- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-09-08
- Bylos Nr.
- 1-283-468/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 13-1-02057-13
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daiva Kazlauskienė
- Kaltinamasis
- G. A.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. A., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, neteistas, vykdantis individualią veiklą, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 253 str. 2 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. A. neturėdamas leidimo įgijo ir laikė didelį kiekį šaudmenų, o būtent: G. A., 2015 metų vasarą, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, netoli savo garažo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), prie šiukšlių konteinerio, rado ir neteisėtai, neturėdamas leidimo pasiimdamas sau įgijo labai didelį kiekį - 279 vnt. šaudmenis: 80 vnt. pramoninės gamybos 9 mm kalibro „MAKAROV“ (9x18) šovinių, tinkamų šaudyti; 97 vnt. pramoninės gamybos 9 mm kalibro „LUGER“ (9x199) šovinių, tinkamų šaudyti; 21 vnt. pramoninės gamybos 7,65 mm kalibro „BROWNING“ (7,65x17, .32 AUTO) šovinių, tinkamų šaudyti; 23 vnt. pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro ilguosius žiedinio įskėlimo (.22 LR) šovinius, tinkamus šaudyti; 42 vnt. pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro trumpuosius žiedinio įskėlimo (.22 Short) šovinius, tinkamus šaudyti; 1 vnt. pramoninės gamybos 9 mm kalibro trumpąjį „BROWNING“ (9x17, .380 AUTO) šovinį, tinkamą šaudyti; 6 vnt. pramoninės gamybos 9 mm kalibro garsinius pistoletinius šovinius (9 mm PAK), tinkamus šaudyti; 4 vnt. savadarbių šaudmenų, o būtent – savadarbius guminėmis kulkomis užtaisytus 9 mm kalibro šovinius, pagamintus perdirbant 9 mm kalibro garsinius pistoletinius šovinius (9 mm PAK), kurie tinkami šaudyti ir 5 vnt. pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro „TOKAREV“ (7,62x25) šovinius, tinkamus šaudyti, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra šaudmenys, ir kuriuos radęs parsinešė į savo garažą adresu (duomenys neskelbtini), ir ten neteisėtai, neturėdamas leidimo, laikė nuo 2015 m. vasaros iki 2018-07-16, kol kratos metu labai didelį kiekį šaudmenų (279 vnt.) rado ir paėmė policijos pareigūnai. Šiais veiksmais G. A. padarė nusikaltimą, numatytą BK 253 str. 2 d.
Kaltinamasis G. A. kaltu prisipažino ir parodė, kad atlikus kratą jam priklausančiame garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), be kitų, legaliai laikomų daiktų, buvo rasti šoviniai, kuriuos jis maždaug 2015 metais surado netoli garažo šalia šiukšlių konteinerio eidamas išmesti šiukšles. Tą kartą ant žemės, šalia konteinerio, pamatė kibirą, kurį norėjo pasiimti ūkiniams reikalams garaže, kuriame rado celofaninį maišelį, kuriame buvo daiktai panašūs į šaudmenis. Paimdamas šovinius ketino juos priduoti pareigūnams, tačiau pasidėjo juos garaže ir užmiršo. Laikydamas šovinius garaže jis suprato, kad daro nusikaltimą, manė atiduosiąs juos policijai, tačiau pamiršo apie juos. Pats asmeniškai niekada neturėjo jokio leidimo nešioti ar laikyti ginklus. Šie šoviniai jam asmeniškai nebuvo reikalingi, nors jis domisi paieškomis metalo detektoriumi, t. y. paieškomis įvairių metalinių daiktų - senų sagų, monetų, ginklų dalių ir pan. Jo metalo detektoriumi rastos ginklų dalys, monetos, šalmai, sagos ir kiti rasti seni buitiniai daiktai eksponuojami jo bute, adresu (duomenys neskelbtini). PO kratos specialistai juos tikrino, pretenzijų neturėjo, nes visi namuose esantys ginklai yra deaktyvuoti, turi tai patvirtinančias pažymas iš ginklų fondo.
G. A. analogiškus parodymus buvo davęs ir ikiteisminio tyrimo metu (t.1, b.l. 104-106, 107-108).
Byloje liudytojų nėra, tačiau kaltinamasis kaltu prisipažino, todėl laikytina, jog byla išnagrinėta 273 str. tvarka atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Tai, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, teismo nuomone, patvirtina ne tik kaltinamojo parodymai, bet ir rašytinė bylos medžiaga.
Iš nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, jog garažas adresu (duomenys neskelbtini)ir butas, adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 42-43) priklauso G. A.. Atlikus kratą G. A. garaže (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini), kuris plane pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini), buvo rasti ir paimti 280 vnt. įvairaus kalibro šoviniai ir 11 vnt. įvairių ginklo dalių (t. 1, b. l. 52-60).
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 253 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo pagamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus, didelės sprogstamosios galios arba didelį kiekį šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų. Šiame BK straipsnyje nustatyto nusikaltimo objektas yra visuomenės saugumas, kuriam kyla pavojus dėl neteisėto šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų disponavimo. Šio nusikaltimo dalykas yra tinkami naudoti šaunamieji ginklai, šaudmenys, sprogmenys ar sprogstamosios medžiagos, kurių apyvartos įstatymu įtvirtintą reguliavimą bei kontrolės priemones nustato Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas.
BK 253 str. 2 d. tiek nurodytos veikos, tiek ir straipsnio dispozicijoje nurodyti draudžiami daiktai - alternatyvus, tai reiškia, kad nusikaltimo objektyviosios pusės realizavimui pakanka, kad būtų atliktas bet kuris vienas iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų veiksmų bei pakanka bent vieno daikto - arba trijų šaunamųjų ginklų arba didelio kiekio šaudmenų arba didelės sprogstamosios galios arba didelio kiekio šaudmenų arba sprogmenų arba sprogstamųjų medžiagų.
Pagal šį straipsnį baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas neturėdamas leidimo pagamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo nustatytus nusikaltimo objektus. Bet kurių iš šių alternatyvių veikų padarymas gali būti pakankamas pagrindas kaltininką bausti pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, nes šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų gaminimas ir/ar įgijimas, ir/ar laikymas, ir/ar nešiojimas, ir/ar gabenimas, ir/ar realizavimas laikomas neteisėtu, kai tai daroma neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo ar licencijos, arba kai tai susiję su ginklais ar medžiagomis, kurių civilinė apyvarta yra visiška uždrausta. kaip pažymėta aukščiau, nusikaltimo objektyviajai pusei įgyvendinti pakanka, kad būtų atliktas bet kuris vienas iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų veiksmų, tačiau jis negali būti preziumuojamas, bet turi būti įrodytas.
Pagal suformuotą teismų praktiką įgijimu laikoma, kai neturint reikiamo leidimo asmuo perka, neatlygintinai gauna, įsigyja už skolas, maino ir pan. neteisėtą šaunamąjį ginklą, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamosios medžiagos. Laikymas – tai jų turėjimas neturint leidimo, neatsižvelgiant į trukmę, savo žinioje (valdymas), kai kaltininkas jų su savimi nesinešioja, tačiau laiko gyvenamojoje patalpoje, slėptuvėje ar kitoje pasirinktoje vietoje.
Teismo nuomone, byloje surinktų įrodymų pakanka konstatavimui, kad G. A. garaže rastus šaudmenis įgijo ir laikė neteisėtai. Jis savo kaltės neneigia, atvirkščiai kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamasis jo garaže ir namuose rastų šovinių ir ginklų dalių fakto ir priklausomumo jam neginčijo, atvirkščiai, jis patvirtino, kad jis ne tik domėjosi senų daiktų paieška metalo detektoriumi, bet ir pats jų ieškodavo, nurodo, jog šaudmenis rado prie konteinerio, jų nepridavė policijos įstaigai, bet keletą metų iki kratos laikė garaže, niekada neturėjo jokio leidimo nešioti ar laikyti ginklus.
Specialisto išvadoje Nr. 140-(3640)-IS1-5563 (dėl kratos metu garaže, (duomenys neskelbtini), kuris plane pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini), rastų ir paimtų 280 vnt. įvairaus kalibro šovinių), nurodyta, kad :
- Tirti pateikti 80 vnt. pirmos rūšies šovinių yra pramoninės gamybos 9 mm kalibro „MAKAROV“ (9x18) šoviniai, kurie vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra šaudmenys. Šoviniai tinkami šaudyti.
- Tirti pateikti 97 vnt. antros rūšies šovinių yra pramoninės gamybos 9 mm kalibro „LUGER“ (9x199) šoviniai, kurie vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra šaudmenys. Šoviniai tinkami šaudyti.
- Tirti pateikti 22 vnt. trečios rūšies šovinių yra pramoninės gamybos 7,65 mm kalibro „BROWNING“ (7,65x17, .32 AUTO) šoviniai, kurie vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra šaudmenys. Iš tirti pateiktų 22 vnt. šovinių 21 vnt. šovinių tinkami šaudyti, o vienas šovinys netinkamas dėl kapsulės gedimo.
- Tirti pateikti 23 vnt. ketvirtos rūšies šovinių yra pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro ilgieji žiedinio įskėlimo (.22 LR) šoviniai, kurie vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra šaudmenys. Šoviniai tinkami šaudyti.
- Tirti pateikti 42 vnt. penktos rūšies šovinių yra pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro trumpieji žiedinio įskėlimo (.22 Short) šoviniai, kurie vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra šaudmenys. Šoviniai tinkami šaudyti.
- Tirti pateiktas vienas šeštos rūšies šovinys yra pramoninės gamybos 9 mm kalibro trumpasis „BROWNING“ (9x17, .380 AUTO) šovinys, kuris vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra šaudmuo. Šovinys tinkamas šaudyti.
- Tirti pateikti 6 vnt. septintos rūšies šovinių yra pramoninės gamybos 9 mm kalibro garsiniai pistoletiniai šoviniai (9 mm PAK), kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra šaudmenys. Šoviniai tinkami šaudyti.
- Tirti pateikti 4 vnt. aštuntos rūšies šoviniai yra savadarbiai šaudmenys, o būtent – savadarbiai guminėmis kulkomis užtaisyti 9 mm kalibro šoviniai, pagaminti perdirbant 9 mm kalibro garsinius pistoletinius šovinius (9 mm PAK). Šoviniai tinkami šaudyti.
- Tirti pateikti 5 vnt. devintos rūšies šovinių yra pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro „TOKAREV“ (7,62x25) šoviniai, kurie vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra šaudmenys. Šoviniai tinkami šaudyti
Iš tirti pateiktų 280 vnt. šovinių, 216 šovinių tyrimo metu buvo sunaudoti, o likusieji perduoti saugojimui (t. 1, b. l. 64-73).
Specialisto išvada Nr. 140-(3641)-IS1-6768 (dėl kratos metu garaže, (duomenys neskelbtini), kuris plane pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini), rastų ir paimtų 11 vnt. įvairių ginklo dalių), konstatuota, kad visos dalys nėra tinkamos šaudyti (t. 1, b. l. 77-83), iš aukščiau paminėtos specialisto išvados Nr. 140-(3640)-IS1-5563 (dėl kratos metu garaže, (duomenys neskelbtini), rastų ir paimtų 280 vnt. įvairaus kalibro šovinių), matyti, jog 279 šoviniai tinkami šaudyti. Būtent dėl šių (279 šovinių) G. A. ir kyla baudžiamoji atsakomybė.
Teismų praktikoje pažymima, jog tokio pobūdžio bylose taip pat labai svarbu tinkamai nustatyti šio straipsnio vertinamuosius požymius. Šioje byloje G. A. inkriminuojamas didelio kiekio šaudmenų įgijimas ir laikymas. Pagal suformuotą teismų praktiką didelis kiekis šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų – vertinamasis požymis, kuris nustatinėjamas kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į dalyko kiekį ir kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-234-895/2019, Nr. 2K-7-178/2012 ir kt.). Baudžiamasis įstatymas neaiškina „didelio kiekio šaudmenų“ sąvokos, teismas, spręsdamas ar kaltininko disponuotas šaudmenų kiekis laikytinas dideliu, privalo įvertinti bylos aplinkybių visumą. Teismo nuomone, šioje byloje, atsižvelgiant į rastų šovinių nevienarūšiškumą, kiekį – 279, tokį rastų šaudmenų kiekį yra pagrindas laikyti dideliu.
Taigi, laikytina byloje įrodytu, jog dalis pas kaltinamąjį rasti šoviniai yra šaudmenys, ką patvirtina ir aukščiau nurodytos specialistų išvados. Kaltinamasis patvirtino, jog niekada neturėjo jokio leidimo nešioti ar laikyti ginklus ar šaudmenis. Rastų tinkamų šaudyti šaudmenų kiekis, leidžia teismui daryti išvadą, jog kaltinamojo veiksmai pagal BK 253 str. 2 d. kvalifikuoti teisingai.
G. A. inkriminuojamo nusikaltimo subjektyviosios pusės požymiui – kaltei būdingas tik tiesioginė tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad neteisėtai, neturėdamas leidimo, įgijo ir laikė didelį kiekį šaudmenų ir norėjo taip veikti.
Bausmės skyrimas
G. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas laiko tai, jog jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į tai, jog nors ir padarė sunkų nusikaltimą (BK 11 str.), kaltinamasis anksčiau neteistas, neturi kriminalinės patirties, dėl padarytų nusikaltimų prisipažino, nuoširdžiai gailisi, charakterizuojamas išimtinai teigiamai, turi sveikatos problemų, rūpinasi savo neįgalia motina (t. 1, b. l. 131-132, 154-167). Už nusikaltimą (BK 253 str. 2 d.) yra numatyta tik reali laisvės atėmimo nuo ketverių iki aštuonerių metų bausmė be alternatyvių bausmių, tačiau teismas, įvertinęs G. A. asmenybę, tai, kad jis anksčiau neteistas, į tai, jog byloje nėra duomenų, kad jis būtų turėjęs kokius nors negatyvius motyvus (neteisėtai panaudoti), daro išvadą, kad jo atžvilgiu realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas, kad ir už įvykdytą sunkią nusikalstamą veiką, šiuo konkrečiu atveju prieštarautų teisingumo principui. Pažymėtina, jog G. A. atžvilgiu taikyti BK 62 str. 1 d. pagrindų nėra, tačiau jis kaltu prisipažino, veika padaryta prieš keletą metų, daugiau nenusikalto, daro išvadą, kad visa tai rodo, kad kaltinamojo asmenybės pavojingumas nėra didelis, todėl darytina išvada, kad jo atžvilgiu galima taikyti BK 54 str. 3 d. ir skirti švelnesnę bausmę, negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatyta bausmė, nes net minimalios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas, kad ir už įvykdytą sunkią nusikalstamą veiką, šiuo konkrečiu atveju prieštarautų teisingumo principui. Skirdamas kaltinamajam bausmę švelnesnę negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatyta bausmė, teismas įvertina, jog jis prisipažino padaręs nusikaltimą, netrukdė ikiteisminiam tyrimui, turtinė žala nepadaryta bei suteikia galimybę kaltinamajam įrodyti, kad jo padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio, nulemta susiklosčiusių aplinkybių ir, kad jis ateityje nedarys naujų nusikaltimų, nenusikals. Nors G. A. teismui pateikė duomenis apie gaunamas nedideles pajamas, tačiau jis taip pat pateikė duomenis, jog įsidarbino, darbo objektas – užsienyje, todėl esant paminėtoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti G. A. už įvykdytą nusikaltimą paskiriant švelnesnę bausmę nei numatyta sankcijoje, nesusijusią su laisvės suvaržymais - skiriant baudą. Jos dydis, atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, nustatytinas minimalaus dydžio. teismo nuomone, laisvės apribojimas, kaip to prašė prokuroras negali būti skiriamas, nes dėl kaltinamojo darbo užsienyje, šios bausmės vykdymas būtų apsunkintas.
Kaltinamajam taikytinas BK 64¹ str. ir paskirtoji bausmė mažintina 1/3, nes byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.
G. A. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti naikintina, taip suteikiant galimybę nevaržomai dalyvauti darbo rinkoje (t. 1, b. l. 168-170).
Atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, paskirtos bausmės - baudos įvykdymas nustatytinas per 6 mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
11 vnt. įvairių ginklo dalių, ir 64 šoviniai, priduoti saugojimui į LKPB daiktų saugyklą, pagal 2019-01-18 kvitą B serija BBB Nr. 0047701 (t. 1, b.l. 84-86), nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotini ir sunaikintini,
Išnagrinėjęs bylą, bei vadovaudamasis BPK 297-305, 307 str., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
G. A. pripažinti kaltu pagal BK 253 str. 2 d. ir, taikant BK 54 str. 3 d., jam paskirti 150 MGL baudą (7500 Eur).
Pritaikyti BK 64¹ str. ir paskirtą bausmę sumažinti 1/3 bei nustatyti, jog galutinė mokėtina bausmė – bauda 100 MGL (5000 Eur).
G. A. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.
Nustatyti, jog paskirta bauda turi būti sumokėta per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Išaiškinti kaltinamajam, kad bauda mokama banke į vieną iš šių Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų:
LT74 4010 0510 0132 4763, gavėjo bankas - Luminor Bank AB, banko kodas - 40100;
LT05 7044 0600 0788 7175, gavėjo bankas - AB SEB bankas, banko kodas - 70440;
LT32 7180 0000 0014 1038, gavėjo bankas - AB „Šiaulių bankas“, banko kodas - 71800;
LT78 7290 0000 0013 0151, gavėjo bankas - AB „Citadele“ bankas, banko kodas - 72900;
LT12 2140 0300 0268 0220, gavėjo bankas - Luminor Bank AB, banko kodas - 40100;
LT24 7300 0101 1239 4300, gavėjo bankas - „Swedbank“ AB, banko kodas - 73000;
LT42 7230 0000 0012 0025, gavėjo bankas - UAB „Medicinos bankas“, banko kodas - 72300.
Įmokos kodas – 6800. Sumokėjus, mokėjimo kvitą būtina nedelsiant pristatyti į Vilniaus apygardos teismui.
11 vnt. įvairių ginklo dalių, ir 64 šovinius, priduotus saugojimui į LKPB daiktų saugyklą, pagal 2019-01-18 kvitą B serija BBB Nr. 0047701 (t. 1, b.l. 84-86), nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti ir sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.