Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Kavaliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vidmanto Mylės, Virginijos Žindulienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio, kuriuo D. B. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir D. B. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas D. B. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. rugsėjo 8 d. 16.44 val. iki 2021 m. rugsėjo 9 d. 12.46 val. (viena diena).

Vadovaujantis BK 68 ir 72 straipsniais, D. B. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės:

- uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejus) metus 6 (šešis) mėnesius, baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo pabaigos;

- turto konfiskavimas, konfiskuojant iš D. B. nusikalstamos veikos priemonės – automobilio „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 2 700 Eur (du tūkstančius septynis šimtus eurų).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

4. Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, o dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamu atveju nuteistasis D. B. savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos ir veikos kvalifikavimo neginčija, kelia tik bausmės individualizavimo klausimą – prašo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.

6. BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). Pagal BK 75 straipsnio 5 dalį, atidėdamas bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones, šio straipsnio 1 dalyje nustatytą intensyvią priežiūrą ir (ar) šioje straipsnio dalyje nustatytas pareigas.

7. Pažymima, kad BK 75 straipsnyje nustatytas bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas. BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo nustatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai, bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai, nurodyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.). Taip pat pažymėtina ir tai, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, sudaryti nebaudžiamumo prielaidų, formuoti nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016, 2K-258-222/2018, 2K-53-697/2021, 2K-107-976/2021).

8. D. B. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už vieno nesunkaus nusikaltimo padarymą laisvės atėmimu 4 mėnesiams, taigi šiuo atveju yra formalios sąlygos spręsti dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo. Tačiau, kaip minėta, bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, o ne pareiga, tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai, nurodyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nors anksčiau D. B. nebuvo teistas už analogišką nusikalstamą veiką, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad jis už kitus nusikaltimus teistas 7 kartus (1 t., b. l. 98–107), jam 2018 m. vasario 2 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, buvo atidėtas (1 t., b. l. 110–142), tačiau dėl to, kad D. B. nevykdė probuojamojo pareigų, jam Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 9 d. nutartimi minėtu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas (1 t., b. l. 143–144), nusikalto neišnykus teistumui. Tai rodo, kad nuteistasis išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, priešingai, toliau daro nusikalstamas veikas, kritiškai savo elgesio nevertina, o pastarojo skundo argumentas, kad jis kritiškai vertina savo veiksmus, yra deklaratyvus. Atsakant į D. B. skundo argumentą, kad jis žada kreiptis į priklausomybių ligų specialistus, ir, nustačius, kad jam reikalinga pagalba, yra pasiryžęs gydytis, pažymima, kad būdamas laisvėje D. B. turėjo galimybę gydytis nuo priklausomybių ligų, tačiau akivaizdu, kad šia galimybe nepasinaudojo. Be to, D. B. yra išsituokęs, nedirba (1 t., b. l. 155), kaip pats nurodė teisiamojo posėdžio metu, po ankstesnio teismo nuosprendžio priėmimo buvo išvykęs į Vokietiją (1 t., b. l. 196–197), o tai rodo, kad jis neturi tvirtų socialinių ryšių.

9. Esant visumai nurodytų aplinkybių, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog šiuo atveju nėra pagrindo manyti, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai D. B. bus pasiekti atidėjus jam paskirtos bausmės vykdymą. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, spręsdamas BK 75 straipsnio nuostatų taikymo klausimą, priešingai nei teigiama nuteistojo apeliaciniame skunde, atsižvelgė ne tik į ankstesnius jo teistumus, bet ir įvertino bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, taip pat tai, kad D. B. prisipažino kaltu ir gailėjosi nusikaltęs. Išvados, kad nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo manyti, jog bausmės tikslai nuteistajam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, nekeičia ir jo skunde nurodytos aplinkybės, kad įstatymas nedraudžia teismui taikyti BK 75 straipsnio nuteistajam, kuris turi neišnykusį teistumą, iki nusikalstamos veikos padaryto nebuvo baustas administracine tvarka, BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, registruojasi Užimtumo tarnyboje, ieško darbo ir pats.

10. Teisėjų kolegijos nuomone, esant visumai nurodytų aplinkybių, nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šioje byloje baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimo bei intensyvios priežiūros nepakaktų D. B. nusikalstamo elgesio priežastims pašalinti. Priešingai, manytina, kad toks sprendimas prisidėtų prie nebaudžiamumo už padarytą nusikalstamą veiką jausmo susiformavimo. Dėl to apelianto prašymas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą netenkinamas.

Dėl proceso išlaidų

11. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios BPK nuostatos galioja ir apeliacinio proceso metu.

12. Nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka ginti nuteistąjį D. B. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Koordinavimo skyrius 2021 m. lapkričio 10 d. parinko advokatą E. Jankaitį (2 t., b. l. 24), kuris, ruošdamasis nuteistojo gynybai, susipažino su baudžiamosios bylos medžiaga (2 t., b. l. 29). 2021 m. lapkričio 30 d. teisme buvo gautas advokatės D. Balčiūnienės prašymas atidėti bylos nagrinėjimą (2 t., b. l. 27). Advokatė D. Balčiūnienė pateikė teismui 2021 m. gruodžio 1 d. išduotą orderį (2 t., b. l. 32) ir gynė nuteistąjį D. B. apeliacinės instancijos teisme. Advokatas E. Jankaitis 2021 m. gruodžio 1 d. prašymu nuo D. B. gynybos buvo atleistas (2 t., b. l. 38). Šiaulių apygardos teisme 2021 m. gruodžio 1 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažyma Nr. (12.35Mr) PT-8520, kurioje nurodyta, kad už nuteistajam D. B. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 76 Eur išlaidų (2 t., b. l. 28). Atsižvelgiant į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama tik pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas, taip pat į tai, kad D. B. yra jauno, darbingo amžiaus, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme, pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš nuteistojo valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo D. B. apeliacinį skundą atmesti.

Išieškoti iš nuteistojo D. B. valstybės naudai 76 Eur (septyniasdešimt šešis eurus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.