- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-08-02
- Bylos Nr.
- 2S-1246-467/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13274-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Urbanavičienė
- Kreditorius
- UAB „ITM Inkasso“
- Skolininkas
- K. M.
- Kategorijos
- 125.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo kreditoriaus UAB „ITM Inkasso“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti kreditoriaus UAB „ITM Inkasso“ pareiškimą skolininkei K. M. dėl teismo įsakymo išdavimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Kreditorius UAB „ITM Inkasso“ 2013 m. balandžio 18 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu ir prašė išduoti teismo įsakymą dėl 949,52 Lt skolos, 284,88 Lt palūkanų, 168,20 Lt negautų pajamų, 5 procentų metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš skolininkės K. M..
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 19 d. nutartimi atsisakė priimti kreditoriaus UAB „ITM Inkasso“ pareiškimą skolininkei K. M. dėl teismo įsakymo išdavimo. Teismas, vadovaudamasis Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatomis, konstatavo, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Todėl teismas sprendė, jog kreditoriaus reikalavimas priteisti 168,20 Lt (kaip „mokestį“ ar „negautas pajamas“ Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies prasme) akivaizdžiai prieštarauja Vartojimo kredito įstatymo imperatyviosioms normoms, nes prašoma priteisti suma, kreditoriaus teigimu, sudaro 0,45 proc. per dieną negrąžintos sumos, t.y. aiškiai viršija 0,05 proc. pradelstos sumos.
III. Atskirojo skundo argumentai
Kreditorius UAB „ITM Inkasso“ atskiruoju skundu prašo nutartį panaikinti ir perduoti klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Nurodo, jog nesutinka su teismo vertinimu, kad kreditoriaus reikalavimas priteisti 168,20 Lt kaip „mokestį“ ar „negautas pajamas“ Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies prasme akivaizdžiai prieštarauja imperatyvioms vartojimo kredito įstatymo normoms. Toks teismo vertinimas prieštarauja Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus pozicijai dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo nuostatų, susijusių su vartojimo kredito gavėjo finansinių įsipareigojimų nevykdymu laiku, taikymo. Tais atvejais, kai netesybos ar kompensacinės palūkanos nepadengia kreditoriaus nuostolių dėl vartojimo kredito gavėjo vėlavimo atsiskaityti pagal sudarytą sutartį, kreditoriui išlieka teisė iš tokio skolininko reikalauti neatlygintų nuostolių dalies. Tokiu atveju nuostolius, kiek jų nepadengia netesybos ar kompensacinės palūkanos, siekiantis išieškoti kreditorius, gali kreiptis į teismą, pareikšdamas atskirą reikalavimą atlyginti nuostolius ir juos įrodyti. Negautas pajamas kreditorius prašo priteisti atsižvelgdamas į civilinės atsakomybės kompensacinę prigimtį ir tikslus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą ir atskirojo skundo argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad atskirasis skundas nesudaro pagrindo apskųstajai teismo nutarčiai panaikinti.
Byloje nustatyta, jog kreditorius UAB „ITM Inkasso“ kreipėsi į teismą, prašydamas CPK XXIII skyriaus tvarka priteisti iš skolininkės K. M. 949,52 Lt skolos, 284,88 Lt palūkanų, 168,20 Lt negautų pajamų, 5 procentų metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas pripažino kreditoriaus reikalavimą priteisti 168,20 Lt (kaip „mokestį“ ar „negautas pajamas“ Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies prasme) akivaizdžiai prieštaraujančiu Vartojimo kredito įstatymo imperatyviosioms normoms, nes prašoma priteisti suma sudaro 0,45 proc. per dieną negrąžintos sumos, t.y. aiškiai viršija 0,05 proc. pradelstos sumos. UAB „ITM Inkasso“ tokią teismo išvadą laiko nepagrįsta ir ją skundžia atskiruoju skundu.
Pagal CPK 435 straipsnio 2 dalį viena iš priežasčių, kada teismas privalo atsisakyti priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, laikytina aiškus pareiškime nurodytų reikalavimų nepagrįstumas. Tai, kad pagal CPK 437 straipsnio 2 dalies 4 punktą išdavęs teismo įsakymą teismas informuoja skolininką, jog nebuvo tikrinamas kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumas, savaime nepaneigia įstatyminės galimybės atsisakyti priimti pareiškimą dėl aiškaus jo nepagrįstumo. Sistemiškai aiškinant teisės normas, reglamentuojančias CPK XXIII skyriuje numatytą teismo įsakymo išdavimo tvarką, darytina išvada, jog, viena vertus, pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo stadijoje teismas nevertina pareikštų reikalavimų pagrįstumo, įrodymų egzistavimo ar pakankamumo, taip pat sutartinių sąlygų sąžiningumo, o pasisako tik dėl pareikštų reikalavimų galimumo iš esmės, t.y. jų atitikimo imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Kita vertus, teismo įsakymo instituto specifika nulemia tai, jog tuo atveju, jeigu pareiškimo patenkinimas pilna apimtimi pažeistų teisės aktais įvirtintą teisinį reguliavimą, o galimybės neišduoti teismo įsakymo ar išduoti jį tik dėl dalies reikalavimų nėra, toks pareiškimas nepriimamas dėl jo aiškaus nepagrįstumo (CPK 435 str. 2 d.).
Pažymėtina, jog teismo įsakymo instituto pagalba realizuojami CPK įtvirtinti proceso operatyvumo ir koncentruotumo principai, kurie leidžia veiksmingiau ir operatyviau ginti pažeistas teises. Dėl supaprastinto reglamentavimo prie pareiškimo išduoti teismo įsakymą nereikalaujama pridėti jokių įrodymų (CPK 433 str. 3 d.), nors įrodymai, kuriais yra grindžiami kreditoriaus reikalavimai, turi būti aptarti pareiškime (CPK 433 str. 1 d. 5 p.). Nagrinėjamos bylos atveju kreditorius reikalavimų dėl skolos, palūkanų ir negautų pajamų priteisimo iš skolininko faktiniu pagrindu įvardijo 2011 m. lapkričio 25 d. vartojimo kredito sutartį SP38586, 2012 m. vasario 15 d. skolos perdavimo aktą ir 2012 m. vasario 15 d. mokėjimo grafikus, sudarytus tarp skolininkės K. M. ir UAB „Nordecum“.
Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis nustato, kad didžiausios netesybos taikomos vartojimo kredito gavėjui pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Todėl kreditoriaus reikalavimas priteisti mokestį už pradelstų įmokų mokėjimo grafiko sudarymą yra akivaizdžiai nepagrįstas ir prieštaraujantis Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatoms. Apeliantas šiuo atveju pagrįstai nurodo, jog tais atvejais, kai netesybos ar kompensacinės palūkanos nepadengia kreditoriaus nuostolių dėl vartojimo kredito gavėjo vėlavimo atsiskaityti pagal sudarytą sutartį, kreditoriui išlieka teisė iš tokio skolininko reikalauti neatlygintų nuostolių, tačiau pažymėtina, jog teismas, vertindamas prašomų priteisti netiesioginių nuostolių (negautų pajamų) dydį, turi įvertinti įrodymus, kad kreditorius patyrė realių nuostolių, t.y. negavo pajamų dėl sutarties kontrahento neteisėtų veiksmų. Šiuo atveju nėra aišku, ar nurodyta vartojimo kredito sutartimi buvo susitarta dėl negautų pajamų atlyginimo. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos plenarinės sesijos 2006-11-06 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-P-382/2006; 2008-02-11 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-62/2008; 2011-03-21 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-124/2011; 2012-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-116/2012 ir kt.). Negautas pajamas, kaip nuostolius, apibūdina tokie požymiai, kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų, ir pajamas, kurias sudarytų lėšos, kuriomis asmuo praturtėtų iš teisėtos veiklos. Tai turi būti kreditoriaus grynasis pelnas (CK 6.249 str. 1 d.). Negautos pajamos, kaip nuostoliai, kurie suprantami kaip grynasis pelnas, turi būti įrodomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-322/2008). Numanomos (tikėtinos) išlaidos nėra priteisiamos. Kadangi tokiu atveju žala nepreziumuojama, kreditorius turi įrodyti nuostolių (negautų pajamų) atsiradimą.
Kreditoriaus UAB „ITM Inkasso” pareiškime paskaičiuotos negautos pajamos yra tik tikėtinos, todėl jos gali būti priteisiamos tik įvertinus teismui pateiktus pagrindžiančius įrodymus. Iš pareiškimo turinio negalima daryti išvados, nei kokio dydžio kreditas buvo suteiktas skolininkei K. M., nenurodyti nei skolininkės mokėtinų įmokų dydžiai, nei jų mokėjimo terminai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kreditorius pareiškime nenurodė, jog yra pakankamas pareiškimo faktinis pagrindas ir šį reikalavimą pagrindžiantys įrodymai negautoms pajamoms priteisti (CPK 433 str. 1 d. 5 p.).
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog kreditoriaus reikalavimas priteisti 168,20 Lt akivaizdžiai prieštarauja Vartojimo kredito įstatymo imperatyviosioms normoms, dėl to priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuri paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.