas duris įsibrovė į S. S. priklausantį automobilį ,,Seat Alhambra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuriame A. M. turėtu peiliu išardė automobilio užvedimo spynelę 50 eurų vertės, sujungė laidus ir užvedė variklį. Tokiais veiksmais pasikėsino pagrobti svetimą turtą, tačiau nusikalstamos veikos nepabaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi suprato, jog buvo pastebėti iš namo laiptinės išėjusių asmenų ir dėl to pasišalino iš įvykio vietos.

Šiais veiksmais T. D., A. M. ir M. R. padarė nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje.

II Įrodymai

Žemesnės instancijos teismas

Kaltinamasis T. D. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad visos kaltinimuose nurodytos aplinkybės teisingos. Šiuo metu įvykio aplinkybių nepamena, tačiau ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsniu, pagarsino T. D. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (3 t., b. l. 8–12, 16–18), kuriuose parodė, kad 2020 m. spalio 3 d. vakare su A. M., M. R. ir D. R. vaikštinėjo po (duomenys neskelbtini) miestelį, (duomenys neskelbtini), kai pamatė prie (duomenys neskelbtini) namo Nr. 6 raudonos spalvos automobilyje sėdintį iš matymo žinomą Ruklos miestelyje gyvenantį vyrą. Kartu su A. M. abu nusprendė įsėsti į minėto vyro automobilį. Jie atsidarė automobilio dureles ir abu įsėdo į automobilį. M. R. ir D. R., matydami, jog jie įsėdo, atsitraukė prie namo kampo. Vyras, juos pamatęs, supyko, ėmė šaukti, varyti lauk iš automobilio. Tuo metu A. M. pagriebė ant priekinės panelės gulėjusią juodos spalvos rankinę ir abu iš automobilio pabėgo. M. R. ir D. R. bėgo kartu su jais. Nubėgus už namo kampo, A. M. rankinę apžiūrėjo, tačiau nieko nerado. Rankinėje buvusius kažkokius dokumentus išmetė ir visi keturi grįžo prie vyro, tarp jų įvyko konfliktas: A. M. su vyru apsistumdė. Vyras nuo pastūmimo nugriuvo ir tada A. M. ir D. R. jam įspyrė.

Dėl telefono vagystės parodė, kad po to, kai S. S. buvo suduoti smūgiai kojomis, visi pasitraukė atokiau, bet netrukus prie S. S. jie sugrįžo jau žinodami, jog A. M. iš S. S. rankos pagrobs telefoną. Kai grįžo prie S. S., matė, jog jis kieme buvo su draugu, todėl dar kurį laiką pastovėjo atokiau ir palaukė, kol draugas nueis, o tada jis, A. M., M. R. ir D. R. priėjo prie S. S. su tikslu pagrobti telefoną. A. M. pačiupo jį iš S. S. rankos, ėmė bėgti. Visi kiti taip pat bėgo iš paskos. Laiptinėje telefoną ,,Samsung“ apžiūrėjo. Telefoną pardavė A. M. už 20 eurų, bet kokiam žmogui, nematė. Sekančią dieną A. M. visiems nupirko traškučių ir saldumynų.

Dėl pasikėsinimo pagrobti automobilį parodė, kad, pardavus telefoną, prie S. S. automobilio grįžo visi keturi, norėjo pasižiūrėti, ar automobilyje dar yra kokių nors daiktų, kuriuos galima būtų pagrobti. Vyro automobilyje nebuvo. Automobilis buvo užrakintas, bet buvo neužrakinta bagažinė, todėl A. M. per ją pateko į automobilio saloną, atsisėdo į vairuotojo vietą. Tuo tarpu jis, M. R. ir D. R. stovėjo prie automobilio ir stebėjo, ar kas nors neateina. Nematė, ką A. M. ten darė, tačiau ėmė veikti valytuvai, mirksėti šviesos. Suprato, jog pastarasis išardė užvedimo spynelę ir bandė variklį užvesti. Jie iš anksto nesitarė, kad važiuos pasivažinėti, bet pamatę artėjančius vyrus, visi išsibėgiojo. Labai gailisi padaręs šias nusikalstamas veikas.

Teismo posėdžio metu paaiškino, jog pirmo epizodo metu, išlipus iš automobilio, jis ir A. M. susistumdė su S. S.. T. D. nukentėjusiajam sudavė su koja, į kurią vietą įspyrė, nepamena. Kai sugrįžo prie nukentėjusiojo, visi suprato, kad telefonas bus atimtas ir A. M. iš S. S. paėmė telefoną, tada visi – jis, M. R., A. M. ir D. R. nubėgo į laiptinę. Po to dar buvo vienas sugrįžimas prie automobilio. Dėl paskutinio epizodo paaiškino, jog sėdėjo automobilyje kartu su A. M.. Jis švietė su prožektoriumi į panelę, kad A. M. matytų kur laidus pjauti, kad galėtų mašiną užvesti. Jei būtų užvedę automobilį, gal būtų išvažiavę. Tuo metu automobilyje buvo dviese su A. M., M. R. su D. R. tuo metu stovėjo šalia, stebėjo ar neateina S. S.. Jis nebandė atsiprašyti nukentėjusiojo ar atlyginti žalos. Savo veiksmus vertina neigiamai.

M. R. kalta prisipažino ir parodė, kad kaltinime nurodytos aplinkybės yra teisingos, įvykių nepamena, prašo vadovautis anksčiau duotais jos parodymais.

Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsniu, pagarsino M. R. ikiteisminio tyrimo metu parodymus (3 t., b. l. 73–75, 81–82), kuriuose ji parodė, kad 2020 m. rudenį buvo susitikusi su T. D., A. M. ir D. R., vaikščiojo (duomenys neskelbtini). Praeidami pro (duomenys neskelbtini) namą Nr. 6, pamatė prie namo stovintį automobilį, kuriame galinėje dalyje sėdėjo iš matymo pažįstamas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini) name. Jie visi artėjo link automobilio, tačiau nesitarė dėl nusikalstamos veikos padarymo. Priėjus prie automobilio, T. D. ir A. M., nieko nepasakę, sėdo į automobilio vidų. Ji su broliu D. R. liko stovėti prie automobilio dešinės pusės, arčiau galinės dalies. Girdėjo, kad (duomenys neskelbtini)ėmė keiktis, varyti T. D. ir A. M. iš automobilio. (duomenys neskelbtini) išlipo iš automobilio ir užsimojo, ketindamas D. R. smogti, bet nepataikė. Tada iš automobilio išlipo vaikinai, T. D. vyrui spyrė, kuris po smūgio nugriuvo. Po to, T. D., A. M. ir D. R., gulinčiam vyrui sudavinėjo smūgius kojomis. Iš karto po to, kai smūgiai buvo suduoti, T. D. ir A. M. iš automobilio pagrobė magnetolą. T. D. pagrobė magnetolą, o A. M. pagrobė rankinę ir visi keturi pabėgo. Sustojo už (duomenys neskelbtini) namo kampo, kur apžiūrinėjo daiktus. A. M. rankinėje buvusius daiktus tiesiog iškratė ant žemės. Kas buvo rankinėje, ji nematė. T. D. išpurtytus daiktus surinko ir kartu su rankine išmetė į šiukšlių dėžę prie (duomenys neskelbtini) namo kampo, kažkur netoliese numetė ir magnetolą. Išmetę daiktus, šiek tiek pasivaikščiojo po (duomenys neskelbtini) ir grįžo į (duomenys neskelbtini) namo Nr. 6, kiemą ir sutarė pagrobti (duomenys neskelbtini) telefoną. Visi keturi priėjo prie vyro, tada A. M. iš (duomenys neskelbtini) rankos pagriebė telefoną ir visi keturi pabėgo. Telefoną apžiūrinėjo namo laiptinėje. Parduoti telefoną ėjo A. M. ir T. D.. Pardavus telefoną, visi keturi nusprendė dar kartą grįžti prie automobilio ir jį užvesti. Priėjus prie automobilio, nei jame, nei kieme, šalia automobilio, Sigio nematė. Automobilio durelės buvo paliktos neužrakintos. A. M. sėdo už automobilio vairo, T. D. priekyje, keleivio sėdynėje. Ji su broliu stebėjo aplinką. Galėjo T. D. prožektoriumi šviesti A. M., kai šis ardė spynelę. Įsijungė automobilio priekiniai žibintai, ėmė veikti valytuvai, ar variklis buvo užvestas, nežino. Iš laiptinės, esančios (duomenys neskelbtini) namo, išėjo (duomenys neskelbtini). Juos pamatę, vaikinai iššoko iš automobilio ir visi keturi pabėgo. Daugiau prie automobilio negrįžo, išsiskirstė į namus. Sekančią dieną vaikščiojo kieme su T. D. ir A. M., kai prie jų priėjo (duomenys neskelbtini), kuris prašė grąžinti pavogtus daiktus – magnetolą, telefoną ir dokumentus. Žino, kad vaikinai kažką darė, kad telefonas atsirastų, magnetolos ir rankinės su dokumentais taip pat ieškojo, bet jų neberado. Labai gailisi dėl nusikalstamų veikų padarymo.

M. R. teismo posėdžio metu patvirtino, kad šie parodymai teisingi. Gailisi dėl to, kad nuskriaudė žmogų. Nukentėjusiojo nebandė atsiprašyti, tačiau kalbėjo su juo apie įvykį, šis sakė, kad atleidžia jai už tai, ką padarė. Įvykio metu visi buvo blaivūs. Ji stovėjo ir žiūrėjo, kad niekas neateitų, bėgo kartu, tačiau nieko nemušė ir neėmė. Šiuo metu nesimoko ir nedirba, laiką leidžia kieme. Ketina ieškoti darbo, kai sueis aštuoniolika metų. Gyvena su tėvais ir broliais bei seserimis. Tėvai nedirba, gyvena iš pašalpų. A. M. pažįsta antrus metus. Draugavo kaip pora. Kurį laiką jis gyveno su jos šeima, kai buvo grįžęs iš užsienio ir jo buvo atsisakiusi močiutė.

Žemesnės instancijos teismas

A. M. kaltu prisipažino ir parodė, kad kaltinamajame akte teisingai nurodytos aplinkybės. Šiuo metu visko gerai nepamena. Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsniu, pagarsino A. M. ikiteisminio tyrimo metu parodymus (3 t., b. l. 128–131, 140–142), kuriuose parodė, kad 2020 m. tikslios datos neprisiminė, jis su M. R., D. R. ir A. M. vaikštinėjo po (duomenys neskelbtini) miestelį, (duomenys neskelbtini) rajone. Visi buvo blaivūs. Eidami pro (duomenys neskelbtini) namą, kieme pamatė stovintį automobilį. Kam automobilis priklausė, nežino. Automobilyje ant galinės sėdynės sėdėjo nepažįstamas, nuo alkoholio apsvaigęs vyras. T. D. pasiūlė iš šio automobilio ką nors pavogti, todėl jis su T. D. įsėdo į automobilį. A. M. sėdo ant priekinės keleivio sėdynės, kur atsisėdo T. D., neprisiminė. Juos pamatęs vyras ėmė šaukti, varė iš automobilio. Išlipus iš automobilio, tarp jų įvyko konfliktas. Jie vyrą apstumdė, šis griuvo, o tada jam įspyrė. Neprisiminė, kas vyrą stumdė ir kas jam spyrė, bet neneigė, kad šiuos veiksmus jis galėjo atlikti. Matė, kad automobilyje, galimai ant priekinės panelės, gulėjo juoda rankinė, todėl ją pagriebė ir visi keturi nubėgo. Už namo kampo rankinę apžiūrėjo. Kas rankinės viduje, tikrino jis. Iš rankinės A. M. pavogė atlenkiamą peiliuką, jį pasiėmė sau. Rankinę su dokumentais išmetė kažkur prie namo kampo, tada grįžo prie automobilio. Matė, kad tas pats vyras stovėjo kieme prie automobilio, buvo vienas, rankoje laikė telefoną. Visi keturi prie jo priėjo ir A. M. čiupo telefoną iš vyro rankos ir visi nubėgo. Telefoną ,,Samsung Galaxy A71“ pardavė tą patį vakarą. Telefone buvo 2 SIM kortelės ir atminties kortelė, kurias išėmė ir išmetė. Kai telefoną pardavė, grįžo prie automobilio. Nesitarė tarpusavyje, ką darys, mano, jog viskas vyko savaime. Automobilis buvo paliktas neužrakintas, o jo šeimininko šalia nebuvo. Kartu su T. D. per neužrakintas duris įsėdo į automobilį. Automobilyje nieko daugiau nebeieškojo, pagrobtu peiliu išardė automobilio užvedimo spynelę, sujungė laidus. Automobilio variklį tokiu būdu užvedė, ketino nuvažiuoti, pagrobti automobilį, bet tik jį užvedus, pamatė link jų atbėgantį kažkokį žmogų, galimai gyvenantį (duomenys neskelbtini) name, todėl šoko iš automobilio ir kartu su prie automobilio stovėjusiais M. R. ir D. R. nubėgo. Tą patį vakarą, iš to paties automobilio pagrobė magnetolą, kurią T. D. sulaužė. Po to, kai pasikėsino pagrobti automobilį, išsiskirstė. Sekančią dieną jis nusprendė daiktus grąžinti. A. M. pasikalbėjo su vienu žmogumi ir vyrui pažadėjo, kad visi daiktai bus sugrąžinti, jei nebus pradėtas tyrimas. Nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamas veikas. Ką galima buvo sugrąžinti, tuos daiktus ir dokumentus sugrąžino, kiti daiktai išmesti arba sulaužyti.

A. M. teismo posėdžio metu patvirtino parodytus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Kodėl taip pasielgė, nežino. Teigė, jog pasimokė, kad reikia keisti gyvenimą. Paaiškino, kad nukentėjusiojo nepažinojo, po įvykio buvo pas nukentėjusįjį nuėjęs vienas, grąžino jam telefoną. Nusikalstamiems veiksmams įtakos galėjo turėti gėrimas ir narkotikų vartojimas. Savo elgesį vertina neigiamai, gailisi, jog nuskriaudė žmogų.

Nukentėjusysis S. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena su sugyventine (duomenys neskelbtini) name, (duomenys neskelbtini). 2020 m. spalio mėnesį su sugyventine buvo susipykęs, todėl nakvodavo jam priklausančiame automobilyje ,,Seat Alhambra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį pasistatydavo prie (duomenys neskelbtini) namo Nr. 6, (duomenys neskelbtini). 2020 m. spalio 3 d. vakare su S. L. automobilyje ,,Seat Alhambra“ suvartojo 0,7 l talpos butelį degtinės ir dar alaus. Draugas išėjo namo, o jis liko automobilyje, sėdėjo ant galinės sėdynės. Buvo tamsu, kai prie automobilio priekinės dalies priėjo penkių jaunuolių kompanija. Jaunuoliams stovint prie automobilio, vienas jų atsidarė priekines keleivio pusės dureles ir įsėdo į automobilį. S. S. išlipo iš automobilio, atidarė priekines keleivio pusės dureles, čiupo jaunuolį už rankovės, sakė, jog dingtų iš automobilio ir ištempė laukan. Jaunuolio draugai visa tai stebėjo ir matydami, kad ištempė iš mašinos jų draugą, prišoko prie jo ir ėmė jį stumdyti. Nuo kažkurio pastūmimo virto ant žolės, ant nugaros, o tada pajautė ne mažiau kaip keturis smūgius kojomis į abu šonus. Mano, kad smūgius kojomis sudavė keturi asmenys, vienas iš kurių buvo į automobilį įsėdęs jaunuolis. Nei vieno asmens iš šios kompanijos nepažinojo. Jam buvo sukeltas fizinis skausmas, dėl to į medikus nesikreipė. Iš karto po jam suduotų smūgių kojomis kėlėsi nuo žolės ir atsitraukė, ėjo ieškoti pagalbos, nuėjo į namus pas draugą S. L., gyvenantį (duomenys neskelbtini) name. Prie automobilio su S. L. ir kartu su juo gyvenančia (duomenys neskelbtini) grįžo maždaug po 3–4 minučių. Artėdamas prie automobilio, matė, kad jį užpuolusi kompanija nubėgo link parduotuvės ,,Norfa“, o automobilio abejos priekinės ir kairės pusės galinės durelės buvo paliktos praviros. Priėjęs prie automobilio, matė, kad jame nebuvo jo rankinės, kurioje laikė dokumentus, magnetolos, kuri buvo įtvirtinta priekinėje panelėje, ir nupjauti užvedimo spynelės laidai. S. L. savo telefonu iškvietė policijos pareigūnus. Tuo metu telefoną jis dar turėjo prie savęs, bet skambino draugas. Kol laukė pareigūnų, pro juos praėjo vienas iš kompanijoje buvusių jaunuolių su mergina. Jį parodė S. L., kuris žinojo, kur jaunuolis gyvena. Atvykę pareigūnai, užfiksavo įvykio vietą ir jų pateiktą informaciją ir S. L. pasisiūlė nueiti pasikalbėti pas minėtą jaunuolį. Nukentėjusysis liko laukti prie savo automobilio, rankoje laikė telefoną. Tuo metu prie jo priėjo vienas jaunuolis ir nieko nesakęs, iš dešinės rankos pagriebė telefoną ir nubėgo link ,,Norfos“. Netrukus grįžo S. L., kuris pasakė, jog pasikalbėjo ir kad viskas bus grąžinta. Praėjus porai dienų po įvykio, galimai pavakario metu, prie jo automobilio priėjo nepažįstama mergina, maždaug 14 metų amžiaus, kuri padavė jam rankinę ir pasišalino. 2020 m. spalio 3 d. vakaro metu iš jo buvo pagrobta: automobilinė magnetola ,,Sony“ 80 eurų vertės, stipriai susidėvėjusi rankinė, kurioje buvo: piniginė odinė, juodos spalvos 25 eurų vertės, piniginėje – jo vardu išduota asmens tapatybės kortelė, kurios įgijimas kainavo 15 eurų; ,,Šiaulių banko“ kortelė C. D. su PIN kodu, ,,Luminor“ banko kortelė su PIN kodu (mokėjo 10 eurų, kad būtų išduota nauja kortelė) (sąskaitose pinigų nebuvo, korteles užblokavo); 20 eurų (10 ir 5 eurų vertės banknotai, 5 eurai monetomis); bevertės prekybos centrų ,,IKI“, ,,Maxima“, ,,Senukai“ (,,Mylimiausia“) nuolaidų kortelės; bevertė sveikatos draudimo kortelė. Be piniginės ir joje buvusių dokumentų, rankinėje buvo atlenkiamas peiliukas apie 15 cm bendro ilgio, su ruda medine rankena 5 eurų vertės; automobilio ,,Seat“ dokumentai – transporto priemonės registracijos liudijimas (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros rezultatų kortelė, BTA draudimo sutarties liudijimas ir polisas; bevertis Jonavos politechnikos mokyklos profesinio mokymo diplomas. Iš rankos pagrobtas telefonas – ,,Samsung Galaxy A715 A71“ 399 eurų vertės. Telefone buvo: SIM kortelė, kurios MRT numeris toks pat, kaip kad naudojasi dabar ir nurodė duomenų pažymoje, 3 eurų vertės, antra SIM kortelė, kurios MRT Nr. (duomenys neskelbtini), 2 eurų vertės, atminties kortelė 128 GB talpos ,,Agata“ 5,25 eurų vertės; telefonas buvo su žalios spalvos dėklu-knygele 9 eurų vertės. Nupjaunant užvedimo spynelės laidus, padaryta 50 eurų turtinė žala. Nors rankinė buvo sugrąžinta, bet joje nebuvo piniginės, asmens tapatybės kortelės, ,,Šiaulių banko“ kortelės C. D., ,,Luminor“ banko kortelės, 20 eurų, beverčių prekybos centrų ,,IKI“ ir ,,Maxima“ nuolaidų kortelių, peiliuko. Taip pat negrąžinta magnetola. Pareigūnai sugrąžino pagrobtą mobiliojo ryšio telefoną, tačiau jame nebuvo abiejų SIM kortelių, atminties kortelės ir dėkliuko. Jam padaryta 224,25 eurų turtinė žala (1 t., b. l. 57–60, 66–70).

Liudytojas S. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. rudenį, vakare, S. S. automobilyje ,,Seat“ vartojo alkoholinius gėrimus. Suvartojus turėtą alkoholį, jis parėjo namo, o S. S. liko savo automobilyje. Praėjus neilgam laiko tarpui, po to, kai grįžo į namus, pas jį atėjo S. S. ir pasakė, kad kažkas lenda prie jo automobilio ir jam reikalinga pagalba. Iš karto abu nuskubėjo prie jo automobilio. Išeidamas iš laiptinės, jis pamatė S. S. automobilyje sėdinčius apie tris ar keturis jaunuolius. Priekinės durelės buvo paliktos praviros ir girdėjo besisukantį starterį, o juos pamatę vaikinai, išsilakstė. Priėję prie automobilio, pamatė išardytą automobilio užvedimo spynelę ir suliestus laidus, aiškiai ketinant užvesti automobilio variklį. Vaikinai išsilakstė skirtingomis kryptimis, o kas jie tokie buvo, nematė. Buvo paskambinta policijos pareigūnams ir pranešta apie įvykį, tada jie išsiskirstė – jis grįžo į namus, o S. S. liko prie automobilio, tačiau praėjus kuriam tai laiko tarpui, jis vėl atėjo į jo namus ir pranešė, kad iš jo automobilio pagrobta magnetola ir dar kažkokie daiktai. Liudytojas vėl išėjo į kiemą, tačiau prie automobilio jokių asmenų nebebuvo, todėl jis dar kartą paskambino policijos pareigūnams. Atvykusiems pareigūnams rodė automobilį, S. S. paaiškino įvykio aplinkybes. Žino, kad šio įvykio metu S. S. prarado savo mobiliojo ryšio telefoną. Minėjo, jog telefoną laikė rankinėje, o rankinė buvo pagrobta iš automobilio ir po kelių dienų kažkokiu būdu jam grąžinta, bet jau tuščia. Kol su S. S. laukė policijos pareigūnų atvykimo, pro šalį praėjo vaikinas ir mergina. S. S. pasakė, jog šis vaikinas buvo tarp jį užpuolusių asmenų. Liudytojas merginą žinojo iš matymo, todėl grįžo į namus, apibūdino merginą dukrai, kuri žinojo, kur ši gyvena. Liudytojas nuėjo su minėta mergina pasikalbėti, matė, jog mergina jauna, galimai nepilnametė, todėl tiesiog pasiteiravo apie vaikinų kompaniją, pagrobtus daiktus, o ji tvirtino, jog nieko nežino. Kitą dieną, dienos metu, po jo buto langais šūkavo vaikinas, todėl pažiūrėjo pro langą ir suprato, kad vaikinas kviečia jį. Liudytojas kalbėjosi su vaikinu, kuris pasakė, kad nori, jog jam būtų paduota 20 eurų, tada jis viską grąžins, daiktų jis neturi, bet neva jis žino, kur daiktai yra. Liudytojas vaikinui nurodė pasikalbėti su S. S. (1 t., b. l. 125–128).

Liudytojas Ž. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. spalio 14 d. (duomenys neskelbtini), eidamas prie garažų, rado šalia kelio gulintį telefoną ,,Samsung“. Pagalvojo, kad telefoną galėjo kažkas pamesti, todėl kitą dieną nuvyko į (duomenys neskelbtini) policijos nuovadą ir pareigūnams pateikė rastą telefoną. Tuomet paaiškėjo, kad telefonas yra vogtas. Kam jis priklausė, nežino (1 t., b. l. 131–133).

Liudytoja A. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad T. D. yra jos sūnus. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame ji ir vaikai deklaravo gyvenamąją vietą, jiems buvo skirtas kaip socialinis būstas, bet šio buto 2020 m. gruodžio mėnesį atsisakė ir nuo gruodžio mėnesio gyvena Jonavoje. Nors su sūnumi bendrauja, jis apsilankydavo jos namuose jai gyvenant (duomenys neskelbtini), tačiau sūnaus draugų nepažįsta. A. M. nepažįsta, M. R. ir jos brolį D. R. žino, kadangi jų šeima taip pat gyveno (duomenys neskelbtini) name Nr. 7, tik kitoje laiptinėje. Apie tai, kad S. S. buvo apvogtas, išgirdo kalbant Rukloje 2020 m. lapkričio mėnesį, o netrukus po to jį susitikusi pasiteiravo, kas jam nutiko. S. S. sakė, kad iš jo automobilio buvo pavogti daiktai ir dokumentai. Vyras sakė, kad su pareiškimu kreipėsi į policiją, tačiau turėjo pareiškimą atsiimti, nes įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio. To pokalbio metu vyras užsiminė, jog (duomenys neskelbtini) sklando kalbos, jog šios vagystės padaryme dalyvavo jos sūnus. Sūnus svečiavosi pas ją, tačiau nieko nesakė, kad būtų kažką padaręs. T. D. nesakė, kad policijos pareigūnams rašė paaiškinimą apie dalyvavimą vagystėje (2 t., b. l. 3–6).

Liudytojas V. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad T. D. yra jauniausias jo sūnus. Iki 2020 metų pabaigos A. D. gyveno (duomenys neskelbtini), kur turėjo jai skirtą socialinį būstą. Šiuo metu ji gyvena (duomenys neskelbtini). T. D. pas motiną (duomenys neskelbtini) apsilankydavo pakankamai dažnai, praleisdavo savaitgalius. Sūnaus draugų nepažįsta. A. M., (duomenys neskelbtini) ir M. R. bei (duomenys neskelbtini) gyvenančio S. S. nepažįsta. 2021 m. vasario 2 d. jam paskambino buvusi sutuoktinė ir užsiminė, jog iš kažko sužinojo, kad sūnus Rukloje padarė automobilio vagystę. T. D. apie tai nieko nepasakojo. Sūnus mokosi Jonavos ,,Neries“ pagrindinės mokyklos 9-je klasėje, mokosi patenkinamai pagal palengvintą programą. Iš mokytojų jokių nusiskundimų vaiko elgesiu negirdėjo, o klasės auklėtoja jį apibūdina kaip ramų, tylų mokinį, toks sūnus ir namuose (2 t., b. l. 18–21).

Liudytoja M. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji M. R. ir D. R. mama. Gyvena kartu (duomenys neskelbtini), esančiame bute. T. D., A. M. pažįsta. A. M. nuo 2020 m. vasaros iki metų pabaigos su pertraukomis pas juos gyveno. 2020 m. rudenį, ryte, namo kieme prie jos priėjo nepažįstamas vyras, kuris papasakojo, kad sėdėjo kieme automobilyje, kai prie automobilio priėjo grupė jaunuolių. Sakė, kad vieni iš jų stovėjo prie automobilio ir žiūrėjo, o kiti iš automobilio vogė jam priklausančius daiktus. Minėjo, kad iš jo buvo pagrobta magnetola, rankinė, telefonas ir tvirtino, kad atliekant šiuos veiksmus dalyvavo jos sūnus bei dukra, kuri lyg ir jokių veiksmų neatliko. Klausė vyro, kuris iš sūnų dalyvavo, bet jis vardo pasakyti negalėjo, todėl pasikvietė vyrą į namus, kad parodytų. Namuose buvo ir D. R., ir M. R.. Pamatęs miegantį D. R., vyras iš karto jį atpažino ir parodė į jį. Liudytoja pareikalavo savo vaikų grąžinti vyrui priklausančius daiktus, bet abu tvirtino, kad jie nieko nedarė. Nors ir reikalavo abiejų pasiaiškinti, tačiau jie tvirtino, jog nieko nežino. Praėjus kuriam laikui, D. R. po truputį ėmė pasakoti, kad nors jis nieko ir nedarė, bet žino, kas tai padarė, kad pavogti daiktai atsirado ir jis buvo paprašytas daiktus grąžinti. Užsiminė, kad kažkokie daiktai buvo paslėpti parkelyje, bet paprašius nurodyti, kas jam perdavė daiktus ir paprašė grąžinti, pasakė, jog nesakys. Sūnui 14 metų suėjo 2021 m. vasario 11 d. Daug metų jis turėjo psichinės sveikatos problemų. Dukrai nustatytas lengvas protinis atsilikimas, dėl to ji yra neįgali, mokosi pagal palengvintą programą Jonavos suaugusiųjų ir jaunimo švietimo centro 10 klasėje (2 t., b. l. 42–45).

Liudytojas nepilnametis D. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad įvykio datos nepamena, kai (duomenys neskelbtini), vaikščiojo su seserimi ir draugais T. D. bei A. M., kai pamatė automobilyje ant galinės sėdynės sėdintį vyrą. Jiems pro automobilį praeinant, vyras išlipo ir dėl nesuprantamų priežasčių ketino jam smogti. Matėsi, jog vyras buvo girtas. Vyrui iš automobilio išlipus, į ją įsėdo T. D. ir A. M.. Vyrui ėmus šūkauti, vaikinai išlipo. Po kelių minučių atėjo dar kažkoks vyras ir pakvietė sėdėjusį automobilyje vyrą eiti su juo. Jie nuėjo, po kelių minučių grįžo ir ėmė ant jų, stovėjusių prie automobilio, šaukti. Liudytojui atsibodo ir jis iš S. S. rankos atėmė telefoną ,,Samsung“, kuris buvo be dėklo. Atėmė, nes S. S. ketino juos filmuoti, o D. R. to nenorėjo. Atėmus telefoną, visi keturi pabėgo ir namo laiptinėje, telefoną apžiūrėjo. Pasinaudodamas sesers auskaru, jis iš telefono išėmė korteles, jas sukramtė ir išspjovė. Po to jis pardavė telefoną prie laiptinės sutiktam nepažįstamam vyrui už 30 eurų, tada visi grįžo prie automobilio. Matė, kad automobilio gale sėdėjo S. S., kitas vyras stovėjo prie namo laiptinės. Sesuo ir A. M. liko stovėti prie automobilio. D. R. atidarė automobilio dureles ir abu su T. D. įsėdo į galinę automobilio dalį, pagriebė priekinėje dalyje prie pavarų svirties gulėjusią rankinę ir abu pabėgo. Rankinėje rado automobilio dokumentus, parduotuvių korteles, dar kažkokius dokumentus, kuriuos išmetė į šiukšliadėžę. Rankinėje banko kortelių, asmens dokumentų nematė. Už 30 eurų, kuriuos gavo pardavęs telefoną, pirko saldumynų, kuriais pasidalino su M. R., A. M. ir T. D.. Įvykio metu, kai S. S. norėjo jam suduoti, liudytojas jam kartą įspyrė. Matė, kad S. S. griuvo keletą kartų, mano, jog griuvo todėl, kad buvo girtas. Automagnetolą jis surado gulinčią prie automobilio bagažinės. Tuo metu buvo su T. D., abu ją sulaužė. Neprisimena, ar kas nors bandė užvesti automobilį. Sekantį rytą į jų namus buvo atėjęs S. S., prašė grąžinti telefoną. Vyrui sakė, kad telefono nebeturi ir jis iškvietė policiją. Nors telefoną pagrobė jis, kaltę dėl to prisiėmė A. M., tačiau nežino kodėl (2 t., b. l. 113–122).

Iš 2020 m. spalio 4 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2020 m. spalio 3 d. apie 22.36 val. pranešėjas S. L. pranešė, kad grupė jaunuolių 15–18 metų, (duomenys neskelbtini) gatvėje, kabinėjasi prie praeivių. Vykstant į įvykio vietą, 23.05 val. gautas pranešimas, kad prieš 10 minučių kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), nepažįstami jaunuoliai, įsėdo į automobilį ,,Seat Alharmbra“, kuriame sėdėjo S. S., o pastarajam paprašius jaunuolių išlipto iš jo automobilio, tarp jų kilo žodinis konfliktas. S. S. pasišalinus pasikviesti pagalbos, sugrįžus prie automobilio pastarasis pasigedo savo daiktų. Netrukus po to iš S. S. buvo pavogtas mobilaus ryšio telefonas (1 t., b. l. 48).

Iš 2020 m. spalio 12 d. protokolo–pareiškimo matyti, kad S. S. pareiškė, kad 2020 m. spalio 3 d., apie 22.30 val. jis vienas sėdėjo jam priklausančiame automobilyje ,,Seat Alharmbra“, stovėjusiame prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), kuomet priėjo grupė jaunuolių ir du iš jų įsėdo į jo automobilį. Jaunuoliai į reikalavimus išlipti, nereagavo, kilo konfliktas, o supratęs, kad vienas nesusitvarkys, išėjo pasikviesti pagalbos. Ėjo pas draugą S. L.. Sugrįžęs pasigedo savo daiktų (1 t., b. l. 1–4, 11).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – automobilis ,,Seat Alhambra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovintis (duomenys neskelbtini) Nr. 6 kieme, (duomenys neskelbtini). Automobilis neužrakintas, durelių spynų užraktai nepažeisti, priekinės panelės centrinėje dalyje nėra grotuvo, iš ertmės kyšo laidai (1 t., b. l. 49–55).

Iš policijos registruojamų įvykių registro duomenų matyti, kad 2020 m. spalio 3 d. 22.36 val. buvo gautas pranešimas, kad kabinėjasi grupė jaunuolių. 2020 m. spalio 3 d. 22.59 val. vėl gautas pranešimas, kad prieš dešimt minučių, jaunuliai naudojo fizinį smurtą, iš automobilio pavogė automagnetolą, piniginę su dokumentais bei iš rankų pavogė telefoną. Pranešėjas S. L., jis lauks kieme (1 t., b. l. 34–39).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta 14 vaizdo įrašų, užfiksuotų prie policijos pareigūnų tarnybinės uniformos tvirtinamomis vaizdo kameromis. Vaizdo įrašuose užfiksuotas S. S. ir S. L. pasakojimas apie jiems žinomas įvykio aplinkybes. S. S. pasakoja, jog jam sėdint automobilyje, atėjo penki jaunuoliai, du asmenys įsėdo pas jį į automobilį, kiti stovėjo šalia, vienas atsisėdo į priekį, jis pareikalavo, kad išliptų, jie susikoliojo, tada S. S. buvo mušamas spardomas, dėl ko nugriuvo ant žemės taip pat jaunuoliai pagrobė automagnetolą, rankinę su dokumentais, po to paėmė telefoną. (1 t., b. l. 42–47).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta rankinė ir joje rasti dokumentai 2020 m. lapkričio 10 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikti nukentėjusiojo S. S. (1 t., b. l. 84–108).

Iš 2020 m. spalio 15 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas ,,Samsung“, 2020 m. spalio 15 d. savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktas liudytojo Ž. T. (1 t., b. l. 137–142).

Iš 2021 m. balandžio 1 d. tarnybinio pranešimo dėl pagrobto telefono IMEI kontrolės matyti, kad siekiant surasti iš S. S. pagrobtą telefoną, buvo surašyta užklausa dėl telefono IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) kontrolės atlikimo. Remiantis pateiktais duomenimis, pagrobtame telefone nuo 2020 m. spalio 1 d. 11.28 val. iki 2020 m. spalio 3 d. 22.09 val. buvo naudota UAB „Tele2“ SIM kortelė, kurios MRT Nr. (duomenys neskelbtini). Apklaustas papildomai nukentėjusysis S. S. nurodė, kad šiuo telefono numeriu naudojosi jis (t. y. antros telefone buvusios SIM kortelės numeris). Duomenų apie kitas telefono aparate naudotas SIM korteles negauta (1 t., b. l. 152–153).

Iš gimimo įrašo, kuris pateiktas 2021 m. vasario 5 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu matyti, kad T. D. gimęs 2004 m. birželio 27 d. ir nusikalstamos veikos padarymo metu buvo 16 metų amžiaus (2 t., b. l. 31).

Iš gimimo įrašo, kuris pateiktas 2021 m. vasario 22 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu bei Jonavos rajono savivaldybės administracijos CMS rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad M. R. gimusi 2004 m. sausio 27 d. ir nusikalstamos veikos padarymo metu buvo 16 metų amžiaus (2 t., b. l. 136).

Iš gimimo įrašo, kuris pateiktas 2021 m. vasario 22 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu bei Jonavos rajono savivaldybės administracijos CMS rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad D. R. gimęs 2007 m. vasario 11 d. ir nusikalstamos veikos padarymo metu buvo 13 metų amžiaus (2 t., b. l. 137).

Iš 2021 m. kovo 19 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad prijungimui prie ikiteisminio tyrimo bylos pateikta 2021 m. kovo 18 d. nepilnamečio T. D. individualaus vertinimo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 27–29).

Iš 2021 m. kovo 7 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus rašto Nr. 4 SD-1714 matyti, kad prijungimui prie ikiteisminio tyrimo bylos pateikta 2021 m. balandžio 7 d. nepilnametės M. R. individualaus vertinimo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 95–97).

Iš 2021 m. kovo 1 d. Jonavos rajono socialinių paslaugų centro rašto Nr. IS7-466 matyti, kad M. R. ir G. R. šeima yra Jonavos rajono socialinių paslaugų centro specialistų lankomų ir prižiūrimų šeimų, patiriančių socialinę riziką, apskaitoje. Šeimai teikiamos bendrosios ir specialiosios socialinės paslaugos (2 t., b. l. 130).

Iš 2021 m. vasario 18 d. Jonavos rajono socialinių paslaugų centro rašto Nr. IS7-4346 matyti, kad V. D. šeima, kurioje auga nepilnametis sūnus T. D., socialinių paslaugų centrui žinoma nuo 2013 m. spalio 8 d. Centro specialistai reguliariai pervertina socialinių paslaugų poreikį šeimai ir teikia kompleksines socialines paslaugas. Centro specialistai, atsižvelgdami į šeimoje vyraujančias problemas – T. D. ugdymo įstaigos nelankymą, V. D. bedarbystę, sveikatos problemas bei alkoholio vartojimo atvejus, teikia tikslines socialinio darbuotojo konsultacijas, lanko šeimą namuose, teikia socialinę priežiūrą ir pagalbą, motyvuoja tėvą V. D. vykdyti tėvo pareigą (3 t., b. l. 41).

Iš 2021 m. balandžio 1 d. AB „Šiaulių bankas“ rašto Nr. 21-1132E matyti, kad S. S. vardu išduota mokėjimo kortelė Nr. ************6457 buvo užblokuota 2020 m. spalio 6 d. Laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 3 d. iki 2020 m. spalio 6 d. minėta kortelė naudota nebuvo. Klientui 2020 m. spalio 6 d. buvo išduota nauja mokėjimo kortelė (1 t., b. l. 113).

Iš 2021 m. balandžio 2 d. ,,Luminor Bank“ AS Lietuvos skyriaus rašto Nr. 2021/19.11-L3011-962 matyti, kad S. S. 2020 m. spalio 6 d. kreipėsi į ,,Luminor Bank“ AS Lietuvos skyrių dėl savo asmeninės kortelės užblokavimo ir naujos kortelės užsakymo. Nauja kortelė nebuvo aktyvuota, todėl po 3 mėnesių banko iniciatyva buvo sustabdyta. Bankas neturi duomenų apie neteisėtą pasikėsinimą pasinaudoti S. S. vardu išduota pagrobta kortele (1 t., b. l. 116–117).

Iš alkoholio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo Nr. ARKB-0347 įrašų kopijos matyti, kad 2020 m. spalio 3 d. atlikus asmens blaivumo testus, 23.24 val. S. S. nustatytas 2,04 promilių girtumas, 23.34 val. S. L. – 2.34 promilių girtumas (1 t., b. l. 119–122).

Motyvuojamoji dalis

III Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimas

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai T. D. ir A. M. bendrais veiksmais smurtavus prieš nukentėjusįjį S. S. viešoje vietoje, taip demonstravus nepagarbą aplinkiniams ir tuo sutrikdžius visuomenės rimtį ir tvarką, o taip pat kaltinimai T. D., A. M. ir M. R. bendrais veiksmais atvirai pagrobus svetimą turtą ir pasikėsinus pagrobti automobilį, pasitvirtino.

Faktinės nusikalstamų veikų aplinkybės ir kaltinamųjų kaltė įrodyta pačių kaltinamųjų parodymais, nukentėjusiojo S. S. parodymais, liudytojų S. L., Ž. T., A. D., D. R. parodymais, objektų apžiūros protokolais, tarnybiniu pranešimu ir kitais teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

Visi aukščiau išdėstyti aptarti duomenys surinkti ir užfiksuoti įstatymo nustatyta tvarka, todėl konstatuojama, jog jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą ir laikytini kaltinamųjų kaltės įrodymais.

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį.

Šie vagystę kvalifikuojantys požymiai yra alternatyvūs ir daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus mažesnės nei 1 MGL bei nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Šiame BK straipsnyje numatytos atvirosios vagystės esminis požymis, atskiriantis ją nuo slaptosios vagystės, yra kaltininko veiksmų atvirumas. Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ar kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, tačiau to nepaiso.

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Šiame straipsnyje aprašyta veika – nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas – reiškiasi bent vienu iš įstatymo dispozicijoje nurodytų savarankiškų alternatyvių būdų – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, vandališkais veiksmais. Be to, kaltininko veiksmai turi būti atlikti viešoje vietoje. Ši nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu teismų praktikoje paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė turtinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013, 2K-120/2014, 2K-397-895/2015, 2K-467-976/2015).

Kaltinamieji T. D. ir A. M. pripažino, jog kaltinime nurodytomis vietos ir laiko aplinkybėmis jie vartojo fizinį smurtą nukentėjusiojo S. S. atžvilgiu viešoje vietoje, matant kitiems asmenims. Be to, kaltinamieji T. D., M. R. ir A. M. pripažino, jog bendrais veiksmais atvirai pagrobė svetimą turtą – S. S. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną bei pasikėsino pagrobti S. S. priklausantį automobilį, tačiau nusikalstamos veikos nepabaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi suprato, jog buvo pastebėti iš namo laiptinės išėjusių asmenų ir dėl to pasišalino iš įvykio vietos.

Nors nukentėjusiojo S. S. ir kaltinamųjų parodymai nėra visiškai identiški ir labai nuoseklūs, tačiau tiek nukentėjusysis, tiek ir kaltinamieji A. M. bei T. D. patvirtino, jog buvo tokios aplinkybės, kad kaltinamieji įsėdo į nukentėjusiojo automobilį, o šiam pareikalavus išlipti, vaikinams išlipus, įvyko konfliktas, kurio metu nukentėjusysis ir kaltinamieji susistumdė. Kaltinamieji T. D. ir A. M. pripažino, jog vartojo fizinį smurtą viešoje vietoje – stumdė nukentėjusįjį, o šiam pargriuvus, ne mažiau kaip keturis kartus abu spyrė nukentėjusiajam. Visa tai vyko viešoje vietoje, matant ir kitiems netoliese esantiems asmenims – M. R. ir D. R.. Kaltinamieji bei nukentėjusysis taip pat parodė, jog tą patį vakarą buvo pagrobta automobilyje buvusi jo rankinė bei magnetola. Pažymėtina, jog visi kaltinamieji, t. y. tiek M. R., tiek ir T. D., tiek ir A. M. patvirtino, jog po šio incidento buvo apžiūrėta nukentėjusiojo rankinė, po ko visi sugrįžo prie nukentėjusiojo, žinodami ir suvokdami, kad bus pagrobtas telefonas. Sugrįžus prie nukentėjusiojo, kitiems kaltinamiesiems bei D. R. stovint šalia ir tai matant, A. M. iš nukentėjusiojo S. S. rankų pagrobė mobilaus ryšio telefoną, po ko visi keturi pasišalino. Telefoną ,,Samsung Galaxy A71“ pardavė tą patį vakarą. Telefone buvo 2 SIM kortelės ir atminties kortelė, kurias išėmė ir išmetė. Be to, visi kaltinamieji taip pat patvirtino, kad prie automobilio tą vakarą grįžo trečią kartą ir T. D. su A. M. įsėdę į automobilį, bandė jį užvesti – T. D. švietė su prožektoriumi, o A. M. bandė sujungti užvedimo laidus. Tuo metu M. R. su D. R. stovėjo šalia ir stebėjo aplinką – žiūrėjo, kad niekas neateitų. Jie ketino užvedę automobilį nuvažiuoti, tačiau vos tik jį užvedus, pamatė link jų atbėgantį žmogų, todėl visi pabėgo. Nors D. R. davė kiek kitokius parodymus, t. y. teigė, kad tai jis paėmė iš nukentėjusiojo rankų telefoną, o ne A. M., tačiau tokius parodymus teismas vertina kritiškai, kaip siekį padėti A. M. išvengti atsakomybės, nes šie parodymai visiškai neatitinka kitų kaltinamųjų parodymų, kurie dėl esminių faktinių įvykių aplinkybių iš esmės sutampa, be to, kaip nurodė T. D., A. M. jaunimo tarpe turi autoritetą, kurį laiką gyveno kartu su D. R. šeima, yra artimas M. R. draugas.

Pažymėtina ir tai, kad kaltinamųjų parodymai dėl įvykių eigos, faktinių aplinkybių iš esmės neprieštarauja ir liudytojo S. L. parodymams, jog įvykio vakarą S. S. pas jį į namus prašyti pagalbos buvo atėjęs du kartus. Vieną kartą nurodė, kad kažkas lenda prie jo automobilio. Tada išeidamas iš laiptinės, jis pamatė S. S. automobilyje sėdinčius apie tris ar keturis jaunuolius, kurie juos pamatę, pabėgo. Matė, kad durelės buvo paliktos praviros ir girdėjo besisukantį starterį. Priėjęs arčiau matė išardytą automobilio užvedimo spynelę ir suliestus laidus, aiškiai ketinant užvesti automobilio variklį. Be to, S. S. tą vakarą dar kartą buvo atėjęs ir pranešė, kad iš jo automobilio pagrobta magnetola ir dar kažkokie daiktai. Jis dėl to dar kartą skambino policijos pareigūnams. Tai, kad tą patį vakarą netrukus po to kai jaunuoliai viešoje vietoje vartojo fizinį smurtą, jie įvykdė vagystę bei ketino pagrobti automobilį, o taip pat ir liudytojo S. L. parodymus dėl to, kad S. S. tą patį vakarą į jį pagalbos kreipėsi du kartus bei nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir Policijos registruojamų įvykių suvestinės duomenys, iš kurių matyti, kad 22.36 val. buvo gautas pranešimas, kad kabinėjasi grupė jaunuolių, o 22.59 val. gautas pranešimas, kad prieš dešimt minučių, jaunuoliai naudojo fizinį smurtą, pagrobė automagnetolą, piniginę, iš rankų pagrobė telefoną.

Be to, įvykių eigą ir liudytojo ir nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes patvirtina ir S. S. pranešime apie padarytą nusikalstamą veiką nurodytos aplinkybės, jog jam pareikalavus jaunuolių išlipti iš jo automobilio, kilo konfliktas, kurio metu kaltinamieji vartojo fizinį smurtą, po ko nukentėjusysis nuėjo prašyti pagalbos S. L., o grįžęs matė, kad pagrobti jo daiktai, bei pareigūnų kameromis užfiksuotas S. S. ir S. L. pasakojimas apie jiems žinomas įvykio aplinkybes.

Pažymėtina, kad iš liudytojo S. L. parodymų matyti, jog kol liudytojas su S. S. laukė policijos pareigūnų atvykimo, pro šalį praėjo vaikinas ir mergina. S. S. pasakė, jog šis vaikinas buvo tarp jį užpuolusių asmenų. Liudytojas kai grįžo namo, apibūdino merginą dukrai, kuri žinojo, kur ji gyvena. Iš M. R. parodymų matyti, kad nukentėjusysis atėjęs į namus atpažino jos sūnų D. R., kaip buvusį kartu su jaunuoliais, kurie pagrobė jo daiktus bei ketino pagrobti automobilį. Jis pasakojo liudytojai, kad sėdėjo kieme automobilyje, kai prie automobilio priėjo grupė jaunuolių, vieni iš jų stovėjo prie automobilio ir žiūrėjo, o kiti iš automobilio vogė jam priklausančius daiktus. Minėjo, kad iš jo buvo pagrobta magnetola, rankinė, telefonas ir tvirtino, kad atliekant šiuos veiksmus dalyvavo jos sūnus bei dukra, kuri lyg ir jokių veiksmų neatliko. Praėjus kuriam laikui, D. R. po truputį ėmė pasakoti, kad nors jis nieko ir nedarė, bet žino, kas tai padarė, kad pavogti daiktai atsirado ir jis buvo paprašytas daiktus grąžinti.

Visi šie įrodymai nuosekliai tarpusavyje susiję, vienas kitą papildo ir patvirtina, jog T. D., A. M. 2020 m. spalio 3 d. apie 22.30 val., (duomenys neskelbtini) namo Nr. 6 kieme, (duomenys neskelbtini) – viešoje vietoje, veikdami bendrininkų grupėje kartu su nepilnamečiu D. R., neturinčiu amžiaus, kuriam suėjus galima baudžiamoji atsakomybė, įžūliu elgesiu, rodydamas aiškų žmogaus negerbimą, demonstruodamas elementarių moralės ir elgesio normų niekinimą, nukentėjusiajam S. S. sėdint jam priklausančiame automobilyje ,,Seat Alhambra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atidarę duris, T. D. su A. M. įsėdo į šį automobilį, o S. S. išlipus ir reikalaujant nedelsiant pasišalinti iš jam priklausančio automobilio, išlipę iš automobilio, kartu T. D., A. M. ir D. R. rankomis stumdė nukentėjusįjį S. S., o jam nuo pastūmimo nugriuvus, ne mažiau kaip keturis kartus jam spyrė į abu šonus.

Viešoje vietoje vartojamas fizinis smurtas, ne vieno, o kelių jaunuolių, ne tik žemino nukentėjusįjį, bet ir neabejotinai buvo nepriimtinas elgesys viešoje vietoje. Tokiais veiksmais buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, buvo sutrikdyta nukentėjusiojo ir kitų asmenų ramybė - jis kreipėsi pagalbos į draugą S. L., kuris stengėsi padėti nukentėjusiajam, padėjo iškviesti policijos pareigūnus. Tai patvirtina, jog buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka ir tai buvo neteisėto jaunuolių elgesio viešoje vietoje pasekmė. Be to, kaltinamieji T. D. ir A. M. neabejotinai suvokė ir suprato savo elgesio netinkamumą, neteisėtumą ir pavojingumą, suvokė, jog smurto vartojimas viešoje vietoje, yra neteisėtas, netinkamas, pavojingas elgesys, kad tai gali pasirodyti nepriimtina kitiems asmenims ir, nors neturėjo konkretaus tikslo sutrikdyti viešąją rimtį ir tvarką, tačiau savo veiksmais sąmoningai leido tokiems padariniams kilti, t. y. veikė netiesiogine tyčia. Be to, nustatyta, jog kaltinamieji T. D. ir A. M. matė ir suprato vienas kito veiksmus, o kartu stumdydami nukentėjusįjį bei suduodami jam smūgius kojomis, konkliudentiniais veiksmais pritarė vienas kito veiksmams ir taip prisidėjo bendrais veiksmais prie neteisėtų padarinių kilimo, t. y. veikė bendrininkaudami bendrininkų grupėje kaip nusikalstamos veikos bendravykdytojai.

Apibendrinant darytina išvada, kad T. D. ir A. M. veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji viešosios tvarkos ir rimties sutrikdymo požymiai, todėl jų veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį.

Aukščiau aptarti įrodymai taip pat patvirtina, kad T. D., A. M. ir M. R. 2020 m. spalio 3 d. apie 22.50 val., (duomenys neskelbtini) kieme, (duomenys neskelbtini). veikdami bendrininkų grupėje katu su nepilnamečiu D. R., neturinčiu amžiaus, kuriam suėjus galima baudžiamoji atsakomybė, turėdami tikslą atvirai pagrobti svetimą turtą, T. D., A. M., M. R. bei D. R. priėjo prie stovėjusio S. S. ir kitiems būnant šalia ir matant, A. M. pagriebė iš nukentėjusiojo S. S. rankų mobiliojo ryšio telefoną, po ko visi kartu pasišalino. Tokiais bendrais veiksmais atvirai pagrobė svetimą turtą – S. S. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną ,,Samsung Galaxy A715 A71“ 399 eurų vertės su dviem SIM kortelėmis 2 ir 3 eurų vertės, atminties kortele ,,Agata“ 5,25 eurų vertės ir dėklu 9 eurų vertės, ir tokiu būdu pagrobė nukentėjusiojo S. S. turto bendros 418,25 eurų vertės.

Kaltinamieji būdami pakaltinami, sulaukę amžiaus, nuo kurio kyla baudžiamoji atsakomybė, nesant objektyvių duomenų dėl jų psichikos ligų, kurios būtų galėję trukdyti suvokti savo veiksmus ir juos valdyti, neabejotinai suvokė, kad jie neturėjo jokio teisėto pagrindo užvaldyti svetimą nukentėjusiojo turtą – mobilaus ryšio telefoną, suvokė, kad mobilaus ryšio telefono paėmimas iš nukentėjusiojo rankų, nesant jo valios telefoną perleisti kaltinamiesiems, yra neteisėta, pavojinga, nusikalstama veika – vagystė, ir tokių pasekmių visi norėjo bei siekė – atėjo kartu žinodami, kad iš nukentėjusiojo bus pagrobti daiktai, stovėdami šalia, kai A. M. paėmė telefoną, pritarė tokiam sumanymui, iš karto po to visi kartu iš įvykio vietos pasišalino, A. M. nesudrausmino ir jo nestabdė, po šio įvykio neišsiskirstė. Šios aplinkybės patvirtina, jog kaltinamieji veikė tiesiogine tyčia, bendrininkaudami, t. y. suvokdami, kad bus padarytas nusikaltimas, siekdami bendro rezultato ir pritardami A. M. veiksmams. Be to, telefonas iš nukentėjusiojo rankų buvo pagrobtas matant visiems prie nukentėjusiojo buvusiems asmenims, t. y. atvirai.

Apibendrinant darytina išvada, kad nepilnamečių T. D., M. R. ir A. M. veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji atvirosios vagystės požymiai, todėl jų veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Aptarti įrodymai taip patvirtina, kad T. D., A. M. ir M. R. 2020 m. spalio 3 d. apie 23.55 val., Piliakalnio g. namo Nr. 6 kieme, Ruklos mstl., Ruklos sen., Jonavos r., veikdami bendrininkų grupėje kartu su D. R., neturinčiu amžiaus, kuriam suėjus galima baudžiamoji atsakomybė, pasikėsino pagrobti 300 eurų vertės automobilį, tai yra M. R. ir D. R. stovint prie automobilio ir stebint aplinką, T. D. su A. M. pro neužrakintas duris įsibrovė į S. S. priklausantį automobilį ,,Seat Alhambra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuriame A. M. turėtu peiliu išardė automobilio užvedimo spynelę 50 eurų vertės, sujungė laidus ir užvedė variklį. Tokiais veiksmais pasikėsino pagrobti svetimą turtą, tačiau nusikalstamos veikos nepabaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi suprato, jog buvo pastebėti iš namo laiptinės išėjusių asmenų ir dėl to pasišalino iš įvykio vietos.

Kaltinamieji būdami pakaltinami, sulaukę amžiaus, nuo kurio kyla baudžiamoji atsakomybė, nesant objektyvių duomenų dėl jų psichikos ligų, kurios būtų galėję trukdyti suvokti savo veiksmus ir juos valdyti, neabejotinai suvokė, kad jie neturėjo jokio teisėto pagrindo užvaldyti svetimą nukentėjusiojo turtą – automobilį, kaltinamasis T. D. pašviesdamas A. M., kad šis matytų, o pastarasis išardęs užvedimo spynelę ir sujungęs laidus suvokė, kad kėsinasi į svetimą turtą – automobilį, o M. R. būdama šalia ir stebdama aplinką, kad jų niekas nepamatytų, suvokė, kad taip pat prisideda prie bendro tikslo – užvaldyti svetimą turtą siekimo ir to norėjo bei siekė, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Kiekvienas iš jų suvokė, kad savo veiksmais prisideda prie nusikalstamo tikslo siekimo, bendro nusikalstamo rezultato, t. y. veikė bendrininkaudami. Kaltinamųjų veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Nusikalstamos veikos jie nebaigė, nes pamatę pašalinius žmones iš įvykio vietos pasišalino.

Apibendrinant konstatuojama, jog nepilnamečių T. D., M. R. ir A. M. veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji pasikėsinimo įvykdyti automobilio vagystę požymiai, todėl jų veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamieji kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančia aplinkybe – visas veikas įvykdė veikdami bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

IV Bausmių skyrimo motyvai

BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, skiriant bausmę visais atvejais atsižvelgiama ir įvertinama bausmės paskirtis: nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Skiriant bausmę nepilnamečiams taip pat vadovaujamasi baudžiamosios atsakomybės ypatumais, įtvirtintais BK 80 straipsnyje, t. y. riboti laisvės atėmimo bausmės ir didinti auklėjamojo poveikio priemonių taikymo šiems asmenims galimybes, padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį derinant baudimą už padarytą nusikalstamą veiką su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių šalinimu; sulaikyti nepilnametį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo.

Be to, BK 93 straipsnyje numatyta, kad nepilnametis, pirmą kartą padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra bent vien šių alternatyvių sąlygų: jis 1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu, arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nors kaltinamieji T. D. ir M. R. anksčiau neteisti, nusikalto būdami nepilnamečiai, kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi, tačiau nėra būtinosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal minėta straipsnį sąlygos – pirmą kartą padarė baudžiamąjį nusižengimą, ar neatsargų nusikaltimą arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, nes jie įvykdė ne vieną nusikalstamą veiką, o per vieną dieną įvykdė po kelias nusikalstamas veikas: T. D. – tris, M. R. – dvi, kurios sudaro realią nusikalstamų veikų sutaptį ir tai pagal teismų praktiką nelaikoma, kad asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-P-85/2008, 2K-P-82/2010). Esant šioms aplinkybėms, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutas, numatytas BK 93 straipsnyje, negali būti taikomas, todėl kaltinamiesiems skirtinos bausmės.

Skiriant bausmę T. D. atsižvelgiama į tai, kad jis anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, nusikalto būdamas nepilnametis, padarė tris nusikalstamas veikas – vieną nesunkų nusikaltimą, kuriuo kėsinamasi į visuomenės rimtį ir tvarką, ir du apysunkius nusikaltimus, kuriais kėsinamasi į svetimą turtą. Dvi veikos baigtos, viena nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimus įvykdė veikdamas bendrininkų grupėje. Kaltinamasis nedirba, mokosi.

Vertinant nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, atsižvelgtina į tai, kad nepilnamečio tėvai išsituokę, jis gyvena su tėvu, tačiau palaiko ryšius ir su motina, seserimi. Vaiko teisių pažeidimų šeimoje nefiksuota, tačiau dėl socialinės rizikos veiksnių nuo 2018 m. gruodžio 20 d. iki 2019 m. gegužės 16 Jonavos rajono socialinių paslaugų centre buvo vykdoma atvejo vadyba. Prevencinių priemonių netaikyta. 2014 m. vaikui nustatyti specialieji ugdymosi poreikiai. Jonavos „Neries“ pagrindinėje mokykloje buvo charakterizuojamas patenkinamai, nuo 2021 m. vasario 15 d. išbrauktas iš mokinių sąrašų.

Įvertinus visas šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog bausmės tikslams pasiekti už kiekvieną iš padarytų nusikaltimų skirtinos laisvės apribojimo bausmės, mažesnės nei šių bausmių vidurkiai (BK 48 straipsnio 2 dalis) – už BK 284 straipsnyje numatytą nusikaltimą – laisvės apribojimas 6 mėnesiams, už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą – 9 mėnesių laisvės apribojimas, už BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą – 9 mėnesių laisvės apribojimas, kiekvienu iš paskirtos bausmės atveju paskiriant įpareigojimus nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu, tęsti mokslą, pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies nuostatoms, subendrinamos iš dalies jas sudedant, t. y. prie griežčiausios iš paskirtų bausmių (9 mėnesių laisvės apribojimo) pridedant dalį (3 mėnesius laisvės apribojimo) paskirtos bausmės už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką ir dalį (3 mėnesius laisvės apribojimo) paskirtos bausmės už BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką ir paskiriant subendrintą bausmę 1 metus 3 mėnesius laisvės apribojimo, paskiriant įpareigojimus nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu, tęsti mokslą, pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskirtoji bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, sumažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė sumažinta bausmė – 10 mėnesių laisvės apribojimo, paskiriant įpareigojimus nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu, tęsti mokslą, pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Skiriant bausmę M. R. atsižvelgiama į tai, kad jis anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, nusikalto būdamas nepilnametė, padarė dvi nusikalstamas veikas – du apysunkius tyčinius nusikaltimus, kuriais kėsinamasi į svetimą turtą. Viena nutrūko pasikėsinimo stadijoje, kita – baigta. Kaltinamosios atsakomybę lengvina tai, kad ji kalta prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimus įvykdė veikdama bendrininkų grupėje. Kaltinamasis nedirba, nesimoko.

Vertinant nepilnametės M. R. gyvenimo ir auklėjimo sąlygas atsižvelgtina į tai, kad gyvena kartu su tėvais, broliais ir seserimis. Tėvai nedirba, gyvena iš socialinių pašalpų. Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui Jonavos rajone šeima žinoma. Dėl socialinių įgūdžių stokos, vaikų nepriežiūros, šeima nuo 2007 m. sausio 15 d. iki 2018 m. birželio 30 d. buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą, buvo nustatytas ir galimas smurtas prieš vaiką bei 2018 m. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai, 2019 m. nustatytas galimas smurtas prieš vaiką (M. R. galimai tapo smurto liudininke), pranešimų apie galimą vaiko teisių pažeidimą gauta ir 2019 m. bei 2020 m. spalio 7 d. Tėvas paaiškino, jog M. R. ne visada klauso ir elgiasi tinkamai, kyla sunkumų, nes ji linkusi meluoti ir nepaisyti elgesio normų. (duomenys neskelbtini) šeimai 2018-2019m. ir 2020 m. buvo taikyta atvejo vadyba. Šiuo metu šeima yra socialinių paslaugų centro darbuotojų lankomų ir prižiūrimų šeimų, patiriančių socialinę riziką apskaitoje. Socialinių paslaugų centro specialistai lanko šeimą namuose, teikia socialinę priežiūrą ir pagalbą, motyvuoja tėvus vykdyti tėvų pareigas. Šiuo metu kaltinamoji nesimoko. 2015 m. M. R. buvo nustatyti vidutiniai specialieji ugdymosi poreikiai, analogiška išvada pateikta ir 2016 m., buvo rekomenduotas ugdymas pagal individualizuotą ugdymo programą, ugdymo planą pritaikant, jį koreguojant iki 25 proc. Specialiąją pedagoginę pagalbą rekomenduota teikti 3 kartus per savaitę. Rekomenduota trumpalaikė ir ilgalaikė socialinė pedagoginė pagalba. J. S. ir jaunimo mokymo centre buvo charakterizuojama patenkinamai.

Įvertinus visas šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog bausmės tikslams pasiekti už kiekvieną iš padarytų nusikaltimų skirtinos laisvės apribojimo bausmės, mažesnės nei šių bausmių vidurkiai (BK 48 straipsnio 2 dalis): už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą – 7 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, už BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą – 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, kiekvienu iš paskirtos bausmės atveju paskiriant įpareigojimus nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu, tęsti mokslą, pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies nuostatoms, subendrinamos iš dalies jas sudedant, t. y. prie griežčiausios iš paskirtų bausmių (9 mėnesių laisvės apribojimo) pridedant dalį (3 mėnesius laisvės apribojimo) švelnesnės bausmės ir paskiriant subendrintą bausmę – 1 metus laisvės apribojimo, paskiriant įpareigojimus nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu, tęsti mokslą, pradėti dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Kadangi kaltinamoji kalta prisipažino, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskirtoji bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, sumažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė sumažinta bausmė – 8 mėnesiai laisvės apribojimo, paskiriant įpareigojimus nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu, tęsti mokslą, pradėti dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Skiriant bausmę A. M. atsižvelgiama į tai, kad jis padarė tris nusikalstamas veikas – vieną nesunkų nusikaltimą, kuriuo kėsinamasi į visuomenės rimtį ir tvarką, ir du apysunkius nusikaltimus, kuriais kėsinamasi į svetimą turtą. Dvi veikos baigtos, viena nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimus įvykdė veikdamas bendrininkų grupėje. Kaltinamasis nedirba, nesimoko.

Vertinant kaltinamojo asmenybę atsižvelgiama į tai, kad jis nors ir pilnametis, tačiau nusikalto būdamas labai jauno amžiaus. Vieną kartą jau yra teistas už eilę analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų – vagysčių. Šias naujas nusikalstamas veikas padarė būdamas anksčiau teistas, neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu skirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu. Šiuo metu atlieka anksčiau paskirtą laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymo atidėjimas buvo panaikintas po šių nusikalstamų veikų padarymo.

Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad švelnesnės poveikio priemonės, o tarp jų ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, teigiamos įtakos kaltinamojo elgesiui neturėjo, bausmės tikslų nepasiekė, jo nesulaikė nuo naujų nusikalstamų veikų, todėl A. M. už naujai padarytas nusikalstamas veikas skirtinos realios laisvės atėmimo bausmės, artimos sankcijų vidurkiui ar mažesnės už jį, nes nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, civilinis ieškinys byloje nepareikštas, faktinė turtinė žala nebuvo didelė. Todėl už BK 284 straipsnyje numatytą nusikaltimą skirtina bausmė – laisvės atėmimas 7 mėnesiams, už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą – 10 mėnesių laisvės atėmimo, už BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą – 10 mėnesių laisvės atėmimo.

Paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies nuostatoms, subendrinamos iš dalies jas sudedant, t. y. prie griežčiausios iš paskirtų bausmių (10 mėnesių laisvės atėmimo) pridedant dalį (4 mėnesius laisvės atėmimo) paskirtos bausmės už BK 284 straipsnyje numatytą veiką ir dalį (4 mėnesius laisvės atėmimo) paskirtos bausmės už BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką ir paskiriant subendrintą bausmę 1 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskirtoji bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, sumažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė sumažinta bausmė – 1 metai laisvės atėmimo.

Kadangi šias nusikalstamas veikas A. M. padarė neatlikęs ankstesniu Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendžiu paskirtos 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, subendrinama su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, iš dalies jas sudedant, t. y. prie griežtesnės bausmės, paskirtos šiuo nuosprendžiu, pridedant dalį (3 mėnesius) likusios neatliktos bausmės ir paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 3 mėnesiams.

V Proceso išlaidos

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius teismui pateikė pažymą, iš kurios matyti, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos baudžiamojoje byloje už A. M. suteiktą teisinę pagalbą sudaro 310,65 Eur.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 1 dalis numato, kad, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Kaltinamasis A. M. yra labai jauno amžiaus, praeityje teistas, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, nedirba, nėra duomenų, kad turėtų kokio nors turto, legalių pajamų. Esant tokiai situacijai, kaltinamajam neturint artimųjų, kurie galėtų padėti išėjus iš laisvės atėmimo įstaigos atsitiesti, integruotis į visuomenę, yra pagrindas manyti, kad išlaidų už valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimą priteisimas tik dar labiau pablogintų jo turtinę padėti, o dėl to patiriami finansiniai sunkumai gali demotyvuoti nuteistąjį keistis ar net paskatintų vėl nusikalsti. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo neišieškotinos.

VI Kiti klausimai

Kaltinamiesiems T. D. ir M. R. paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę, panaikintinos.

Kadangi A. M. atlieka laisvės atėmimo bausmę, jam kardomoji priemonė neskirtina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 vnt. elektroninių laikmenų, saugomų voke prie bylos, paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

T. D. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 6 mėnesiams, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu, tęsti mokslą, pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje.

T. D. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam bausmę – 9 mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu, tęsti mokslą, pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje.

T. D. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam bausmę – 9 mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu, tęsti mokslą, pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies nuostatoms, bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant, t. y. prie griežčiausios iš paskirtų bausmių, pridedant dalį švelnesnių bausmių, ir paskirti T. D. subendrintą bausmę – 1 metus 3 mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu, tęsti mokslą, pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti T. D. galutinę sumažintą bausmę – 10 mėnesių laisvės apribojimo, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu, tęsti mokslą, pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

M. R. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jai bausmę – 7 mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu, tęsti mokslą, pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje.

M. R. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jai bausmę – 9 mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu, tęsti mokslą, pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies nuostatoms, bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant, t. y. prie griežtesnės iš paskirtų bausmių, pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir paskirti M. R. subendrintą bausmę – 1 metus laisvės apribojimo, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu, tęsti mokslą, pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti M. R. galutinę sumažintą bausmę – 8 mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu, tęsti mokslą, pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

A. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam bausmę – 7 mėnesius laisvės atėmimo.

A. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam bausmę – 10 mėnesių laisvės atėmimo.

A. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 10 mėnesių laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies nuostatoms, bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant, t. y. prie griežčiausios iš paskirtų bausmių, pridedant dalį švelnesnių bausmių ir paskirti A. M. subendrintą bausmę – 1 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti A. M. sumažintą bausmę – 1 metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 9 dalimi, šią bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendžiu paskirtos neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi, iš dalies jas sudedant, t. y. prie griežtesnės bausmės, paskirtos šiuo nuosprendžiu, pridedant dalį likusios neatliktos bausmės, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 3 mėnesiams.

Kardomosios priemonės A. M. neskirti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamojo A. M. neišieškoti.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 vnt. elektroninių laikmenų, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtiems kaltinamiesiems nuo nuosprendžio jiems įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Jolanta Ramonienė