- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-15
- Bylos Nr.
- e2S-472-861/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18917-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Donata Kravčenkienė
- Ieškovas
- MB „Koalicija“
- Kategorijos
- 3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Donata Kravčenkienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės MB „Koalicija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 12 d. nutarties, kuria ieškinys laikytinas nepaduotu ir grąžintinas ieškovei,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė MB „Koalicija“ 2023 m. gruodžio 27 d. kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama panaikinti Vilniaus darbo ginčų komisijos sprendimo dalį, kuria nutarta išieškoti G. V. naudai iš MB „Koalicija“ 1611,44 Eur netesybas (suma su privalomais mokesčiais); priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. sausio 2 d. nutartimi nustatė ieškovei 7 (septynių) kalendorinių dienų terminą nuo nutarties kopijos gavimo dienos ištaisyti nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytus ieškinio trūkumus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. sausio 12 d. nutartimi ieškovės MB „Koalicija“ ieškinį atsakovui G. V. dėl darbo ginčo nagrinėjimo iš esmės paliko nenagrinėtą. Savo sprendimą grindė šiais motyvais:
3.1 teismas nurodė, jog ieškovė per teismo nurodytą terminą ieškinio trūkumų nepašalino (iki 2024 m. sausio 10 d. 24:00 val.), todėl ieškinį dėl darbo ginčo nagrinėjimo iš esmės laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui (CPK 113 straipsnio 3 dalies, 115 straipsnio 3 dalis);
3.2 teismas išaiškino ieškovei, kad ji gali vėl kreiptis į teismą su ieškiniu, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios jį priimti.
III. Atskirojo skundo argumentai
4. Atskiruoju skundu ieškovė prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 12 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – nustatyti terminą trūkumams pašalinti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1 nurodo, jog teismo nutartį gavo 2021 m. sausio 3 d. Teismas galimai netinkamai apskaičiavo terminą procesiniam dokumentui pateikti;
4.2 pažymėjo, jog ieškovė yra nurodžiusi EPP sistemoje, kad apie gautus dokumentus būtų informuojama žinute, tačiau jokio pranešimo apie tai negavo. Mano, jog EPP sistema neveikia tinkamai. Teigia, jog ieškovė apie teismo priimtą trūkumų nutartį sužinojo tik 2024 m. sausio 8 d.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
6. Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, kad ieškovė nepašalino ieškinio trūkumų ir taikė procesinio dokumento trūkumų nepašalinimo teisines pasekmes – ieškovės ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
7. Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kita vertus, konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir / ar bet kokia forma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisminės gynybos prieinamumo principo, nurodė, kad ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040-464/2015).
8. Teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui, ieškinyje turi būti nurodoma: ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas), aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), taip pat pridėti įrodymai, pagrindžiantys išdėstytas faktines aplinkybes (CPK 111 straipsnis, 135 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 punktai, 2 dalis). Ieškinio dalykas ir pagrindas yra esminiai ieškinio elementai, kurie apibrėžia teisminio nagrinėjimo ribas. Prie ieškinio turi būti pateikti dokumentai ir įrodymai, pagrindžiantys ieškinio reikalavimą, bei pagrindžiantys žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimą (CPK 135 straipsnio 2 dalis).
9. CPK 138 straipsnyje nustatyta, jog, jeigu ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnyje nurodytų reikalavimų, trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka, t. y. CPK 115 straipsnyje nustatyta tvarka, tačiau trūkumų nepašalinus procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1).
10. Apeliantė nurodo, jog teismo nutartį gavo 2021 m. sausio 3 d. Vertina, jog teismas galimai netinkamai apskaičiavo terminą procesiniam dokumentui pateikti. Taip pat nurodo, jog ieškovė yra nurodžiusi EPP sistemoje, kad apie gautus dokumentus būtų informuojama žinute, tačiau jokio pranešimo apie tai negavo. Mano, jog EPP sistema neveikia tinkamai. Teigia, jog ieškovė apie teismo priimtą trūkumų nutartį sužinojo tik 2024 m. sausio 8 d.
11. Nagrinėjamu atveju teismas, gavęs ieškovės ieškinį, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, nustatė konkrečius trūkumus ir nustatė ieškovei 7 dienų terminą pašalinti nurodytiems trūkumams. Ieškinys teisme gautas 2023 m. gruodžio 27 d., o 2024 m. sausio 2 d. nutartimi nustatyti ieškinio trūkumai ir 7 dienų terminas jiems pašalinti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 2 d. nutartis ieškovei buvo išsiųsta EPP būdu 2024 m. sausio 2 d. ir pagal CPK 175¹ straipsnio 10 dalį laikoma įteikta 2024 m. sausio 3 d. Nagrinėjamu atveju terminas trūkumams pašalinti baigėsi 2024 m. sausio 10 d., taigi teismas, nustatęs, jog ieškovė nepašalino trūkumų, kurie sudaro kliūtis tolimesnei proceso eigai, priėmė skundžiamą 2024 m. sausio 12 d. nutartį ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Kaip minėta aukščiau, trūkumų nepašalinus, procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).
12. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo panaikinti skundžiamą teisėtą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista. Pirmos instancijos teismas pagrįstai nustatė ieškovės pateiktam ieškiniui trūkumus, kurių jis per teismo nustatytą terminą nepašalino. Ieškovė buvo informuota apie trūkumų nepašalinimo teisines pasekmes, todėl per teismo nustatytą terminą ieškovei trūkumų nepašalinus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė ieškinį nepaduotu CPK 115 straipsnio 3 dalies pagrindu.
13. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
14. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
ieškovės atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.