Kauno apygardos teismo nuosprendis, 1A-133-928/2025

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2025-02-27
Bylos Nr.: 1A-133-928/2025
Teisminio proceso Nr.: 1-01-0-00590-2023-3
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Aušra Vingilė, Indrė Averkienė, Odeta Gruodienė
Nuteistasis: G. S., G. J. S.
Advokatai: Tomas Vildžiūnas, Vitalija Smolenskienė

Kategorijos

1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
1.1.8.1.2Švelnesnės bausmės skyrimas, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui (BK 54 str. 3 d.)
1.2.22.1.2Kvalifikuotas neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis (BK 253 str. 2 d.)
1.2.23.1.1Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti (BK 259 str. 1 d.)
2.4.2.1Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos (BPK 320 str. 3, 5 d.)
2.4.6.4.2Jeigu neteisingai paskirta bausmė (BPK 328 str. 2 p.)
2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-133-928/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-0-00590-2023-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.2; 1.2.22.1.2; 1.2.23.1.1; 2.4.2.1; 2.4.6.4.2; 2.4.7 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. vasario 27 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės, Odetos Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušros Vingilės,

sekretoriaujant Indrei Vitkutei, Dianai Vorvul – Krištapaitienei,dalyvaujant prokurorui Rolandui Juškevičiui (nuotoliniu būdu per „Zoom“ programą),

nuteistajam G. S., jo gynėjai advokatei Vitalijai Smolenskienei, advokatui Tomui Vildžiūnui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka, iš dalies naudojant informacinių ir elektroninių ryšių technologijas, t. y. vaizdo konferencijos būdu, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 3 d. nuosprendžio, kuriuo G. S. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 2 dalyje ir BK 259 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas:

- pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – 15 (penkiolikos) parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir G. S. paskirta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir G. S. paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas kardomajame kalinime išbūtas laikas nuo 2023 m. liepos 25 d. iki 2023 m. rugpjūčio 16 d.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas G. J. S., tačiau jo atžvilgiu apeliacinis skundas negautas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. G. S. pagal BK 253 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad nuo tiksliai nenustatyto laiko iki 2023 m. liepos 25 d., 20.40 val., neturėdamas leidimo, neteisėtai savo gyvenamojoje vietoje – namo, esančio (duomenys neskelbtini), rūsyje, garaže laikė didelį kiekį – 246 vnt. šaudmenų: 12 vnt. pramoninės gamybos 9 mm kalibro „Makarov“ (9x18) šovinių, skirtų A ir B kategorijos ginklams, tinkamų šaudyti iš 9 mm kalibro daugelio modelių graižtvinių šaunamųjų ginklų; 50 vnt. pramoninės gamybos 9 mm (.380) kalibro „.380 Me Gum“ revolverinių šovinių, užtaisytų guminėmis kulkomis, tinkamų šaudyti ir skirtų C kategorijos ginklams; 7 vnt. pramoninės gamybos 9 mm kalibro „Luger“ (9x19) šovinių, skirtų A ir B kategorijos ginklams, tinkamų šaudyti iš 9 mm kalibro daugelio modelių graižtvinių šaunamųjų ginklų; 177 vnt. pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro ilgųjų žiedinio įskėlimo šovinių (.22 LR), skirtų A ir B kategorijų ginklams, kol kratos metu šiuos neteisėtai laikomus šaudmenis rado ir paėmė Lietuvos kalėjimų tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos pareigūnai.

2. Be to, G. S. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad neturėdamas tikslo platinti, neteisėtai laikė narkotines ir psichotropines medžiagas šiomis aplinkybėmis: neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai iki 2023 m. liepos 25 d., 20.40 val. laikė savo gyvenamojoje vietoje – name, esančiame (duomenys neskelbtini) narkotines medžiagas - 362,3666 g kanapių (antžeminių dalių) bei tabako ir narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) mišinio, kuriame nustatytas nedidelis kiekis – 0,1361 g – psichotropinės medžiagos delta-9-tetrahidrokanabinolio, kol Lietuvos kalėjimų tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai kratos metu jas rado ir paėmė.

3. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad G. S. kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 253 straipsnio 2 dalyje ir BK 259 straipsnio 1 dalyje yra įrodyta byloje ištirtų įrodymų visuma (paties G. S. parodymais, tarnybiniu pranešimu, kratos protokolu, specialistų išvadomis, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolu, slapto sekimo protokolu ir kt.) ir abejonių nekelia. Skiriant bausmę, teismas vadovavosi BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Įvertino tai, kad G. S. veikdamas tiesiogine tyčia padarė vieną nesunkų ir vieną sunkų nusikaltimus, praeityje neteistas, baustas administracine tvarka, nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta sunkinančių, kaltinamasis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi viso baudžiamojo proceso metu, davė išsamius ir nuoseklius parodymus, specialisto išvadoje nurodyta, kad nėra duomenų, jog G. S. byloje nagrinėjamų įvykių metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje, jam skirti psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga). Atsižvelgiant į tai, sprendė, kad bausmės paskirtį padės įgyvendinti paskyrus G. S. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymą 15 parų arešto bausmę. Taip pat sprendė, kad yra pagrindas taikyti kaltinamojo atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę bausmę, nei numatyta BK 253 straipsnio 2 dalies sankcijoje, t. y. laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams. Atitinkamai paskirtas bausmes subendrino apėmimo būdu, kadangi padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms. Be to, atsižvelgė, jog baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino esantis kaltas, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, kaltinamajam paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu.

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

4. Apeliaciniame skunde nuteistasis G. S. prašo: 1) bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; 2) pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 3 d. nuosprendžio dalį dėl bausmės skyrimo ir pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, skirti G. S. bausmę nesusijusią su realiu laisvės atėmimu arba taikyti BK 75 straipsnį ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

Šalies argumentai

4.1. Skunde nurodo, kad sutinka, jog apylinkės teismas tinkamai kvalifikavo jo padarytas nusikalstamas veikas, taip pat neginčija savo kaltės, tačiau nesutinka su paskirta galutine subendrinta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme. Mano, kad teismas jo atžvilgiu netinkamai taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir nepagrįstai paskyrė galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę, nevertino BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo galimybės ir nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos dėl ko paskyrė aiškiai neteisingą bausmę. Todėl nuosprendį šioje dalyje prašo keisti.

4.2. Atkreipė dėmesį, kad baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Taikant BK 54 straipsnio 3 dalį svarbu tai, kad kaltininko asmenybės ir (ar) jo padarytos veikos vertinimas suponuotų išvadą, jog sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, būtų teisingas. Būtent šių aplinkybių viseto įvertinimas teismams leidžia daryti išvadą dėl bausmės atitikties teisingumo principui. Vienoda ir teisinga bausmė už tą patį nusikaltimą ar nusižengimą skirtingoms asmenybėms gali būti visiškai skirtingo dydžio ir (ar) rūšies.

4.3. Skundo autoriaus nuomone, įvertinus G. S. inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumą, jo asmenybę, akivaizdu, jog realaus laisvės atėmimo paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, kadangi jis praeityje neteistas, jokių ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra atliekama, jokių kitų baudžiamųjų bylų jo atžvilgiu taip pat nėra. Akivaizdu, jog G. S. teisiamas pirmą kartą, be to, nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nuteistasis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi viso baudžiamojo proceso metu, davė išsamius ir nuoseklius parodymus. Teismui pateikti medicinos dokumentų išrašai, iš kurių matyti, kad jam diagnozuotas organinis disociacinis sutrikimas, organinis asmenybės sutrikimas, nustatytas 40 proc. darbingumo lygis, 2023 m. diagnozuotas ūminis subendokardinis miokardo infarktas ir kiti susirgimai. Taip pat byloje nenustatyta, kad jis turėjo šaunamąjį ginklą, t. y. turėjo iš ko iššauti turimus šaudmenis. Šaudmenis rado atsitiktinai, jokio ketinimo sąmoningai įgyti šaudmenis nebuvo. Visa tai, rodo, kad apelianto padaryti nusikaltimai nėra tipiniai, daugiau atsitiktinio pobūdžio, o ne versliškos, ilgalaikės ir gerai suplanuotos nusikalstamos veikos. G. S. nelaiko savęs tiek pavojinga asmenybe, kad galima būtų daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti tik skiriant jam laisvės atėmimo bausmę. Šiuo atveju netgi mažesnė nei minimali sankcijoje nustatyta laisvės atėmimo bausmė nebūtų proporcinga padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiui ir jo asmenybei.

4.4. Apelianto vertinimu, išdėstytų aplinkybių visuma, susijusi su daug mažesniu asmenybės ir veikos pavojingumu rodo, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Vertinant visumoje kartu su veikos pavojingumu, jos intensyvumu, laikytina pakankamu pagrindu manyti, kad laisvės atėmimo bausmės skyrimas G. S. būtų neproporcinga bausmės rūšis ir neužtikrintų bausmės paskirties. Pažymėjo, kad ir Lietuvos teismų praktika (pvz. 2K-64-303/2018, 2K-179-693/2019, 2K-316-788-2019) pripažįsta, kad paminėtų aplinkybių visumos analizės pagrindu galima išvada apie pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytas nuostatas ir švelninti bausmę, paskiriant ne laisvės atėmimo bausmę, o kitą bausmės rūšį.

4.5. Atkreipė dėmesį, jog formuojamojoje teismų praktikoje BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma ir asmenims, kurie buvo kaltinami padarę ir sunkesnes nusikalstamas veikas nei G. S. bei tuo pagrindu buvo paskirtos kitos bausmės rūšys nei laisvės atėmimas. Pavyzdžiui, asmeniui, pripažintam kaltu pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirtas laisvės apribojimas 2 metams ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-71-628/2023). Asmeniui, pripažintam kaltu pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, (už 280 vnt. įvairaus kalibro šovininių laikymą) pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirta 100 MGL dydžio bauda (Vilniaus apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1-283-468/2020). Pažymėjo, kad analizuojamoje byloje jokių pavojingų realių padarinių nekilo, nenustatyti ketinimai šaudmenis naudoti nusikalstamiems tikslams, taigi pagal bylos aplinkybes nebuvo realaus pavojaus žalos visuomenei atsiradimui.

4.6. Mano, jog išdėstytos G. S. charakterizuojančios aplinkybės ir formuojama naujausia teismų praktika leidžia teigti, jog apeliantui paskyrus kitą bausmės rūšį nei laisvės atėmimas, bausmė atitiktų savo paskirtį ir būtų teisinga bei proporcinga. Teigia, jog Kauno apylinkės teismas išnagrinėjęs baudžiamąją bylą netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą bei paskyrė neteisingą bausmę įvertinęs nusikalstamos veikos ir G. S. asmenybės pavojingumą.

5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nepakeistą, nuteistojo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas nemato pagrindo. Nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti ir skundžiamo nuosprendžio dalį dėl bausmės G. S. skyrimo pakeisti, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį skirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu arba atidėti paskirtos bausmės vykdymą. G. S. nurodė, kad nuoširdžiai gailisi dėl padarytų veikų, yra neįgalus, priklausomas nuo vaistų, anksčiau jokių bėdų su teisėsauga nėra turėjęs.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo G. S. apeliacinį skundą tenkinti

6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kaip matyti iš nuteistojo apeliacinio skundo turinio, jame neginčijamas veikų kvalifikavimas, teismo atliktas įrodymų vertinimas bei padarytos išvados dėl jo kaltės, tačiau apeliantas nesutinka su jam paskirta galutine subendrinta realaus laisvės atėmimo 1 metams 6 mėnesiams bausme ir prašo, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, kurių taikymą sieja su bausme paskirta pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, paskirti jam švelnesnę bausmę, kuri būtų nesusijusi su realiu laisvės atėmimu arba atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Kadangi kitų nesutikimo su skundžiamu nuosprendžiu argumentų neišsakoma, o esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nagrinėjamu atveju nenustatyta, todėl vadovaudamasis anksčiau nurodytomis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis apeliacinės instancijos teismas skundžiamą nuosprendį patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, t. y. teisėjų kolegija skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina bausmės individualizavimo nuteistajam aspektu.

7. Be to, atsižvelgiant į 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pakeitimus (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija; 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija), teisėjų kolegija įvertins šių pakeitimų įtaką nuteistojo teisinei padėčiai.

8. Vienas iš uždavinių, kurio siekiama skiriant bausmę – teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimas (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas), kuris visų pirma pasireiškia tuo, kad teismas turi skirti tokią bausmę, kuri būtų adekvati (proporcinga) asmens padarytai nusikalstamai veikai. Neteisinga bausme pripažįstama tokia bausmė, kuri nors ir atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytas ribas, tačiau savo rūšimi ar dydžiu yra aiškiai per švelni ar per griežta (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-719/2021 ir kt.). BPK 328 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas pakeičia pirmosios instancijos teismo nuosprendį, jeigu neteisingai paskirta bausmė.

9. Kaip matyti G. S. skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs BK 253 straipsnio 2 dalyje ir BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Nuosprendžio priėmimo metu galiojusi BK 259 straipsnio 1 dalies redakcija numatė, kad už šios nusikalstamos veikos padarymą baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Tuo tarpu BK 253 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta tik reali laisvės atėmimo nuo ketverių iki aštuonerių metų bausmė.

10. Analizuojamos bylos kontekste, pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę G. S. atsižvelgė į tai, kad jis veikdamas tiesiogine tyčia padarė vieną nesunkų ir vieną sunkų nusikaltimus, praeityje neteistas, baustas administracine tvarka, nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir nenustatyta sunkinančių, kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi viso baudžiamojo proceso metu, davė išsamius ir nuoseklius parodymus. Įvertino nuteistojo pateiktus medicininius dokumentus, patvirtinančius apie jo sveikatos būklę, turimus susirgimus, bei nustatytą 40 proc. darbingumo lygį. Be kita ko, atkreipė dėmesį, kad byloje nenustatyta, jog. G. S. turėjo šaunamąjį ginklą, t. y. turėjo iš ko iššauti turimus šaudmenis, nepaneigta jo versija, kad šaudmenis jis rado, o ne sąmoningai siekė juos įgyti, nusipirkti. Dėl to, BK 253 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką laikė nekeliančia tokio pavojaus visuomenės saugumui, kokį paprastai kelia sunkaus nusikaltimo padarymas. Atsižvelgiant į tai sprendė, kad bausmės paskirtį padės įgyvendinti paskyrus G. S. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymą 15 parų arešto bausmę, o už BK 253 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas paskyrus terminuotą laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams.

11. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę G. S. tiek pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, tiek pagal BK 253 straipsnio 2 dalį taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas iš esmės netinkamai parinko už atskiras nusikalstamas veikas jam skirtinos bausmės rūšį, kas šiuo atveju lėmė aiškiai neteisingos, per griežtos galutinės bausmės apeliantui paskyrimą, neproporcingos jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiui ir nuteistojo asmenybei. Tokiu būdu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 3 d. nuosprendis keistinas dėl nuteistajam G. S. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, BK 253 straipsnio 2 dalį neteisingai paskirtos bausmės bei galutinės subendrintos bausmės paskyrimo (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

12. Visų pirma, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nuteistojo G. S. nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusią BK 259 straipsnio 1 dalį (redakcija galiojusi iki 2025 m. vasario 1 d.), pagal kurią buvo numatyta, kad už šios nusikalstamos veikos padarymą baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Tačiau bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, t. y. nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo BK 259 straipsnio 1 dalies pakeitimai (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija) ir šio straipsnio 1 dalis neabejotinai švelnina (lengvina) nuteistojo G. S. teisinę padėtį, nes šio straipsnio 1 dalies sankcijoje papildomai nustatytos dvi naujos laisvės atėmimui alternatyvios bausmės (viešieji darbai ir laisvės apribojimas). Taigi, nors pirmosios instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu tinkamai taikė nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusį baudžiamąjį įstatymą, tačiau dėl įsigaliojusio nuteistojo G. S. teisinę padėtį palengvinančio baudžiamojo įstatymo pakeitimų, kurie, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, turi grįžtamąją galią, nuteistajam G. S. inkriminuota nusikalstama veika perkvalifikuojama pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija). Atitinkamai perkvalifikavus veiką, iš naujo spręstinas klausimas dėl G. S. skirtinos bausmės.

Žemesnės instancijos teismas

13. Kaip jau minėta BK 259 straipsnio 1 dalies redakcija galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d. numato, jog už šios veikos padarymą asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu G. S. už šios veikos padarymą paskyrė 15 parų arešto bausmę. Visgi, pagal BK 55 straipsnį asmeniui, pirmą kartą teisiamam už, be kita ko, nesunkų tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, o skirdamas arešto arba terminuoto laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Apygardos teismo vertinimu, šiuo atveju sankcijoje įtvirtintos antros pagal sunkumą (arešto) bausmės paskyrimas yra aiškiai per griežtas bausmės rūšies parinkimas. Bylos duomenys patvirtina, kad G. S. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri yra priskiriama tyčinių nesunkių nusikaltimų, susijusių su disponavimu narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagomis, kategorijai, anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas tik už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, byloje nėra jokių duomenų, jog nuteistasis būtų padaręs kitus teisės pažeidimus, susijusius su disponavimu draudžiamomis medžiagomis. Be to, nuteistasis visiškai prisipažino padaręs nurodytą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailėjosi, todėl tai yra jo baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Bylos duomenys taip pat patvirtina, jog G. S. turi sveikatos problemų.

14. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau aptartas aplinkybes, įvertinusi nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos ir ypač jo asmenybės pavojingumą apibūdinančių aplinkybių visumą, tai, jog byloje nėra duomenų, kad nuteistasis išreiškė sutikimą atlikti viešuosius darbus (BK 46 straipsnio 1 dalis) konstatuoja, jog šiuo atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus G. S. švelnesnę bausmę už padarytą BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą – baudą, kurios dydis nustatytinas artimas minimaliam už nesunkų nusikaltimą – 70 MGL (3 500 Eur) (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Būtent tokia bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka apelianto asmenybę, yra adekvati (proporcinga) jo padarytai nusikalstamai veikai.

15. BK 253 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas, už kurio įvykdymą taip pat skundžiamu nuosprendžiu nuteistas G. S., pagal rūšinį pavojingumą priskiriamas sunkiems nusikaltimams, o baudžiamasis įstatymas už jo padarymą įtvirtina išimtinai tik griežčiausią laisvės atėmimo nuo ketverių iki aštuonerių metų bausmę.

16. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, jog straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės (net ir švelniausios) paskyrimas kaltininkui aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-382/2012, 2K-348/2013, 2K-204-942/2015, 2K-377-489/2018, 2K-211-1073/2019, 2K-40-648/2020).

17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistajam G. S. net minimalios bausmės, numatytos BK 253 straipsnio 2 dalies sankcijoje, paskyrimas šiuo atveju aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir bausmės paskirčiai, todėl teismo sprendimas taikyti nuteistajam G. S. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę nei įstatymo numatyta bausmę yra pagrįstas. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nurodytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės ir nuteistojo asmenybę apibūdinančių duomenų visuma šiuo konkrečiu atveju sudaro pagrindą, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, skirti nuteistajam G. S. su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

18. Darydamas tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas, visų pirma, įvertina padaryto nusikaltimo aplinkybes. Nustatyta, jog G. S. savo gyvenamojoje vietoje, namo rūsyje, garaže, neteisėtai neturėdamas leidimo laikė didelį kiekį šaudmenų, kas objektyviai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 253 straipsnio 2 dalyje sudėtį. Visgi, pritariant apylinkės teismo argumentams G. S. įvykdyta nusikalstama veika, numatyta BK 253 straipsnio 2 dalyje, nekėlė tokio pavojaus visuomenės saugumui, kokį paprastai kelia sunkaus nusikaltimo padarymas. G. S. pripažino padaręs šią veiką, parodė, kad jokio ginklo neturi, dvi dėžutes šovinių jis tiesiog rado nusipirktame name, kita dalis šaudmenų atsirado nevalingai pasiėmus metalinę dėžutę iš elektronikos ir stambiagabaričių atliekų aikštelės, kurioje mėgsta apsilankyti ir apžiūrėti bei pasiimti daiktus, kuriuos ten palieka žmonės. Taigi, versija, kad šaudmenis jis rado, o ne sąmoningai siekė juos įgyti, nusipirkti liko nepaneigta. Akivaizdu ir tai, kad šaudmenys nebuvo laikomi tikslu juos panaudoti ar realizuoti nusikalstamiems tikslams, jokio ginklo nuteistasis neturėjo, o apie šaudmenų turėjimą rūsyje, garaže buvo net pamiršęs. Visos šios aplinkybės lemia mažesnį padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 2 dalyje, pavojingumą, palyginus su rūšiniu šios nusikalstamos veikos pavojingumu, o tai, kaip jau buvo minėta, yra viena iš sąlygų išvadai dėl sankcijoje numatytos bausmės (laisvės atėmimo nuo ketverių iki aštuonerių metų) neatitikimo teisingumo principui, padaryti.

19. Pažymėtina, kad tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę yra labai svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertinat G. S. asmenybę pažymėtina, kad, kaip minėta, jis yra neteistas, administracine tvarka baustas tik už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, vedęs. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme nurodė nuoširdžiai besigailintis padarytos veikos. Nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Be kita ko, asmens sveikatos būklė, kaip ir kitos asmenį apibūdinančios aplinkybės taip pat turi būti vertinamos parenkant teisingą bausmę, atitinkančią tiek veikos pavojingumą, tiek patį asmenį. Tuo tarpu G. S., bylos duomenimis nustatytas 40 proc. darbingumo lygis, taip pat pateikti medicinos dokumentų išrašai, iš kurių matyti, kad jam diagnozuotas organinis disociacinis sutrikimas, organinis asmenybės sutrikimas, 2023 m. diagnozuotas ūminis subendokardinis miokardo infarktas ir kiti susirgimai (4 t., b. l. 61–65, 157–177).

20. Apygardos teismo teisėjų kolegija, visapusiškai įvertinusi G. S. asmenybę, jo padarytos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, laiko, kad jam skiriama bausmė turi būti pakankamai griežta, tačiau jos parinkimas negali pažeisti teisingumo, proporcingumo ir protingumo principų. G. S. nėra toks pavojingas, kad jį reikėtų izoliuoti nuo visuomenės, nes tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai teisės aktai skatina taikyti alternatyvias laisvės atėmimui bausmes, o laisvės atėmimo bausmę taikyti tik kaip ultima ratio (kraštutinę priemonę). Teismas daro išvadą, jog esminį teigiamą poveikį G. S. elgesiui gali padaryti ne jo izoliavimas nuo visuomenės, o teisingumo įgyvendinimas, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir G. S. paskyrus švelnesnę, negu numatyta BK 253 straipsnio 2 dalies sankcijoje, bausmės rūšį – laisvės apribojimą, nustatant jam BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytą šios bausmės trukmę – 1 metus 9 mėnesius. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalimi, laisvės apribojimo laikotarpiu nuteistajam G. S. intensyvi priežiūra neskiriama, o vietoje jos, siekiant sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, skiriamas to paties straipsnio 4 dalies 1 punkte numatytas įpareigojimas – dalyvauti elgesio pataisos programoje, taip pat įpareigojant jį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Šie įpareigojimai atsižvelgiant į jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdį, teisėjų kolegijos vertinimu, turės teigiamos įtakos nuteistojo G. S. elgesiui ir sulaikys nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Priimdama tokį sprendimą teisėjų kolegija suteikia nuteistajam G. S. galimybę įrodyti, kad jo padarytos nusikalstamos veikos buvo atsitiktinio pobūdžio ir kad jis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laisvės apribojimo bausmės paskyrimas iš esmės dera su teisingumo principo reikalavimais. Būtent tokio pobūdžio bausmės apeliantas prašė ir pateiktame apeliaciniame skunde, todėl tenkinus šį skundo reikalavimą aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo toliau pasisakyti dėl alternatyvaus prašymo atidėti paskirtos bausmė vykdymą.

21. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl neteisingos bausmės nuteistajam G. S. paskyrimo (BPK 328 straipsnio 2 punktas), atitinkamai yra pagrindas panaikinti ir skundžiamo nuosprendžio dalį dėl G. S. paskirtų bausmių bendrinimo ir iš naujo subendrinti jam šiuo nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir BK 253 straipsnio 2 dalį paskirtas bausmes, taikant bausmių apėmimo būdą (BK 63 straipsnio 1, 2 dalis, 5 dalies 2 punktas), paliekant BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymą, t. y. subendrintą bausmę sumažinant vienu trečdaliu, bei paskiriant galutinę 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmę su anksčiau nurodytais įpareigojimais.

22. Apygardos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau aptartas bausmės individualizavimas nuteistojo G. S. atžvilgiu laikytinas teisėtu ir pagrįstu, atitinkantis tiek bausmės skyrimo nuostatas, tiek padedantis įgyvendinti baudžiamajame įstatyme įtvirtintą bausmės paskirtį.

23. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Seimo 2024 m. balandžio 25 d. priimtu įstatymu Nr. XIV-2573 buvo pakeistas BK 66 straipsnis, reglamentuojantis suėmimo ir (ar) laikino sulaikymo įskaitymą į paskirtą bausmę, o šie pakeitimai įsigaliojo 2025 m. vasario 1 d. (remiantis 2024 m. spalio 15 d. įstatymu Nr. XIV-3033). Šiuose pakeitimuose, be kita ko, nustatytas naujas laisvės atėmimo bausmės keitimo laisvės apribojimo bausme santykis, t. y. viena laisvės atėmimo para prilyginama trims laisvės apribojimo dienoms (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktis). Šiuo metu galiojanti BK 66 straipsnio 2 dalies redakcija numato, kad suėmimas ir (ar) laikinas sulaikymas į paskirtą bausmę įskaitomas pagal šio kodekso 65 straipsnio 1 dalies taisykles vieną suėmimo ir (ar) laikino sulaikymo dieną prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms, kai nagrinėjamos veikos padarymo metu buvo viena kardomojo kalinimo (suėmimo) diena prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms. Taigi, naujoji įstatymo redakcija švelnina nuteistojo teisinę padėtį, todėl vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, turi grįžtamąją galią, atitinkamai taikytina ir G. S. atveju. Bylos duomenimis nustatyta, kad G. S. taikytas suėmimas laikotarpiu nuo 2023 m. liepos 25 d. iki 2023 m. rugpjūčio 16 d. (4 t. b. l. 22-23, 32-34). Tokiu būdu, vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas nuteistojo G. S. suėmime išbūtas laikas nuo 2023 m. liepos 25 d. iki 2023 m. rugpjūčio 16 d., vieną suėmimo dieną prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms.

Dėl proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme

24. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. sausio 27 d. pažyma Nr. APD-2025-01092 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (5 t., b. l. 39-42). Pažymoje nurodyta, kad G. S. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 204,17 eurų, todėl prašoma išspręsti šių išlaidų priteisimo klausimą valstybės naudai.

25. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

26. Šiuo atveju baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo G. S. apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi tenkinamas, tačiau būtinybė skirti nuteistajam gynėją kilo dėl BPK 322 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto imperatyvaus reglamentavimo, jog nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, kuri jam garantuoja tokią teisę, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad jau pirmo posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu, nuteistasis išreiškė prašymą dėl valstybės paskirto gynėjo pakeitimo į savo iniciatyva surastą, tokiu būdu valstybės paskirtas gynėjas buvo atleistas nuo tolimesnio dalyvavimo byloje. Tokiu būdu valstybės paskirtas gynėjas nedalyvavo skundo nagrinėjime iš esmės ir realiai nepasisakė nei vienu bylai aktualiu klausimu. Įvertintinos ir tos aplinkybės, jog G. S. turi neįgalumą, duomenų apie jo gaunamas stabilias pajamas bylos medžiagoje nėra. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartas aplinkybes sprendžia, kad valstybės patirtų proceso išlaidų priteisimas iš nuteistojo šiuo atveju prieštarautų teisingumo ir sąžiningumo principams, todėl konstatuoja, kad išlaidos už G. S. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

nuteistojo G. S. apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 3 d. nuosprendį pakeisti: panaikinti apylinkės teismo nuosprendžio dalis dėl G. S. paskirtos 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, taip pat 15 parų arešto bausmės pagal BK 259 straipsnio 1 dalį paskyrimo, šių bausmių subendrinimo, BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymo, bausmės pradžios skaičiavimo, laikino sulaikymo įskaitymą į bausmės laiką.

- Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, G. S. nusikalstamą veiką iš BK 259 straipsnio 1 dalies (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) perkvalifikuoti į BK 259 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija) ir paskirti bausmę – 70 MGL (3500 eurų) baudą.

- G. S. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 2 dalyje padarymą, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas paskirti 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę (be intensyvios priežiūros), įpareigojant jį per bausmės atlikimo terminą neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dalyvauti elgesio pataisos programoje.

- Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti G. S. 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę (be intensyvios priežiūros), įpareigojant jį per bausmės atlikimo terminą neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dalyvauti elgesio pataisos programoje.

- Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. S. skirti galutinę 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę (be intensyvios priežiūros), įpareigojant jį per bausmės atlikimo terminą neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dalyvauti elgesio pataisos programoje.

- Vadovaujantis BK 66 straipsniu (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija), į paskirtą bausmę įskaityti G. S. suėmime išbūtą laiką nuo 2023 m. liepos 25 d. iki 2023 m. rugpjūčio 16 d., vieną suėmimo dieną prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms.

- Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistojo G. S. netenkinti.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Išaiškinti G. S., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1. atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo dienos;

2. laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3. pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4. jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Teisėjai Indrė AverkienėOdeta GruodienėAušra Vingilė