Vilniaus apygardos teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolio Sigito Osvaldo Grašio teikimą dėl baudos pakeitimo į laisvės apribojimo arba viešųjų darbų bausmę nuteistajam A. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

Motyvuojamoji dalis

II. Teismo teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis A. M. per nustatytą dvejų metų terminą nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (2020 m. kovo 19 d.) savanoriškai nesumokėjo 2020 m. vasario 27 d. nuosprendžiu paskirtos baudos, todėl pagal Vilniaus apygardos teismo išduotą vykdomąjį raštą bauda buvo išieškoma priverstinai. Kaip matyti iš bylos duomenų, per beveik 3 metus nuo baudos paskyrimo nuteistasis savo noru nesumokėjo jokios dalies jam paskirtos baudos, bauda neišieškota ir priverstinai. Nuo baudos paskyrimo, o ir šiuo metu nuteistasis A. M. nedirba, banko sąskaitose piniginių lėšų neturi, taip pat neturi turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą. Pats A. M. teismo posėdyje nurodė, kad jam buvo žinoma apie teismo paskirtą baudos bausmę, taip pat žinoma apie priverstinį jos išieškojimą, patvirtino iš antstolio gavęs atitinkamą laišką. Nuteistasis aiškino, kad jis nedirba, bet jam ir nebūtų pavykę įsidarbinti, nes niekas nenorėtų priimti į darbą teisto asmens, prieš pusmetį buvo užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje, jam buvo siūlomas darbas, tačiau jis gauto darbo pasiūlymo atsisakė dėl per didelio atstumo nuo namų vykstant į darbą (20-30 km). Anot A. M., jis svarstė pradėti individualiai dirbti, tačiau jokios veiklos taip ir nepradėjo, kadangi vis tiek nebūtų užsidirbęs, būtų tik nuostoliai. Nuteistasis taip pat parodė, kad baudos mokėjimui į mėnesį galėjo pervesti nebent po 5-6 Eur, tačiau to nedarė, nes vis tiek būtų padengta tik maža baudos dalis. Teismo posėdyje nuteistasis nurodė iš esmės sutinkantis atlikti viešuosius darbus, tačiau tik tuo atveju, jei nereiktų vykti toli nuo gyvenamosios vietos, taip pat neprieštaravo baudos pakeitimui į laisvės apribojimą.

7. Apygardos teismo vertinimu, tiek objektyvūs duomenys, tiek teismo posėdžio metu paties nuteistojo nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad A. M. sąmoningai vengia sumokėti teismo nuosprendžiu paskirtą baudą. Iš bylos duomenų ir paties nuteistojo paaiškinimų matyti, kad jis yra darbingo amžiaus, tačiau niekur nedirbo ir nedėjo nuoširdžių pastangų įsidarbinti. Nuteistojo svarstymai, kad jo vis tiek niekas nepriimtų dirbti dėl jo biografijos ar būtų per didelis atstumas pasiekti darbo vietą, parodo iš esmės atsainų požiūrį į darbą bei teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymą. Nuteistasis apskritai nebandė realiai pradėti dirbti net ir turėdamas darbo pasiūlymą. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo nuosprendžiu baudos sumokėjimui buvo nustatytas ženklus terminas, tačiau nuteistasis nesumokėjo nė dalies jam paskirtos baudos, nesidomėjo tolesniu baudos išieškojimo procesu, visiškai neieškojo baudos sumokėjimo sprendimo būdų. Toks nuteistojo A. M. elgesys leidžia spręsti, kad pastarasis vengė sumokėti baudą. Atsižvelgiant į nuteistojo elgesį, jo požiūrį į darbą, teismas iš esmės nemato pagrindo paskirtą baudos bausmę pakeisti į viešuosius darbus. Nuteistasis akivaizdžiai nėra linkęs dirbti, bando ieškoti subjektyvių pasiteisinimų, kodėl anksčiau nedirbo, kelia papildomas sąlygas dėl viešųjų darbų bausmės atlikimo, kas tik parodo nuteistojo siekį išvengti realaus darbo. Taigi šioje vietoje sutiktina su prokuroro pozicija, kad nuteistajam tikslinga baudos bausmę pakeisti į laisvės apribojimą su įpareigojimais. Nuteistasis tokiai prokuroro pozicijai neprieštaravo.

8. BK 65 straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunktis numato, kad viena laisvės apribojimo diena prilyginama vieno MGL dydžio baudai, todėl 156 MGL bauda atitinka 156 laisvės apribojimo dienas. Kadangi nuteistasis baudą savo noru sumokėti vengia ir nėra galimybės ją išieškoti, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 27 d. nuosprendžiu paskirta ir nesumokėta bauda keistina į laisvės apribojimo bausmę 5 (penkiems) mėnesiams 6 dienoms. Pažymėtina, kad prokuroras prašė laisvės apribojimo bausmę skirti kartu su intensyvia priežiūra, visgi, teismo vertinimu, intensyvios priežiūros paskyrimas šiuo atveju būtų perteklinis. Siekiant užtikrinti bausmės paskirtį, nuteistajam visu laisvės apribojimo laikotarpiu skirtini šie įpareigojimai: nuo 22 val. iki 06.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymu; neatlygintinai išdirbti 100 valandų per laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 3 dalimi, 362 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

antstolio Sigito Osvaldo Grašio teikimą tenkinti.

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 27 d. nuosprendžiu nuteistajam A. M. pagal BK 199² straipsnio 2 dalį paskirtą ir nesumokėtą 156 MGL (7 800 Eur) baudą pakeisti į laisvės apribojimo bausmę 5 (penkiems) mėnesiams 6 dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 2, 4 punktais, įpareigoti nuteistąjį A. M. per visą bausmės vykdymo laiką nuo 22 val. iki 06.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymu; neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

A. M. išaiškintina, kad laisvės apribojimo laikotarpiu jis privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Be to, laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nutartis per septynias dienas nuo jo gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui.