Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant ieškovui E. P., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, K. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. P. ieškinį atsakovei K. B., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, K. K. dėl sandorio pripažinimo iš dalies negaliojančiu ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas E. P. prašo pripažinti 2017 m. liepos 19d. K. K. ir K. B. sudarytos žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo sutarties dalį, kurioje nurodyta, kad žemės sklypo pirkėja yra K. B., negaliojančia ir pirkėjais pripažinti ieškovą E. P., įgijusį nuosavybės teisę (duomenys neskelbtini) dalis žemės sklypo ir K. B., įgijusią nuosavybės teisę į (duomenys neskelbtini) dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Ieškinyje ieškovas nurodė ir jo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2016 metais ieškovas, gyvendamas ir dirbdamas (duomenys neskelbtini), susipažino su atsakove. Šalys pradėjo planuoti bendrą ateitį ir ieškoti Lietuvoje būsto. Atsakovė neturėjo pinigų būsto įsigijimui, o ieškovas turėjo pinigų žemės sklypo kaimo vietovėje įgijimui, todėl susitarė su atsakove, kad ji suras žemės sklypą, o ieškovas finansuos jo įsigijimą ir gyvenamojo namo statybą.

2017 m. vasaros pradžioje atsakovė surado parduodamą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovas dirbo (duomenys neskelbtini). Su atsakove nutaręs, kad žemės sklypą verta įsigyti, ieškovas nusipirko lėktuvo bilietus skrydžiui į Lietuvą, kad galėtų pats sudaryti sandorį, tačiau likus kelioms dienoms iki sutartos sandorio tvirtinimo pas notarą datos, atsakovė informavo ieškovą, kad žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorį reikia atlikti nedelsiant, nes sklypo pardavėjas nebegali laukti, kol ieškovas atskris į Lietuvą. Ieškovas susitarė su atsakove, kad jis perves jai pinigus, reikalingus sklypo įsigijimui, o atsakovė sklypą nupirks ieškovo vardu. Ieškovas pervedė atsakovei 2017 m. liepos 17, 18 ir 19 d. po 1150 Eur. Sandorio sudarymui už 6500 Eur trūkstamas lėšas sumokėjo atsakovė. Ieškovui nepervedus visos reikalingos sandoriui sudaryti sumos iki sandorio sudarymo dienos, jis susitarė su atsakove, kad žemės sklypą atsakovė perka abiejų šalių vardu abiejų lėšomis, o įgyjamos žemės sklypo dalys yra nustatomos pagal tai, kokią dalį sandorio kainoje sudarys kiekvienos iš šalių piniginis įnašas. Ieškovas teigia, kad nežinojo, jog sandorio sudarymui būtinas notariškai patvirtintas įgaliojimas. 2017 m. liepos 19 d. atsakovė sudarė žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo sutartį, pagal kurią visą žemės sklypą įgijo savo vardu. Ieškovas teigia, kad su atsakove susitarė, kad jam grįžus į Lietuvą nuosavybės teisė į žemę bus perrašyta ieškovo vardu tokiai daliai, kokią sudarė ieškovo sumokėtos pagal sandorį piniginės lėšos. Po sandorio sudarymo ieškovas pervedė atsakovei pinigines lėšas įvairioms su žemės sklypo registracija, gyvenamojo namo projekto rengimu susijusioms išlaidoms apmokėti, 2017 m. liepos pabaigoje, 2018 m. vasaros pradžioje buvo grįžęs į Lietuvą, rūpinosi sklypo priežiūra, pasiėmė iš atsakovės parengtą gyvenamojo namo projektą. Ieškovo santykiai su atsakove buvo geri, todėl sklypo nuosavybės teisė nebuvo pakeista.

2018 m. rugpjūčio mėnesį ieškovas ir atsakovė nutraukė tarpusavio santykius. Atsakovė pradėjo reikalauti atiduoti jai gyvenamojo namo projektą, norėjo sklypą savarankiškai parduoti ir ieškovui atiduoti už sklypą gautų pinigų dalį. Ieškovas nesutiko su tokia atsakovės pozicija, nes laikė save žemės sklypo bendrasavininku. Nuo sandorio sudarymo praėjo daugiau kaip dveji metai, atsakovė neįvykdė pažado perrašyti ieškovui jam priklausančią žemės sklypo dalį.

Atsakovė sudarė su pirkėju apsimestinį sandorį. Dėl neteisėtų atsakovės veiksmų ieškovas liko be žemės sklypo dalies ir pinigų, sumokėtų tos dalies įsigijimui, todėl pažeistas teises gina teismine tvarka. Ieškovo sumokėta dalis žemės sklypo kainoje sudaro 53,08 proc. ((duomenys neskelbtini)), o atsakovės — 46,92 proc. ((duomenys neskelbtini)), todėl ieškovui priklausanti žemės sklypo dalis yra (duomenys neskelbtini) dalys, o atsakovės — (duomenys neskelbtini) dalys.

Ieškinio reikalavimas sandorį pripažinti apsimestiniu yra kildinamas iš ydingai realizuoto ieškovo ir atsakovės susitarimo nupirkti žemės sklypą abiejų šalių vardu ir lėšomis pagrindu, t.y. remiantis vidiniais ieškovo (atstovaujamojo) ir atsakovės (atstovės) santykiais nesant rašytinio įgaliojimo. Rašytinio įgaliojimo nebuvimas nepaneigia ieškovo ir atsakovės pavedimo santykių sudarymo fakto.

Atsakovė K. B. su ieškiniu sutinka.

Atsiliepime į ieškinį nurodė ir teismo posėdžio metu atsakovė paaiškino, kad sudarant ginčijamą sandorį ieškovo piniginės lėšos buvo 3450 Eur, o atsakovės – 3050 Eur. Sandoris buvo sudarytas vienos atsakovės vardu tik todėl, kad ieškovas neišdavė jai įgaliojimo sandoriui sudaryti, pats dirbo ir gyveno (duomenys neskelbtini). Santykiai su atsakovu nutrūko dėl jo girtavimo ir neištikimybės. Atsakovė daug kartų mėgino tartis su ieškovu dėl sklypo pasidalinimo, siūlė jam įvairius variantus, tačiau to padaryti nepavyko tik dėl paties ieškovo kaltės. Atsakovė buvo suradusi potencialų pirkėją, prašė ieškovo perduoti jai gyvenamojo namo projektą, kad pirkėjas galėtų su juo susipažinti, tačiau ieškovas nesutiko to padaryti.

Atsakovė nesutinka atlyginti visų ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų, nes jos susidarė dėl ieškovo kaltės ir atsisakymo susitarti su atsakove. Atsakovė teigia, kad dėl netinkamo ieškovo elgesio ji pati šioje situacijoje yra nukentėjusi šalis.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Atsakovė visiškai pripažįsta materialinį ieškovo reikalavimą, todėl surašomi sutrumpinti motyvai (CPK 268 straipsnio 5 dalis).

Jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės (CK 1.87 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant, ar sandoris buvo apsimestinis dėl jo subjekto, įrodinėtinos byloje aplinkybės yra tos, ar asmuo, kuris sutartyje nurodytas kaip pirkėjas, turėjo pakankamai lėšų turtui įsigyti, koks buvo sutarties sudarymo tikslas, kas derėjosi dėl sutarties sudarymo, koks buvo šalių elgesys po sutarties sudarymo, kam atsirado teisės ir pareigos po sutarties sudarymo.

Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė draugavo, kartu planavo bendrą gyvenimą ir nutarė pirkti žemės sklypą (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo statybai. Ieškovas gyveno ir dirbo (duomenys neskelbtini) e, atsakovė gyveno ir dirbo Lietuvoje. 2017 m. liepos 19 d. trečiasis asmuo pardavėjas K. K. pardavė, o atsakovė pirkėja K. B. nupirko vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijoje suformuotą žemės sklypą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 6500 Eur. Iš ieškovo atstovo, atsakovės paaiškinimų, išrašo iš ieškovo banko sąskaitos duomenų nustatyta, kad ieškovas 2017 m. liepos 17-19 dienomis pervedė atsakovei 3450 Eur. Atsakovė šiuos pinigus ir 3050 Eur savo asmeninių lėšų sumokėjo sklypo pardavėjui K. K.. Ieškovas nebuvo išdavęs įgaliojimo atsakovei nekilnojamojo turto pirkimo sandorio sudarymui, todėl sandoris buvo sudarytas vienos atsakovės vardu.

Po sandorio sudarymo ieškovas periodiškai mokėjo įvairaus dydžio įmokas atsakovei, kuri užsakė D. N. įmonėje vieno buto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) statybos projektą ir perdavė jį ieškovui. Iš ieškovo pateikto susirašinėjimo, atsakovės paaiškinimų nustatyta, kad šalių santykiams nutrūkus atsakovė norėjo žemės sklypą parduoti, su kuo nesutiko ieškovas. Ieškovas pasiūlė atsakovei sumokėti 1500 Eur ir perrašyti žemės sklypo nuosavybę ieškovo vardu, tačiau su tokia suma pagrįstai nesutiko atsakovė, kuri už žemės sklypą sumokėjo 3050 Eur.

Nustatytos byloje aplinkybės patvirtina, kad atsakovė neturėjo pakankamai lėšų sudaryti nekilnojamojo turto pirkimo sandoriui, sandoriui sudaryti reikalingas lėšas skyrė bendrai ieškovas ir atsakovė. Sandoris buvo sudarytas atsakovės vardu tik dėl to, kad ieškovas nebuvo išdavęs atsakovei įgaliojimo sudaryti jo vardu nekilnojamojo turto įgijimo sandorį, sandorio sudarymo metu buvo išvykęs į užsienio valstybę, iki sandorio sudarymo nepervedė atsakovei visų sandoriui sudaryti reikalingų lėšų. Žemės sklypas įgytas gyvenamojo namo statybai, projekto parengimo darbus organizavo atsakovė, kuri gyveno Lietuvoje, tačiau už darbus mokėjo ir ieškovas, pervesdamas pinigines lėšas atsakovei į jos banko sąskaitą. Byloje neturi esminės reikšmės aplinkybė, kokią dalį namo projekto parengimo išlaidų sumokėjo kiekviena iš šalių, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, tačiau šalių elgesys po sandorio sudarymo patvirtina ieškovo argumentus, kad jis save laikė žemės sklypo bendrasavininku.

Visuma ištirtų bylos įrodymų ir nustatytų aplinkybių leidžia pripažinti, kad 2017 m. liepos 19 d. žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sandoris yra apsimestinis dėl jo subjekto – tikrieji žemės sklypo pirkėjai buvo atsakovė K. B. ir ieškovas E. P., įgiję žemės sklypą bendrosios dalinės nuosavybės teise, todėl sudarytas sandoris pripažintinas iš dalies negaliojančiu CK 1.87 straipsnio 1 dalies pagrindu. Sandorio šalimis – pirkėjais pripažintini E. P. ir K. B..

Ieškovo sumokėta dalis žemės sklypo kainoje sudaro 53,08 procentus, atsakovės – 46,92 procentus, t.y. ieškovas už sumokėtas pinigines lėšas įgijo teisę į (duomenys neskelbtini) ha ploto sklypo dalį, o atsakovė – (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklypo dalį. Įgyto žemės klypo plotas yra (duomenys neskelbtini) ha, todėl ieškovo E. P. idealioji dalis žemės sklypo plote yra – (duomenys neskelbtini), o atsakovės K. B. - (duomenys neskelbtini). Ieškovas ieškinyje nurodė idealiąsias dalis atitinkamai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Skaičiavimas vertintinas kaip rašymo apsirikimas, nes klaidingai nurodytas šalių įgyto sklypo plotas (duomenys neskelbtini) kv.m.

Nurodytais motyvais ieškinys tenkinamas, pripažintina 2017m. liepos 19d. K. K. ir K. B. sudaryta žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo sutarties dalis, kurioje nurodyta, kad žemės sklypo pirkėja yra K. B., negaliojančia ir pirkėjais pripažintini E. P., įgijęs nuosavybės teisę (duomenys neskelbtini) dalis žemės sklypo ir K. B., įgijusi nuosavybės teisę į (duomenys neskelbtini) dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Bylinėjimosi išlaidas sudaro: 11,40 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (1t. b.l. 1), 116 Eur ieškovo sumokėtas žyminis mokestis, 1500 Eur ieškovo patirtos teisinės pagalbos teikimo išlaidos.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas, nes jos susidarė dėl atsakovės elgesio – atsakovė nesutiko gera valia pakeisti sandorio šalių, žemės sklypą laikė savo nuosavybe, ketino viena parduoti žemės sklypą ir grąžinti ieškovui neapibrėžtą dalį pinigų.

Atsakovė nesutinka sumokėti visas bylinėjimosi išlaidas, nes daug kartų bandė susitarti su ieškovu dėl tolimesnio žemės sklypo valdymo, tačiau to padaryti gražiuoju nepavyko, atsakovas siūlė ieškovei grąžinti žymiai mažesnę, nei ji sumokėjo, sklypo kainą.

Bylinėjimosi išlaidos už teisinę pagalbą priteisiamos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakyme Nr. 1R–85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ numatytus dydžius, bylos sudėtingumą, advokato patirtas darbo ir laiko sąnaudas (CPK 98 straipsnis).

Advokatas prašyme priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas nurodė, kad už ieškinio surašymą ieškovas patyrė 1400 Eur, o už atstovavimą teisme – 100 Eur bylinėjimosi išlaidų. Tačiau advokato nurodytų aplinkybių bylos duomenys nepatvirtinta. Ieškovo atstovas nepateikė jo prašyme nurodytas aplinkybes patvirtinančių išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo, kaip tai numato CPK 98 straipsnio 1 dalis ar sąskaitos už suteiktas paslaugas. Iš mokėjimo pavedimų matyti, kad 2019 m. lapkričio 19d. ieškovas sumokėjo advokatui 500 Eur už teisinę pagalbą. 2020 m. sausio 10d. advokatui sumokėta dar 1000 Eur už ieškovui teikiamą teisinę pagalbą civilinėje byloje (b.l. 31) (mokėtojas D. G.). Ieškinys teismui parengtas ir pateiktas 2019 m. lapkričio 21 d., po to, kai advokatas gavo 500 Eur apmokėjimą už paslaugas. Tačiau 1000 Eur advokatui sumokėtas iš karto viena suma tik po to, kai teismas paskyrė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka teismo posėdyje ir apie tai pranešė bylos šalims. Minėtos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad ieškinio parengimo išlaidos byloje yra 500 Eur, o atstovavimo teisme išlaidos – 1000 Eur. Teigti priešingai pagal byloje pateiktus rašytinius įrodymus nėra pagrindo.

500 Eur ieškinio parengimo išlaidos neviršija Rekomendacijose numatyto maksimalaus dydžio. Advokatas rengė ieškinį, kurio reikalavimo suma nėra didelė, rinko įrodymus, rengė prašymą taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones, byloje nebuvo sprendžiami nauji teisiniai klausimai, todėl 500 Eur ieškinio parengimo išlaidos vertintinos kaip protingo dydžio, atitinkančios Rekomendacijose numatytus išlaidų priteisimo kriterijus, išlaidų mažinti nėra pagrindo. Posėdis byloje truko 1 val. 12 min. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.19 p., 9p., teisinės pagalbos teikimo atstovaujant teisme išlaidos mažintinos iki 131,76 Eur (1317,60 Eur×0,1). Viso ieškovui priteistina iš atsakovės 631,76 Eur teisinės pagalbos teikimo išlaidų ir 116 Eur sumokėto žyminio mokesčio.

Priteisdamas nurodyto dydžio išlaidas teismas pažymi, kad ieškovo pateiktas susirašinėjimas nepatvirtina ieškovo nurodytos aplinkybės, kad jis mėgino gera valia su atsakove susitarti, pateikė jai asmeniškai ar per pasirinktą atstovą konkrečius pasiūlymus dėl nekilnojamojo turto tolimesnio valdymo ar perleidimo. Priešingai, iš susirašinėjimo matyti, kad nutrūkus šalių santykiams atsakovė norėjo sklypą parduoti ir pasidalinti pinigus, tačiau ieškovas plūdosi, žemino atsakovę, nesiekdamas iš esmės jokio rezultato, o jo pateiktas pasiūlymas nupirkti žemės sklypą iš atsakovės už 1500 Eur abiem šalims žinant ir pripažįstant aplinkybę, kad atsakovė sumokėjo savo lėšomis 3050 Eur, pagrįstai atsakovės buvo atmestas. Bylinėjimosi išlaidos iš esmės susidarė dėl paties ieškovo vengimo bendradarbiauti su atsakove, nenoro neteismine tvarka pasiekti bendro sutarimo su atsakove. Priteisti didesnes bylinėjimosi išlaidas ieškovui, nei nustatyta, nėra ir dėl nurodytų aplinkybių.

Ieškinys tenkinamas, todėl iš atsakovės priteisiamos 11,40 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos į valstybės biudžeto pajamas (CPK 92, 96 straipsniai).

Įsiteisėjus teismo sprendimui panaikintinos laikinosios apsaugos priemonės, taikytos Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 22 d. nutartimi - įrašo registre dėl K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausančio nekilnojamojo turto - žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės perleidimo draudimo padarymo.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti 2017 m. liepos 19d. K. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir K. B., a.k. (duomenys neskelbtini) sudarytą (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo sutarties dalį, kurioje nurodyta, kad žemės sklypo pirkėja yra K. B., a.k. (duomenys neskelbtini) negaliojančia ir pirkėjais pripažinti E. P., a.k. (duomenys neskelbtini) įgijusį nuosavybės teisę į (duomenys neskelbtini) dalis žemės sklypo bei K. B., a.k. (duomenys neskelbtini) įgijusią nuosavybės teisę į (duomenys neskelbtini) dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovui E. P., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės K. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 747,76 Eur (septynis šimtus keturiasdešimt septynis eurus 76 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės K. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 11,40 Eur (vienuolika eurų 40 centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžeto pajamas, įmokos kodas 5660.

Įsiteisėjus teismo sprendimui panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 22 d. nutartimi - įrašo registre dėl K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausančio nekilnojamojo turto - žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės perleidimo draudimo padarymo.

Įsiteisėjusį teismo sprendimą išsiųsti VĮ „Registrų centras“.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.