Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Lozoraitytės, Arūno Rudzinsko (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Tamašausko (pranešėjas), sekretoriaujant Simonai Neniškytei, dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Aliuminio profilių pasaulis“ atstovams V. Ž., advokatui K. Ž., atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Būstuva“ atstovams E. G., advokatui L. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Aliuminio profilių pasaulis“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2818-639/2014 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Aliuminio profilių pasaulis“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Būstuva“ su trečiaisiais asmenimis uždarąja akcine bendrove „Turtovė“, R. Z., G. B. dėl statybos rangos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Teismas netinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo naštą, susijusią su Ieškovės atliktų darbų kokybe, tokiu būdu pažeidė Civilinio proceso kodekso 178 straipsnį. Kadangi ginčo atveju darbai buvo perduoti Atsakovei dar 2011 m. rugsėjo 15 d., o Atsakovė priimdama juos nepareiškė Ieškovei jokių pastabų ar pretenzijų, tačiau į ieškinį atsikirtinėjo nekokybiškai (netinkamai) atliktų darbų aplinkybe, tai būtent jai teko pareiga įrodinėti tariamus Ieškovės atliktų darbų trūkumus. Teismas, netinkamai paskirstęs įrodinėjimo naštą tarp šalių, ieškinį atmetė nurodydamas, jog negalima nustatyti (konstatuoti) darbų kokybės (kas iš esmės reiškia, neva Ieškovė turėjo įrodyti, bet neįrodė darbų kokybės).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teisme nenustatyta absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis).

Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad 2010-11-05 šalys sudarė statybos rangos sutartį Nr. APP-B-T-10/1 (toliau Sutartis), pagal kurią ieškovė (rangovas) įsipareigojo tinkamai ir laiku už negalinčią išaugti kainą atlikti darbus ir juos perduoti užsakovui bei įvykdyti kitus rangovo įsipareigojimus, numatytus sutartyje, o užsakovas (atsakovė) įsipareigojo priimti rangovo tinkamai atliktus darbus ir už juos sumokėti kainą (t.1, b. l. 9).

Šalių sutarties 2.1 p. šalys susitarė dėl darbų apimties: rangovas įsipareigojo atlikti 16 aukštų 80 butų daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), balkonų turėklų gaminimo ir montavimo darbus visam objektui visa apimtimi; dekoratyvinio apdailos elemento (stygos) gaminimo ir montavimo darbus visam objektui, visa apimtimi; balkonų tarpbutinių pertvarų gaminimo ir montavimo darbus visam objektui visa apimtimi; darbų pridavimą kaip to reikalauja LR galiojantys įstatymai; teisės aktų nustatyta tvarka dalyvauti objekto pripažinimo tinkamu naudoti metu. Šalys Sutarties 7.2 p. nustatė atliktų darbų pridavimo – priėmimo tvarką t. y., kad darbų pridavimas įforminamas pasirašomu Atliktų darbų aktu, kuris laikomas patvirtintu, kai jį pasirašo rangovas bei iš užsakovo pusės – užsakovo direktorius arba jo įgaliotas asmuo. Užsakovas, sutinkamai su sutarties 7.5 punkto nuostatomis, gavęs PVM sąskaitas faktūras sutartyje nustatyta jas įsipareigojo apmokėti per trisdešimt kalendorinių dienų.

Šioje byloje tarp šalių kilęs ginčas dėl užsakovo (atsakovės) prievolės sumokėti rangovui (ieškovei) 44 325,89 Lt, t. y. atsakovės „sulaikytus“ 10 proc. iš ieškovei mokėtų sumų.

Byloje nustatyta, kad ieškovės reikalaujama priteisti suma – 44 325,89 Lt buvo sulaikyta šalių rangos sutarties 8.3 punkto pagrindu; darbai, kuriuos atliko ieškovė, atsakovei buvo priduoti 2011 m. rugsėjo 15 d. baigiamuoju darbų atlikimo aktu (t. 1, b.l. 34); po darbų pridavimo garantinio laikotarpio metu, atsakovės teigimu, paaiškėjo ieškovės atliktų darbų defektai; ieškovė teigia, kad neatsisako vykdyti statybos rangos sutartyje įtvirtintą pareigą šalinti garantinio termino metu atsiradusius defektus, tačiau tarp šalių kilo ginčas dėl šių defektų šalinimo apimties. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Sutarties 6.7 p. nuostatas, nustatančias, kad ne vėliau kaip per 10 dienų po sutarties sudarymo rangovas privalėjo parengti ir pateikti užsakovo tvirtinimui darbų technologijos projektą, kuriame turėjo būti nurodyti privalomi reikalavimai darbų kokybei bei nustatęs, kad po baigiamojo akto surašymo iš ginčo namo balkonų iškrito stiklai (2012-02-04, 2013-06-05 ir 2014-01-31/2014-02-01), išvažiuojamojo posėdžio metu apžiūrėjęs balkonų turėklų stiklus, padarė išvadą, kad atsakovo teisė sulaikyti 10 proc. iš ieškovei mokamos sumos neišnyko ir ieškovės ieškininius reikalavimus atmetė.

Rangovas, atlikęs sutartus darbus, turi perduoti atliktų darbų rezultatą, o kita šalis turi nedelsdama pradėti jų priėmimą. Statybos darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, priėmimo–perdavimo aktas turi būti rašytinės formos, jo turinys – nuorodos apie atliktų darbų priėmimą be išlygų arba pažymint darbų trūkumus, nustatant jų pašalinimo tvarką ir sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Alrosta“ v. UAB „Immobilitas“, bylos Nr. 3K-3-19/2009; ir kt.). Kasacinis teismas yra pabrėžęs, jog tuo atveju, kai statybos rangos sutarties šalys yra įmonės, užsiimančios ūkine-komercine veikla ir jų tikslas – pelno siekimas, jos veikia savo rizika ir tokiems ūkio subjektams taikomi griežtesni reikalavimai dėl savo teisių ir pareigų žinojimo, taip pat griežtesni atsakomybės už savo veiklą standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Minestas“ v. UAB „Rialsta“, bylos Nr. 3K-3-317/2009); Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje pateiktas atliktų darbų perdavimo aktas patvirtina, kad ieškovė atliko (623 874 Lt vertės) darbus, atsakovė juos priėmė be pastabų, aktas pasirašytas tiek rangovo, tiek atsakovo vadovo, tiek statybos techninio prižiūrėtojo. Pažymėtina, kad akte nurodyta, kad baigiamasis aktas yra visų rangovo atliktų darbų priėmimo aktas, jis šalių nėra ginčijamas. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė nagrinėjamoje byloje neteikia įrodymų (CPK 178 straipsnis), dėl kokių priežasčių darbų trūkumai (darbo projekto ir darbų technologijos projekto neaprengimas), kuriais grindžiamas atsisakymas išmokėti sulaikytą sumą, nebuvo nurodyti aptartame statybos darbų priėmimo akte.

Prievolių įvykdymo užtikrinimo institutas suteikia kreditoriui papildomų garantijų, kad jo reikalavimas bus patenkintas, taip pat skatina skolininką tinkamai įvykdyti prievolę. CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatytas pavyzdinis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų sąrašas. Pagal šią teisės normą prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais būdais. Sutartinių civilinių teisinių santykių subjektai, vadovaudamiesi sutarties laisvės principu ir atsižvelgdami į sutarties pobūdį, savo poreikius, finansinį pajėgumą, verslo praktikos tendencijas ir pan., gali pasirinkti tiek CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatytus, tiek ir šioje teisės normoje nenustatytus, tačiau imperatyviosioms įstatymų normoms, teisės principams, viešajai tvarkai ir gerai moralei neprieštaraujančius bei adekvačius prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus. Taip pat šie subjektai gali prievolės įvykdymo užtikrinimui taikyti ne vieną įvykdymo užtikrinimo būdą, o tokių būdų daugetą. Bet kuriuo būdu užtikrinant sutartinės prievolės įvykdymą, jis (užtikrinimas) taip pat sukuria naujus prievolinius kreditoriaus ir skolininko arba kreditoriaus ir trečiojo asmens santykius. Šių prievolinių santykių specifika yra ta, kad jie priklausomi nuo pagrindinės prievolės. Prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai, išskyrus garantiją pagal pirmą pareikalavimą, palyginti su pagrindine prievole, yra papildomos, šalutinės (akcesorinės) prievolės.

Byloje nustatyta, kad bylos šalys (rangovas ir užsakovas) sudarytoje statybos rangos sutartyje susitarė, jog iš kiekvienos mokamos sumos užsakovas sulaiko 10 proc., kuriuos sumoka po penkiolikos dienų po baigiamojo darbų atlikimo akto pasirašymo ir darbų kokybės garantijos, iš draudimo bendrovės pateikimo dienos (7.6 punktas); rangovo garantinio laikotarpio laidavimo raštas, kurio tekstas turi būti suderintas su užsakovu, iš draudimo kompanijos pateikiamas užsakovui prieš galutinį apmokėjimą už statybos darbus ir galioja 2 (du) metus nuo statinio užbaigimo dienos, garanto (laidavimo suma) dydis – 10 proc. nuo sutartinės darbų kainos (10.6 punktas) ( t.1, b. l.18).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai taikytini teismams nagrinėjant panašias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas į tą bylą, kurią nagrinėdamas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino atitinkamą teisės normą. Dėl to gali būti remiamasi tokiais ankstesniais teismų sprendimais, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip toje byloje, kurioje buvo sukurta taisyklė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. M. v. UAB „ Viknata“, bylos Nr. 3K-3-120/2008; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kaišiadorių rajono vyriausiasis prokuroras v. AB „VST“, bylos Nr. 3K-3-185/2009; kt.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Praviena“ v. UAB „Hanner Development“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-486/2011, kurios aplinkybės iš esmės sutampa su nagrinėjama byla, nagrinėjant iš statybos rangos teisinių santykių kilusį ginčą pagal rangovo (ieškovės) reikalavimą dėl priteisimo iš užsakovo (atsakovės) šios remiantis statybos rangos sutartimi „sulaikytos“ proc. mokėtinos sutarties kainos dalies, konstatuota, kad rangos sutarčių sąlygos, šios bylos nagrinėjamu atveju 7.6 punktas, užtikrina rangovo prievolių, galinčių atsirasti garantinio laikotarpiu, vykdymą. Toks šalių susitarimas įstatymo leidžiamas ir laikytinas vienu iš įstatyme nenumatytų, tačiau šalių susitarimu nustatytų prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (CK 6.70 straipsnis). Užsakovo pareiga sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą kyla iš statybos rangos sutarties (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Šalims susitarus dalį mokėtinos kainos „sulaikyti“ iki tam tikrų rangovo veiksmų atlikimo ir šiam tokių veiksmų neatlikus, turi būti atsižvelgiama ne tik į lingvistinę sutarties sąlygų reikšmę, bet ir tokiomis sąlygomis siekiamus tikslus. Kai susitarimas yra užtikrinamojo pobūdžio ir numato prievolės „sulaikymą“ iki tam tikros sąlygos atsiradimo, prievolės vykdymo „sulaikymas“ yra laikino pobūdžio, o sąlygos neatsiradimas gali turėti skirtingų (šalių susitarimu ar kilus ginčui) teismo nustatytų padarinių, atsižvelgiant į tokio susitarimo tikslus bei kitas sutarties spragai užpildyti reikšmingas aplinkybes. Minėtoje nutartyje kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad „sulaikymo“ sutartinės sąlygos tikslas yra užtikrinti užsakovo nuostolių padengimą rangovo netinkamų prievolių vykdymo atveju, ypač rangovui nevykdant ar negalint vykdyti garantinių įsipareigojimų, numatytų statybos rangos sutartyse.

Kolegija atsižvelgdama į kasacinio teismo išaiškinimą panašioje savo faktinėmis aplinkybėmis byloje, įvertinusi šalių sudarytos šalių sutarties sąlygas, sprendžia, kad „sulaikymo“ sutartinės sąlygos tikslas užtikrinti užsakovo nuostolių padengimą rangovo netinkamų prievolių vykdymo atveju, t. y. rangovui nevykdant ar negalint vykdyti garantinių įsipareigojimų, numatytų statybos rangos sutarties 10 punkte.

Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad atsakovė sutiko, jog ieškovė darbus pradėjo ir atliko neparengusi ir nesuderinusi su užsakovu tiek techninio, tiek technologinio projekto. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog pareiga parengti šiuos projektus teko ieškovei, tačiau nustačius, kad atliktų darbų rezultatas priimtas be išlygų, kad galutinis darbų priėmimo aktas nėra ginčijamas, o pretenzijos dėl šių dokumentų neparengimo buvo pareikštos tik ieškovei pareikalavus grąžinti sulaikytas sumas, spręstina, kad užsakovo, priėmusio darbą, teisė remtis akivaizdžiu darbo trūkumu, neginčijant galutinio darbų priėmimo akto t. y. nepareiškus priešinio reikalavimo, yra ribojama (CK 6.662 straipsnio 3 dalis), ir toks mokėtinų sumų sulaikymas šiuo pagrindu iš esmės reikštų darbų kainos sumažinimą, kas neatitinka šalių sutartyje įtvirtintos pinginių lėšų „sulaikymo“ sąlygos ir tikslų.

Pažymėtina, kad pagal šalių pasirašytos sutarties 10 punktą, UAB „Būstuva“ turi teisę sulaikyti mokėjimus, jeigu UAB „Aliuminio profilių pasaulis“ neištaiso atliktų darbų defektų ir pašalinęs defektus nesugeba užtikrinti visos darbų apimties kokybės reikalavimų. Atsižvelgiant į minėtas sutarties sąlygas UAB „Būstuva“ neprivalo ieškovei sumokėti sulaikytos sumos iki kol pastaroji neištaisė atliktų darbų defektų. CK 6.207 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai šalys savo prievoles turi įvykdyti viena paskui kitą, tai turinti sutartį įvykdyti vėliau šalis gali sustabdyti vykdymą tol, kol kita šalis neįvykdo savo prievolių. Taigi, UAB „Būstuva“ turi teisę sulaikyti mokėjimus iki defektų pašalinimo, tiek sutarties, tiek ir įstatymo pagrindu.

Pagal sutarties sąlygas ieškovė laikoma tinkamai įvykdžiusi sutartines prievoles, jeigu ji laiku ir kokybiškai atlieka darbus, perduoda juos užsakovui, nustatytais terminais ir kokybiškai pašalina atliktų darbų defektus. Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčas byloje kilo dėl balkonų turėklų gaminimo ir montavimo darbų atlikimo. UAB „Būstuva“ pateikti pranešimai dėl pastebėtų ginčo objekte defektų patvirtina, kad defektai buvo fiksuojami po atliktų darbų priėmimo. Bylos duomenimis nustatyta, kad iškritę balkonų stiklai buvo pakeisti, taip pat buvo atlikti ir papildomi darbai, tačiau visų užsakovo pareikštų reikalavimų rangovas nepripažįsta.

Minėta, kad rangovas pagal sutarties sąlygas neparengė tiek techninio, tiek technologinio projekto, tuo tarpu užsakovas sutiko, kad darbai būtų atlikti be privalomųjų dokumentų bei be šių dokumentų darbus priėmė. Rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos,-įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Darbų rezultatas jo perdavimo momentu turi turėti rangos sutartyje numatytus ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą (CK 6.663 straipsnio 1 dalis). Ieškovei, apeliacinės instancijos teisme pateikus darbų techninį projektą (t. 3, b.l. 74-104) bei apklausus liudytoju M. M., kuris ruošė konstrukcinio projekto dalį yra pagrindas išvadai, kad ieškovė parengė statybos dokumentus. Atsižvelgiant į atsakovės poziciją dėl paruoštų dokumentų teisėtumo bei atliktų darbų atitikimo sutarties reikalavimams, sprendžiant, kad tiek dispozityviosiose, tiek ir nedispozityviosiose bylose teismas dalyvauja įrodinėjimo procese, yra atsakingas už tinkamą įrodinėjimo pareigos paskirstymą ir įrodinėjimo dalyko nustatymą, kolegija spręsdama, kad yra galimybė surinkti papildomų įrodymų, galinčių padėti nustatyti byloje tiesą, t.y. ar darbų rezultatas atitinka rangos sutartyje numatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir ar gali būti tinkamas naudoti pagal paskirtį, pasiūlė dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 straipsnio 1 dalis), pagrindžiančius ar darbo rezultatas atitinka įprastai reikalaujamas savybes ir yra tinkamas naudoti pagal paskirtį.

Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje šalims atsisakius pasinaudoti teismo suteikta galimybe eksperto pagalba nustatyti ar atliktas darbas yra su trūkumais, kokia yra trūkumų apimtis, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, jog darbo rezultatas yra naudojamas pagal paskirtį, yra pagrindas spręsti, kad byloje surinkti įrodymai (faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, apžiūros protokolas) negali būti vertinami kaip tinkama įrodinėjimo priemonė patvirtinanti defektų faktą (CPK 185 straipsnis), kadangi šiuose įrodymuose nėra nustatyta dėl kokios priežasties iškrito langai, ar stiklų vibracija ir kiti atsakovės nurodomi trūkumai neatitinka darbo rezultatui keliamų sutarties ar įprastinių reikalavimų t.y. negalima vienareikšmiškai spręsti ar defektai yra atsiradę dėl netinkamo eksploatavimo, ar dėl netinkamo montavimo ar panaudotų netinkamų medžiagų.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad balkonų stiklai iškrito po statinio pripažinimo tinkamu naudoti. Byloje nustatyta, kad rangovo įrengtos gyvenamojo namo konstrukcijos naudojamos pagal paskirtį, dėl to, atsižvelgiant į tai, jog darbų rezultatą įmanoma naudoti pagal jo paskirtį, spręstina, kad užsakovas neįrodė, kad darbai atlikti su trūkumais (CPK 178 straipsnis). Kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad atlikti darbai priimti, kad priėmimo-perdavimo aktas nenuginčytas (CK 6.694 straipsnio 6 dalis), yra pagrindas išvadai, kad byloje neįrodyta, jog atliktas darbas yra su trūkumais, todėl spręstina, kad UAB „Būstuva“ praėjus sutartyje nustatytam laikotarpiui negalėjo sulaikyti lėšų. Byloje taip pat nėra pateikta duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad atsakovė ėmėsi veiksmų jos nurodytų defektų šalinimui ar yra juos pašalinusi ir dėl patyrusi nuostolių. Išnykus sulaikymo pagrindui bei atsakovei neįrodžius darbo trūkumų dėl ieškovės netinkamo prievolės vykdymo, mokėjimo „sulaikymas“ tapo neteisėtu.

Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismai netinkamai taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, taip pat netinkamai aiškino ir taikė ginčui aktualias materialinės teisės normas, todėl skundžiamas teismo sprendimas, kuria netenkintas ieškinio reikalavimas dėl 44 325,89 Lt atsakovės UAB „Būstuva“ sulaikytos sumos priteisimo, naikintinas ir šioje dalyje ieškinys tenkintinas (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

Priteistos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme perskirstytinos iš naujo, ieškovės ir valstybės apylinkės teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos ieškovei ir valstybei iš atsakovės. Ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme taip pat priteistinos iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1, 2, 3 dalys, 98 straipsnio 3 dalis, 302 straipsnis).

Ieškovė advokatui už teisinių paslaugų suteikimą pirmosios instancijos teisme sumokėjo 2 455,40 Eur (8 478,02 Lt), apeliacinės instancijos teisme - 1 052,20 Eur (3 633,03 Lt), iš viso 3 507,60 Eur (12 111,05 Lt). Taip pat ieškovė sumokėjo už ieškinį ir apeliacinį skundą žyminį mokestį – 207,37 Eur ir 310,83 Eur (716 Lt ir 1 073,25 Lt), iš viso 518,20 Eur (1 789,25 Lt). Valstybė turėjo byloje 9,27 Eur (32 Lt) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326-333 straipsniais, kolegija

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei UAB „Aliuminio profilių pasaulis” (kodas 125983933, Laisvės pr. 88, Vilnius) iš atsakovės RUAB „Būstuva” (kodas 135127453, Verkių g. 48, Kaunas) 12 837,67 Eur (44 325,89 Lt) skolą, 975,71 Eur (3 368,92 Lt) delspinigius, 9 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (13 813,38 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2013-11-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 4 025,80 Eur (13 900,30 Lt) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš atsakovės RUAB „Būstuva“ (kodas kodas 135127453, Verkių g. 48, Kaunas) 9,27 Eur (32 Lt) bylinėjimos išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas „Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.