Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ona Gasiulytė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens notarės S. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos J. M. skundą dėl notaro veiksmų bei pareiškimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl palikimo atsiradimo vietos nustatymo, suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto 29-ojo notaro biuro notarė S. Š.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja J. M. pateikė skundą dėl notaro veiksmų bei pareiškimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kuriais prašo: 1) panaikinti Vilniaus miesto 29-ojo notarų biuro notarės S. Š. 2017-10-23 raštu „Dėl atsisakymo priimti palikimo priėmimo pareiškimą“ atliktą notarinį veiksmą – atsisakymą iš pareiškėjos J. M. priimti palikimo priėmimo pareiškimą ir vesti paveldėjimo bylą po sūnaus, palikėjo V. Š. mirties (duomenys neskelbtini); 2) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikėjo V. Š. palikimo atsiradimo vieta nustatytina Lietuvos Respublikoje, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

2. Nurodė, kad ji – J. M. yra palikėjo V. Š. motina. V. Š. paskutiniu metu dirbo Švedijoje, kur (duomenys neskelbtini) mirė. Vienintelis V. Š. turtas buvo butas, (duomenys neskelbtini), Vilniuje. V. Š. jokių įpėdinių neturėjo, todėl palikimas priklauso jo motinai. Pareiškėja kreipėsi į notarę S. Š. su pareiškimu dėl palikimo priėmimo, tačiau notarė atsisakė jį priimti motyvuodama tuo, kad V. Š. nuolatinė gyvenamoji vieta buvo Švedijoje, todėl pareiškėja turi kreiptis į Švedijos notarus. Pareiškėja su tokiais notarės motyvais nesutinka, nes visas V. Š. turtas, taip pat pagrindiniai socialiniai ir ekonominiai interesai buvo Lietuvoje.

3. Suinteresuotas asmuo Vilniaus m. 29-ojo notaro biuro notarė S. Š. pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašė jo netenkinti. Nurodė, kad Nuo 2015 m. rugpjūčio 17 d. visoje Europos Sąjungoje taikomas 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 650/2012 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų paveldėjimo klausimais pripažinimo ir vykdymo bei autentiškų dokumentų paveldėjimo klausimais priėmimo ir vykdymo bei dėl Europos paveldėjimo pažymėjimo sukūrimo (toliau ir – Reglamentas). Remiantis šio reglamento nuostatomis, paveldėjimo byla negali būti vedama Lietuvoje, nes palikėjo paskutinė įprastinė gyvenamoji vieta buvo Švedijos Karalystėje.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 19 d. sprendimu tenkintas pareiškėjos J. M. skundas dėl notaro veiksmų: panaikintas Vilniaus miesto 29-ojo notarų biuro notarės S. Š. 2017-10-23 raštu „Dėl atsisakymo priimti palikimo priėmimo pareiškimą“ atliktas notarinis veiksmas – atsisakymas iš pareiškėjos J. M. priimti palikimo priėmimo pareiškimą ir vesti paveldėjimo bylą po sūnaus, palikėjo V. Š. mirties; tenkintas J. M. pareiškimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą ir nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad palikėjo V. Š., mirusio (duomenys neskelbtini) Švedijoje, palikimo atsiradimo vieta yra Lietuvos Respublikoje, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje; šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas J. M. siekiant paveldėti V. Š. priklausiusį turtą ir atlikti visas paveldėjimo procedūras, paduodant palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo; iš suinteresuoto asmens Vilniaus miesto 29-ojo notaro biuro notarės S. Š. pareiškėjai priteista 900 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5. Teismas nurodė, kad palikėjas, nors ir išvyko dirbti į Švediją, šioje šalyje buvo tik jo ekonominių interesų centras, tačiau jis išlaikė pakankamai glaudų ir stabilų ryšį su kilmės valstybe (Lietuva), ir būtent Lietuvoje išliko jo socialinio gyvenimo interesų centras. Pagal visas nustatytas aplinkybes, būtent Lietuvoje esantis butas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, laikytina V. Š. įprastine gyvenamąja vieta. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, vadovaujantis Reglamento preambulės 23, 24 punktais, 4 straipsniu, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais, konstatuotina, kad pareiškėjos prašomas notaro atlikti veiksmas – priimti palikimo pareiškimą ir užvesti paveldėjimo bylą, (duomenys neskelbtini) mirus jos sūnui V. Š., neprieštarauja teisės aktų reikalavimams. Nenustatyta jokių aplinkybių, trukdančių atlikti pareiškėjos prašomą notarinį veiksmą. Todėl teismas panaikino notarės atsisakymą iš pareiškėjos J. M. priimti palikimo priėmimo pareiškimą. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjos, prašiusios panaikinti atliktą notarės veiksmą, bei nustatyti su tuo susijusį juridinę reikšmę turintį faktą, ir notarės, prašiusios pareiškėjos skundo/pareiškimo netenkinti, interesai byloje yra priešingi, todėl yra pagrindas paskirstyti byloje patirtas pareiškėjos, kurios naudai priimtas sprendimas šioje civilinėje byloje, bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

6. Suinteresuotas asmuo Vilniaus m. 29-ojo notaro biuro notarė S. Š. apeliaciniu skundu prašė: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. sprendimo dalį kuria panaikintas Vilniaus miesto 29-ojo notarų biuro notarės S. Š. atliktas notarinis veiksmas – atsisakymas iš pareiškėjos J. M. priimti palikimo priėmimo pareiškimą ir vesti paveldėjimo bylą po sūnaus, palikėjo V. Š. mirties ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjos J. M. skundą; pakeisti sprendimo dalį, kuria iš suinteresuoto asmens Vilniaus miesto 29-ojo notaro biuro notarės S. Š. priteista 900 Eur bylinėjimosi išlaidų pareiškėjos J. M. naudai ir bylinėjimosi išlaidų šalims nepriteisti.

7. Nurodė, kad notarės priimtą sprendimą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą teismo sprendimu naikinti visiškai nebūtina ir netikslinga, nes pasikeitus faktinėms aplinkybėms ir teismui patvirtinus notarinio veiksmo atlikimui reikšmę turintį faktą, notarui nebus jokių kliūčių tokį veiksmą atlikti. Teismas neturėjo tenkinti pareiškėjos skundo reikalavimą dėl notarės atisakymo atlikti notarinį veiksmą panaikinimo, nes teismo rezoliucinė dalis panaikina veiksmą, kuris objektyviai neegzistuoja, todėl toks sprendimas apskritai negalėjo būti priimtas. Teismas neturėjo pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalavimo dėl atlikto notarinio veiksmo panaikinimo, iš esmės dėl to, kad palikėjo įprastinė gyvenamoji vieta yra Švedijoje, todėl notarė negalėjo padaryti priešingos išvados, nei padarė. Notarė ne konstatavo faktines aplinkybes, o atsisakė priimti pareiškimą apie palikimo priėmimą. Teisams padarė nepagrįstą išvadą, kad tarp pareiškėjos ir notarės dėl bylos baigties interesai yra priešingi, todėl yra pagrindas paskirstyti byloje patirtas pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas. Tarp notarės ir pareiškėjos nėra kilęs ginčas ir jų interesai nėra priešingi, kad notarė neturi jokio materialinio teisinio suinteresuotumo, t.y. šiuo atveju notarės atliktas išimtinai teisinis tam tikrų aplinkybių vertinimas, remiantis galiojančiais teisės aktais, tiesiog skiriasi nuo pareiškėjos subjektyvių teiginių, todėl notarei negali atsirasti atsakomybė už išlaidas, kurios pareiškėjai atsirado dėl pasirinktos netinkamos (perteklinės) savo teisių gynimo tvarkos.

8. Pareiškėja atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš notarės bylinėjimosi išlaidas.

9. Nurodė, kad apeliacinio skundo teiginiai yra nepagrįsti jokiais įrodymais. Teismas teisingai išnagrinėjo bylą ir pagrįstai tenkino pareiškėjos skundą dėl notarės veiksmų. Kadangi pareiškėjai reikėjo kreiptis į teismą būtent dėl to, kad notarė atliko neteisėtus veiksmus, bylinėjimosi išlaidos buvo priteistos pagrįstai.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

10. CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Išnagrinėjęs šią bylą apeliacine tvarka, teismas nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).

11. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis c. b. 3K-3-52/2011 ir kt.).

12. Apeliantė teigia, kad sprendimo rezoliucinė dalis neatitinka galiojančių teisės aktų formuluočių ir panaikina veiksmą, kuris objektyviai neegzistuoja, todėl toks sprendimas apskritai negalėjo būti priimtas. Su šiuo teiginiu apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

13. Asmenys, manantys, kad notaro atlikti veiksmai arba atsisakymas atlikti notarinį veiksmą yra neteisėti ir pažeidžiantys jų teises, turi teisę tokius veiksmus (neveikimą) apskųsti teismui CPK 511 straipsnyje nustatyta tvarka. Pažymėtina, jog pačios notarės 2017-10-23 rašto Nr. S-140 „Dėl atsisakymo priimti palikimo priėmimo pareiškimą“ (toliau – ir Atsisakymas) pabaigoje nurodyta, kad atsisakymas civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka gali būti apskųstas notaro, kurio veiksmai skundžiami, darbo vietos apylinkės teismui per dvidešimt dienų.

14. Notariato įstatymo 26 straipsnyje įtvirtinta, kad notarine forma patvirtintuose dokumentuose esantys faktai yra pripažįstami nustatyti ir neįrodinėjami, iki šie dokumentai (jų dalys) įstatymų nustatyta tvarka nėra pripažinti negaliojančiais. Taigi, notarės veiksmas – atsisakymas atlikti notarinį veiksmą, pareiškėjai turi teisinę reikšmę ir sukelia neigiamas teisines pasekmes, nes iš esmės apriboja įpėdinės paveldėjimo teisės realizavimą Lietuvoje.

15. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės teiginiais, jog įsiteisėjus pirmosios instancijos teismo sprendimui, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad palikėjo įprastinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pareiškėja galės pakartotinai kreiptis į Lietuvos notarų rūmus ir prašyti perduoti paveldėjimo bylą vesti jos pasirinktam notarui. Skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas J. M., siekiant paveldėti V. Š. priklausiusį turtą ir atlikti visas paveldėjimo procedūras, paduodant palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Teismo sprendimu nustatyta palikimo atsiradimo vieta yra (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikoje. Akivaizdu, jog būtent apeliantė ir yra palikimo atsiradimo vietos notarė, t. y. minėtas adresas patenka į notarės veiklos teritoriją paveldėjimo atvejams, todėl nepanaikinus notarės atsisakymo atlikti tam tikrus veiksmus, ateityje galėtų kilti ginčai dėl analogiškų veiksmų atlikimo. T. y. pareiškėja negalėtų kreiptis į palikimo vietos notarę dėl palikimo priėmimo, o suinteresuotas asmuo pakartotinai galėtų atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, motyvuojant anksčiau jos priimtu ir galiojančiu sprendimu. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino notarės priimtą sprendimą dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą.

16. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo tenkinti pareiškėjos skundo reikalavimo dėl atlikto notarinio veiksmo panaikinimo, dėl to, kad realiai palikėjo įprastinė gyvenamoji vieta buvo Švedijoje.

17. Reglamento preambulės 24 punkte nurodyta, kad tam tikrais atvejais nustatyti palikėjo įprastinę gyvenamąją vietą gali būti sudėtinga. Taip gali atsitikti, visų pirma, jei palikėjas dėl profesinių arba ekonominių priežasčių, kartais ilgam laikui, išvyko gyventi ir dirbti į užsienį, tačiau su kilmės valstybe išlaikė glaudų ir stabilų ryšį. Tokiu atveju atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes gali būti laikoma, kad palikėjo įprastinė gyvenamoji vieta lieka jo kilmės valstybėje, kurioje buvo jo šeimos ir socialinio gyvenimo interesų centras. Kiti sudėtingi atvejai galėtų būti, kai palikėjas gyveno keliose valstybėse paeiliui arba keliavo iš vienos valstybės į kitą nė vienoje iš jų neįsikurdamas nuolat gyventi. Jei palikėjas buvo vienos iš tų valstybių pilietis arba visą savo pagrindinį turtą turėjo vienoje iš tų valstybių, jo pilietybė arba to turto vieta galėtų būti specialus veiksnys bendrai vertinant visas faktines aplinkybes.

18. CK 1.62 str. 1 d. yra nurodyta, kad nekilnojamojo daikto paveldėjimo santykiams taikoma nekilnojamojo daikto buvimo vietos valstybės teisė.

19. CK 5.4 str. 2 d. 2 p. yra nurodyta, kad jeigu palikėjas gyveno keliose vietose, palikimo atsiradimo vieta laikoma ekonominių ar asmeninių interesų vyraujanti vieta (turto ar jo pagrindinės dalies, kai turtas yra keliose vietose, buvimo vieta; sutuoktinio, su kuriuo palikėjas paskutinius šešis mėnesius prieš mirtį palaikė santuokinius santykius, gyvenamoji vieta arba su palikėju kartu gyvenusio vaiko gyvenamoji vieta).

20. Taigi, visos šios teisės normos kaip pagrindinį palikėjo gyvenamosios vietos nustatymo kriterijų nurodo palikėjo turimą nekilnojamąjį turtą ar didesnė jo dalį.

21. Pareiškėja kreipdamasi tiek į notarę, tiek į teismą, nurodė, kad vienintelis jos sūnaus turtas buvo butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, t. y. Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjos sūnus šeimos nebuvo sukūręs, nenustatyta, jog jis būtų turėjęs nesantuokinių vaikų. Be to, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas pareiškėjos sūnus nuolat lankydavosi Lietuvoje, čia nuolat gydydavosi, mokėjo komunalinius mokesčius, rūpinosi automobilio draudimu, turėjo sugyventinę. Kaip minėta, Reglamento preambulės 24 p. yra nurodyta, jog atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes gali būti laikoma, kad palikėjo įprastinė gyvenamoji vieta lieka jo kilmės valstybėje, kurioje buvo jo šeimos ir socialinio gyvenimo interesų centras. Iš čia išvardintų aplinkybių akivaizdu, jog V. Š. Švedijoje tik dirbo, tačiau jo turtinių ir socialinių interesų centras buvo Lietuvoje.

22. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs paminėtų teisės normų turinį, čia išdėstytas aplinkybes bei notarės argumentus dėl kurių ji atsisakė priimti palikimo priėmimo pareiškimą, sprendžia, kad notarė netinkamai taikė Reglamento nuostatas. Dėl išvardintų priežasčių pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis reglamentu, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais, pagrįstai pripažino, kad Pareiškėjos prašomas notaro atlikti veiksmas – priimti palikimo pareiškimą ir užvesti paveldėjimo bylą, (duomenys neskelbtini) mirus jos sūnui V. Š., neprieštarauja teisės aktų reikalavimams, t.y. jokių aplinkybių, trukdančių atlikti pareiškėjos prašomą notarinį veiksmą, nebuvo nustatyta. Nustačius, kad apeliantė be teisinio pagrindo, nustatinėdama ginčytinas faktines aplinkybes, atsisakė atlikti pareiškėjos prašomus veiksmus, apeliantės atliktas notarinis veiksmas – atsisakyti priimti palikimo pareiškimą ir vesti paveldėjimo bylą, buvo pagrįstai panaikintinas.

23. Apeliantė taip pat nesutinka su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, nes tarp jos ir pareiškėjos nėra kilęs ginčas ir notarė neturi jokio materialinio teisinio suinteresuotumo. Su tokiais notarės teiginiais apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka.

24. Nors apeliantė teigia, kad jos ir pareiškėjos interesai nėra priešingi, tačiau 2017 m. lapkričio 30 d. atsiliepime į pareiškėjos skundą, vietoje to, kad prašytų palikti spręsti viską teismo nuožiūra, ji nesutiko su visais pareiškėjos reikalavimais ir prašė J. M. pareiškimo netenkinti.

25. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog tarp pareiškėjos ir suinteresuoto asmens yra kilęs ginčas dėl Reglamente nurodytos sąvokos „įprastinė gyvenamoji vieta“ aiškinimo, nagrinėjamos bylos kontekste, nes, pažeidus įstatymu nustatytą notarui kompetenciją, geranoriškai pareiškėjai neišaiškinus, jog ji turi kreiptis dėl juridinio fakto nustatymo į teismą, ginčą dėl juridinio fakto vertinimo/nustatymo nuo pat pradžių kėlė ir toliau kelia būtent pati notarė.

26. Bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju, pareiškėjos, paprašiusios panaikinti atliktą notarės veiksmą, bei nustatyti su tuo susijusį juridinę reikšmę turintį faktą, ir notarės, prašiusios pareiškėjos skundo/pareiškimo netenkinti, interesai byloje yra priešingi, todėl yra pagrindas paskirstyti byloje patirtas pareiškėjos, kurios naudai priimtas sprendimas šioje civilinėje byloje, bylinėjimosi išlaidas, nes apeliantė turėjo ir turi priešingą materialinį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi nei pareiškėja – teikia apeliacinį skundą ir bando apginti savo atsisakymą iš pareiškėjos priimti pareiškimą apie palikimą, verčia pareiškėją toliau dalyvauti procese, patirti dar daugiau bylinėjimosi išlaidų. Taigi, teismas pagrįstai iš notarės pareiškėjai priteisė bylinėjimosi išlaidas.

27. Kiti notarės argumentai laikytini nereikšmingais nagrinėjamiems paveldėjimo klausimams, todėl dėl jų nepasisakoma.

28. Įvertinęs, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tinkamai taikė paveldėjimą reglamentuojančias Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės normas ir todėl teisingai išsprendė kilusius klausimus, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas.

29. Atmetęs apeliacinį skundą, teismas išsprendžia bylinėjimosi išlaidų klausimą. Pareiškėja, pateikė įrodymus apie patirtas 1300 Eur bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina, kad ši byla nėra sudėtinga, atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės buvo aptariamos jau pirmosios instancijos teisme nustatytos aplinkybės bei teisės normos. Be to, ir pats pirmosios instancijos teismas priteisė 900 Eur bylinėjimosi išlaidų. Dėl išvardintų priežasčių prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma mažinama ir iš apeliantės pareiškėjai priteisiama 900 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93, 98 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 93, 98, 326 str. 1 d. 1 p., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš suinteresuoto asmens Vilniaus miesto 29-ojo notaro biuro notarės S. Š. pareiškėjai J. M. 900 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.