Klaipėdos apygardos teismo sprendimas, e2A-1409-796/2025

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2025-11-27
Bylos Nr.: e2A-1409-796/2025
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Jolanta Gailevičienė, Kristina Domarkienė, Milda Skersienė
Atsakovas: S. L., L. V.

Kategorijos

2.6.10.2.1Neteisėta veika
2.6.10.5.2.18Juridinio asmens vadovo civilinė atsakomybė
3.3.1.10Draudimas apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus

Civilinė byla Nr. e2A-1409-796/2025Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03293-2024-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1; 2.6.10.5.2.18; 3.3.1.10 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. lapkričio 27 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Gailevičienės ir Mildos Skersienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės likviduojamos mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. birželio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovams S. L. ir L. V. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų S. L. ir L. V. 19 426,56 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ieškovės naudai. Ieškovė ieškinio reikalavimus grindė tokiomis aplinkybėmis:

Žemesnės instancijos teismas

1.1. Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2‑863‑924/2022 MB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrija) iškelta bankroto byla. MB „(duomenys neskelbtini)“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2017 m. rugpjūčio 11 d. Laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 11 d. iki 2018 m. vasario 5 d. įmonėje nustatytas vienasmenis valdymo organas – vadovas, įmonės direktorė buvo atsakovė L. V.. 2017 m. rugsėjo 7 d. MB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama S. L. ir L. V. (Užsakovas), ir S. L. (Vykdytojas) sudarė civilinių paslaugų sutartį Nr. 2017-09-07, kurios pagrindu Vykdytojas įsipareigojo atlikti Bendrijos valdymo ir kasdienės veiklos organizavimo paslaugas, o Užsakovas įsipareigojo sumokėti už tai. 2017 m. gruodžio 27 d. MB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktorės L. V., sudarė įgaliojimą, kuriuo įgaliojo S. L. MB „(duomenys neskelbtini)“ vardu atlikti įgaliojime numatytus veiksmus. Civilinių paslaugų sutartis ir įgaliojimas Juridinių asmenų registre neįregistruoti. Nei civilinių paslaugų sutartyje, nei įgaliojime S. L. nebuvo pavesta organizuoti ir (ar) tvarkyti Bendrijos finansinę apskaitą. 2018 m. vasario 6 d. MB „(duomenys neskelbtini)“ narių susirinkimo Protokolo 1-uoju darbotvarkės klausimu atsisakyta vienasmenio bendrijos valdymo organo – vadovo, ir nuspręsta, kad Bendrijos valdymo organas – Bendrijos narių susirinkimas; 4-uoju darbotvarkės klausimu nuspręsta S. L. paskirti MB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu. MB „(duomenys neskelbtini)“ narių susirinkimo 2018 m. vasario 6 d. Protokolo pagrindu pakeisti MB „(duomenys neskelbtini)“ nuostatai. Pakeisti duomenys apie Bendrijos valdymo organus ir paskirtą atstovą įregistruoti Juridinių asmenų registre. Kaip MB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas S. L. veikė nuo 2018 m. vasario 6 d. iki 2022 m. balandžio 29 d. Nuo 2017 m. rugpjūčio 11 d. ir šiuo metu MB „(duomenys neskelbtini)“ nariais yra atsakovai L. V. ir S. L..

1.2. MB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. vasario 6 d. narių susirinkimo protokolo pagrindu pakeistų 2018 m. vasario 6 d. MB „(duomenys neskelbtini)“ nuostatų 19 punkte nustatyta, kad atstovo kompetencija nesiskiria nuo nurodytosios Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatyme (toliau – MBĮ). MBĮ 21 straipsnio 7 dalies 6 punkte nustatyta, kad mažosios bendrijos atstovas organizuoja finansinę apskaitą, finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą. Už finansinės apskaitos organizavimą atsakingais asmenimis buvo: nuo 2017 m. rugpjūčio 11 d. iki 2018 m. vasario 5 d. MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė atsakovė L. V.; nuo 2018 m. vasario 6 d. iki 2022 m. balandžio 29 d. MB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas atsakovas S. L..

1.3. Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. kovo 14 d. įsiteisėjusiu baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. e1-441-890/2024 atsakovas S. L. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 straipsnio 1 dalyje (aplaidus finansinės apskaitos tvarkymas ir (arba) organizavimas). Atsakovo neteisėti veiksmai nustatyti baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 3 punktu, yra prejudiciniai faktai, nustatyti baudžiamojoje byloje, kurių papildomai įrodinėti nereikia. Atsakovės L. V. vadovavimo įmonei laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 11 d. iki 2018 m. vasario 5 d. buvo pažeisti finansinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai, neišsaugoti MB „(duomenys neskelbtini)“ 2017–2021 m. apskaitos registrai (ilgalaikio ir trumpalaikio turto, piniginių lėšų apskaitos, nuosavo kapitalo, tiekėjų ir pirkėjų skolų apskaitos, mokėtinų sumų ir įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų apskaitos registrai), 2017 m. rugpjūčio 11 d.–2022 m. gegužės 1 d. kasos knygos. Keičiantis vadovams L. V. neužtikrino skaidraus Bendrijos turto ir dokumentų perdavimo S. L.. L. V. neorganizavo ir netvarkė Bendrijos finansinės apskaitos. Dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ir (ar) neveikimo, t. y. netinkamai organizuotos ir tvarkytos finansinės apskaitos, ieškovė ir jos kreditoriai patyrė 19 426,56 Eur žalą, kurią sudaro: 15 526,21 Eur – Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 30 d. ir 2022 m. rugsėjo 20 d. nutartimis civilinėje byloje Nr. eB2-863-924/2022 patvirtinti MB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių finansiniai reikalavimai; 3 900,35 Eur bankroto proceso administravimo išlaidos, iš jų: 250,35 Eur faktiškai patirtos išlaidos ir Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-863-924/2022 patvirtintas nemokumo administratorės 3 650 Eur bazinis atlygis.

1.4. Dėl atsakovų netinkamo finansinės apskaitos organizavimo ir tvarkymo visą Bendrijos veiklos vykdymo laikotarpį nemokumo administratorė neturi galimybės nustatyti Bendrijos turto sudėties, kiekio, turto panaudojimo teisėtumo, turto pokyčių, įmonės debitorių, iš kurių galima būtų išsiieškoti skolas, ir pan., tai pasunkina bankroto procedūrų vykdymą ir pažeidžia ieškovės kreditorių teises gauti savo finansinio reikalavimo patenkinimą. Abiejų atsakovų neteisėtais veiksmais ir (ar) neveikimu MB „(duomenys neskelbtini)“ finansinė apskaita apskritai nebuvo tvarkoma arba buvo tvarkoma aplaidžiai nuo pat įmonės įregistravimo Juridinių asmenų registre, dėl to nėra galimybės nustatyti taip pat ir MB „(duomenys neskelbtini)“ turėto turto L. V. vadovavimo pabaigoje, o jei turto buvo, ar šį turtą L. V. perdavė S. L..

1.5. Iš 2017 m. gruodžio 31 d. data sudaryto balanso ir didžiosios knygos, kai įmonei vadovavo L. V., matyti, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo 4 267 Eur vertės turto. Dėl netinkamai organizuotos ir tvarkytos finansinės apskaitos nėra galimybės nustatyti, ar šis turtas egzistavo L. V. valdymo laikotarpio pabaigoje, o jei turto nebuvo, kokiems tikslams jis buvo panaudotas, nėra galimybės nustatyti Bendrijos turto sudėties visą veiklos vykdymo laikotarpį, taip pat vadovų pasikeitimo momentu ir bankroto bylos iškėlimo dieną. Dėl skirtingais laikotarpiais vadovavusių L. V. ir S. L. neteisėtų veiksmų ir (ar) neveikimo – netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo – negalima nustatyti, kuri žalos dalis priskirtina kiekvienam iš jų (alternatyviųjų priežasčių atvejis). Dėl abiejų atsakovų kaltės nesant galimybės nustatyti MB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės padėties kiekvieno iš jų vadovavimo laikotarpiu ir nustatyti kiekvieno iš jų padarytą žalos dydį, atsakovų atsakomybė prieš ieškovę yra solidari ir abu atsakovai privalo solidariai atlyginti ieškovei 19 426,56 Eur žalą. Dėl priežastinio ryšio ir atsiradusios žalos ieškovė remiasi atsakovų neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo priežastinio ryšio prezumpcija.

Atsiliepimas

2. Atsakovas S. L. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad jis 2017 m. rugpjūčio 11 d. įkūrė MB „(duomenys neskelbtini)“. VĮ Registrų centre nurodė, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ valdymo organai – mažosios bendrijos narių susirinkimas, jos nariai – L. V. ir S. L., vadovė L. V.. Nors MB „(duomenys neskelbtini)“ įkūrė ir jos veiklą vykdė jis pats, tačiau bendrijos nare ir vadove nurodė L. V. todėl, kad jie tuo metu kartu gyveno kaip partneriai ir manė, jog L. V. padės vykdyti veiklą, tačiau po kelių mėnesių su ja nutraukė bendrą gyvenimą. Kadangi su L. V. kartu negyveno, bendravo retai ir ji jokių valdymo MB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmų nevykdė, todėl 2017 m. rugsėjo 7 d. su MB „(duomenys neskelbtini)“ vadove L. V. sudarė civilinių paslaugų sutartį Nr. 20170907, kurioje buvo numatyta, kad jis įsipareigoja atlikti MB „(duomenys neskelbtini)“ valdymo ir kasdieninės veiklos organizavimo paslaugas, siekiant užtikrinti Bendrijos interesus ir įgyvendinti jos tikslus. Remdamasis šia sutartimi, jis atliko visus MB „(duomenys neskelbtini)“ valdymo veiksmus. Be to, MB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. gruodžio 27 d. išdavė jam įgaliojimą atstovauti MB „(duomenys neskelbtini)“ visose institucijose, sudaryti sutartis, gauti pinigus, gauti ir pateikti dokumentus, atlikti kitus veiksmus. Civilinė paslaugų sutartis ir įgaliojimas buvo sudaryti todėl, kad tuo metu jis gyveno ir dirbo (duomenys neskelbtini), neturėjo galimybės grįžti į Lietuvą pakeisti MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovę. Tik 2018 m. balandžio 16 d. grįžęs į Lietuvą, nuvyko į VĮ Registrų centrą ir pakeitė MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovą – iš L. V. į save. Todėl, nors L. V. VĮ Registrų centre buvo laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 11 d. iki 2018 m. balandžio 16 d. įregistruota kaip MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė, tačiau vadovės funkcijų ji realiai nevykdė ir jokių bendrovės valdymo veiksmų neatliko. Iš pradžių MB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo pelningai, vykdė veiklą ir jis pats tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą, sudarinėjo sutartis, Valstybinei mokesčių inspekcijai ir „Sodrai“ pateikdavo reikiamus dokumentus. 2018 metų vasarą MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkė MB „LCPS“, ši įmonė buhalterinę apskaitą tvarkė iki 2019 metų vasario mėnesio. Ilgiau tvarkyti buhalterinės apskaitos nebereikėjo, nes dėl atsakovo ligos (Covid) ir prasidėjusio karantino bendrovė nebevykdė veiklos. 2019 m. vasarą, tikslios datos neprisimena, Valstybinė mokesčių inspekcija atliko MB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinį patikrinimą ir jokių pažeidimų nenustatė. Nuo to laiko MB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos nebevykdė, tačiau per karantino laikotarpį mokesčiai augo, bendrovė įsipareigojimų vykdyti negalėjo, taip susidarė skolos. Atsakovas nuo 2019 m. spalio 28 d. oficialiai pradėjo gyventi (duomenys neskelbtini), 8 kartus keitė gyvenamąją vietą. Dėl nuolatinių kraustymusi netyčia dingo dalis MB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų, niekur jų neberado, todėl, pareikalavus bankroto administratorei, pateikti visų dokumentų negalėjo. Dėl dokumentų neišsaugojimo jau yra nubaustas, nors dokumentų neišsaugojo ne dėl savo kaltės, jie tiesiog dingo. Būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas neatliko jokių veiksmų, kad bendrovė taptų nemoki. Bendrovei vykdant ūkinę–komercinę veiklą, siekiant gauti pelną, jis kaip įmonės vadovas, sudarė įvairius sandorius, todėl iš ieškinio neaišku, kokiais konkrečiai veiksmais padarė MB „(duomenys neskelbtini)“ žalą. Ieškiniu neteisėtai prie žalos sumos įtraukta suma už darbą bankroto administratorei (3 650 Eur). Ši suma negali būti laikoma bendrovei padaryta žala, dėl šios sumos negali būti atsakovui taikoma kaltė. Bankroto administratorė prašo priteisti žalos atlyginimą iš atsakovo, nenurodžiusi teisinio pagrindo, kuriuo prašoma priteisti žalą, neįrodžiusi civilinės atsakomybės taikymo sąlygų; neįrodžiusi, kad bankrutuojanti MB „(duomenys neskelbtini)“ nebegali atsiskaityti su kreditoriais ir dėl žalos atlyginimo turėtų būti atsakingi tik atsakovai, o ne subsidiariai su bendrove; neįrodžiusi, kad kreditorių reikalavimai yra galutiniai ir patvirtinti bankroto bylą nagrinėjančio teismo; neįrodžiusi, kad žalai atlyginti neužtenka bankrutuojančios bendrovės turto; neįrodžiusi, kad atsakovas savo veiksmais akivaizdžiai peržengė ūkinės–komercinės rizikos protingumą ir elgėsi aiškiai aplaidžiai.

3. Atsakovė L. V. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti ir priteisti jai iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nors laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 11 d. iki 2018 m. balandžio 16 d. ir buvo paskirta MB „(duomenys neskelbtini)“ vadove, tačiau nuo pat Bendrijos įkūrimo ji jokių vadovo funkcijų neatliko, visas Bendrijos veiklos organizavimo funkcijas pagal įgaliojimą ir civilinę paslaugų sutartį atliko atsakovas S. L.. Ši aplinkybė konstatuota Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. kovo 14 d. teismo baudžiamajame įsakyme baudžiamojoje byloje Nr. e1-441-890/2024. Jai netekus įmonės vadovo įgaliojimų, pasibaigė ir jos, kaip įmonės vadovės, pareigos prieš trečiuosius asmenis. Šie motyvai yra prejudiciniai, kuriais teismai turi vadovautis kaip nustatytais. Tai, kad dėl MB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų neišsaugojimo yra kaltas S. L. yra konstatuota teismo baudžiamuoju įsakymu ir tai yra prejudicinis faktas, kuriuo teismai privalo vadovautis. Baudžiamuoju įsakymu taip pat konstatuota, kad nėra jos kaltės, ji žalos / nuostolių savo veiksmais nepadarė, todėl ji neturi atsakyti dėl ieškiniu prašomo priteisti žalos atlyginimo. Nuo 2017 m. rugsėjo 7 d. MB „(duomenys neskelbtini)“ valdė bei Bendrijos teises ir pareigas vykdė tik S. L.. Ji niekada MB „(duomenys neskelbtini)“ nevaldė, šios bendrijos vadovo funkcijų ir veiksmų dėl įmonės valdymo neatliko, kuriant bendrovę sutiko būti mažosios bendrijos nare ir įkūrėja todėl, kad tuo metu to jos prašė S. L.. Tačiau netrukus po MB „(duomenys neskelbtini)“ įkūrimo jos partnerystės santykiai su S. L. nutrūko ir šis išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini). Ieškovė neįrodė, kokie konkrečiai atsakovės veiksmai, sukėlę žalą, yra neteisėti, kaip pasireiškė atsakovės kaltė ir koks priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. birželio 9 d. sprendimu ieškovės ieškinį atsakovams S. L., L. V. dėl žalos atlyginimo atmetė.

4.1. Teismas nustatė, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ įregistruota 2017 m. rugpjūčio 11 d., atsakovė L. V. laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 11 d. iki 2018 m. vasario 5 d. buvo įmonėje nustatytas vienasmenis valdymo organas – vadovas, įmonės direktorė, atsakovas S. L. laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 16 d. iki 2022 m. balandžio 29 d., o atsakovas S. L. kaip įmonės atstovas veikė laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 6 d. iki 2022 m. balandžio 29 d. 2022 m. balandžio 20 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-863-924/2022 MB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla; 2022 m. birželio 30 d. nutartimi patvirtinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 13 593,80 Eur kreditiniai reikalavimai, 2022 m. rugsėjo 20 d. nutartimi patvirtinti VSDFV Kauno skyriaus 1 932,41 Eur finansiniai reikalavimai.

4.2. Teismas nustatė, kad atsakovas S. L. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. kovo 14 d. baudžiamuoju įsakymu Nr. e1-441-890/2024 pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 5 500 Eur bauda. Teismo vertinimu, nors teismas konstatavo, kad S. L. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą finansų sistemai, baudžiamojoje byloje nustatyti faktai savaime nesudaro pagrindo tenkinti ieškovės ieškinio.

4.3. Teismas nustatė, kad byloje nėra galimybės konstatuoti konkrečiai į ieškovę nukreiptų buvusių MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovų L. V. ir S. L. nesąžiningų (neteisėtų) veiksmų buvimo ir tokių veiksmų pagrindu sukeltos žalos ieškovei. Nėra objektyvių duomenų, kad įmonės mokestinės prievolės laiku neįvykdymas buvo dėl įmonės vadovų tyčios, jų sąmoningo ketinimo pažeisti būtent ieškovės interesus. Taip pat byloje nėra duomenų, kad vadovas ar kiti bendrovės darbuotojai vadovo pavedimu, bendrovės lėšas būtų naudoję su jos veikla nesusijusioms reikmėms. Be to, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, jog atsakovės L. V. vadovavimo laikotarpiu įmonei padaryti pažeidimai, nėra įrodymų, kad jos vadovavimo laikotarpiu atsirado skola ir koks skolos dydis. Priešingai, iš byloje pateiktos 2017 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolio) ataskaitos matosi, kad 2017 m. pabaigoje gautas pelnas. Iš 2022 m. lapkričio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-863-924/2022 matyti, jog nutartis priimta pagal nemokumo administratorės pakartotinį prašymą dėl baudos skyrimo buvusiems MB „(duomenys neskelbtini)“ narių susirinkimo nariams. Teismas nesutiko su nemokumo administratorės teigimu, jog L. V. taip pat yra atsakinga už įmonės dokumentų išsaugojimą ir pateikimą administratorei. Konstatuota, jog MB „(duomenys neskelbtini)“ nariai turi teisę susitarti dėl įmonės valdymo ir veiklos organizavimo, įgaliojimų atstovauti įmonei suteikimo. Nutartyje nurodyta, jog toks jų susitarimas nepaneigia mažosios bendrijos nario teisių ir pareigų, nustatytų teisės aktuose, tačiau pripažintinas pakankamu konstatuoti, kad dėl narių priimto susitarimo įgyvendinimo ir kitų faktinių aplinkybių L. V. įmonės dokumentų nevaldė, todėl negali jų perduoti nemokumo administratorei. Be to, L. V. netekus įmonės vadovo įgaliojimų, pasibaigė ir jos, kaip įmonės vadovės, pareigos prieš trečiuosius asmenis. Teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti atsakovės L. V. civilinę atsakomybę.

4.4. Teismas nustatė, kad S. L. susidūrė su sveikatos problemomis, 2019 m. vasario mėnesio dėl jo ligos (Covid) ir prasidėjusio karantino bendrovė veiklos nebevykdė, tačiau per karantino laikotarpį mokesčiai augo, bendrovė įsipareigojimų vykdyti negalėjo, dėl to susidarė skolos. Atsakovas nuo 2019 m. spalio 28 d. oficialiai pradėjo gyventi (duomenys neskelbtini), 8 kartus keitė gyvenamąją vietą. Dėl nuolatinių S. L. kraustymųsi dingo dalis MB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų, jis jų neberado, taip pat negalėjo paaiškinti, kaip dokumentai dingo. Dėl to, pareikalavus bankroto administratorei, negalėjo pateikti jai visų dokumentų; dėl dokumentų neišsaugojimo yra nubaustas baudžiamuoju įsakymu. Teismo vertinimu, įvertinus visą susiklosčiusią faktinę situaciją, byloje nustatytos aplinkybės neteikia pakankamo pagrindo S. L. civilinei atsakomybei konstatuoti ir žalai iš jo priteisti. Vien tai, kad vadovo pareiga yra rūpintis, jog jo vadovaujamas juridinis asmuo nebūtų skolingas valstybei ir nebūtų pažeidinėjami įstatymai, kad atsakomybę juos pažeidus turi prisiimti vadovas, neatitinka juridinio asmens savarankiškumo principo.

4.5. Teismas atsižvelgė į kasacinio teismo praktiką, kad žala nepripažįstamos bendrovės mokestinės prievolės, nes jos yra būtinosios veiklos išlaidos, atsirandančios nepriklausomai nuo vadovo veiksmų, bei kad mokesčiai yra ne žala bendrovei, o jos prievolė ir VMI, „Sodros“ mokestiniai reikalavimai bendrovei kyla įstatymo, o ne civilinės atsakomybės pagrindu; taip pat išaiškinimą kasacinio teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-348-788/2017, kad civilinėse bylose, kuriose sprendžiamas klausimas dėl bendrovės vadovų civilinės atsakomybės pagal neįvykdytą bendrovės mokestinę prievolę (net ir nusikalstamo mokesčių vengimo atveju), iš juridinio asmens vadovų paprastai priteisiamą žalą sudaro juridiniam asmeniui pagal Mokesčių administravimo įstatymą priskaičiuoti delspinigiai ir paskirtos baudos už mokesčių sumokėjimą ne laiku, o nesumokėtų mokesčių suma lieka juridinio asmens prievole. Teismas padarė išvadą, kad ieškinys dėl žalos priteisimo solidariai iš atsakovų S. L. ir L. V. atmestinas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo priteisti ieškovei likviduojamai MB „(duomenys neskelbtini)“ solidariai iš atsakovų S. L. ir L. V. 8 911,66 Eur žalos atlyginimą; priteisti ieškovei BMB „(duomenys neskelbtini)“ iš atsakovų S. L. ir L. V. 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

5.1. Apeliantė teikia argumentus dėl nepagrįstumo ir neteisėtumo teismo sprendimo dalies dėl 8 911,66 Eur žalos atlyginimo.

5.2. Ieškovė ieškinyje išsamiai nurodė ir rašytiniais įrodymais bei teismų praktika pagrindė visas egzistuojančias atsakovų civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalą ir jos dydį. Atsakovų neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo priežastinis ryšys ir kaltė grindžiama prezumpcijomis. Apeliantė pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl L. V. neteisėto neveikimo nemotyvuotas, neįvertintos ieškinio 23 punkte nurodytos esminės aplinkybės dėl atsakovės neteisėto neveikimo, kuriomis buvo grindžiamas ieškinio reikalavimas dėl žalos atlyginimo.

5.3. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir į tokio pobūdžio bylų specifiką, tai lėmė nepagrįstą išvadą, kad nėra galimybės konstatuoti konkrečiai į ieškovę nukreiptų buvusių MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovų (atsakovų) nesąžiningų (neteisėtų) veiksmų buvimo ir tokių veiksmų pagrindu sukeltos žalos ieškovei. Ieškinys dėl žalos, kilusios dėl aplaidaus finansinės apskaitos tvarkymo, atlyginimo, turi savo įrodinėjimo specifiką, kadangi dalis įrodymų yra prarasti būtent dėl atsakovų veiksmų ir (ar) neveikimo. Ieškovė remiasi kasacinio teismo išaiškinimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑276-248/2016 ir 2019 m. balandžio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K‑3-125-687/2019) ir nurodo, kad kai ieškovės apskaita buvo tvarkoma netinkamai, būtent atsakovams tenka pareiga paneigti žalos atsiradimą, jos dydį bei priežastinį ryšį. Teismas nepagrįstai šią įrodinėjimo pareigą perkėlė ieškovei, nors bylai yra pateikti visi rašytiniai įrodymai, kuriuos administratorei pavyko gauti, nes didžioji dalis įmonės apskaitos dokumentų nebuvo sudaryti arba buvo prarasti būtent dėl atsakovų kaltės. Dėl atsakovų netinkamos finansinės apskaitos organizavimo ir tvarkymo visą MB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos vykdymo laikotarpį, nemokumo administratorė neturi galimybės nustatyti bendrijos turto sudėties, kiekio, turto panaudojimo teisėtumo, turto pokyčių, debitorių, iš kurių galima būtų išsiieškoti skolas, ir pan., tai pasunkina bankroto procedūrų vykdymą ir pažeidžia ieškovės kreditorių teises gauti savo finansinio reikalavimo patenkinimą.

5.4. Apeliantė pabrėžia, kad 19 426,56 Eur žalą apima ir L. V. S. L. neperduotas MB „(duomenys neskelbtini)“ 4 267 Eur vertės turtas. Iš 2017 m. gruodžio 31 d. data sudaryto balanso ir didžiosios knygos, kai įmonei vadovavo L. V., matyti, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo 4 267 Eur vertės turto. Dėl netinkamai organizuotos ir tvarkytos finansinės apskaitos nėra galimybės nustatyti, ar šis turtas egzistavo L. V. valdymo laikotarpio pabaigoje, o jei turto nebuvo, kokiems tikslams jis buvo panaudotas. Ieškovės reikalavimas priteisti žalos atlyginimą, kuris yra lygusi nepatenkintų patvirtintų kreditinių reikalavimų dydžiui ir bankroto proceso administravimo išlaidoms, yra pagrįstas ir galimas.

5.5. Nemokumo administratorė neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis teismo sprendimo 31 ir 32 punktuose nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais, dėl žalos vertinimo. Pagal minėtus teismo sprendimo motyvus, vadovų padarytą žalą įmonei sudaro delspinigiai ir paskirtos baudos, o mokėtini mokesčiai nelaikytini žala, tačiau pirmosios instancijos teismas, prieštaraudamas pats sau, ieškinio netenkino netgi dėl kreditinių reikalavimų dalies dėl apeliantės bankroto byloje teismo patvirtintų VMI ir VSDFV Kauno skyriaus 744,76 Eur delspinigių, šios sumos pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai nepriteisė ieškovei.

Žemesnės instancijos teismas

5.6. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškinį atmetė visa apimtimi ir netenkino ieškinio reikalavimo dalies dėl 8 911,66 Eur žalos atlyginimo, kurią sudaro: 1) likviduojamos MB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje patvirtinti kreditorių VMI ir VSDFV Kauno skyriaus kreditinių reikalavimų dalis dėl delspinigių 744,76 Eur bendros sumos; 2) 3 900,35 Eur bankroto proceso administravimo išlaidos, iš kurių: 250,35 Eur faktiškai patirtos išlaidos ir Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2‑863‑924/2022 patvirtintas nemokumo administratorės 3 650 Eur bazinis atlygis. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog iš bendrovės pajamų tenkinami ne tik kreditorių reikalavimai, tačiau ir apmokamos administravimo išlaidos, dėl to žalos dydis turėtų būti vertinamas ne tik pagal byloje patvirtintų kreditinių reikalavimų sumą, tačiau ir administravimui skirtas lėšas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A‑689-241/2015; 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A‑481‑241/2016; 2016 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A‑436‑881/2016); 3) 4 266,55 Eur vertės MB „(duomenys neskelbtini)“ turtas, kurio atsakovė L. V. savo vadovavimo pabaigoje neperdavė naujajam vadovui / įgaliotiniui atsakovui S. L..

Atsiliepimas

6. Atsakovai L. V. ir S. L. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo 2025m. birželio 9 d. sprendimą nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

6.1. Atsakovė L. V. MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė buvo laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 11 d. iki 2018 m. balandžio 16 d., t. y. aštuonis mėnesius ir per šį laikotarpį įmonė skolų neturėjo. Iš teismui pateiktos 2017 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad 2017 m. metais MB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo 734 Eur pelno. Iš atsakovų teismui duotų parodymų ir atsiliepimų matyti, jog L. V. jokių įmonės valdymo veiksmų neatliko, įmonę valdė atsakovas S. L. pagal 2017 m. rugsėjo 7 d. sudarytą civilinę paslaugų sutartį ir pagal 2017 m. gruodžio 27 d. įgaliojimą. Ieškovė nenurodė, kokiais savo veiksmais L. V. padarė bendrijai žalą, tai būtina nurodyti taikant civilinę atsakomybę. Be to, ieškovė klaidina teismą, teigdama, kad baudžiamuoju įsakymu yra nustatytas neteisėtas L. V. dokumentų neišsaugojimas. Baudžiamuoju įsakymu konstatuota, kad nėra L. V. kaltės dėl įmonės dokumentų neišsaugojimo. Be to, šioje civilinėje byloje ieškovės atstovė ieškiniu įvardijo ir įrodinėjo atsakovų neteisėtus veiksmus – netinkamą finansinės apskaitos tvarkymą, o baudžiamojoje byloje buvo tirti atsakovų neteisėti veiksmai – apskaitos dokumentų neišsaugojimas, tai yra dvi skirtingos veikos. Atsakovai nesutinka su apeliantės motyvais, kad teismo išvados dėl neteisėtų veiksmų buvimo ir sukeltos žalos yra nepagrįstos. Teismo sprendimas pagrįstas ir motyvuotas, detaliai išdėstyti argumentai dėl neteisėtų veiksmų ir žalos.

Žemesnės instancijos teismas

6.2. Apeliantė sutiko su teismo sprendimo motyvais, kad mokesčiai nėra pripažįstami žala bendrovei, tačiau nesutiko su teismo sprendimu nepriteisti VMI ir VSDFV Kauno skyriaus 744,76 Eur delspinigių. Atsakovai dėl šio motyvo pažymi tai, kad civilinėse bylose žala priteisiama nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas, todėl nenustačius atsakovų neteisėtų veiksmų ir kaltės, negalimas ir žalos priteisimas. Be to, delspinigių atsiradimas, nesumokėjus laiku mokesčių, nėra ieškovės minimų neteisėtų veiksmų – netinkamo finansinės apskaitos tvarkymo – rezultatas. Delspinigiai atsirado laiku nesumokėjus mokesčių, o ne dėl tyčinių atsakovų veiksmų, todėl ieškovė neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų, kad šie būtų priteisiami.

6.3. Dėl ieškovės prašymo priteisti 4 266,55 Eur nurodo, kad ieškovė, žinodama, jog atsakovė neatliko jokių MB „(duomenys neskelbtini)“ valdymo veiksmų, nepagrįstai kaltina ją neperdavus turto. MB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byla buvo iškelta 2022 m. balandžio 20 d. teismo nutartimi, tai parodo, jog įmonė nuo įkūrimo gyvavo 5 metus. Tai, kad po pirmųjų įmonės veiklos metų 2017 m. balanse buvo deklaruota 4 267 Eur turto, nesuteikia galimybės daryti prielaidą, jog įmonei paskelbus bankrotą tokie patys turto duomenys buvo likę. MB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo ne tik 4 267 Eur turto, bet ir 5 000 Eur mokėtinų sumų ir įsipareigojimų. Be to, iš teismui pateiktos laikotarpio nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. MB „(duomenys neskelbtini)“ didžiosios knygos matyti, kad metų pabaigoje buvo 4 266,55 Eur debeto ir 4 266,55 Eur kredito. Akivaizdu, kad ieškovės atstovė 4 266,55 Eur žalą vertina nepagrįstai. Įmonė po šio deklaravimo dirbo kelerius metus ir turto duomenys kito.

Šalies argumentai

6.4. Nurodyta 4 266,55 Eur žala atsirado tik apeliaciniame skunde, ji nebuvo įvardijama ieškinyje, dėl jos atsakovams nebuvo suteikta galimybė gintis, todėl šios žalos įvardijimas apeliaciniame skunde prilygsta naujo reikalavimo iškėlimui. Ieškiniu ieškovė prašė priteisti 15 526,21 Eur kreditorių finansinių reikalavimų, patvirtintų teismo nutartimi, sumą, o apeliaciniu skundu prašo priteisti 4 266,55 Eur 2017 metų pabaigoje MB „(duomenys neskelbtini)“ turėto turto sumą. Tai yra naujas reikalavimas, todėl apeliaciniame procese šio žalos atlyginimo dydžio priteisimas negali būti sprendžiamas. Pagal civilinio proceso taisykles, apeliaciniame procese naujų reikalavimų kelti negalima, todėl ši skundo dalis negali būti tenkinama.

6.5. Teismui atmetus ieškovės reikalavimą dėl 4 266,55 Eur žalos ir dėl 744,76 Eur delspinigių, negali būti tenkinamas ir reikalavimas dėl 3 900,35 Eur bankroto proceso administravimo išlaidų priteisimo, nes nenustačius atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų ir kaltės, ši žala, dėl kurios atsiradimo nėra atsakovų kaltės, negali būti priteisiama.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

8. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, nenustatė būtinybės skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Darytina išvada, kad skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).

9. Pirmosios instancijos teismas 2025 m. birželio 9 d. sprendimu atmetė ieškovės ieškinį, kuriuo ieškovė prašė priteisti solidariai iš atsakovų 19 426,56 Eur žalos atlyginimą. Apeliaciniu skundu ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria netenkinta ieškinio reikalavimo dalis dėl 8 911,66 Eur žalos atlyginimo. Apeliantė ginčija tik dalį pirmosios instancijos teismo sprendimo, dėl to apeliacinės instancijos teismas vertina ir pasisako tik dėl skundžiamos teismo procesinio sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 320 straipsnis).

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

10. Byloje Juridinių asmenų registro išrašo duomenimis nustatyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ įregistruota 2017 m. rugpjūčio 11 d., juridinio asmens valdymo organai – mažosios bendrijos narių susirinkimas (nuo 2017 m. rugpjūčio 11 d.) ir vadovas (nuo 2017 m. rugpjūčio 11 d. iki 2018 m. balandžio 16 d.); nuo 2017 m. rugpjūčio 11 d. iki 2022 m. gegužės 3 d. įregistruotas vienasmenis atstovavimas. Remiantis VĮ Registrų centro duomenimis apie juridinio asmens dalyvius, MB „(duomenys neskelbtini)“ nariai nuo 2017 m. rugpjūčio 11 d. yra S. L. ir L. V..

11. Remiantis 2018 m. vasario 6 d. MB „(duomenys neskelbtini)“ narių susirinkimo protokolo duomenimis, mažosios bendrijos narių susirinkime nuspręsta atsisakyta vienasmenio Bendrijos valdymo organo – vadovo ir nuspręsta, kad bendrijos valdymo organas – mažosios bendrijos narių susirinkimas; patvirtinti naują MB „(duomenys neskelbtini)“ nuostatų redakciją; taip pat nuspręsta S. L. paskirti MB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu. MB „(duomenys neskelbtini)“ nuostatuose numatyta, kad Bendrijos organas – mažosios bendrijos narių susirinkimas (6 punktas); narių susirinkimo kompetencija nesiskiria nuo nurodytos Mažųjų bendrijų įstatyme (7 punktas); taip pat numatyta, kad jeigu Bendrijoje yra du ar daugiau narių, Bendrijai atstovauja atstovas (18 punktas); atstovo kompetencija nesiskiria nuo nurodytos Mažųjų bendrijų įstatyme (19 punktas).

12. Remiantis Juridinių asmenų registro išrašo duomenimis, atsakovė L. V. laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 11 d. iki įgaliojimų pabaigos 2018 m. vasario 6 d. buvo įmonės vadovė (direktorė) (įregistruota laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 11 d. iki 2018 m. balandžio 16 d.). Atsakovas S. L. veikė kaip mažosios bendrijos atstovas nuo paskyrimo 2018 m. vasario 6 d. iki įgaliojimų pabaigos 2022 m. balandžio 29 d. (įregistruota laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 16 d. iki 2022 m. gegužės 3 d.).

13. Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2‑863‑924/2022 MB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla. MB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 30 d. nutartimi patvirtintas VMI – 13 593,80 Eur kreditinis reikalavimas (pirmojo etapo kreditinis reikalavimas – 12 868,66 Eur, antrojo etapo kreditinis reikalavimas – 725,14 Eur), o Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 20 d. nutartimi patvirtintas VSDFV Kauno skyriaus – 1 932,41 Eur finansinis reikalavimas (pirmuoju etapu tenkinamas 1 912,79 Eur finansinis reikalavimas, antruoju etapu tenkinamas 19,62 Eur finansinis reikalavimas).

14. Bylai pateiktas 2024 m. kovo 14 d. Klaipėdos apylinkės teismo baudžiamasis įsakymas baudžiamojoje byloje Nr. e1‑441-890/2024, juo atsakovas S. L. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje (aplaidus finansinės apskaitos tvarkymas ir (arba) organizavimas), ir jam paskirta bauda.

Dėl ginčo esmės

15. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų 19 426,56 Eur žalos atlyginimą. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ir (ar) neveikimo, t. y. netinkamai organizuotos ir tvarkytos finansinės apskaitos, ieškovė ir jos kreditoriai patyrė 19 426,56 Eur žalą ir nurodė, kad žalą sudaro MB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje patvirtinti kreditiniai reikalavimai – 15 526,21 Eur ir 3 900,35 Eur bankroto proceso administravimo išlaidos.

16. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškinį atmetė visa apimtimi ir nepagrįstai netenkino ieškinio reikalavimo dėl 8 911,66 Eur dalies žalos atlyginimo. Apeliantė nurodo, kad apeliaciniame skunde akcentuojamą 8 911,66 Eur žalos atlyginimo sumą sudaro: 1) 744,76 Eur bendra suma – likviduojamos MB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje patvirtintų kreditorių VMI ir VSDFV Kauno skyriaus finansinių reikalavimų dalis dėl delspinigių; 2) 3 900,35 Eur bankroto proceso administravimo išlaidos (iš jų: 250,35 Eur faktiškai patirtos išlaidos; Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-863-924/2022 patvirtintas nemokumo administratorės 3 650 Eur bazinis atlygis); 3) 4 266,55 Eur vertės MB „(duomenys neskelbtini)“ turtas, kurio atsakovė L. V. savo vadovavimo pabaigoje neperdavė naujajam vadovui / įgaliotiniui atsakovui S. L., dėl to MB „(duomenys neskelbtini)“ parado nurodytos vertės turtą.

17. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį atmetė, nenustatęs atsakovų civilinei atsakomybei dėl reikalaujamos atlyginti žalos kilti būtinų sąlygų. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir nurodo, kad ieškinyje išsamiai nurodė ir rašytiniais įrodymais pagrindė egzistuojant visas atsakovų civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalą ir jos dydį; pažymi, kad ieškinys dėl žalos, kilusios dėl aplaidaus finansinės apskaitos tvarkymo, atlyginimo, turi savo įrodinėjimo specifiką, o atsakovų neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo priežastinis ryšys ir kaltė grindžiama prezumpcijomis.

18. Juridinio asmens valdymo organams (įskaitant vienasmenį valdymo organą, t. y. vadovą) nevykdant ar netinkamai vykdant jų kompetencijai priskirtas pareigas, jiems gali kilti civilinė atsakomybė. Juridinio asmens valdymo organų civilinė atsakomybė yra deliktinė. Civilinės atsakomybės prievolei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti veiksmai, žala (nuostoliai), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) ir kaltė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246–6.249 straipsniai). Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, iš nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Atsakovas, t. y. bendrovės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑166‑421/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3-3-326-1075/2018, 41 punktas ir kt.). Nesant bent vienos iš nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma.

19. Lietuvos Respublikos CK 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. Bendrovės vadovo veiksmų neteisėtumas gali pasireikšti tiek fiduciarinių pareigų bendrovei, nurodytų CK 2.87 straipsnyje, pažeidimu, tiek įstatymuose įtvirtintų imperatyvių pareigų nevykdymu ar netinkamu vykdymu.

20. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl L. V. neteisėto neveikimo nemotyvuota. Teisėjų kolegija atmeta tokius apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus, kadangi nenustatyta, jog apeliantės nurodoma teismo sprendimo dalis būtų be motyvų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, be kita ko, įvertino ir pasisakė dėl atsakovės L. V. vadovavimo įmonei laikotarpio, padarė išvadą, jog bylai nepateikta įrodymų, kad atsakovės vadovavimo laikotarpiu įmonei padaryti pažeidimai, atsirado skola ir koks skolos dydis, ir nenustatė pagrindo konstatuoti atsakovės civilinę atsakomybę.

21. Apeliantė teigia, kad nebuvo įvertintos ieškinio 23 punkte nurodytos esminės aplinkybės dėl L. V. neteisėto neveikimo, kuriomis buvo grindžiamas ieškinio reikalavimas dėl žalos atlyginimo. Pažymėtina tai, kad proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas, taip pat teismo sprendimo motyvavimo ydingumas, būtų pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo būtų neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

22. Ieškinyje ieškovė dėl atsakovės veiksmų neteisėtumo nurodė argumentus, kad atsakovės L. V. vadovavimo įmonei laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 11 d. iki 2018 m. vasario 5 d. buvo pažeisti finansinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai: neišsaugoti MB „(duomenys neskelbtini)“ 2017–2021 m. apskaitos registrai (ilgalaikio ir trumpalaikio turto, piniginių lėšų apskaitos, nuosavo kapitalo, tiekėjų ir pirkėjų skolų apskaitos, mokėtinų sumų ir įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų apskaitos registrai), 2017 m. rugpjūčio 11 d. – 2022 m. gegužės 1 d. kasos knygos, pažeidžiant Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo (toliau – FAĮ) 12 straipsnio 1 dalies, 21 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus; keičiantis vadovams, L. V. neužtikrino skaidraus Bendrijos turto ir dokumentų perdavimo S. L., taip pažeidžiant FAĮ 19 straipsnio 4 dalies reikalavimus; L. V. neorganizavo ir netvarkė Bendrijos finansinės apskaitos, pažeidžiant FAĮ 4 straipsnio, 6 straipsnio 2 dalies, 9 straipsnio 1 dalies ir 21 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

23. Ieškinyje ieškovė rėmėsi Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. kovo 14 d. baudžiamuoju įsakymu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. e1-441-890/2024, teigdama, kad juo patvirtinta, jog finansinė apskaita aplaidžiai buvo tvarkoma tiek atsakovės L. V., kaip direktorės, tiek atsakovo S. L., kaip atstovo, vadovavimo įmonei laikotarpiais, todėl civilinė atsakomybė kyla abiem atsakovams. Tačiau, kaip minėta anksčiau, Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. kovo 14 d. baudžiamuoju įsakymu atsakovas S. L. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta bauda.

24. Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. kovo 14 d. baudžiamajame įsakyme teismas konstatavo, kad kaltinamasis S. L., nuo 2018 m. vasario 7 d. iki 2022 m. balandžio 29 d. būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“ bendrijos valdymo organo narys ir pagal bendrijos narių 2018 m. vasario 6 d. susirinkimo protokolą patvirtintas bendrijos atstovas, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2015 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XII-2215 redakcija) (toliau – BAĮ) 21 straipsnio 1 dalį ir 2 dalį, 1995 m. gruodžio 5 d. Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 (įstatymo redakcija Nr. IX-2084, 2004 m. kovo 30 d.) 12 straipsnio 2 dalį, būdamas atsakingas už bendrijos apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą; pagal BAĮ 14 straipsnio 2 dalį – už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui, arba biudžetinei įstaigai, kuri viešojo sektoriaus subjekto apskaitą tvarko centralizuotai, laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 11 d. iki 2022 m. gegužės 1 d. aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą finansinę apskaitą – MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, nes nepasirašė MB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. kasos išlaidų orderiuose atitinkamoms sumoms, taip pažeidė Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 5 punktą, dėl to nėra galimybės nustatyti, ar MB „(duomenys neskelbtini)“ piniginės lėšos pagal kasos išlaidų orderius buvo išmokėtos, ir jei buvo išmokėtos, tai kokia dalimi, dėl to iš dalies negalima nustatyti, koks grynųjų pinigų likutis buvo kasoje, ir dėl šių pažeidimų iš dalies negalima nustatyti MB „(duomenys neskelbtini)“ trumpalaikio turto 2018 m. gruodžio 31 d. Be to, jis įstatymų nustatytą laiką neišsaugojo finansinės MB „(duomenys neskelbtini)“ 2017–2021 m. apskaitos registrų, 2018–2021 m. metinių finansinių ataskaitų, 2017 m. rugpjūčio 11 d.–2022 m. gegužės 1 d. kasos knygų, taip pažeidė BAĮ 12 straipsnio 1 dalį, numatančią, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį, 21 straipsnio 1 dalį, kuri nustato, kad už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas, ir 2 dalį, kuri nustato, kad už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas, bei 1995 m. gruodžio 5 d. Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I‑1115 (įstatymo redakcija Nr. IX-2084, 2004 m. kovo 30 d.) 12 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, jog valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės, kai dėl šių pažeidimų iš dalies negalima nustatyti MB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2017–2018 m., o už 2019–2021 m. visiškai negalima nustatyti.

25. Taigi iš Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. kovo 14 d. baudžiamojo įsakymo turinio matyti, jog ieškovės akcentuojami finansinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimai ir ieškovės akcentuojamu laikotarpiu – nuo 2017 m. rugpjūčio 11 d. iki 2018 m. vasario 5 d. – buvo nustatyti kaip atlikti atsakovo S. L., kaip atsakingo asmens. Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. kovo 14 d. baudžiamajame įsakyme teismas konstatavo, kad S. L., be kita ko, įstatymų nustatytą laiką neišsaugojo finansinės MB „(duomenys neskelbtini)“ 2017–2021 m. apskaitos registrų, 2017 m. rugpjūčio 11 d. – 2022 m. gegužės 1 d. kasos knygų, kuriuos akcentavo ieškovė.

26. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad nėra duomenų, jog L. V. savo vadovavimo Bendrijai pabaigoje būtų perdavusi S. L. MB „(duomenys neskelbtini)“ turtą ir dokumentus. Pažymėtina tai, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-863-924/2022, kuria atmestas nemokumo administratorės pakartotinis prašymas dėl baudos skyrimo buvusiems MB „(duomenys neskelbtini)“ narių susirinkimo nariams L. V. ir S. L., nustatytas aplinkybes, nurodytas ir Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. kovo 14 d. baudžiamajame įsakyme. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys (CPK 179 straipsnio 3 dalis) patvirtina tai, kad Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-863-924/2022 (naujas civilinės bylos Nr. eB2-52-924/2025) nustatyta, jog MB „(duomenys neskelbtini)“ nariai L. V. bei S. L. turėjo prievolę įmonės turtą ir dokumentus perduoti nemokumo administratorei, tačiau šios prievolės įvykdyti negali dėl skirtingų priežasčių – L. V. reikalaujamais perduoti dokumentais tiesiog nedisponavo dėl S. L. suteiktų įgaliojimų įgyvendinti įmonės teises ir pareigas bei jai suteiktų vadovo įgaliojimų panaikinimo, o S. L. reikalaujamų dokumentų pateikti negali dėl to, kad juos prarado. Pažymėtina, tai, kad minėtoje Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 7 d. nutartyje teismas nesutiko su nemokumo administratorės teiginiais, jog L. V. taip pat yra atsakinga už įmonės dokumentų išsaugojimą ir pateikimą administratorei ir dėl to jai taip pat skirtina bauda, konstatavęs, kad dėl MB „(duomenys neskelbtini)“ narių priimto susitarimo įgyvendinimo ir kitų faktinių aplinkybių L. V. įmonės dokumentų nevaldė, todėl negali jų perduoti nemokumo administratorei. Be to, minėtoje nutartyje taip pat nustatyta, kad L. V. netekus įmonės vadovo įgaliojimų, pasibaigė ir jos, kaip įmonės vadovės, pareigos prieš trečiuosius asmenis; byloje nustatyta, kad ji, gavusi pareikalavimą pateikti dokumentus, su nemokumo administratore bendradarbiavo, suteikė jai žinomą informaciją apie tai, kur dokumentai gali būti.

27. Ieškovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu laikėsi esminės pozicijos, kad atsakovei, kaip vadovei, gali būti taikoma civilinė atsakomybė. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad civilinė atsakomybė buvusiam bendrovės de jure (teisiniam) vadovui negali būti taikoma formaliai, neatsižvelgus į konkrečiu atveju nustatytas individualaus ginčo faktines aplinkybes. Civilinei atsakomybei kilti būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas (CK 6.246–6.249 straipsniai). Ieškovei tenka procesinė pareiga įrodyti neteisėtus bendrovės vadovo veiksmus (neveikimą), žalą (nuostolius) ir priežastinį ryšį, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlygas (CPK 178 straipsnis).

28. Ieškovė ieškinyje rėmėsi aplinkybėmis, kad dėl finansinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų nesilaikymo negalima iš dalies ar visiškai nustatyti MB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros 2017–2021 m. laikotarpiu. Pagal byloje esančius duomenis, atsakovės L. V., kaip MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovės, įgaliojimai pasibaigė 2018 m. vasario 6 d. Be to, atsižvelgiant į anksčiau nurodytus duomenis, byloje yra duomenų, jog L. V. įmonės dokumentų nevaldė. 2025 m. vasario 13 d. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovas taip pat nurodė, kad L. V. nuo pat įmonės įkūrimo neturėjo jokios įtakos, nepasirašinėjo jokių buhalterinės apskaitos dokumentų, visą tai darė atsakovas asmeniškai. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovės L. V. vadovavimo laikotarpiu pažeidimai padaryti būtent dėl atsakovės nesąžiningų (neteisėtų) veiksmų. Pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas dėl atsakovei reiškiamų ieškinio reikalavimų pagrįstumo, iš esmės įvertino esminius faktinius ir teisinius aspektus. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytus bylos duomenis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, kad neįrodyti atsakovės neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlyga, ir pagrįstai nenustatė pagrindo konstatuoti, jog byloje įrodyta sąlygų visuma taikyti atsakovei L. V. civilinę atsakomybę (CPK 178 straipsnis).

29. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad iš 2017 m. gruodžio 31 d. data sudaryto balanso ir didžiosios knygos, matyti, jog MB „(duomenys neskelbtini)“, kai vadovavo L. V., turėjo 4 267 Eur vertės turto, ir nurodo argumentus, jog ieškovės ieškinyje nurodyta 19 426,56 Eur žala apima ir L. V. S. L. neperduoto MB „(duomenys neskelbtini)“ 4 267 Eur turto vertę. Vertinant šiuos apeliantės argumentus ir reikalavimus pažymėtina tai, kad jie nebuvo nurodyti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

30. CPK 312 straipsnyje įtvirtintas draudimas apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. CPK 306 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas tokiomis aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Ieškovas ieškinyje privalo nurodyti faktines aplinkybes, kuriomis jis įrodinėja pažeistą teisę, ir suformuluoti reikalavimą, kokias pažeistas teises ir kokiu būdu prašo apginti (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai). CPK įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis reiškia, jog apeliacinės instancijos teisme negalima kelti jokių naujų reikalavimų ar juos grįsti naujomis aplinkybėmis, kurių nevertino pirmosios instancijos teismas. Nurodytos teisės normos užtikrina, kad apeliacinės instancijos teismas patikrintų pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą nagrinėtų apeliacine tvarka tik tokios apimties, kokią ją nagrinėjo pirmosios instancijos teismas. Priešingu atveju apeliacinės instancijos teismas, vertindamas naujus šalių reikalavimus, argumentus ir aplinkybes, kuriomis nebuvo remtasi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nagrinėtų bylą naujais aspektais, tai neatitiktų apeliacinio proceso paskirties – patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis).

31. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė ieškiniu įrodinėjo, jog ieškovės ir jos kreditorių patirtą 19 426,56 Eur žalą sudaro 15 526,21 Eur teismo nutartimis patvirtinti MB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių finansiniai reikalavimai ir 3 900,35 Eur bankroto proceso administravimo išlaidos. Taigi ieškovė įrodinėjo, kad 15 526,21 Eur žalą sudaro Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 30 d. ir 2022 m. rugsėjo 20 d. nutartimis patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai. Apeliaciniame skunde ieškovė, teigdama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieškinio reikalavimo dalies dėl 8 911,66 Eur žalos atlyginimo, nurodo, kad į paminėtą žalos dydį kartu su 3 900,35 Eur bankroto proceso administravimo išlaidų suma ir likviduojamos MB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų dalimi dėl delspinigių 744,76 Eur bendros sumos įtrauktinas ir 4 266,55 Eur vertės MB „(duomenys neskelbtini)“ turtas, kurio, ieškovės teigimu, atsakovė L. V. savo vadovavimo pabaigoje neperdavė atsakovui S. L.. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovų atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais argumentais, kad šiuo aspektu ieškovė apeliaciniame skunde iš esmės reiškia naują reikalavimą, kuris nebuvo nagrinėtas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Toks apeliantės naujas reikalavimas, iškeltas tik apeliaciniu skundu, negali būti nagrinėjamas apeliacinės instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieškinio reikalavimo dalies dėl 4 266,55 Eur žalos atlyginimo sumos, atmestini.

32. Apeliantė nurodo, kad neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis teismo sprendime nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais, kad vadovų padarytą žalą bendrovei sudaro delspinigiai ir paskirtos baudos, o mokėtini mokesčiai nelaikytini žala. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, padaręs nurodytas išvadas, nepagrįstai netenkino ieškinio dalies dėl apeliantės bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimų bendros 744,76 Eur delspinigių sumos. Teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus pripažįsta pagrįstais.

33. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas, ar bendrovė pagrįstai reiškia reikalavimą savo vadovui atlyginti jos patirtą žalą, priteisiant laiku nesumokėtų ir vėliau mokesčių administratorės pareikalautų sumokėti mokesčių sumą, išaiškino, kad dėl netinkamo apskaitos tvarkymo nesumokėti mokesčiai nėra bendrovei sukelta žala; žalą sudaro tik baudos ir delspinigiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54-701/2017, 18 punktas; 2023 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-315-421/2023, 27 punktas; kt.).

34. Pagal Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 94 straipsnio 3 dalies nuostatas, kreditorių reikalavimai tenkinami dviem etapais; pirmuoju etapu tenkinami kreditorių reikalavimai be priskaičiuotų palūkanų ir netesybų; antruoju etapu tenkinama likusi kreditinių reikalavimų dalis (palūkanos ir netesybos). Nustatyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 30 d. nutartimi patvirtinta kreditorės VMI antruoju etapu tenkinama finansinio reikalavimo dalis – 725,14 Eur, o Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 20 d. nutartimi patvirtinta kreditorės VSDFV Kauno skyriaus antruoju etapu tenkinama finansinio reikalavimo dalis – 19,62 Eur. Taigi kreditorių VMI ir VSDFV Kauno skyriaus apskaičiuotų ir teismo MB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje patvirtintų delspinigių bendra suma sudaro 744,76 Eur.

35. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad byloje nustatytos aplinkybės neteikia pakankamo pagrindo S. L. civilinei atsakomybei konstatuoti ir žalai iš jo priteisti. Teisėjų kolegija, ištyrusi ir įvertinusi ginčo faktines aplinkybes ir šalių argumentus, šią išvadą pripažįsta padaryta nepagrįstai ir sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad ieškovė byloje pagrindė atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą.

36. Apeliacine tvarka nekilo ginčo dėl byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad atsakovas S. L. Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. kovo 14 d. baudžiamuoju įsakymu Nr. e1-441-890/2024 pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta bauda. Vadovaujantis CPK 182 straipsnio 2 punktu, nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veikų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, ar administracinio nusižengimo padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nutarimu (prejudiciniai faktai). Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. kovo 14 d. baudžiamuoju įsakymu nustatyta, kad S. L., nuo 2018 m. vasario 7 d. iki 2022 m. balandžio 29 d. būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“ bendrijos valdymo organo narys ir pagal bendrijos narių 2018 m. vasario 6 d. susirinkimo protokolą patvirtintas bendrijos atstovas ir būdamas atsakingas už bendrijos apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą, už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, juose esančių duomenų tikrumą ir kt., aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą finansinę apskaitą, neišsaugojo finansinės MB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentų ir dėl šių pažeidimų iš dalies negalima nustatyti MB „(duomenys neskelbtini)“ trumpalaikio turto 2018 m. gruodžio 31 d., taip pat iš dalies negalima nustatyti MB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros 2017–2018 m. laikotarpiu, o 2019–2021 m. laikotarpiu visiškai negalima nustatyti.

37. Teisėjų kolegijos vertinimu, Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. kovo 14 d. baudžiamasis įsakymas, kuriuo remiasi ieškovė, pagrindžia tai, kad šioje byloje įrodyta, jog dėl MB „(duomenys neskelbtini)“ faktiškai vadovavusio atsakovo S. L., kaip atsakingo už tinkamą bendrovės finansinės apskaitos tvarkymą, dokumentų ir turto išsaugojimą asmens, netinkamo finansinės apskaitos organizavimo ir tvarkymo iš esmės visą juridinio asmens veiklos vykdymo laikotarpį, nemokumo administratorė neturi galimybės nustatyti MB „(duomenys neskelbtini)“ turto sudėties, kiekio, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, galimų debitorių ir jų įsiskolinimų (CPK 178, 182 straipsnio 2 punktas). Atsakovo nurodytos aplinkybės, kad bendrovės dokumentai neišsaugoti atsakovo persikraustymų metu (dingo ir nebegalėjo būti surasti), nepaneigia byloje nustatytų aplinkybių, kad atsakovo, buvusio atsakingo už bendrijos apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą, pareiga minėtus dokumentus išsaugoti buvo pažeista, ir nepaneigia atsakovo neteisėtų veiksmų kaip civilinės atsakomybės sąlygos egzistavimo. Atsakovas nepateikė įrodymų, kurie paneigtų, kad, nepaisant netinkamo, aplaidaus buhalterinės apskaitos organizavimo ir tvarkymo, egzistuoja galimybė nustatyti įmonės veiklą, jos turtą, įsipareigojimų dydį ar struktūrą.

38. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo priteisti likviduojamos MB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje patvirtintų kreditorių VMI ir VSDFV Kauno skyriaus kreditinių reikalavimų dalį dėl delspinigių – 744,76 Eur bendros sumos. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad minėta už mokestinių prievolių nesumokėjimą laiku susidariusi delspinigių suma laikytina atsakovo dėl aplaidžiai tvarkytos teisės aktų reikalaujamos finansinės apskaitos ir įmonės dokumentų ir turto neišsaugojimo įmonei padaryta žala. Nurodytą žalą, konstatavus, kad įrodytos visos civilinės atsakomybės taikymo atsakovui sąlygos, turi atlyginti atsakovas S. L. (CK 6.246–6.249 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, nurodyta 744,76 Eur žalos atlyginimo suma priteistina ieškovei iš atsakovo S. L., tenkinant ieškovės ieškinio ir apeliacinio skundo reikalavimus dėl šios reikalavimų dalies. Atitinkamai tenkinama ir ieškinio reikalavimo dalis priteisti ieškovei iš atsakovo 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

39. Apeliantė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, nepagrįstai atmetė reikalavimą priteisti 3 900,35 Eur bankroto proceso administravimo išlaidas, iš jų – 250,35 Eur faktiškai patirtos išlaidos ir teismo nutartimi patvirtintas nemokumo administratorės 3 650 Eur bazinis atlygis.

40. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Juridinio asmens vadovui, dalyviui taikoma civilinė atsakomybė nėra sankcija už neteisėtus veiksmus, žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas pagal faktines bylos aplinkybes. Žalos dydis nėra preziumuojamas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju žalos dydį turi įrodyti ieškovas. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

41. Nagrinėjamu atveju ieškinį pareiškė ieškovė likviduojama dėl bankroto MB „(duomenys neskelbtini)“. Administravimo išlaidų kiekviename bankroto procese buvimą lemia bankroto bylos iškėlimo faktas ir bankroto administratoriaus atlygintinai atliekamas būtinųjų bankroto procedūrų vykdymas. Pažymėtina tai, kad ieškovė ieškiniu kaip atsakovų neteisėtus veiksmus nurodė ir įrodinėjo aplaidų finansinės organizavimą ir apskaitos tvarkymą, apskaitos dokumentų neišsaugojimą, taip pat nurodė, jog nurodyti veiksmai pasunkina bankroto procedūrų vykdymą. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, nenustatyta pagrindo pripažinti, kad ieškovės nurodomos bankroto proceso administravimo išlaidos turėtų būti vertinamos kaip žala ieškovei dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, aplaidžiai tvarkius teisės aktų reikalaujamą finansinę apskaitą ir neišsaugojus finansinės apskaitos dokumentų. Nenustačius pagrindo konstatuoti priežastinio ryšio, nėra pagrindo šias administravimo išlaidas įtraukti į ieškovei padarytos atlygintinos žalos dydį (CK 6.247 straipsnis). Nemokumo administratorei vertinant, kad dėl bankroto proceso administravimo išlaidų, kurių nėra galimybių padengti iš nemokios įmonės turto, administratorei padaryta žala, ji turi teisę, esant įstatymuose numatytiems pagrindams, kreiptis į teismą ir reikšti savarankišką reikalavimą dėl jai padarytos žalos atlyginimo ir įrodinėti atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija nenustatė pagrindo tenkinti ieškovės ieškinio reikalavimo dalies dėl 3 900,35 Eur žalos atlyginimo priteisimo ieškovei, dėl to apeliacinio skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria ši ieškinio reikalavimo dalis netenkinta, panaikinimo atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl bylos procesinės baigties

42. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, iš dalies netinkamai taikė civilinę atsakomybę reglamentuojančias materialinės teisės normas, dėl to nepagrįstai atmetė dalį ieškovės atsakovui S. L. pareikštų ieškinio reikalavimų. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nusprendžia ieškovės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmesta ieškinio reikalavimų dalis dėl 744,76 Eur dydžio žalos atlyginimo priteisimo ieškovei iš atsakovo S. L., ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – priteisti ieškovei iš atsakovo S. L. 744,76 Eur žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

43. Pirmosios instancijos teismo sprendimu iš ieškovės bylinėjimosi išlaidos nebuvo priteistos, dėl to bylinėjimosi išlaidų paskirstymas nekeičiamas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Šalys nepateikė įrodymų, kad apeliacinės instancijos teisme turėjo bylinėjimosi išlaidų, dėl to tokių išlaidų priteisimo klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nusprendžia:

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. birželio 9 d. sprendimo dalį, kuria atmesta ieškovės ieškinio reikalavimų dalis dėl 744,76 Eur dydžio žalos atlyginimo priteisimo ieškovei iš atsakovo S. L., ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – priteisti ieškovei likviduojamai dėl bankroto mažajai bendrijai „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 744,76 Eur (septynis šimtus keturiasdešimt keturis eurus 76 ct) žalos atlyginimo ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. gegužės 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Teisėjos Kristina DomarkienėJolanta GailevičienėMilda Skersienė