- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-16
- Bylos Nr.
- e2A-380-755/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-05333-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eigirdas Činka
- Ieškovas
- E. P.
- Atsakovas
- K. B.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto E. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. sausio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-489-812/2020 pagal ieškovo E. P. ieškinį atsakovei K. B., trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų K. K. dėl sandorio pripažinimo iš dalies negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas E. P. kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti 2017 m. liepos 19 d. K. K. ir K. B. sudarytos žemės sklypo (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo sutarties dalį, kurioje nurodyta, kad žemės sklypo pirkėja yra K. B., negaliojančia ir pirkėjais pripažinti ieškovą E. P., įgijusį nuosavybės teisę 1327/2500 dalis žemės sklypo ir K. B., įgijusią nuosavybės teisę į 1173/2500 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini)
2. Nurodė, kad 2016 metais ieškovas, gyvendamas ir dirbdamas Norvegijos Karalystėje, susipažino su atsakove. Šalys planavo bendrą ateitį ir ieškojo Lietuvoje būsto. Su atsakove susitarė, kad jis perves jai pinigus, reikalingus sklypo įsigijimui, o ji sklypą nupirks ieškovo vardu. Jis pervedė atsakovei 2017 m. liepos 17, 18 ir 19 d. po 1150 Eur. Sandorio sudarymui už 6500 Eur trūkstamas lėšas sumokėjo atsakovė, kuri žemės sklypą įsigijo savo vardu.
3. Susitarė, kad ieškovui grįžus į Lietuvą, nuosavybės teisė į žemę bus perrašyta ieškovui tokiai daliai, kokią sudarė jo sumokėtos pagal sandorį lėšos. 2018 m. rugpjūčio mėnesį ieškovas ir atsakovė nutraukė tarpusavio santykius, atsakovė atsisakė perrašyti sklypo dalį ieškovui.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
4. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2020 m. sausio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino. Pripažino 2017 m. liepos 19d. K. K. ir K. B., sudarytą žemės sklypo (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo sutarties dalį, kurioje nurodyta, kad žemės sklypo pirkėja yra K. B., negaliojančia ir pirkėjais pripažino E. P., įgijusį nuosavybės teisę į 7962/15000 dalis žemės sklypo, bei K. B., įgijusią nuosavybės teisę į 7038/15000 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Priteisė ieškovui iš atsakovės K. B., 747,76 Eur bylinėjimosi išlaidų bei 11,40 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą. Sprendimui įsiteisėjus, nurodė panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
5. Nustatė, kad ieškovas ir atsakovė draugavo, kartu planavo bendrą gyvenimą ir nutarė pirkti žemės sklypą (duomenys neskelbtini) rajone gyvenamojo namo statybai. Ieškovas gyveno ir dirbo Norvegijoje, atsakovė gyveno ir dirbo Lietuvoje. 2017 m. liepos 19 d. trečiasis asmuo pardavėjas K. K. pardavė, o atsakovė pirkėja K. B. nupirko vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijoje suformuotą žemės sklypą.
6. Ieškovas 2017 m. liepos 17-19 dienomis pervedė atsakovei 3450 Eur. Atsakovė šiuos pinigus ir 3050 Eur savo asmeninių lėšų sumokėjo sklypo pardavėjui. Ieškovas nebuvo išdavęs įgaliojimo nekilnojamojo turto pirkimo sandorio sudarymui, todėl sandoris buvo sudarytas tik atsakovės vardu.
7. Po sandorio sudarymo ieškovas periodiškai mokėjo įvairaus dydžio įmokas atsakovei, kuri užsakė vieno buto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) r., statybos projektą ir perdavė jį ieškovui. Šalių santykiams nutrūkus, atsakovė norėjo žemės sklypą parduoti, su kuo nesutiko ieškovas. Jis pasiūlė atsakovei sumokėti 1500 Eur ir perrašyti žemės sklypo nuosavybę jo vardu, tačiau su tokia suma pagrįstai nesutiko atsakovė, kuri už žemės sklypą sumokėjo 3050 Eur.
8. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad 2017 m. liepos 19 d. žemės sklypo (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sandoris yra apsimestinis dėl jo subjekto – tikrieji žemės sklypo pirkėjai buvo atsakovė K. B. ir ieškovas E. P., įgiję žemės sklypą bendrosios dalinės nuosavybės teise, todėl sudarytą sandorį pripažino iš dalies negaliojančiu CK 1.87 straipsnio 1 dalies pagrindu. Sandorio šalimis – pirkėjais pripažino E. P. ir K. B..
9. Ieškovo sumokėta dalis žemės sklypo kainoje sudaro 53,08 procentus, atsakovės – 46,92 procentus, t.y. ieškovas už sumokėtas pinigines lėšas įgijo teisę į 0,07962 ha ploto sklypo dalį, o atsakovė į 0,07038 ha ploto žemės sklypo dalį. Įgyto žemės klypo plotas yra 0,15 ha, todėl ieškovo idealioji dalis žemės sklypo plote yra – 7962/15000, o atsakovės - 7038/15000.
10. Nustatė, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro: 11,40 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų , 116 Eur ieškovo sumokėtas žyminis mokestis, 1500 Eur ieškovo patirtos teisinės pagalbos teikimo išlaidos.
Šalies argumentai
11. Prašyme priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas nurodė, ieškovo atstovas nurodė, kad už ieškinio surašymą ieškovas patyrė 1400 Eur, o už atstovavimą teisme – 100 Eur bylinėjimosi išlaidų, tačiau pirmosios instancijos teismas sprendė, kad advokato nurodytų aplinkybių bylos duomenys nepatvirtinta. Ieškovo atstovui nepateikus jo prašyme nurodytas aplinkybes patvirtinančių išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo, kaip tai numato CPK 98 straipsnio 1 dalis ar sąskaitos už suteiktas paslaugas, teismas sprendė, kad ieškovas prieš pateikiant ieškinį sumokėjo advokatui 500 Eur už teisinę pagalbą, paskyrus bylą nagrinėti teismo posėdyje buvo sumokėta dar 1000 Eur už ieškovui teikiamą teisinę pagalbą civilinėje byloje (b.l. 31) (mokėtojas D. G.). Todėl sprendė, kad ieškinio parengimo išlaidos yra 500 Eur, o atstovavimo teisme išlaidos – 1000 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
12. 500 Eur dydžio ieškinio parengimo išlaidos neviršija Rekomendacijose numatyto maksimalaus dydžio, todėl šias išlaidas vertino kaip protingo dydžio, kurių mažinti nėra pagrindo. Pagal faktinį posėdžio laiką paskaičiavo teisinės pagalbos teikimo atstovaujant teisme išlaidas ir jas sumažino iki 131,76 Eur (1317,60 Eur×0,1). Viso ieškovui priteisė iš atsakovės 631,76 Eur teisinės pagalbos teikimo išlaidų ir 116 Eur sumokėto žyminio mokesčio.
13. Priteisdamas nurodyto dydžio išlaidas teismas pažymėjo, kad bylinėjimosi išlaidos iš esmės susidarė dėl paties ieškovo vengimo bendradarbiauti su atsakove, nenoro neteismine tvarka pasiekti bendro sutarimo su atsakove, todėl priteisti didesnes bylinėjimosi išlaidas ieškovui, nei nustatyta, nėra pagrindo.
III. Apeliacinio skundo argumentai
14. Apeliaciniu skundu ieškovas E. P. prašo pakeisti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2020 m. sausio 23 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisti jam iš atsakovės K. B. 1616 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. Prašo prie bylos prijungti sutartį dėl teisinės pagalbos. Šis dokumentas, mano, kad nelaikytinas nauju įrodymu pagal CPK 314 straipsnį. Teikia jį tik dabar, kadangi įstatymas nenumato, kad kartu su prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo turi būti pateikiama dar ir sutartis dėl teisinės pagalbos, o būtinybė tą sutartį pateikti iškilo tik susipažinus su teismo sprendimu, kuriuo teismas neteisingai vertino iš sutarties atsiradusius mokėjimus advokatui ir padarė tai sutarčiai prieštaraujančias išvadas, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.
15. Byloje pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad ieškovas dėl teismo nagrinėto ginčo su atsakove valstybei sumokėjo 116 Eur žyminio mokesčio, o advokatui už šio suteiktą teisinę pagalbą – 1500 Eur. Visos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teismo procese buvo 1616 Eur.
16. Mano, kad teismas, priteisdamas iš atsakovės daugiau kaip du kartus mažesnę bylinėjimosi išlaidų sumą, nei realiai buvo jų patirta, neteisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.
17. Priešingai nei yra nurodyta teismo sprendime, byloje yra atstovo advokato pateiktas prašymas su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, iš kurio matyti, kad dėl advokato pagalbos surašant ieškinį ir atstovaujant teisme ieškovas patyrė atitinkamai 1400 Eur ir 100 Eur išlaidas. Byloje esantys du mokėjimo nurodymai patvirtina, kad nurodyta pinigų suma, t. y. 1500 Eur, realiai yra sumokėta.
18. Teismas nepagrįstai sprendė apie advokatui sumokėtų sumų paskirtį pagal atliktų mokėjimų datas. Priešingai, nei nurodyta teismo sprendime, 2019 m. lapkričio 19 d. ir 2020 m. sausio 10 d. ieškovas advokatui mokėjo atitinkamai 500 Eur ir 1000 Eur sumas ne dėl to, kad tokiomis pinigų sumomis būtų įkainoję atitinkamai ieškinio surašymą ir advokato atstovavimą teisme, o dėl to, kad pagal 2019 rugsėjo 9 d. sudarytą teisinės pagalbos sutartį (sutartis pridedama) tokiomis dalimis galėjo būti vykdoma iš tos sutarties kylanti piniginė prievolė sumokėti 1400 Eur už ieškinio surašymą ir 100 Eur už atstovavimą teisme. Tokios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakyme Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) numatytų dydžių, kuris netgi du kartus didesnis, nei jis sumokėjo advokatui. Pažymi, kad byloje buvo teikiamas ir prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
19. Teigia, kad teismas, spręsdamas išlaidų paskirstymo klausimą, netinkamai sprendė apie jų susidarymo priežastis. Iš pateikto teismui susirašinėjimo tarp šalių matyti, kad atsakovė, netgi praėjus dvejiems metams po sandorio sudarymo, taip ir neperrašė ieškovui priklausančios žemės sklypo dalies, demonstravo savo, kaip galinčios nuspręsti dėl šalims priklausančio turto likimą, todėl negalima spręsti, kad ji dėjo pastangas ginčą išspręsti taikiai. Be to, teismas netaikė CPK 93 straipsnio 4 dalies spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.
20. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos sprendimas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų nekeičiamas (Civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, ginčo pobūdis nesudaro pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).
23. Ieškovas pateikė papildomus rašytinius įrodymus – sutartį dėl teisinės pagalbos, kuriuo įrodinėja, kad įmokas advokatui sumokėjo pagal jos sąlygas. Nagrinėjamu atveju, ieškovo pateikti papildomi rašytiniai įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, todėl šiuos įrodymus teismas atsisako priimti (CPK 314 straipsnis).
24. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kuriuo ieškinį patenkinus, ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos buvo sumažintos.
25. CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintos bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, pagal kurias šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
26. CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė šios išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.
27. Kasacinio teismo konstatuota, kad teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375-916/2015; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-248/2018).
28. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepriteisė visų ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų, konstatavęs, kad ieškovo atstovas nepateikė bylinėjimosi išlaidų patvirtinančių išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo, o atlikti mokėjimai nepatvirtina ieškovo atstovo nurodomų aplinkybių.
29. Byloje pateikta ieškovo atstovavimo sutartis, ieškovas, prašydamas priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas, pateikė rašytinius įrodymus patvirtinančius, kad ieškovas turėjo 1500 Eur advokato pagalbos apmokėjimo išlaidų bei prašyme priteisti šias išlaidas pateikė išlaidų detalizaciją, nurodydamas, kad 1400 Eur yra už ieškinio surašymą, o 100 Eur už atstovavimą teismo posėdyje.
30. Esant tokiems įrodymams, nors ir nebuvo pateikta teisinės pagalbos sutartis, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo vertinti ieškovo pateiktų įrodymų kitaip, nei buvo nurodyta prašyme dėl šių išlaidų priteisimo. Mokėjimo atlikimo data savaime nepatvirtina, išlaidų paskirties, pačiame kvite mokėjimo paskirtis nedetalizuota, todėl teismas, atsižvelgęs į tai, kad teisinės paslaugos realiai buvo suteiktos, spręsdamas klausimą dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, turėtų vadovautis šalies pateiktu išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo pagrindu pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų dydžio nebuvo pakankamo pagrindo mažinti.
31. Kaip minėta ankščiau, teismas, sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų už advokato teiktą teisinę pagalbą priteisimo, turi atsižvelgti į pateiktus išlaidų dydį patvirtinantys įrodymus, į bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, jos negali neviršyti Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. Įsakymo Nr. 1R-77 „Dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. Įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų dydžių. Taip pat teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, turi teisę vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kas šiuo atveju ir buvo padaryta. Nors pirmosios instancijos teismas nenurodė konkrečios teisės normos, tačiau iš motyvų galima spręsti, kad jis vertino bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis.
32. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, kad ieškovo elgesys lėmė bylinėjimosi išlaidų susidarymą, nes jis nesiekė ginčo išspręsti taikiai, ikiteismine tvarka. Atsakovė, šalių santykiams nutrūkus, norėjo sklypą parduoti ir pasidalinti pinigus ir toks jos noras buvo pagrįstas, nes kelių savininkų teisė valdyti vieną daiktą yra natūraliai apsunkinta. Ieškovo pasiūlymas nupirkti žemės sklypą iš atsakovės mažiau nei už pusę kainos, kurią mokėjo atsakovė, negali būti laikomas sąžiningu siekiu susitarti su atsakove gražiuoju.
33. Dėl pasakyto sprendžiama, kad nagrinėjamos pirmosios instancijos, atsižvelgęs į aptartas aplinkybes, pagrįstai sumažino prašomas priteisti išlaidas ieškovo advokato pagalbai apmokėti.
34. Kiti skundų argumentai nesudaro pagrindo šių išlaidų dydžio keisti, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų nekeičiama (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 306 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
ieškovo E. P. apeliacinio skundo netenkinti.
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. sausio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.