Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pradinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas;

1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. birželio 10 d. baudžiamuoju įsakymu teistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį – 60 MGL dydžio bauda;

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. rugpjūčio 14 d. baudžiamuoju įsakymu teistas pagal BK 235 straipsnio 1 dalį – galutine subendrinta 90 MGL dydžio bauda;

A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. B. ir A. M., 2019 m. liepos 1 d., apie 12 val. 40 min., veikdami bendrininkų grupe tarpusavyje bei su kitu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, neteisėtai, pažeisdami Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Dėl fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2.1.1. punkto reikalavimus, nustatančius, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais - banderolėmis, ( Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2007-07-19 įsakymo Nr. 4-312, Žin., 2007, Nr. 83-3410 (2007-07-26) redakcija), ir 3.1.2. papunkčių reikalavimus, nustatančius, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais - banderolėmis nepaženklintus tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 10 pakelių cigarečių, kai prekės įvežtos iš kitų valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares (Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. rugpjūčio 27 d. įsakymo Nr. 4-759„ Žin., 2013, Nr. 92-4590 (2013-08-31) redakcija), iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos vietos į (duomenys neskelbtini) namo kiemą automobiliu „Audi 100“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai gabeno 8 (aštuonis) ryšulius su 4 000 (keturiais tūkstančiais) pakelių cigarečių „FEST“, kurie nebuvo paženklinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. 408 patvirtintų „Apdoroto tabako, etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų ženklinimo specialiaisiais ženklais - banderolėmis taisyklių“ 5 punkte nustatyta tvarka, bendra cigarečių muitinė vertė - 13 167 eurų, jas (cigaretes) iš automobilio „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gabeno - nešė į (duomenys neskelbtini) esantį ūkinį pastatą, kol 2019 m. liepos 1 d., apie 12 val. 50 min., nusikaltimo vietoje buvo sulaikyti Ignalinos rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnų. Šiais savo veiksmais J. B. ir A. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 199² straipsnio 2 dalyje

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir teismo išvados

Teismas, laikydamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimų, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, daro išvadą esant pakankamą pagrindą priimti apkaltinamąjį nuosprendį dėl abiejų kaltinamųjų.

Nagrinėjamoje byloje J. B. ir A. M. kaltinami nusikalstamos veikos, numatytos BK 199² straipsnio 2 dalyje, padarymu. Pagal minėtą baudžiamojo įstatymo straipsnį atsako tas, kas pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Šis nusikaltimas gali būtų padaromas alternatyviais veiksmais – tokių prekių įgijimu, laikymu, gabenimu, siuntimu, naudojimu ar realizavimu. Baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų atliktas bent vienas iš BK 199² straipsnio 2 dalies dispozicijoje numatytų veiksmų. Pagal teismų praktiką šios nusikalstamos veikos sudėtis irgi yra formalioji, veika laikoma baigta nuo nurodytų veiksmų ar vieno iš jų padarymo. Pasekmės, kaltininko tikslai ir motyvai nėra būtinieji įstatymo numatyti šios nusikaltimo sudėties požymiai, todėl jų nustatinėjimas nėra privalomas. Baudžiamoji atsakomybė kyla tada, kai šios teisės normos dispozicijoje numatytais veiksmais ar bent vienu iš jų tyčia pažeidžiama disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis tvarka, nustatyta atitinkamuose teisės aktuose.

J. B. ir A. M. inkriminuota, kad pastarieji, veikdami bendrininkų grupe tarpusavyje ir kartu su dar vienu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, neteisėtai gabeno (iš ikiteisminio tyrimo nenustatytos vietos į (duomenys neskelbtini). namo kiemą, kur iš automobilio bagažinės nešė į ūkinį pastatą) 8 ryšulius su 4 000 pakelių cigarečių „Fest“, nepaženklintų įstatymų nustatyta tvarka ir kurių bendra muitinė vertė 13 176 Eur. Abu kaltinamieji savo kaltę pripažino iš dalies. Teismas iš naujo pilnai neatkartos pastarųjų parodymų, kadangi jie yra detaliai užfiksuoti teisiamojo posėdžio protokole (2 t., b. l. 23-34), ikiteisminio tyrimo metu atliktose apklausose (1 t., b. l. 106-107, 110, 172, 131-132, 135, 180), galiausiai pakankamai išsamiai išdėstyti ir ankstesnėje šio nuosprendžio dalyje (2-4 nuosprendžio lapuose). Trumpai pažymėtina, kad abu kaltinamieji savo kaltę pripažįsta tik dėl dalies cigarečių gabenimo, t. y. sutinka neteisėtai gabenę „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rastas cigaretes – du ryšulius, kuriuose, kaip vėliau nustatyta, buvo 4 dėžės su cigaretėmis, 2 000 pakelių (kiekvienoje po 500 pakelių). Tuo tarpu dėl malkinėje rastų cigarečių (6 ryšulių) abu aiškino nieko nežinantys ir prie jų atsiradimo minėtame pastate niekaip neprisidėję. Tokios pozicijos pastarieji iš esmės laikėsi nuosekliai, tokioje apimtyje savo kaltę pripažino tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu. Visgi teismas tokius kaltinamųjų parodymus vertina kritiškai, kaip gynybinę poziciją, siekiant sušvelninti savo veiksmus ir tuo pačiu tikintis švelnesnės teisinės atsakomybės (atitinkamai buvo reiškiami prašymai dėl veiksmų kvalifikavimo pagal BK 199² straipsnio 1 dalį). Tiesa, galima pastebėti, kad tarp kaltinamųjų parodymų yra tam tikrų prieštaravimų: antai, J. B. aiškina, kad po to, kai jis įsėdo į ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens vairuojamą automobilį, jame dar buvo iki tol nematytas A. M., pavažiavus jį (J. B.) išleido prie Lazdinių posūkio ir liepė stebėti ar nepasirodys pareigūnai; J. B. tą ir darė, viskas buvo ramu, automobilis sugrįžo po 15-20 min, suprato, kad per šį laiką į bagažinę buvo pakrautos cigaretės; tuo tarpu A. M. teisme parodė, kad cigaretes pasikrovė dar iki pasirodant J. B.; pastarasis į automobilį įsėdo nuo Adutiškyje esančios parduotuvės ir iki pat (duomenys neskelbtini) sodybos niekur nebuvo išlipęs. Visgi šie parodymų skirtumai, atsižvelgiant į nagrinėjamų kaltinimų apimtį, nelaikytini esminiais ir nereikalauja būti analizuotini išsamiau.

Kaltinamojo A. M. gynėjas, siekdamas įrodyti, kad nei jo ginamasis, nei kitas kaltinamasis neturėjo objektyvios galimybės iškrauti iš bagažinės ryšulius ir sunešti ar sumesti juos į malkinę, akcentavo, kad laiko tarpas, per kurį pareigūnai nestebėjo „Audi“ automobilio, o tuo pačiu ir kaltinamųjų, buvo labai trumpas (atitinkamai šioje dalyje yra akcentuojami ir liudytojų parodymuose esantys skirtumai dėl laiko aplinkybės). Apklausdamas liudytojus, teismas visiems uždavė klausimus, kiek laiko minimas automobilis buvo pradingęs iš pastarųjų regėjimo lauko, į ką liudytojai atsakė sekančiai: G. U. nurodė, jog ne daugiau nei 10 sek., J. M. – apie 3 min., E. U. – 10-20 sek. (2 t., b. l. 42-54). Kaip matyti, liudytojai G. U. ir E. U. nurodė panašią laiko trukmę, liudytoja J. M. – ženkliai ilgesnę. Toks skirtumas nerodo esminių prieštaravimų liudytojų parodymuose. Suprantama, kad kiekvienas asmuo tokio pobūdžio aplinkybę vertina individualiai, juo labiau, kad J. M. vairavo transporto priemonę ir jos galimybės stebėti „Audi“ automobilį buvo nepalyginamai daugiau apribotos nei jos kolegų. Kita vertus, svarbu tai, kad visi liudytojai analogiškai parodė objektyvias aplinkybes, t. y. veiksmus, sekusius po to, kai „Audi“ šalikelėje sustojo. Teismas nesutinka su gynybos teiginiais esą kaltinamiesiems per tokį trumpą laiko tarpą nebuvo įmanoma sunešti ar sumesti ryšulius su cigaretėmis į malkinę. Primintina, kad jau ankstesniais liudytojų parodymais nustatyta, kad ne mažiau nei trys iš šešių pastato viduje rastų ryšulių į malkinę buvo patalpinti liudytojams matant, o, atsižvelgiant į tai, kad automobilis buvo privažiavęs prie pat malkinės durų, išimti iš automobilio dar tris ryšulius ir įnešti arba įmesti juos į malkinę per 10-20 sek. buvo pilnai įmanoma, juo labiau, kad, kaip pažymėjo liudytojas G. U. ir kas užfiksuota apžiūros protokole, ryšuliai malkinėje buvo sumesti prie pat durų (galiausiai ir kaltinamasis J. B. teisme patvirtino, kad atstumas tarp nurodytų objektų buvo vos 2 metrai).

Taigi, nepaisant anksčiau aptartų aplinkybių, susijusių su dalies parodymuose esančiais tam tikrais netikslumais, teismas liudytojų G. U., J. M., E. U. parodymais, kurie dėl esminių aplinkybių sutampa, vadovaujasi, grįsdamas kaltinamųjų J. B. ir A. M. kaltę. Nenustatyta, kad liudytojų parodymai objektyviai gali būti pripažinti nepatikimais, pastarieji turi bent kokį suinteresuotumą ar siekia apkalbėti kaltinamuosius. Pažymėtina, kad liudytojų parodymus patvirtina tarnybinis pranešimas, apžiūros protokolai, eksperimentinio atlikimo protokolas. Būtent dėl pastarojo kaltinamojo A. M. gynėjas išsakė kritiką, tvirtindamas, kad eksperimento rezultatais negalima remtis, kadangi minėtas procesinis veiksmas buvo atliktas netinkamai, nes į automobilį buvo sukrauti ne ryšuliai, o dėžės. Iš byloje esančio eksperimentinio protokolo matyti, kad minėto veiksmo metu į „Audi“ markės automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. tą patį, kuris buvo sulaikytas nusikalstamos veikos padarymo dieną, buvo sukrautos dėžės – į bagažinę patalpintos 3 dėžės po 500 cigarečių pakelių, 2 dėžės (po 200 pakelių) ir 1 dėžė su 300 pakelių cigarečių, o salone – už vairuotojo sėdynės ant grindų sudėtos: 1 dėžė su 500 pakelių cigarečių, 2 dėžės po 200 pakelių cigarečių ir 3 dėžės po 300 pakelių cigarečių „Fest“. Iš viso automobilyje sutalpinta 4 000 pakelių cigarečių. Statistams pasiūlius užimti vietas, šie atsisėdo tokia tvarka: vienas asmuo prie vairo, kitas – priekinėje keleivio vietoje, o trečiasis - ant galinės sėdynės. Uždarius automobilio duris, matyti tik tiek, jog galiniai automobilio stiklai yra tamsinti, dėl ko pro juos vaizdas viduje nesimato (1 t., b. l. 156-164). Teismo vertinimu, gynėjo akcentuota aplinkybė, jog eksperimento metu buvo naudojamos dėžės, o ne ryšuliai, nepaneigia nei minėto parodymų patikrinimo veiksmo, nei liudytojų parodymų ar leidžia daryti išvadą, kad į automobilį negalėjo būti sutalpintas įvykio vietoje išimtas cigarečių kiekis (iš viso 4 000 pakelių cigarečių). Kaip matyti iš protokolo, dėžės automobilio salone sukrautos viena ant kitos, t. y. taip, kaip jos buvo patalpintos į ryšulius. Nors bagažinėje sudėta daugiau dėžių nei įvykio metu buvo rasta išimtuose ryšuliuose, tačiau dalies jų matmenys mažesni, kas matyti vizualiai, be to, sprendžiant pagal tai, kad įvykio dieną bagažinėje buvo 4 dėžės po 500 pakelių cigarečių, supakuotų po dvi į du ryšulius, kas užėmė apie 80 proc. bagažinės talpos (tą apklausiamas parodė liudytojas E. U.), objektyviai galima buvo sutalpinti ir likusias dvi mažesnes dėžės, kas atitinkamai rodo, jog eksperimentas nepaneigė, o tik papildomai patvirtino esančius įrodymus, jog kaltinamieji, veikdami kartu tarpusavyje bei su nenustatytu asmeniu, transporto priemonėje gabeno 8 ryšulius su 4 000 pakelių cigarečių.

Teismas laiko įrodyta, kad nusikalstama veika padaryta bendrais kaltinamųjų veiksmais, veikiant tarpusavyje ir kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu. Vadovaujantis kaltinamųjų parodymais, būtent šis nenustatytas asmuo sutelkė visus vienai bendrai nusikalstamai veikai daryti. Nors gynyba akcentavo, jog kaltinamieji A. M. ir J. B. iki įvykio dienos nebuvo pažįstami ir nieko nesitarė, tačiau matyti, kad nagrinėjamu atveju susitarimas visgi buvo. Teismas neturi galimybių nustatyti, kad abu kaltinamieji tarpusavyje kažkuriuo metu detaliai aptarė nusikalstamos veikos padarymo planą, jos eigą, tačiau judviejų susitarimas pasireiškė per konkliudentinius veiksmus, tuo tarpu visą nusikaltimą koordinavo būtent asmuo, kurio įvykio vietoje sulaikyti nepavyko. Nė vienas iš kaltinamųjų neslėpė supratę, kad nenustatyto vyriškio pasiūlymas buvo susijęs su kontrabandinių cigarečių gabenimu, vieno kaltinamojo buvo paprašyta padėti gabenti cigaretes, kitas turėjo stebėti kelią ir informuoti, jei pasirodytų pareigūnai, taip pat vėliau rodyti kelią iki nugabenimo vietos. Kaltinamieji prašomus veiksmus sutiko atlikti už piniginį (skirtingą) atlygį (A. M. teigė, kad jam buvo pažadėta 100 Eur, tuo tarpu J. B. nurodė tikėjęsis gauti 15 Eur sumą). Iš kaltinamojo J. B. parodymų matyti, kad jie kartu važiavo automobilyje iki jam (J. B.) išlipant prie Lazdinių posūkio, nenustatytas asmuo išlipant garsiai liepė „stebėk, ar neatvažiuoja pasieniečiai, jeigu ką pamatysi, eik link manęs aš suprasiu“; kai automobilis sugrįžo pasikrovęs, J. B. įsėdo į vidų, jam buvo liepta rodyti trumpesnį kelią iki (duomenys neskelbtini). Nustatytų aplinkybių kontekste teismas laiko, jog visų kaltinamųjų veiksmai buvo reikšmingi vykdant nusikalstamą veiką, sudarė sąlygas vienas kito veiksmams, papildė vienas kitą. Konstatuotina, kad abu kaltinamieji buvo vykdytojai. Jie atliko dalį nusikaltimo objektyviuosius požymius atitinkančių veiksmų, suvokė bendrą sumanymą ir savo veiksmais prisidėjo prie jo įgyvendinimo. Nustatyta, kad įvykio vietoje buvo rastas didelis kiekis, viršijantis 250 MGL dydžio sumą, akcizais apmokestinamų prekių (cigarečių), ką patvirtina Vilniaus teritorinės muitinės Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus raštas Nr. (9.3/46)-2V-l 1230, kuriame nurodyta, jog bendra rastų bei paimtų cigarečių muitinė vertė yra 13 167 Eur (1 t., b. l. 15-16). Nepaisant kaltinamųjų neigimo, nustatyta, jog kaltinamieji dalyvavo gabenant visą nurodytą kiekį cigarečių, o ne tik tas, kurios rastos „Audi“ automobilio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bagažinėje. Be anksčiau išdėstytų argumentų teismas papildomai pažymi, kad visos nusikaltimo vietoje (bagažinėje ir ūkiniame pastate) rastos ir paimtos cigaretės buvo analogiškai supakuotos, malkinėje ryšuliai sukrauti (sumesti) į tą pačią vietą. Nelogiški kaltinamųjų parodymai esą jie buvo pasitelkti tik dviejų ryšulių ar 4 cigarečių dėžių gabenimui, kadangi tokiu atveju gautųsi, jog nenustatytas trečias asmuo į ūkinį pastatą sugebėjo atgabenti 6 ryšulius, tuo tarpu likusių dviejų ryšulių gabenimui pasitelkė kaltinamuosius, kurių vienas esą turėjo padėti iš pasienio zonos į automobilį atnešti ryšulį su cigarečių dėžėmis, o kitas – stebėti aplinką, o vėliau rodyti kelią iki (duomenys neskelbtini) (pastarosios paslaugos apskritai nebūtų prireikę, jei ryšuliai būtų gabenami ne pirmą sykį). Pagal kaltinamųjų parodymus atvykus į sodybą ir išlipus iš automobilio, niekas iš jų trijų nespėjo prieiti prie malkinės, nors visi liudytojai patvirtino, kad pastato durys buvo atidarytos. Tokia aplinkybė vėlgi reikštų, kad iki kaltinamiesiems atvykstant į sodybą, kažkas jau buvo atvežęs į malkinę ryšulius, kuriuos paliko gulėti, esant atidarytoms durims. Šios aplinkybės, be abejo, yra tik papildomos atmetant kaltinamųjų parodymus dėl to, kad jie gabeno tik du ryšulius (arba keturias dėžės) su akcizais apmokestinamomis prekėmis. Anksčiau išdėstytų, ištirtų bei įvertintų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, jog kaltinamųjų J. B. ir A. M. veiksmuose yra nustatyti visi pastariesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos požymiai, kaltinamieji, veikdami bendrai, iš tyrimo metu nenustatytos vietos gabeno bei vėliau nešė į A. L. sodybos kieme stovinčio ūkinio pastato vidų ryšulius su cigaretėmis (6 ryšulius sumetė į vidų, o du liko automobilio bagažinėje).

Tiesa, pabaigai pažymėtina, jog kaltinamojo A. M. gynėjas akcentavo, kad akcizais apmokestinamos prekės buvo sukrautos A. L. sodyboje, tokiu būdu keliant abejones dėl pastarojo vaidmens, tačiau byloje nėra jokio objektyvaus pagrindo laikyti, kad minėtas asmuo yra kaip nors susijęs su nusikalstama veika. Iš T. L. apklausos protokolo matyti, kad pastarasis kategoriškai paneigė žinojęs cigarečių atsiradimo aplinkybes, pats yra sunkiai vaikščiojantis ir nieko nematė (1 t., b. l. 37-38). Apklaustas liudytojas G. U. patvirtino, kad T. L. buvo iškviestas į kiemą, tačiau jis buvo po sunkios ligos, sunkiai vaikščiojo ir nieko dėl ryšulių nežinojo. Kaltinamieji A. M. ir J. B. apklausiami taip pat nė karto neužsiminė, kad T. L. būtų bent kažkaip dalyvavęs gabenime, būtų minima jo pavardė ir pan. Atsižvelgdamas į tai, teismas neturėjo pagrindo T. L. kviesti į teismo posėdį ir jį apklausti, kadangi toks veiksmas būtų buvęs daugiau formalus ir užtęsęs bylos nagrinėjimą (organizuoti apklausą dėl numanomos prastos sveikatos būklės būtų prireikę nuotoliniu būdu).

Anksčiau išdėstytų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma sudaro pagrindą pripažinti J. B. ir A. M. kaltais, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 199² straipsnio 2 dalyje. Kaltinamųjų nusikalstami veiksmai baigti, teisingai kvalifikuoti pagal nurodytą baudžiamojo įstatymo normą.

Bausmės skyrimas

Kaltinamųjų J. B. ir A. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Abiejų kaltinamųjų atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė, veikdami bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis įpareigoja teismą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Kaltinamasis J. B. padarė baigtą tyčinį sunkų nusikaltimą, numatytą BK 199² straipsnio 2 dalyje, už kurį baudžiama bauda arba laisvės atėmimu iki 8 metų. Minėta nusikalstama veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia, nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nekonstatuota. Vertinant kaltinamojo asmenybę pažymėtina tai, jog J. B. yra teistas (Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. birželio 10 d. baudžiamuoju įsakymu nuteistas dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos (2 t., b. l. 73-75, 77-78) ir, remiantis teismų informacinėje sistemoje LITEKO patalpintais procesiniais dokumentais, to paties teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. įsakymu buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje), ne sykį baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 80-83), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis.

Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam J. B. BK 199² straipsnio 2 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant ženkliai mažesnį nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis (iš esmės daugiau artimą minimaliai trukmei, nustatytai už nurodyto pobūdžio bausmės rūšį). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju skiriant J. B. iš esmės vieną griežčiausių baudžiamojo įstatymo numatytų bausmės rūšių - terminuotą laisvės atėmimą (griežtesnė tik laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė), juolab, tokią bausmę skiriant pirmą kartą, įvertinus įstatymo įtvirtintus bausmės tikslus ir atgrasomą bausmės poveikį, tikslinga parinkti maksimaliai įmanomą švelnesnį laivės atėmimo bausmės dydį (švelnesnį tiek už sankcijos vidurkį, tiek ir už prokurorės paprašytą skirtiną bausmės trukmę). Bausmės dydis turi būti toks, kuris leistų suprasti savo elgesio pavojingumą, bausmės neišvengiamumą bei sudarytų pakankamas prielaidas savo elgesio korekcijai pozityvia linkme, t. y. atsisakant neteisėto veikimo ir siekiant legalaus pajamų gavimo. Nustatydamas laisvės atėmimo bausmės dydį, teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad akcizais apmokestinamų prekių muitinė vertė palyginti neženkliai viršijo BK 199² straipsnio 2 dalies sankcijoje įtvirtintą 250 MGL dydžio sumą.

Nors baudžiamasis įstatymas numato ir finansinio pobūdžio bausmę, visgi teismas nematė galimybės bausmės tikslus pasiekti skiriant baudą. Griežtesnės bausmės parinkimą nulėmė tai, jog kaltinamasis iki byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo jau buvo vieną kartą teistas (teisine prasme teistumas nekonstatuotinas, kadangi nusikaltimo dienai baudžiamasis įsakymas nebuvo įsiteisėjęs, tačiau priimtas apkaltinamasis procesinis sprendimas negali būti nevertintinas sprendžiant bausmės klausimą), be to, baustas administracine tvarka, taip pat ir už akcizais apmokestinamų prekių gabenimą (be byloje esančių duomenų apie tokio pobūdžio nusižengimo padarymą 2016 m., teismų informacinėje sistemoje LITEKO yra nutarimas, kuriuo J. B. buvo pripažintas kaltu analogišką nusižengimą įvykdęs ir 2009 m.). Vis dėlto esminis argumentas, kuriuo remdamasis teismas parinko griežtesnę bausmės rūšį, yra tas, kad nėra jokio pagrindo manyti, jog bausmės tikslai galėtų būti pasiekti, skyrus kaltinamajam baudą. Iš bylos medžiagos akivaizdu, jog kaltinamasis turi visą eilę baudų, paskirtų už administracinius nusižengimus bei už nusikalstamas veikas, kurių padarymu pripažintas kaltu baudžiamaisiais įsakymais. Kaltinamasis baudų nemoka, pastarasis nepadengė ne tik po kelis tūkstančius siekiančių baudų, tačiau nebuvo pajėgus sumokėti ir kiek daugiau nei 100 Eur dydžio baudą, skirtą dar 2016 m. (2 t., b. l. 83). Byloje yra pažyma apie asmens finansinę būseną, iš kurios matyti, kad dėl J. B. yra užvestos vykdomosios bylos (2 t., b. l. 79). Be šių vykdomųjų bylų J. B., kaip minėta, buvo priimti dar du baudžiamieji įsakymai, jais paskirtų baudų bendras dydis siekia 4 500 Eur (tiesa, nagrinėjant bylą kaltinamasis apie antrąjį, 2019 m. rugpjūčio 14 d. baudžiamąjį įsakymą, neužsiminė ir teigė esantis teistas tik vieną kartą), vadinasi, kaltinamojo finansinė našta tik padidėjo ir, sprendžiant iš to, kad pastarasis baudų nemoka (beje, paklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė net ir nežinantis nesumokėtų baudų dydžio, teigė, jog „įsivaizduoju, kad turiu daug sumokėti, net nežinau, kokia tai būtų suma, negalėčiau įvardinti“) (2 t., b. l. 23-34), nėra pagrindo manyti, kad jas pradės mokėti ir sumokės. Svarbia aplinkybe laikytina tai, jog kaltinamasis nedirba ir nesistengia legaliai įsidarbinti, Užimtumo tarnyboje nesiregistruoja. Pirmame teismo posėdyje žadėjęs tą padaryti, vėlesnėje proceso eigoje J. B. pripažino to taip ir nepadaręs, teisinosi, jog neturi dokumento ir negali užsiregistruoti darbo paieškoms, tačiau pabrėžtina, kad pastarasis nė neprašė teismo išduoti asmens dokumento kopiją ar pažymą, neteikė prašymo keisti kardomąją priemonę, nors, kaip matyti, analogiškos kardomosios priemonės pritaikymas kitam kaltinamajam nebuvo kliūtis nei užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, nei įsidarbinti. Taigi anksčiau išdėstytų aplinkybių visuma neleidžia manyti, jog paskyrus kaltinamajam finansinio pobūdžio bausmės rūšį būtų pasiekti bausmės tikslai ir, priešingai, darytina išvada, kad būtent laisvės atėmimo bausmė yra adekvati (proporcinga) kaltinamojo J. B. įvykdytai nusikalstamai veikai, jo asmenybės pavojingumui, atitinka tiek bausmės tikslus, tiek bendrąsias bausmės skyrimo taisykles.

Skiriant bausmę kaltinamajam A. M., taip pat atsižvelgtina į tai, kad jis padarė vieną tyčinį sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis), nusikalstama veika baigta, atlikta veikiant tiesiogine tyčia, nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, įvertinama ir tai, kad neteisėtai disponuotų cigarečių vertė BK 199² straipsnio 2 dalyje numatytą 250 MGL dydžio sumą viršijo iš dalies nedidele apimtimi. Kaltinamasis A. M. teisiamas pirmą kartą (1 t., b. l. 112-113), administracine tvarka baustas vieną kartą, bauda sumokėta, nuobauda nebegaliojanti (1 t., b. l. 115), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (2 t., b. l. 23-34).

Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės skyrimo klausimui išspręsti, vadovaudamasis BK 55 straipsnio, 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, daro išvadą, jog kaltinamajam A. M. tikslinga skirti baudos bausmę, jos dydį nustatant artimą straipsnio sankcijoje numatytos bausmės minimaliai ribai. Kaltinamasis praeityje nė karto neteistas, nėra linkęs daryti ir administracinius nusižengimus. Nors teisiamajam posėdyje aiškinantis kaltinamojo finansinę padėtį A. M. neslėpė, kad gyvena sunkiai ir baudą vargu ar galėtų sumokėti (2 t., b. l. 23-34), tačiau, kaip matyti, ėmėsi aktyvių veiksmų susirasti pragyvenimo šaltinį. Pastarasis užsiregistravo Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 41), o galiausiai ir įsidarbino (teismo posėdyje gynėjas negalėjo pateikti darbo sutarties, kurią gavo iš kaltinamojo, tačiau kažkur paliko ir neatnešė teismui, tačiau toks dokumentas buvo pateiktas iš karto po posėdžio) (2 t., b. l. 68-69). Taigi nors kaltinamojo materialinė padėtis ir nėra stabili, tačiau šiuo metu kaltinamasis dirba, gaus nuolatines pajamas, skolų, kitokių finansinių įsipareigojimų neturi, yra dar pakankamai jauno amžiaus, darbingas, todėl tikslinga suteikti kaltinamajam galimybę įrodyti, jog už įvykdytą nusikalstamą veiką paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti ir neskyrus terminuoto laisvės atėmimo. Paskyrus baudą, nustatytinas pakankamos trukmės terminas jai savanoriškai sumokėti.

Dėl daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamoms veikos tirti ir nagrinėti

BK 72 straipsnyje nurodyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, jog automobilis „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo skirtas nusikalstamai veikai daryti, t. y. gabenti akcizais apmokestinamas prekes. Cigaretės į nurodytą transporto priemonę buvo pakrautos ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir atgabentos iki (duomenys neskelbtini) k. esančio ūkinio pastato, kur dalis cigarečių iškrautos, sumetant jas į pastato vidų, o dalis liko bagažinėje. Apklausiami kaltinamieji vieningai tvirtino, kad tas automobilis yra ne jų, kam konkrečiai jis priklauso, nežino, kaltinamasis J. B. pažymėjo minimą transporto priemonę matęs pas A. M.. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog dėl minėto automobilio buvo sudaryta 2019 m. birželio 23 d. pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią A. M. pardavė automobilį D. K. (1 t., b. l. 43). Kaip liudytoju apklausto A. M. apklausos protokole užfiksuota, kad pastarasis patvirtino pardavęs nurodytą transporto priemonę iki tol jam nepažįstamam vyriškiui, kurio duomenys yra nurodyti pirkimo-pardavimo sutartyje (1 t., b. l. 40-41). Ikiteisminio tyrimo metu automobilį įsigijęs asmuo nenustatytas, duomenų bazėse asmuo, kurio vardas ir pavardė D. K., nerastas (1 t., b. l. 44, 45). Visgi, nesant galimybės paneigti sudarytą sandorį, laikytina, kad automobilis buvo parduotas, naujasis savininkas turėjo pareigą rūpintis įsigyta transporto priemone ir nors nusikalstamą veiką kartu su kaltinamaisiais įvykdęs nenustatytas asmuo tyrimo metu ir nebuvo nustatytas (neaišku, ar tai buvo automobilį įsigijęs asmuo, ar kitas), laikytina, kad automobilio savininkas negalėjo nežinoti, jog transporto priemone bus gabenamos akcizais apmokestinamos prekės. Teismo vertinimu, išdėstytos aplinkybės suteikia pagrindą konfiskuoti automobilį „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o ne išieškoti iš kaltinamųjų automobilio vertę atitinkančią sumą.

Dėl į bausmę įskaitytino laiko ir kardomųjų priemonių

Ikiteisminio tyrimo metu J. B. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2019 m. liepos 1 d., 12.50 val., iki 2019 m. liepos 2 d., 15.29 val., t. y. dvi paras (1 t., b. l. 81, 85-86). Šis sulaikyme išbūtas laikas (dvi paros) įskaitytinas į bausmę.

Kaltinamajam J. B. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (1 t., b. l. 87-91), paliktinos iki bausmės vykdymo pradžios.

Kaltinamasis A. M. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka laikinai buvo sulaikytas nuo 2019 m. liepos 1 d., 12.50 val., iki 2019 m. liepos 2 d., 14.57 val., t. y. dvi paras (1 t., b. l. 116, 117-118). Šis sulaikyme išbūtas laikas (dvi paros) įskaitytinas į bausmę. 2019 m. liepos 2 d. nutarimu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (1 t., b. l. 119-123). Šios kardomosios priemonės paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 40 straipsniu, 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 – 307 straipsniais,

nusprendžia:

J. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199² straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės atlikimo laiką įskaityti J. B. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2019 m. liepos 1 d., 12.50 val., iki 2019 m. liepos 2 d., 15.29 val., t. y. dvi paras, prilyginant jas dviem laisvės atėmimo dienoms.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo J. B. faktinio sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

J. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, palikti iki bausmės vykdymo pradžios.

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199² straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 160 MGL (8 000 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės atlikimo laiką įskaityti A. M. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2019 m. liepos 1 d., 12.50 val., iki 2019 m. liepos 2 d., 14.57 val., t. y. dvi paras, vieną laikiname sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir laikyti, kad galutinė mokėtina bauda yra 156 MGL (7 800 eurų) dydžio bauda.

Nustatyti 24 (dvidešimt keturių) mėnesių terminą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudai savanoriškai sumokėti.

A. M. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

J. B. asmens dokumentą – asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2016 m. balandžio 4 d., laikomą pakete prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti bausmės atlikimo vietos (pataisos namų) administracijai į asmens bylą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 4 dalimis, automobilį „Audi 100”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kartu užvedimo rakteliu, saugomus Valstybės sienos apsaugos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ignalinos rinktinės Švenčionių rinktinėje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti (1 t., b. l. 29, 30).

Automobilio „Audi 100”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą Valstybės sienos apsaugos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ignalinos rinktinės Švenčionių rinktinėje, po nuosprendžio įsiteisėjimo perduoti VĮ „Regitra“ (1 t., b. l. 29, 30).

Išaiškinti A. M., kad teismo paskirtą 7 800 Eur dydžio baudą privaloma mokėti į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas ir kt.), nurodant įmokos kodą 6801. Baudą privaloma sumokėti per teismo nustatytą 24 (dvidešimt keturių) mėnesių laikotarpį nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Sumokėjimą patvirtinančius dokumentus būtina pateikti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus raštinei. Jei sumokama banko įstaigoje, tuomet pateikti banko įmokos mokėjimo kvito originalą, o, jei sumokama internetu, pateikti atspausdintą mokėjimo pavedimą, patvirtintą banko antspaudu.

Šis nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.