Marijampolės apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro A. F. skundą dėl 2020 m. rugsėjo24 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo Nr. 81/04-1024 dėl lygtinio paleidimo taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras A. F. prašo panaikinti 2020 m. rugsėjo 24 d. Komisijos nutarimą Nr. 81/04-1024 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, kuriuo nutarta nuteistajam Ž. P. taikyti lygtinį paleidimą Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Prokuroras nurodo, kad atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta, kad jis priklauso vidutinės rizikos grupei (70 balų), todėl šiuo atveju turi būti nustatyta nuteistojo padaryta akivaizdi pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad Ž. P. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika padidėjo ir nors šį didėjimą lėmė skirtingų vertintojų įžvalgos, tačiau svarbu atsižvelgti į dinaminių balų skaičių, kuris šiuo metu sudaro 35 balus. Vis dar išlikęs dinaminių balų skaičiaus egzistavimas, sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad daroma nuteistojo pažanga dar nėra akivaizdi, kad jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Būtina atsižvelgti į tai, kad Ž. P. anksčiau ne kartą teistas, jam būdingas nusikaltimų modelis – vagystės. Jis yra pažeidęs bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, todėl teismo nutartimi buvo pasiųstas į laisvės atėmimo vietą atlikti nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Šiuo metu bausmę atlieka pagal kelis subendrintus nuosprendžius už nesunkaus ir apysunkių nusikaltimų padarymą. Duomenys patvirtina, kad nuteistajam vis dar išlieka 5 kriminogeniniai veiksniai: lėšų tvarkymas ir pajamos, gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys, nuostatos, emocinė gerovė. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad asocialaus elgesio nuostatos susiformavo paauglystėje. Nuteistojo savivertė aukštesnė už vidutinę, jis pasitiki savo jėgomis, tačiau yra gana lengvabūdiškas. Nuteistasis nurodo, jog ankstesniu priežiūros laikotarpiu nesilaikė jam keliamų reikalavimų, t. y. nustatytu metu nebuvo namuose, vartojo alkoholį. Asmuo kartoja tas pačias klaidas, nes nepasimokė iš ankstesnio patyrimo (pripažįsta, jog anksčiau taip pat buvo ne kartą teistas už tokio paties pobūdžio nusikalstamas veikas). Situaciją vertinti ir analizuoti geba, tam tikrų situacijų metu asmuo yra pernelyg linkęs pasitikėti savo tiesioginiu patyrimu. Asmenybiniu aspektu atlaidus sau. Visos šios aplinkybės nebuvo pakankamai įvertintos Komisijos vertinant nuteistojo pažangą pataisos procese ir kelia pagrįstas abejones, ar nuteistasis mažiau struktūruotoje aplinkoje, nesant nuolatinės priežiūros, sugebės laikytis visuomenėje egzistuojančių taisyklių, įstatymų bei taikytinų draudimų ir įpareigojimų. Nuteistojo neatliktos bausmės dalis – 1 metai 3 mėnesiais 28 dienos, vertinant paskirtos bausmės kontekste, yra pakankamai didelė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

Nustatyta, jog Ž. P. teistas 2018-11-07 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirta galutinė 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. 2019-05-16 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nutartimi, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3, 4 dalimis, 2014-11-27 ir 2018-11-07 nuosprendžiai subendrinti ir paskirta galutinė 2 metų 8 mėnesių 7 dienų laisvės atėmimo bausmė. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai buvo 1 metai 3 mėnesiai ir 28 dienos. Bausmės pradžia – 2019-05-16, bausmės pabaiga – 2022-01-21.

Komisija skundžiamą nutarimą priėmė atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių, nebuvo nė karto baustas drausminėmis nuobaudomis, 5 kartus skatintas, įvykdė visas individualiame plane numatytas socialinės reabilitacijos priemones, nusikalstamo elgesio rizika vidutinė (70 balų), asmuo palaiko labai glaudžius ryšius su artimaisiais, turi teigiamas nuostatas į darbą, jis elgiasi pagarbiai, sugeba prisitaikyti prie esamos situacijos.

Prokuroras nurodo, kad atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta, kad jis priklauso vidutinės rizikos grupei (70 balų), todėl šiuo atveju turi būti nustatyta nuteistojo padaryta akivaizdi pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad Ž. P. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika padidėjo ir nors šį didėjimą lėmė skirtingų vertintojų įžvalgos, tačiau svarbu atsižvelgti į dinaminių balų skaičių, kuris šiuo metu sudaro 35 balus. Vis dar išlikęs dinaminių balų skaičiaus egzistavimas, sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad daroma nuteistojo pažanga dar nėra akivaizdi, kad jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.

Teismas, vertindamas nurodytą skundo argumentą, pažymi, kad iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog pirminio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu nustatyta 67 balai. 2020-05-28 atlikot vertinimo metu nustatytas 61 balas. 2020-09-15 atliktas vertinimas parodė 70 balų. Socialinio tyrimo išvadoje fiksuota, jog balų skaičiaus didėjimą lėmė skirtingų vertintojų įžvalgos. Teismas pritaria prokuroro pozicijai, kad 35 dinaminių balų skaičiaus egzistavimas, sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad daroma nuteistojo pažanga dar nėra akivaizdi, kad jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Pažymėtina tai, kad nuteistasis dinaminių balų skaičių gali vis dar mažinti geru elgesiu ir aktyviu dalyvavimu pataisos procese.

Prokuroras nurodo, jog būtina atsižvelgti į tai, kad Ž. P. anksčiau ne kartą teistas, jam būdingas nusikaltimų modelis – vagystės. Jis yra pažeidęs bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, todėl teismo nutartimi buvo pasiųstas į laisvės atėmimo vietą atlikti nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Šiuo metu bausmę atlieka pagal kelis subendrintus nuosprendžius už nesunkaus ir apysunkių nusikaltimų padarymą. Duomenys patvirtina, kad nuteistajam vis dar išlieka 5 kriminogeniniai veiksniai: lėšų tvarkymas ir pajamos, gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys, nuostatos, emocinė gerovė. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad asocialaus elgesio nuostatos susiformavo paauglystėje. Nuteistojo savivertė aukštesnė už vidutinę, jis pasitiki savo jėgomis, tačiau yra gana lengvabūdiškas. Nuteistasis nurodo, jog ankstesniu priežiūros laikotarpiu nesilaikė jam keliamų reikalavimų, t. y. nustatytu metu nebuvo namuose, vartojo alkoholį. Asmuo kartoja tas pačias klaidas, nes nepasimokė iš ankstesnio patyrimo (pripažįsta, jog anksčiau taip pat buvo ne kartą teistas už tokio paties pobūdžio nusikalstamas veikas). Situaciją vertinti ir analizuoti geba, tam tikrų situacijų metu asmuo yra pernelyg linkęs pasitikėti savo tiesioginiu patyrimu. Asmenybiniu aspektu atlaidus sau.

Teismas pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo yra vertinama aplinkybių visuma, o ne atskiri pavieniai, nuteistąjį teigiamai charakterizuojantys faktai, kuriuos nutarime nurodė Komisija. Teismo vertinimu, aukščiau nurodyti nuteistąjį išimtinai neigiamai charakterizuojantys teiginiai sudaro pakankamą pagrindą teigti, kad nuteistojo atžvilgiu lygtinis paleidimas šiuo metu dar negali būti taikomas ir leidžia pagrįstai abejoti, kad nuteistasis būdamas laisvėje, savo tikslų sieks teisėtomis priemonėmis, laikysis įstatymų ir nebenusikals, o jo atžvilgiu taikoma probacija bus sėkminga.

Prokuroras teigia, kad nuteistojo neatliktos bausmės dalis – 1 metai 3 mėnesiais 28 dienos, vertinant paskirtos bausmės kontekste, yra pakankamai didelė. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad įstatymas nenumato tokios kategorijos – „didelė“ bausmės dalis, tai yra tik vertinamoji kategorija, ką tiek Komisija, tiek teismas įvertina kitų aplinkybių visumoje, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką bei požiūrį į taikomą valstybės prievartos priemonę. Pažymėtina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, turi būti vertinama paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumas, atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo vietoje. Nagrinėjamu atveju teismas pritaria prokuroro nuomonei ir mano, jog neatliktos bausmės dalis dar nėra adekvati Ž. P. padaryto nusikaltimo sunkumui ir nėra pakankama, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Šiuo metu nuteistajam taikius lygtinį paleidimą ir palengvinus jo teisinę padėtį, būtų pažeistas teisingumo principas, pasireiškiantis ne tik bausmės nusikaltusiam asmeniui paskyrimu, bet ir jos atlikimu, realiai patiriant neigiamus padarinius dėl neteisėtų veikų, taip pat ir visuomenės bei nukentėjusiųjų asmenų interesų gynimu.

Atsižvelgus į visas aplinkybes, daroma išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl prokuroro skundas dėl Komisijos 2020 m. rugsėjo 24 d. nutarimo Nr. 81/04-1024 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos tenkintinas – Komisijos nutarimas keistinas, netaikant nuteistajam Ž. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 164 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 3 dalimis bei 4 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Prokuroro A. F. skundą tenkinti.

Pakeisti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. rugsėjo 24 d. nutarimą Nr. 81/04-1024 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam ir nuteistajam Ž. P. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Nutartis per 7 dienas (nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties kopijos gavimo dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.