- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-21
- Bylos Nr.
- 2S-646-657/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-16273-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Atsakovas
- P. M.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo P. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-25876-584/2019, kuria netenkintas atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės V. S. 31 396,50 Eur žalos atlyginimą, o iš atsakovo P. M. – 2245,42 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Prašė priimti sprendimą už akių tuo atveju, jei per teismo nustatytą terminą atsakovai nepateiks atsiliepimo (b. l. 3-10, 40-42).
Atsiliepimas
2. Atsakovams nepateikus atsiliepimų į ieškinį, Kauno apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 27 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį tenkino – priteisė ieškovei BUAB „(duomenys neskelbtini)“ iš atsakovės V. S. 31 396,50 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (31 396,50 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. spalio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, iš atsakovo P. M. – 2 245,42 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 245,42 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. spalio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas (b. l. 98-99).
Šalies argumentai
3. Atsakovas P. M. teismui pateikė pareiškimą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo, prašydamas panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimą už akių ir civilinės bylos nagrinėjimą atnaujinti (b. l. 106-110).
4. Nurodė, kad priimtas sprendimas už akių yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas neištyrė visų reikšmingų bylos aplinkybių. Ieškovė neįrodė, kad nuo 2018 m. kovo 31 d. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nemoki. Vien tik aplinkybė, kad įmonė buvo skolinga UAB „Verus Gustus“ 528,69 Eur įmonės nemokumo neįrodo. Iš VĮ „Registrų centras“ pateikto įmonės balanso matyti, kad įmonė neturėjo 38 849 Eur pradelstų įsipareigojimų, nes 20 264,00 Eur dydžio įsipareigojimai mokėtini po vienerių metų. Net ir laikant, kad įmonė tapo nemoki nuo 2018 m. kovo 31 d., ieškovė neįrodė, kad atsakovams laiku pasikreipus dėl bankroto iškėlimo, kreditorių padėtis būtų buvusi geresnė, nei susiklosčiusi faktiškai. Jei įmonės balanse įrašyti 38 849,00 Eur įsipareigojimai buvo pradelsti, ieškovė tuo metu turėjo turto už 126 666,00 Eur. Ieškovės prašoma priteisti 33 614,92 Eur žala negalėjo būti padaryta dėl atsakovų kaltės, priežastinis ryšys neįrodytas. Teismas nenustatė padarytos žalos dydžio. Banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad įmonė ir toliau sėkmingai vykdė veiklą, atsiskaitė su kreditoriais, gaudavo pajamas. Be to, atsakovas į įmonės sąskaitą įnešdavo asmeninių lėšų, t. y. suteikė ne vieną neatlygintinę paskolą, šios paskolos atsakovui nėra grąžintos. Bankroto administratorius pareiškė dar vieną ieškinį, prašydamas priteisti 1 000,00 Eur administravimo išlaidas, todėl atnaujinus šios civilinės bylos nagrinėjimą, bylos turėtų būti sujungtos. Atsakovas, neturėdamas teisinio išsilavinimo, nesuprato, kad nepateikus atsiliepimo nevyks teismo posėdžiai ir bus priimtas sprendimas už akių, kuris atsakovui buvo netikėtas.
5. Ieškovė prašė atsakovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinti, kaip nepagrįsto (b. l. 114-117). Nurodė, kad nemokumo faktas buvo nustatytas tinkamai. Atsakovai, valdydami įmonę ir žinodami finansinę padėtį, net nesistengė atsiskaityti su kreditoriais, jų pasyvūs veiksmai sąlygojo kreditorių reikalavimų didėjimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2020 m. sausio 29 d. nutartimi atsakovo P. M. pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino (b. l. 118-122).
Atsiliepimas
7. Teismas nustatė, kad ieškinys ir pranešimas, kuriame nurodyta atsakovo pareiga pateikti atsiliepimą į ieškinį per 14 dienų terminą nuo procesinių dokumentų įteikimo, atsakovui buvo išsiųstas 2019 m. spalio 30 d. Šie procesiniai dokumentai atsakovui per darbovietę 2019 m. lapkričio 8 d įteikti asmeniškai. Per nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, CPK 77 straipsnyje įtvirtinta teise prašyti pratęsti nustatytą terminą nepasinaudojo, todėl atsakovas, kuriam procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai, turėjo visas galimybes pasinaudoti jam įstatymo suteikiamomis teisėmis, domėtis nagrinėjama byla, tačiau elgėsi pasyviai. Kadangi byloje buvo ieškovės prašymas, esant CPK numatytiems pagrindams, teismas pagrįstai 2019 m. lapkričio 27 d. priėmė sprendimą už akių.
8. Atsakovo nurodytos aplinkybės nepatvirtina atsiliepimo į ieškinį nepateikimo per nustatytą terminą svarbių priežasčių. CPK 8 straipsnyje dalyvaujantiems byloje asmenims nustatyta pareiga bendradarbiauti su teismu, o šiuo atveju atsakovas apie pareigą pateikti teismui atsiliepimą buvo informuotas tinkamai, todėl kilus abejonei dėl teismo nustatyto įpareigojimo įvykdymo ar galimybės teismui priimti sprendimą už akių nepateikus atsiliepimo, galėjo kreiptis į teismą dėl papildomos informacijos suteikimo. Atsakovo neveikimas ir pasyvumas, nepateikiant atsiliepimo į ieškinį, sąlygojo tai, kad byloje buvo priimtas sprendimas už akių, todėl jo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti atsiliepimo nepateikimo priežastis svarbiomis.
Žemesnės instancijos teismas
9. Nei įstatyme, nei teismų praktikoje nėra įtvirtinta galimybė panaikinus sprendimą už akių atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės tuo atveju, jei teismui nėra pateikiami jokie įrodymai, galintys turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Net ir nustačius, jog atsakovas neatvyko į teismo posėdį, nepateikė atsiliepimo ar parengiamojo procesinio dokumento dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku informuoti teismo, priimtas sprendimas už akių negali būti naikinamas vien dėl šios priežasties, nesant jokių įrodymų, leidžiančių pagrįstai abejoti šio sprendimo pagrįstumu. Atsakovas kartu su pareiškimu nepateikė jokių su bylos dalyku susijusių aplinkybių, galinčių turėti įtakos 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimo už akių teisėtumui ar pagrįstumui, ar įrodymų, patvirtinančių, kad byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių, t. y. neįrodė, jog egzistuoja CPK 288 straipsnio 4 dalies 1-2 punktuose įtvirtinti sprendimo už akių naikinimo pagrindai. Nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių, jog byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.
10. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atsakovas teigia, kad teismas klaidingai nustatė faktinę aplinkybę, kad įmonė tapo nemoki nuo 2018 m. kovo 31 d., o atsakovas neįvykdė pareigos inicijuoti bankroto bylą. Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovas vadovavo įmonei nuo 2017 m. birželio 7 d. iki 2018 m. gegužės 11 d. Įmonės įsiskolinimas UAB „Verus Gustus“ buvo nuo 2018 m. kovo 31 d., šią aplinkybę patvirtina civilinėje byloje L2-7682-1043/2019 priimtas teismo įsakymas. Kauno apygardos teismas bankroto byloje B2-1466-638/2019 yra konstatavęs, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jau 2017 metais dirbo nuostolingai, nuostoliai sudarė 14 683 Eur. Šie duomenys tik patvirtina, kad įmonės pradelsti įsipareigojimai viršijo turimo turto vertę. Bankroto bylos iškėlimas įmonei patvirtino jos nemokumo būklę. Įmonė dar atsakovo vadovavimo laikotarpiu tapo nemokia. Atsakovas nepateikė jokių duomenų, paneigiančių nurodytas aplinkybes, todėl nėra jokio pagrindo išvadai, kad atsakovas įvykdė pareigą inicijuoti bankroto bylą.
11. Teismas nutarė priimti sprendimą už akių, formaliai patikrinęs ieškovės pateiktus įrodymus, ir darė išvadą, kad byloje pateiktų įrodymų pakanka teisingam ir pagrįstam sprendimui byloje priimti. Atsakovas teismui nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog 2019 m. lapkričio 27 d. priimtas sprendimas už akių yra akivaizdžiai neteisingas ir nepagrįstas, todėl atsakovo pareiškimas dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo atmestinas.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
12. Atskirajame skunde atsakovas P. M. prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. 2-25865-584/2019 ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės (b. l. 134-138). Atskirajame skunde nurodė argumentus:
12.1. Teismas nepagrįstai akcentavo atsakovo pasyvumą, kadangi pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikimas ir yra būdas pašalinti savo pasyvumo padarinius. Teismas nepagrįstai šią aplinkybę vertino, kaip vieną priežasčių neatnaujinti bylos nagrinėjimo.
12.2. Teismas nepagrįstai darė išvadą, kad atsakovas su pareiškimu nepateikė jokių įrodymų, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ar kad jis apskritai negalėjo būti priimtas. Atsakovas kartu su pareiškimu dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikė BUAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, kad atsakovas į bendrovės banko sąskaitą įnešdavo savo asmeninių lėšų, jai suteikė ne vieną neatlygintinę paskolą. Atsakovė taip pat neatlygintinai bendrovei paskolino 1 010,00 Eur sumą. Iš minėto išrašo matyti, kad šios paskolos atsakovams nebuvo grąžintos. Atsakovai ne tik nepadarė įmonei žalos, bet ir davė naudos – neatlygintines paskolas. Jeigu ir būtų nustatyta, kad atsakovai padarė kokią nors žalą bendrovei, nurodytas atsakovų įmonei sumokėtas sumas reiktų išskaičiuoti iš padarytos žalos. Pateiktas įrodymas akivaizdžiai šalina atsakovo civilinę atsakomybę. Ieškinyje reikalaujama ir sprendimu už akių iš atsakovo priteista 2245,42 Eur dydžio žala, nors atsakovas įmonei suteikė beprocentinių paskolų už 13 565,00 Eur sumą, kurios atsakovui nebuvo grąžintos. Atsakovas galėtų prašyti jį pripažinti kreditoriumi įmonės bankroto byloje, tačiau neprašė, kadangi elgiasi sąžiningai. Teismas nepagrįstai vertino, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ tapo nemoki dar vadovaujant atsakovui. Iš ieškovės balanso matyti, kad bendrovė neturėjo pradelstų įsipareigojimų, nors turėjo įsipareigojimų už 38 849,00 Eur, iš jų 20 264,00 Eur dydžio įsipareigojimai mokėtini po vienerių metų. Tuo tarpu bendrovė buvo įsteigta tik 2017 m. birželio 1 d. Taigi, per tokį trumpą bendrovės veiklos laikotarpį negalėjo atsirasti pradelstų įsipareigojimų. Negalima laikyti, kad bendrovė tapo nemoki 2018 m. kovo 31 d. vien dėl to, kad vienam iš kreditorių - UAB „Verus gustus“ nesumokėjo 528,69 Eur skolos, kadangi iš balanso matyti, kad bendrovė tuo metu turėjo turto 126 666,00 Eur sumai. Teismas sprendime už akių nepasisakė dėl įmonės nemokumo atsiradimo momento, nenustatė, kokia žala kilo, kad atsakovas nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo įmonei tapus nemokiai. Jeigu atsakovui vadovaujant įmonė turėjo šį vienintelį pradelstą įsiskolinimą, priteistina suma turėjo būti sumažinta iki 528,69 Eur. Sprendimas už akių buvo priimtas neįsigilinus į bylos aplinkybes ir tinkamai neištyrus byloje esančių įrodymų. Teismas nenustatinėjo civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų. Vien dėl šios priežasties 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimas už akių turėjo būti panaikintas ir civilinės bylos nagrinėjimas atnaujintas. Atsakovas civilinėje byloje Nr. 2-1283-435/2020 taip pat pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris buvo tenkintas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str., 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.
14. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria teismas netenkino atsakovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 str. 1 d.).
15. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendimas už akių nėra klasikinė ir įprasta teisingumo įgyvendinimo forma. Sprendimas už akių yra vienos iš ginčo šalių netinkamo, pasyvaus procesinio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-219/2017). Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso (CPK 7 str.).
16. Įstatymas numato, kad sprendimas už akių gali būti priimamas, jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį ir jei yra ieškovo prašymas priimti sprendimą už akių (CPK 142 str. 4 d.). Tačiau pažymėtina, kad teismo sprendimo už akių priėmimas nėra teisinė sankcija atitinkamo procesinio dokumento nepateikusiai ar teismo posėdyje nedalyvavusiai šaliai, o yra tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, todėl ji turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu. Siekiant užtikrinti, kad nebūtų pažeisti pasyviosios šalies teisės ir teisėti interesai ir kad byla būtų išnagrinėta teisingai, CPK 287 straipsnyje nustatyta teisė šaliai, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, paduoti pareiškimą dėl šio sprendimo peržiūrėjimo.
17. CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos dvi sąlygos, iš kurių nors vienai esant nustatytai, priimtas sprendimas už akių turi būti panaikinamas ir bylos nagrinėjamas atnaujinamas: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.
18. Apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto teiginius dėl, apelianto nuomone, nepagrįsto jo pasyvumo, nepateikus atsiliepimo į ieškinį, vertinimo, tačiau sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje yra pagrindas sutikti su kitais atskirojo skundo argumentais dėl pirmosios instancijos teismo nutarties nepagrįstumo.
19. Nustatyta, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti tinkamai (b. l. 96), todėl atsakovui nustatytu terminu nepateikus atsiliepimo į ieškinį, dėl tokio jo neveikimo, esant ieškovės prašymui, buvo formalus pagrindas teismui priimti sprendimą už akių (CPK 142 str. 4 d., 285 str. 1 d.). Pažymėtina, kad CPK 142 straipsnio 4 dalies norma nėra imperatyvi, joje numatyta teismo teisė priimti sprendimą už akių, bet ne procesinė pareiga. Sprendimas už akių priimamas teismui nežinant kitos šalies pozicijos, negavus jos nuomonės bei įrodymų dėl ieškinio dalyko. Skirtingai, nei vykstant įprastam bylos nagrinėjimui, priimant sprendimą už akių, teismas atlieka tik formalų byloje esančių įrodymų vertinimą (CPK 285 str. 2 d.). Tuo tarpu pagal CPK 285 straipsnio 5 dalies nuostatas šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, todėl sprendimo už akių peržiūrėjimas CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka atsakovei yra vienintelis būdas ginti savo teises. Civilinis procesas turi užtikrinti veiksmingą ir realų teisės į teisingą teismą įgyvendinimą abiem ginčo šalims, todėl civilinio proceso teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos taip, kad pasiektas rezultatas neprieštarautų šiems principams.
20. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimu pripažino, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 288 straipsnio 4 dalis ta apimtimi, kuria teismui neleidžiama už akių priimtus sprendimus peržiūrėti ir tokiais atvejais, kai jam yra pateikiami tokie įrodymai, kurie patvirtina, kad tas sprendimas buvo akivaizdžiai neteisingas, kad juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsniui, konstituciniams teisinės valstybės ir teisingumo principams. Remiantis šia Konstitucinio Teismo išvada, pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi būti tenkinamas ir tuo atveju, kai nustatoma, jog šalis į teismo posėdį neatvyko ar procesinio dokumento nepateikė ne dėl svarbių priežasčių, tačiau priimtas sprendimas už akių yra akivaizdžiai neteisingas. Remiantis CPK 288 straipsnio 4 dalimi, yra pagrindas naikinti teismo sprendimą už akių ne tik tada, kai teismo sprendimo teisingumas kelia abejonių materialiosios teisės prasme, t. y. dėl ginčo esmės išsprendimo, bet ir tuomet, kai teismas padarė tokių esminių civilinio proceso teisės pažeidimų, dėl ko negalima pripažinti, jog civilinis procesas byloje apskritai buvo tinkamas.
21. Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimu už akių bankrutavusiai įmonei priteista žala iš buvusių jos vadovų. Apeliantas teigia, jog teismas visiškai nevertino jo su pareiškimu pateiktų įrodymų, šalinančių atsakovo civilinę atsakomybę, sprendimas už akių priimtas neįsigilinus į bylos aplinkybes.
22. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad su pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo atsiradimo momento nustatymu yra tiesiogiai susijęs ir atlygintinos žalos dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014). Vien veiksmų neteisėtumas nepagrindžia žalos padarymo, todėl asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, turi įrodyti tiek žalos faktą, tiek jos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152-686/2015). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad žalos dydis nustatomas ne pagal konkretaus kreditoriaus reikalavimo padidėjimo aplinkybę, bet pagal tai, ar dėl vadovo neteisėtų veiksmų išaugo visi įmonės įsipareigojimai: žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, jog skola konkrečiam kreditoriui gali būti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi. Žala kreditoriams atsiranda, nes dėl išaugusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo, t. y. jų patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 22 d. Bendrovės valdymo organų civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga).
23. Be to, sutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad, jei dėl neteisėtų vadovo veiksmų bendrovė patyrė ne tik žalą, bet ir gavo naudos, tada žalos dydis nustatomas išskaičiuojant gautą naudą iš patirtų nuostolių sumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 22 d. Bendrovės valdymo organų civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga).
24. Iš atsakovo pateikto pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir atskirojo skundo turinio matyti, jog atsakovas iš esmės ginčija priimto sprendimo už akių teisėtumą ir pagrįstumą, nurodydamas, jog teismas nenustatinėjo momento, nuo kurio įmonė tapo nemoki, padarytos žalos dydžio, nenustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs dėl argumentų, keliančių pagrįstą abejonę teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, nors ir grindžiamų jau pirmiau byloje pateiktais įrodymais, nurodymas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra pakankamas pagrindas teismui, nagrinėjančiam tokį pareiškimą, konstatuoti, kad pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2010). Be to, nagrinėjamu atveju apeliantas su pareiškimu teismui pateikė įmonės banko sąskaitos išrašą, kuris, galimai, yra reikšmingas, sprendžiant dėl atsakovo civilinės atsakomybės ir žalos dydžio. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad minėtos atsakovo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytos aplinkybės bei pateikti rašytiniai įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Kaip minėta, nustačius nors vieną iš CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų sąlygų, sprendimas už akių turi būti panaikinamas ir bylos nagrinėjamas atnaujinamas.
25. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, netenkinęs atsakovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, netinkamai taikė CPK normas, reglamentuojančias sprendimo už akių priėmimo, jo panaikinimo sąlygas, todėl yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – sprendimą už akių panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą, ją perduodant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės (CPK 337 str. 1 d. 2 p., 288 str. 3 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 29 d. d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. 2-25865-584/2019 ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.