Kauno apygardos teismo nutartis

procesinių sprendimų kategorijos: 75.4.3; 99.7; 121.15; 121.21.

2011 m. balandžio 19 d.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolitos Cirulienės, kolegijos teisėjų Birutės Bobrel ir Izoldos Nėnienės,

dalyvaujant ieškovei R. M., jos atstovei advokatei Aušrai Kapočienei, atsakovui A. M., jo atstovui advokatui Ričardui Lilui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. M. ir ieškovės R. M. apeliacinius skundus dėl Kauno m. apylinkės teismo 2010 m. kovo 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-00196-528/2010 pagal ieškovės R. M. patikslintą ieškinį atsakovui A. M. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir dėl santuokoje įgyto turto padalijimo bei pagal atsakovo A. M. priešieškinį ieškovei R. M. dėl santuokos nutraukimo (tretysis asmuo Kauno miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius) ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Dėl išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo. Teismas negalėjo nematyti, kad pažymos, kuriomis rėmėsi, yra išduotos iki 2009-12-31. Visiems yra žinoma aplinkybė, kad nuo 2010-01-01 visiems pensijų ir pašalpų gavėjams išmokos yra sumažintos. To negalėjo nesuprasti ir nežinoti teismas, spręsdamas apie tai, kad tokio dydžio išlaikymo dydžio priteisimas nepažeistų atsakovo turtinių interesų ir būtų išsaugoti protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principai. Teisme buvo paaiškinta, kad nuo 2010-01-01 atsakovas gauna 848,82 Lt invalidumo / netekto darbingumo pensijos ir 153 Lt priežiūros / pagalbos išlaidų tikslinę kompensaciją, t. y. realios atsakovo pajamos sumažėjo 104,29 Lt. Tuo tarpu išlaidos vaistams, gydymui ir procedūroms, kurie yra būtini jo gyvybingumui ir sveikatai užtikrinti, ne sumažėjo, bet padidėjo. Be to, atsakovas šiuo metu faktiškai neturi nuolatinės gyvenamosios vietos ir tai susiję su papildomomis išlaidomis. Tokiu būdu teismui priteisus 325 Lt dydžio išlaikymą nuo 2008-01-09, atsakovas įsiteisėjus sprendimui taptų skolingas ne mažiau kaip 8 450 Lt dukros išlaikymui, kas akivaizdžiai prieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams. CK 3.192 str. 2, 3 d. numatoma, kad vaikų išlaikymo dydis turi būti proporcingas tėvų turtinei padėčiai. Šiuo atveju teismas šio proporcingumo nepaisė. Atsakovas atsidurtų žymiai sudėtingesnėje turtinėje situacijoje nei ieškovė, nes jis yra nedarbingas, nuo įvairių susirgimų kenčiantis žmogus, be nuolatinės gyvenamosios vietos, tuo tarpu ieškovė yra pakankamai jauna, darbinga moteris, turinti būstą.

Dėl turto padalijimo. LAT 2007-12-10 nutartyje c. b. Nr. 3K-3-555/207 konstatavo, kad kai kita šalis netenka viso turto ar jo dalies, turi būti atsižvelgiama ir į tai, ar kitos teisės nėra pernelyg pažeidžiamos. Atsakovas neturi jokio kito gyvenamojo būsto, į kurį galėtų persikelti ieškovei priteisus santuokos metu įgytą butą, taip pat negauna pajamų, kurios leistų įsigyti kitą gyvenamąjį plotą, o, be to, atsakovo nedarbingumas yra nustatytas iki 2025 metų. Atsakovas niekada ir jokia forma nepradėdavo konfliktų, gyvenant šeimoje nesutarimai kildavo dėl ieškovės provokacijų, kai ši nusprendė išsiskirti su juo ir išgyvendinti jį iš santuokoje įsigyto buto. Tuo pasinaudodama ji pasiekė, kad būtų priimtas įpareigojimas gyventi skyriumi, ko pasekoje ji nuteikė prieš atsakovą vaikus, ypač dukrą. Todėl santuokoje įsigytas turtas dalintinas natūra, nenukrypstant nuo lygių dalių principo. Teismo teiginiai, kad ginčo butas yra nedalus, neatitinka tikrovei. Butas gali būti lengvai, be didesnių išlaidų, pertvarkytas taip, kad į virtuvę galima būtų patekti neįeinant į ieškovei atitenkantį kambarį. Atitinkamas pertvarkymo projektas buvo pateiktas teismui, tačiau į jį atsižvelgta nebuvo. Kadangi idealiai lygiomis dalimis buto padalinti neįmanoma, atsakovas sutinka, kad ieškovei natūra atitektų didesnė dalintino buto dalis (55/100 idealinės dalys) priešieškinyje nurodyta tvarka.

Dėl nepilnametės dukters išlaikymo dydžio. Atsakovo argumentai dėl išlaikymo dydžio nustatymo yra nelogiški ir vienpusiški. Pirma, atsakovas nepagrįstai piktinasi, kad teismas turėjo žinoti, kad nuo 2010-01-01 drastiškai sumažėjo jo gaunamos išmokos iš valstybės, nes nagrinėjant bylą tokių įrodymų teismui nebuvo pateikta. Beje, pateiktose pažymose nurodoma informacija nėra pagrindas teigti, jog pajamos sumažėjo drastiškai. Teismas, vertindamas atsakovo pajamas ir galimybes mokėti kas mėnesį 325 Lt išlaikymą nepilnametei dukrai, atsižvelgė, kad atsakovas moka išlaikymą pilnamečiam sūnui po 160 Lt periodinėmis išmokomis pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2008-09-23 sprendimą. Svarbu atkreipti dėmesį, kad išlaikymas pilnamečiam sūnui iš atsakovo priteistas iki sūnus baigs vidurinę mokyklą. Sūnus vidurinę mokyklą baigė 2009 m. birželio mėnesį ir atsakovas nuo to laiko sūnaus išlaikymui išlaidų nepatiria. Įvertinus šias aplinkybes, atsakovo pajamos ne sumažėjo, o padidėjo. Antra, atsakovas pats pripažįsta, kad pajamos 100 Lt sumažėjo tik nuo 2010 sausio mėnesio, o išlaikymas yra priteistas nuo 2008 metų sausio mėnesio, kai atsakovo pajamos buvo tokios, kokiomis rėmėsi teismas. Įsiskolinimas susidarė dėl paties atsakovo kaltės, nes jis, gaudamas pastovias pajamas, nemokėjo reikiamo dydžio išlaikymo. Trečia, atsakovas pats nukrypsta nuo sąžiningumo ir vaikų išlaikymo proporcingumo principų, teigdamas, kad jo materialinė padėtis blogesnė už ištuokos metu netekusios darbo ieškovės vien dėl to, kad jis yra nedarbingas. Sprendžiant nepilnamečio vaiko išlaikymo klausimą, būtina tėvų materialinę padėtį vertinti išlaikymo priteisimo metu, įvertinant ne tik tėvų galimybes dirbti, bet ir valstybėje susiklosčiusią ekonominę padėtį, turinčią tiesioginės įtakos asmenų įsidarbinimui. Atsakovas, nors dėl sveikatos yra netekęs dalies darbingumo, gauna valstybės garantuotas išmokas, kurios viršija LRV nustatytą minimalios mėnesinės algos dydį (800 Lt). Tai reiškia, kad tokias pajamas gauna ne kiekvienas dirbantis asmuo. Atsakovė ištuokos metu neteko darbo dėl visuotinai pripažintos ekonominės krizės sukeltų padarinių. Remiantis Valstybinės darbo biržos 2010-05-27 duomenimis (http://www.ldb.lt/), Lietuvoje registruota 326,4 tūkst. bedarbių, tai yra pasiektas 15,1% nedarbingumo lygis. Todėl akivaizdu, kad susiklosčius dabartinei ekonominei situacijai ir pasiekus tokį aukštą nedarbingumo lygį šalyje, darbingam žmogui rasti darbą ir gauti iš to pajamų yra pakankamai sudėtinga. Beje, atkreiptinas dėmesys, kad ieškovės materialinė padėtis žymiai pablogėja dėl teismo priimtu sprendimu priteistos kompensacijos dydžio atsakovui.

Dėl kaltės. Teismas nustatė, kad atsakovas teismo nutarimais tris kartus įspėtas dėl administracinių teisės pažeidimų už tai, kad sumušė žmoną nepilnamečio sūnaus akivaizdoje, sūnų terorizavo, šaukė ant jo, kad necenzūriniais žodžiais išplūdo sutuoktinę bei apstumdė savo nepilnametį sūnų, naudojo tėvo valdžią priešingai sūnaus interesams, ne kartą policijos buvo įspėtas dėl triukšmavimo namuose, necenzūrinius žodžius naudodavo šeimos, nepilnamečių vaikų ir jų draugų atžvilgiu. Esant šioms aplinkybėms, teismo išvada, kad ieškovė neįrodė atsakovo kaip sutuoktinio pareigų nevykdymo ir dėl to yra kalta dėl santuokos nutraukimo, nepagrįsta. Pagal CK 3.60 str. 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal šią teisės normą sutuoktinio kaltė apibrėžiama kaip esminis santuokinių pareigų pažeidimas. CK 3.26-3.30, 3.35, 3.36, 3.85, 3.92 ir 3.109 str. santuokinės pareigos konkretizuojamos kaip lojalumo, tarpusavio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima, kitos pareigos. Tokių pareigų pažeidimas reiškia sutuoktinio kaltą elgesį, pažeidžiantį santuokos pagrindinį tikslą - šeimos santykių, pagrįstų abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu, sukūrimą. Pasisakydamas dėl šių teisės normų aiškinimo ir taikymo, LAT yra nurodęs, kad sutuoktinio kaltės samprata, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, yra savita; sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas; atsižvelgiant į CK 3.26-3.30, 3.35-36 ir kituose straipsniuose nustatytų sutuoktinių pareigų turinį, esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu CK 5.60 str. 2 dalies normos prasme laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Priešingai LAT išaiškinimams, teismo nuomone - necenzūrinių žodžių naudojimas, moters - vaikų motinos stumdymas, žeminimas vaikų akyse, yra tik atsakovo „elgesio ir bendravimo ypatumai“, parodantys, kad atsakovas buvo lojalus sutuoktinei, gerbė ją ir rėmė moraliai, rūpinosi vaikų moraliniu auklėjimu, o visi teismo įspėjimai atsakovui dėl administracinių teisės pažeidimų pareikšti nepagrįstai. Teismas ieškovės norą išsaugoti santuoką, atsakovo elgesio toleravimą 10 m. vertina priešingai visuomenėje susiklosčiusioms moralės normoms. Teismo nuomone, taikstytis buvo neprotinga ir reikėjo santuoką nutraukti anksčiau, bet dėl to, kad 10 metų bandžiusi išsaugoti santuoką moteris ryžosi nutraukti santuoką dabar - yra jos pačios kaltė. Tokia teismo logika dėl santuokos ir šeimos moralinių vertybių yra visiškai nesuprantama ir neatitinka viešojo intereso.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo. Teismas, pažeidžiant LAT suformuotas CK 3.119 str. bei CK 3.123 str. taikymo taisykles, nusprendė sutuoktinių butą padalinti lygiomis dalimis ir turto vertę nustatė ne pagal rinkos kainas, kurios galiojo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Teismas, spręsdamas ginčo buto vertės nustatymo klausimą, nepagrįstai vertina Turto vertės nustatymo pažymos Nr. NX09-002 papildymą Nr. NX09-002/P kaip atskirą turto vertinimo pažymą ir jį atmeta dėl to, kad šis papildymas padarytas naujai neįvertinant visų aplinkybių, aptartų ankstesnėje turto vertinimo ataskaitoje. Šios pažymos Nr. NX09-002 papildyme Nr. NX09-002/P nurodyta kad: „*Ši pažyma yra sudėtinė turto vertinimo ataskaitos Nr. NX09-002 dalis. Pažymos panaudojimas pagal paskirtį galimas tiktai kartu su vertinimo ataskaita. * Vertinamo turto vertės patikslinimas atliktas užsakovės pageidavimu dėl Kauno NT rinkos pokyčių, įvykusių per praėjusį laiką nuo atlikto vertinimo (2009-03-27). Vertintojų turimais Kauno m. NT rinkos duomenimis, Kauno m. NT rinkoje, laikotarpyje nuo 2009 m. l mėn. iki 2009-09-25 nekilnojamojo turto, panašaus į vertinamą, rinkos vertė mažėjo 3,5% per mėnesį.“ LAT nutartyse, priimtose 2010-02-09 civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2010 bei 2008-09-23 civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2008, yra nurodęs, kad dalijant bendrą sutuoktinių turtą turėtų būti nustatytos teismo sprendimo priėmimo dieną galiojančios dalijamo turto rinkos kainos, o jei byla nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme - tai šio teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dieną galiojančios kainos, nes tik įsiteisėjus teismo sprendimui pasibaigs bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė; teismas turi atsižvelgti į bylos nagrinėjimo metu įvykusius dalijamo turto kainų pokyčius. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama teismo pareiga įstatymo suteiktą diskreciją panaudoti tam, kad turtas būtų padalytas atsižvelgiant ne tik į vieno ar kito sutuoktinio norus, bet ir į jų objektyvius poreikius, kartu stengiantis užtikrinti sutuoktinių individualių poreikių pusiausvyrą bei maksimaliai eliminuojant galimybę poreikius užtikrinti vienas kito sąskaita. Nutartyse pažymėta, kad, vienam iš sutuoktinių priteisus pakankamai svarią turto dalį natūra, o kitam - piniginę kompensaciją, pirmajam gali tekti papildomai patirti ir infliacijos padarinius. Teismo sprendimas ne tik, kad pažeidžia sutuoktinių turtinės pusiausvyros principą, bet ir neįgyvendinamas. Teismas nustatė šalių nepilnametės dukros gyvenamąją vietą su ieškove, taip pat nustatė, kad ieškovės materialinė padėtis yra labai bloga, santuokos nutraukimo metu ieškovė neturi darbo, todėl kitos išeities išmokant tokio dydžio kompensaciją, kaip tik priverstinai parduoti patį butą, nėra. Paskolos gavimas neįmanomas, nes nė vienas Lietuvos bankas nesuteiks 36 500 Lt paskolos turinčiam mažas pajamas asmeniui, kai užstatas tegali būti vos 58 000 Lt vertės bendrabučio tipo butas. Ieškovei negalint įvykdyti teismo sprendimo, atsakovas turės kreiptis į antstolius dėl priverstinio išieškojimo. Toks ginčo sprendimo būdas yra ilgas, reikalaujantis daug piniginių lėšų procesas, neatitinkantis ne tik ieškovės, bet ir atsakovo interesų. Pirma, toks teismo sprendimas, kai teismo nustatytos santuokos nutraukimo sąlygos priverčia vieną iš sutuoktinių parduoti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą kito sutuoktinio naudai, negali būti laikomas teisingu. Antra, teismo sprendimas ne išsprendžia sutuoktinių ginčą, o sukelia naują ginčą dėl sprendimo įvykdymo. Išdėstytos aplinkybės kelia rimtų abejonių, ar teismas byloje esančius įrodymus vertino objektyviai ir visapusiškai. Dėl šios priežasties ieškovė nesutinka su teismo nurodytomis priežastimis ir jų vertinimu, kad nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių padalijimo principo. Dėl to ieškovė prašo iš naujo įvertinti ieškovės nurodytas aplinkybes dėl pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo šioje byloje dalijant sutuoktinių turtą, remiantis CK 3.123 str. 1 dalyje nustatyta prezumpcija, kad pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo yra nepilnamečių vaikų interesai, vieno sutuoktinio sveikatos būklė ar jo turtinė padėtis, kitos svarbios aplinkybės. Nepilnametės dukros gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, todėl ji privalės užtikrinti, kad dukra turėtų kur gyventi, kad jos gyvenimo ir mokymosi sąlygos būtų saugios sveikatai ir užtikrintų normalų vystymąsi. Nors sutuoktinis yra iš dalies nedarbingas, jo pajamos yra pastovios, jis gauna virš 1 000 Lt per mėnesį, neįskaitant papildomų pajamų iš pavienių užsakymų, turi kito turto - automobilį, garažą, žemės sklypą. Tiek teismo sprendimo metu, tiek šio skundo teikimo metu ieškovė yra nedarbinga, kito turto, išskyrus bendrąja jungtine nuosavybe priklausantį butą, neturi. Remiantis tuo, kas išdėstyta, bendras nurodytas sutuoktinių turtas dalintinas taip: 2/3 bendro turto vertės tektų ieškovei, kad būtų užtikrintos normalios gyvenimo sąlygos nepilnametei dukrai, o 1/3 bendro turto tektų atsakovui. Dalintino buto vertė 58 000 Lt. Ieškovei tenkanti dalis - 2/3 turto vertės pinigine išraiška yra apie 38 666 Lt. Sutuoktiniui tenkanti turto dalis 1/3 turto vertės pinigine išraiška yra 19 334 Lt. Butas natūra priteistinas ieškovei, sutuoktiniui išmokant 19 334 Lt kompensaciją.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1dalis), t. y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstose dalyse ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.). Atskirai pasisakytina dėl CPK 329 str. 2 d. 2 p. nekonstatavimo. CPK 38 str. 2 d. numatyta, jog nepilnamečių nuo 14 iki 18 metų atstovais pagal įstatymą teisme yra atitinkamai jų tėvai, įtėviai ar rūpintojai. Tokiose bylose teismai privalo įtraukti dalyvauti nepilnamečius atitinkamai viena iš šalių ar kitais dalyvaujančiais byloje asmenimis. Ta aplinkybė, kad CPK nuostatos dėl ieškovo nepilnamečio vaiko procesinės padėties ir teisių šioje byloje tiksliai nebuvo įvykdytos, kad vaikas nebuvo ieškinyje formaliai nurodytas ieškovu ir, sulaukęs 14 metų, nebuvo įtrauktas į bylą, kolegijos nuomone, šiuo atveju pagal bylos aplinkybes nesudaro pagrindo išvadai, kad tai lėmė neteisingo sprendimo priėmimą šioje dalyje. Teisėjų kolegija savo iniciatyva nekonstatuoja CPK 183 ir 185 straipsnių pažeidimo kaip pagrindo panaikinti teismo sprendimą (LAT 2010-03-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2010). Pažymėtina, jog ieškinys dėl išlaikymo priteisimo paduotas teismui 2008-01-09, t. y. kai nepilnametei dukrai dar nebuvo suėję keturiolika metų, taigi nebuvo teisinio pagrindo teismui ex officio spręsti dėl jos įtraukimo į procesą, nes asmenys, nesukakę 14 metų, procese savarankiškai pradėti dalyvauti apskritai negali (CPK 38 str. 4 dalis). Be to, nei viena iš šalių nepareiškė prašymo įtraukti 14-kos metų sulaukusios nepilnametės į procesą bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme iki baigiamųjų kalbų proceso stadijos pradžios, o nuo šios proceso stadijos tokia procesine teise šalys nebegali pasinaudoti (CPK 47 str. 1 dalis). Pažymėtina, jog CPK 42 str. nustatyta bylos šalių pareiga naudotis procesinėmis teisėmis sąžiningai, kartu reiškia ir draudimą šalims naudotis ar siekti pasinaudoti tomis teisėmis ne pagal jų paskirtį ir piktnaudžiauti šiomis teisėmis. Šioje byloje vaiko teisė būti išklausytam (CK 3.177 str.) nebuvo pažeista, nes šalių nepilnametė duktė, apklausta byloje, išreiškė savo nuomonę. Pažymėtina, jog būtent tokią praktiką formuoja LAT 2006-05-24 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006.

Dėl kaltės

Byloje ieškovė prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, o atsakovas – dėl ieškovės kaltės. Pagal CK 3.60 str. 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal šią teisės normą sutuoktinio kaltė apibrėžiama kaip esminis sutuoktinių pareigų pažeidimas. CK 3.26–3.30, 3.35, 3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose santuokinės pareigos konkretizuojamos kaip lojalumo, tarpusavio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos pareigos. Tokių pareigų pažeidimas reiškia sutuoktinio kaltą elgesį, pažeidžiantį pagrindinį santuokos tikslą – šeimos santykių, pagrįstų abipuse meile, pagalba, lojalumu ir pasitikėjimu, sukūrimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pažymėta, kad, teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, taip pat turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokai išsaugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes (LAT 2008-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2008; 2006-03-08 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2006). Teismas, nustatęs, kad santuoka iširusi tiek dėl vieno, tiek dėl kito sutuoktinio kaltės, priima sprendimą, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 dalis).

Pirmosios instancijos teismas, remdamiesi bylos šalių nurodytomis ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis apie sutuoktinių vienas kito negerbimą, abipuses konfliktines situacijas, nulėmusias faktinį šeimos iširimą, kolegijos nuomone, visiškai pagrįstai nusprendė, kad abu sutuoktiniai pažeidė savo šeimines pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo neįmanomas. Kolegijos nuomone, šalys nebegali toliau gyventi kartu dėl nuolat kylančių konfliktų, todėl daro išvadą, jog santuoka iširo esant mišriai sutuoktinių kaltei (CK 3.61 str. 2 dalis). Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su ieškovės apeliacinio skundo argumentu, kad teismas apie šeimos iširimo priežastis sprendė nevisapusiškai ištyręs ir netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus (CPK 185 str.). Teismas, byloje nustatydamas faktines aplinkybes, dėl kurių pagal įstatymą pripažįstama, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių procesinės teisės normų, tinkamai aiškino ir taikė CK 3.61 str. 2 dalies normą – pripažino, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl nėra pagrindo pripažinti pagrįstais skundo argumentų, kad teismas netinkami ištyrė ir įvertino faktines bylos aplinkybes (CPK 185 str.) ar netinkamai taikė CK 3.27, 3.60 straipsnius.

Nors atsakovas teismo nutarimais tris kartus įspėtas dėl administracinių teisės pažeidimų už tai, kad vieną kartą 2003 m. sumušė žmoną nepilnamečio sūnaus akivaizdoje, šaukė ant sūnaus, jį terorizavo ir įžeidinėjo; kad 2007 m. vartojo ieškovės atžvilgiu necenzūrinius žodžius ir apstumdė sūnų; kad naudojo tėvo valdžią priešingai sūnaus interesams, policijos buvo įspėtas dėl triukšmavimo namuose, necenzūrinius žodžius naudodavo šeimos, nepilnamečių vaikų ir jų draugų atžvilgiu, kolegijos nuomone, nėra pakankama išvadai, kad kaltas dėl santuokos nutraukimo yra tik atsakovas, kaip iš esmės dėl savo žiauraus elgesio su šeimos nariais pažeidęs savo kaip sutuoktinio pareigas, tuo labiau, kad pati ieškovė pripažino, kad atsakovo charakteris pasikeitė po jo patirtos galvos traumos. Kolegija nemano, kad atsakovo necenzūrinių žodžių naudojimas, moters - vaikų motinos stumdymas vaikų akyse parodo atsakovą buvo lojalų sutuoktinei, gerbus ją ir rėmus moraliai ir kad teismo įspėjimai atsakovui dėl administracinių teisės pažeidimų pareikšti nepagrįstai, tačiau, kolegijos nuomone, tai neįrodo ir pačios ieškovės lojalumo savo sutuoktiniui bei jos moralinės paramos. Kolegija pritaria apylinkės teismo išvadai, kad šalių santykiai yra akivaizdžiai pašliję, šalys nebesugeba ne tik kartu gyventi, kurti bendro gyvenimo, susitarti dėl bendros buities, vaikų auklėjimo bei derinti tarpusavyje asmeninius ir šeimos poreikius, interesų, bet ir nekonfliktiškai bendrauti, atsakovas ypatingai nesutaria ir nemoka bendrauti su sūnumi, tačiau minėti įrodymai neįrodo nuolatinio atsakovo žiauraus elgesio su ieškove ar kitais šeimos nariais, ieškovės nurodytų sutuoktinio pareigų pažeidimo iš esmės. Nors atsakovas po galvos traumos ir tapo labiau priekabus bei labiau išryškėjo jo tam tikros charakterio ypatybės bei nesugebėjimas bendrauti su paaugliu sūnumi, tačiau teismas nustatė, kad jis stengėsi rūpintis šeima taip, kaip jis suprato šeimos poreikius, nors tai netenkino visų kitų jo šeimos narių, o jo bendravimas su jais neatitinka vidutiniškai suvokiamų kultūringo elgesio ir bendravimo taisyklių. Ieškovės neįrodyti teiginiai dėl atsakovo nesirūpinimo šeima (vaikams padaryto maisto suvalgymo, pačiam neperkant šeimai maisto), kuriuos apylinkės teismas tinkamai įvertino, rodo tik pačios ieškovės netoleranciją savo ligotam sutuoktiniui, tuo labiau, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai rodo, kad atsakovas mokėjo buto mokesčius, liudytojas R. T. parodė, jog prieš 4 metus atsakovo prašymu padėjo sutvarkyti turgavietėje kioską, kuriame dirbo ieškovė, o kad jis yra pirkęs (nors ir ne naujus) rūbus vaikams bei kruopas, teismo posėdyje pripažino ir ieškovė bei šalių nepilnametė dukra. Tai, kad atsakovas nedavė pinigų vaikų ekskursijoms, nereiškia, jog tuo jis pažeidė savo pareigas vaikams ir jo elgesys šeimoje yra netinkamas. Nelaikytina, kad teismas ieškovės atsakovo elgesio toleravimą 10 m. vertino priešingai visuomenėje susiklosčiusioms moralės normoms, nes, teismo nuomone, taikstymasis tiek laiko tik patvirtino atsakovo žiauraus elgesio nebuvimą. Šalims neįrodžius, kad dėl santuokos iširimo yra kalta tik priešinga šalis, kolegijos nuomone, apylinkės teismas visiškai pagrįstai pripažino, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.26 str. 2d., 3.61 str. 2d., CPK 177, 178, 185 str.).

Dėl santuokinio turto padalijimo lygiomis dalimis

Sutuoktinių bendro turto dalių lygybė yra įstatyminė prezumpcija, nuo kurios gali būti nukrypstama tik CK 3.123 str. nustatytais atvejais. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, kad teismas netinkamai nustatė sutuoktinių dalis bendrajame turte.

CK 3.123 str. 1 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį; į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo. Teisės normų, reglamentuojančių turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimą, aiškinimo ir taikymo praktika yra suformuota bei išplėtota daugelyje LAT nutarčių. Nustatant sutuoktinių nelygias dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, reikia išsiaiškinti, kiek toks nukrypimas yra būtinas ir apsaugantis sutuoktinio ir vaiko interesus (LAT 2002-10-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1180/2002; 2003-03-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2003; 2004-03-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2004). Pagal kasacinio teismo praktiką kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (LAT 2007-06-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2007; 2009-11-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009; 2010-05-20 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; kt.). Tai reiškia, kad būtent konkrečią bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas ir įvertindamas kiekvienos nagrinėjamos civilinės bylos konkrečias aplinkybes, taip pat atsižvelgdamas į atitinkamas įstatyme įtvirtintas bei teismų praktikoje nurodomas aplinkybes, turi diskrecijos teisę spręsti dėl nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių masto ir turto padalijimo būdo.

Ieškovė nurodė, kad nuo lygių dalių principo turi būti nukrypta, nes nepilnametė šalių dukra lieka su ieškove, o atsakovo, nors ir iš dalies nedarbingo, turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės. CK 3.117 str. yra įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, ir nuo šio principo galima nukrypti bei priskirti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį tik šio kodekso nustatytais atvejais - atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.123 str.). Šiuo atveju, nors nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta yra nustatyta su ieškove, kolegija pritaria apylinkės teismo išvadai, kad nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo, nes į nepilnamečio vaiko interesus atsižvelgta, priteisiant jam išlaikymą iš tik 30% darbingumo turinčio atsakovo, kuriam šis darbingumo lygis nustatytas iki 2025-11-14; ieškovė yra darbinga, be to, nėra sąžininga, teigdama, jog atsakovo turtinė padėtis geresnė dėl paveldėto turto, nes mirus jos tėvui, kuris nepaliko testamento ir turėjo nemažai turto, ji nesikreipė dėl palikimo priėmimo, nors yra vienintelis savo tėvų vaikas. Atsižvelgdama į tai, kolegija konstatuoja, kad nukrypti nuo lygių dalių principo apylinkės teismui nebuvo jokio pagrindo ir šalims visiškai pagrįstai pripažintina teisė kiekvienai į ½ dalį turto (CK 3.117 str. 1-3d., 3.123 str. 1 d., CPK 177, 178, 185 str.).

Dėl turto padalijimo natūra

Tiek įstatyme, tiek teismų praktikoje dalijant sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, prioritetas teikiamas turto dalijimui natūra (CK 3.127 str. 3 d.). Tačiau turtas padalijamas natūra, jeigu toks padalijimo būdas yra galimas. Teismas nustato galimybę padalyti turtą natūra atsižvelgdamas į turto dalumą (nedalumą), šalių santykius ir pan.; jeigu nedalus daiktas priteisiamas natūra vienam iš sutuoktinių, jis kartu įpareigojamas kompensuoti antrajam šio dalį pinigais. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog sutuoktinių dviejų kambarių (iš kurių vienas – pereinamas) butas su vienu įėjimu, vonios ir tualeto patalpomis bei viena virtuve, į kurią iš mažesnio kambario galima patekti tik per didesnįjį kambarį, yra vienas nedalus nekilnojamojo turto objektas.

Nors ieškovė sprendimo priėmimo metu buvo bedarbė, bet reikalavimo dėl kitokio turto padalijimo būdo nereiškė, tokiu būdu pripažindama savo galimybę sumokėti atsakovui realią rinkos kainą atitinkančią kompensaciją, todėl visiškai pagrįstai nuspręsta ginčo butą natūra priteisti ieškovei, o atsakovui iš ieškovės priteista pusės šio buto vertės kompensacija (CK 3.117 str. 3 d., 3.119 str., 3.127 str. 3 d., CPK 177, 185 str.).

Nors atsakovas, kurio nedarbingumas yra nustatytas iki 2025 metų, asmeninės nuosavybės teise ir neturi jokio kito gyvenamojo būsto, į kurį galėtų persikelti ieškovei priteisus santuokos metu įgytą butą, taip pat negauna tiek pajamų, kurios leistų įsigyti kitą gyvenamąjį plotą, kolegijos nuomone, nėra pagrindas santuokoje šalių įsigytą butą padalinti natūra pirmiausia dėl to, kad dviejų pereinamų kambarių butas yra nedalus. Atsakovas savo teiginio, kad butas gali būti lengvai, be didesnių išlaidų, pertvarkytas taip, kad į virtuvę galima būtų patekti neįeinant į ieškovei atitenkantį kambarį, jokiais įrodymais nepagrindė, o, teigdamas, kad atitinkamas pertvarkymo projektas buvo pateiktas teismui, sako akivaizdžią netiesą, nes jokio patalpų pertvarkymo projekto byloje nėra. Pažymėtina, jog pats atsakovas, priešieškiniu prašydamas ieškovei natūra paskirti didesnį 16,31 kv. m kambarį, jam priteisiant mažesnį 12,35 kv. m kambarį bei atitinkamai iš ieškovės jam priteisiant už didesnę jai tenkančią nekilnojamojo turto dalį 4.400 Lt kompensaciją (88.000 x 0,05) ir suteikiant jam teisę patekti į virtuvę per ieškovės kambarį, paneigia savo teiginį dėl patalpų pertvarkymo, nes iš pareikšto reikalavimo akivaizdu, kad jis jokio pertvarkymo net nepageidauja. Be to, pažymėtina, jog didesniajame kambaryje įrengiant pertvaras (net jeigu tai ir būtų įmanoma), ieškovei tenkančio kambario plotas tam tikra dalimi sumažėtų, bet kadangi ta sumažėjusi dalis nėra įvardinta, nebūtų įmanoma suskaičiuoti priteistinos kompensacijos dydžio. Be to, dėl pertvarų sumažėjus ieškovės kambario, kuriame ji gyventų su dukterimi, plotui, būtų pažeidžiamos nepilnametės dukters teisės. Be to, kolegija pažymi, jog bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas teismo nutarimais tris kartus įspėtas dėl administracinių teisės pažeidimų už tai, kad sumušė žmoną nepilnamečio sūnaus akivaizdoje, sūnų terorizavo, šaukė ant jo, kad necenzūriniais žodžiais išplūdo sutuoktinę bei apstumdė savo nepilnametį sūnų, naudojo tėvo valdžią priešingai sūnaus interesams, ne kartą policijos buvo įspėtas dėl triukšmavimo namuose, necenzūrinius žodžius naudodavo šeimos, nepilnamečių vaikų ir jų draugų atžvilgiu. Šios itin svarbios aplinkybės, kolegijos nuomone, patvirtina, jog šalių gyvenimas viename bute, naudojimasis bendromis patalpomis (koridoriumi, vonia, WC ir virtuve), be to, į virtuvę atsakovui galint pateikti tik per ieškovės ir dukros kambarį, yra neįmanomas ir itin kenkiantis šalių nepilnametės dukros interesams. Be to, kolegijos nuomone, net ir pačiam atsakovui, turėjusiam galvos traumą ir kuriam ypatingai reikalinga ramybė, gyvenimas viename bute su ieškove dar labiau blogina jo sveikatą. Taigi visumos aplinkybių kontekste teisėjų kolegija konstatuoja, kad visiškai pagrįstai nuspręsta ginčo butą natūra priteisti ieškovei, nes tai susiję su ieškovės ir šalių dukters teisių gynyba bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str. 4 dalis). Vien tai, kad atsakovas nuosavybės teise ir neturi jokio kito gyvenamojo būsto, kolegijos nuomone, negali nulemti buto padalijimo natūra, tuo labiau, kad atsakovas ginčo bute faktiškai negyvena maždaug 3 metus, teigia, kad būstą nuomojasi, tačiau jokių tai patvirtinančių dokumentų į bylą nepateikta, be to, ieškovės teigimu, atsakovas gyvena (gali gyventi) jo motinai priklausančiame name, kris stovi tuščias, nes motina gyvena bute. Be to, kolegija pažymi, jog atsakovas turi nekilnojamojo turto (garažą, esantį Palangos m., kurio mokestinė (bazinė) vertė 2011-01-01 duomenimis yra 20.100 Lt; žemės sklypą, esantį Kretingos raj. sav. (duomenys neskelbtini) k, kurio vertė 2011-01-01 duomenimis yra 18.300 Lt), apie kurio naudojimą ir pajamų už tai gavimą duomenys į bylą nepateikti, todėl spręstina, kad atsakovas šį turtą gali parduoti ir, pridėjęs prie rinkos kainą atitinkančios kompensacijos už ½ dalį šalims priklausančio buto, įsigyti kitą gyvenamąją patalpą. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad esant šalių konfliktiniams santykiams nekilnojamojo turto objekto, esančio bendrojoje dalinėje nuosavybėje, valdymas ir disponavimas būtų apsunkintas, užprogramuotų naujus teisminius ginčus, ir pripažįsta, kad teismo pasirinktas padalinimo būdas yra vienintelis galimas nagrinėjamoje byloje.

Dėl turto vertės

Objektyvus dalijamo turto vertės nustatymas yra viena iš esminių teisingo turto padalijimo garantijų. Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3. 119 str.).

Pirmosios instancijos teismas ginčo buto vidutinę rinkos vertę ginčijamame 2010-03-18 sprendime nustatė 73 000 Lt. Byloje apylinkės teisme buvo pateiktos trys ginčo buto vertės nustatymo pažymos: UAB „Panta“ pažyma, kurioje buto rinkos vertė 2009-03-30 nurodyta 88 000 Lt (t. 2, b. l. 152-154); UAB „Norekso nekilnojamasis turtas“ pažymos, kuriose šio buto rinkos vertė 2009-03-27 yra 73 000 Lt, o 2009-09-25 patikslinus – 58 000 Lt (t. 2, b. l. 160 ir priedas). Teismas, spręsdamas klausimą dėl turto vertės nustatymo, atsižvelgė į tai, kad UAB „Norekso nekilnojamasis turtas“ 2009-03-27 atlikta buto vertinimo ataskaita yra išsamiausia, susijusi su sutuoktinių jungtinės nuosavybės pabaiga ir tikėtina, jog ši buto vertė – 73 000 Lt nustatyta teisingiausiai, nes 2009-09-25 UAB „Norekso nekilnojamasis turtas“ pažymos papildymas padarytas naujai neįvertinant visų aplinkybių, aptartų ankstesnėje turto vertinimo ataskaitoje, o UAB „Panta“ pažymoje nustatyta tik preliminari rinkos vertė, nepateikiant išsamaus vertinamo turto aprašymo, turto vertės kriterijų, faktorių ir kt., todėl teismas laikė, kad UAB „Norekso nekilnojamasis turtas“ atlikta 2009-03-27 turto vertės ataskaita teisingiausiai nustato sutuoktinių bendro turto – buto vertę (CPK 177, 185 str.).

Teisėjų kolegija, sutikdama su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas LAT suformuotas CK 3.119 str. taikymo taisykles, turto vertę nustatė ne pagal rinkos kainas, kurios galiojo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčo buto vertės nustatymo klausimą, nepagrįstai vertino Turto vertės nustatymo pažymos Nr. NX09-002 papildymą Nr. NX09-002/P kaip atskirą turto vertinimo pažymą ir jį atmetė dėl to, kad šis papildymas padarytas naujai neįvertinant visų aplinkybių, aptartų ankstesnėje turto vertinimo ataskaitoje. Šios pažymos Nr. NX09-002 papildyme Nr. NX09-002/P nurodyta, kad: „Ši pažyma yra sudėtinė turto vertinimo ataskaitos Nr. NX09-002 dalis. Pažymos panaudojimas pagal paskirtį galimas tiktai kartu su vertinimo ataskaita. * Vertinamo turto vertės patikslinimas atliktas užsakovės pageidavimu dėl Kauno NT rinkos pokyčių, įvykusių per praėjusį laiką nuo atlikto vertinimo (2009-03-27). Vertintojų turimais Kauno m. NT rinkos duomenimis, Kauno m. NT rinkoje, laikotarpyje nuo 2009 m. l mėn. iki 2009-09-25 nekilnojamojo turto, panašaus į vertinamą, rinkos vertė mažėjo 3,5% per mėnesį.“

LAT praktikoje laikomasis nuostatos, kad nustatydamas tarp sutuoktinių padalijamojo turto vertę teismas turėtų atsižvelgti į bylos nagrinėjamo metu įvykusius dalijamojo turto pokyčius. LAT yra nurodęs, kad dalijant bendrą sutuoktinių turtą turėtų būti nustatytos teismo sprendimo priėmimo dieną galiojančios dalijamo turto rinkos kainos, o jei byla nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme - tai šio teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dieną galiojančios kainos, nes tik įsiteisėjus teismo sprendimui pasibaigs bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Sprendimą dėl sutuoktinių bendro turto padalijimo teismas gali priimti tik įsitikinęs, kad turtas įvertintas teisingai. Šios teismų praktikos nuostatos išplaukia iš šeimos bylų nedispozityvaus pobūdžio ir su tuo susijusių jų nagrinėjimo ypatumų bei aktyvesnio negu dispozityviosiose ginčo bylose teismo vaidmens (LAT 2006-04-10 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-251/2006; 2008-09-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2008; 2009-05-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2009; 2010-02-09 civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2010). Iš viešai skelbiamų VĮ Registrų centro Statinio mokestinės vertės paieškos pagal unikalų numerį duomenų matyti, jog unikalaus objekto Nr. 1998-3004-1013:0080 mokestinė (bazinė) vertė 2011-01-01 duomenimis yra 41 700 Lt. Kolegijos nuomone, būtent ši vėliausia nustatyta ginčo buto vertė, galiojanti bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje, ir imtina už pagrindą iš ieškovės priteistinos kompensacijos dydžiui nustatyti. Atsižvelgiant į tai, jog nekilnojamojo turto, tame tarpe ir butų, kainos nuo 2009 m. tik mažėjo, vadovautis anksteniais turto vertės nustatymais, kolegijos nuomone, būtų itin neteisinga kompensaciją išmokančios šalies atžvilgiu, tuo labiau, kad ieškovė lieka gyventi su nepilnamete dukra, kuriai būtent ji privalo užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas, todėl iš ieškovės, kurios materialinė padėtis yra labai bloga, priteisus nepagrįstai didelę kompensaciją jai neliktų kitos išeities kaip tik priverstinai parduoti patį butą. Ieškovei negalint įvykdyti teismo sprendimo, atsakovas turėtų kreiptis į antstolius dėl priverstinio išieškojimo, kas reikalautų daug piniginių lėšų ir neatitiktų ne tik ieškovės, bet ir atsakovo interesų. Kolegijos nuomone, toks teismo sprendimas ne išspręstų sutuoktinių ginčą, o sukeltų naują ginčą dėl sprendimo įvykdymo, kai teismo nustatytos santuokos nutraukimo sąlygos priverstų ieškovę parduoti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą tikslu išmokėti atsakovui kompensaciją, todėl jis negali būti laikomas teisingu. Nors iš apeliacinės instancijos teismui ieškovės pateiktos Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitos Nr. 10/09-263K matyti, kad 2010-09-15 duomenimis ginčo buto rinkos vertė buvo 38 000 Lt, kolegija šia pažyma nesivadovauja vien dėl šios priežasties, kad ta pažyma teismui pateikta ne su apeliaciniu skundu, o vėliau, kai tuo tarpu, vadovaujantis CPK 323 str., pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Kolegija atkreipia dėmesį į aplinkybę, jog laikant, kad ginčo buto rinkos vertė šiuo metu yra 38 000 Lt ir kad ieškovė privalo išmokėti atsakovui pusės buto vertės kompensaciją, tos kompensacijos dydis (19 000 Lt) būtų netgi mažesnis už ieškovės apeliaciniame skunde nurodomą iš jos atsakovui priteistiną 19 334 Lt kompensacijos sumą. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, kolegija sprendžia, kad ginčo buto vidutinė rinkos vertė šiuo metu (paskutiniais 2011-01-01 duomenimis) yra 41 700 Lt, kas yra pagrindu sumažinti iš ieškovės priteistą atsakovui kompensacijos dydį iki 20 850 Lt. Dėl nurodytos priežasties pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria iš ieškovės atsakovui priteista 36 500 Lt kompensacija už ½ dalį ginčo buto, pakeistina (CK 3.119 str.), sumažinant priteistos kompensacijos dydį iki 20 850 Lt (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 330 str.).

Dėl priteisto išlaikymo dydžio

Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas 325 Lt išlaikymą nuo ieškinio padavimo teismui dienos 2008-01-09 (CK 3.200 str.), nurodė, jog iš pateiktų byloje dokumentų matyti, kad ieškovė nuo 2009-12-29 yra registruota Kauno darbo biržoje, iki tol buvo įsigijusi verslo liudijimą ir jos vidutinės mėnesinės pajamos 2009 m. vasario – gruodžio mėn. buvo 428,12 Lt / 4709,28:11=428,12 Lt (t. 3, b. l. 19-30). Iš byloje pateiktų pažymų matyti, kad atsakovas nuo 2008-08-01 per mėnesį gauna 926,11 Lt invalidumo / netekto darbingumo pensiją bei 180 Lt priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją (t. 1, b. l. 64, 65, 71, 72; t. 2, b. l. 135-138). Priteisdamas išlaikymą šalių nepilnamečiui vaikui, teismas atsižvelgė į nepilnametės dukros minimalių poreikių patenkinimui reikalingų lėšų paskaičiavimą ir į tai, jog nėra duomenų apie nepilnamečio vaiko didesnius nei įprasta poreikius, nes psichologas šalių dukrai rekomendavo vartoti vitaminus, bet ne vaistus; abiejų sutuoktinių finansinę padėtį bei gaunamas pajamas – atsakovas, kuris nors ir yra netekęs didelės dalies darbingumo bei jam galimai reikalingi vaistai, gauna pensiją, turi paveldėto asmeninio turto, o ieškovė, kuri pagal verslo liudijimą vertėsi prekyba, yra registruota darbo biržoje nuo 2009-12-29 ir, nors neturi asmeninio turto, tačiau, būdama vienturte savo tėvų dukra, galėjo priimti savo tėvo, nepalikusio testamento, palikimą (jo turėtą žemės, miško, ūkio, kito turto dalį), bet to nedarė; tai, jog atsakovas teikia Kauno miesto apylinkės teismo 2008-09-23 sprendimu iš jo priteistą išlaikymą po 160 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų savo šiuo metu jau pilnamečiam sūnui Pauliui. Teismo nuomone, priteisus iš atsakovo nepilnametei dukrai po 325 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, šią išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nebus pažeisti nei nepilnamečio vaiko interesai, nei šalių turtinė pusiausvyra ar protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principai (CK 1.5 str. 3 d., 3.192 str. 3 d., 3.194 str. 1-3d., 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.200, 3.208 str., CPK 177, 178, 185 str.).

Atsakovas, skųsdamas šią sprendimo dalį, nurodė, kad pažymos, kuriomis rėmėsi teismas, yra išduotos iki 2009-12-31, o teismas negalėjo nežinoti, kad nuo 2010-01-01 visiems pensijų ir pašalpų gavėjams išmokos yra sumažintos. Teisme buvo paaiškinta, kad nuo 2010-01-01 atsakovas gauna 848,82 Lt invalidumo / netekto darbingumo pensijos ir 153 Lt priežiūros / pagalbos išlaidų tikslinę kompensaciją, t. y. realios atsakovo pajamos sumažėjo 104,29 Lt. Tuo tarpu išlaidos vaistams, gydymui ir procedūroms, kurie yra būtini jo gyvybingumui ir sveikatai užtikrinti, ne sumažėjo, bet padidėjo. Be to, atsakovas šiuo metu faktiškai neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ir tai susiję su papildomomis išlaidomis. Tokiu būdu teismui priteisus 325 Lt dydžio išlaikymą nuo 2008-01-09, atsakovas įsiteisėjus sprendimui taptų skolingas ne mažiau kaip 8 450 Lt dukros išlaikymui, kas akivaizdžiai prieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams. CK 3.192 str. 2, 3 d. numatoma, kad vaikų išlaikymo dydis turi būti proporcingas tėvų turtinei padėčiai. Šiuo atveju teismas šio proporcingumo nepaisė. Atsakovas atsidurtų žymiai sudėtingesnėje turtinėje situacijoje nei ieškovė, nes jis yra nedarbingas, nuo įvairių susirgimų kenčiantis žmogus, be nuolatinės gyvenamosios vietos, tuo tarpu ieškovė yra pakankamai jauna, darbinga moteris, turinti būstą.

Ieškovės teigimu, atsakovo argumentai dėl išlaikymo dydžio nustatymo yra nelogiški ir vienpusiški. Pirma, atsakovas nagrinėjant bylą nepateikė įrodymų, kad nuo 2010-01-01 jo gaunamos išmokos iš valstybės sumažėjo drastiškai. Teismas atsižvelgė, kad atsakovas moka išlaikymą pilnamečiam sūnui po 160 Lt periodinėmis išmokomis pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2008-09-23 sprendimą. Svarbu atkreipti dėmesį, kad išlaikymas pilnamečiam sūnui iš atsakovo priteistas iki sūnus baigs vidurinę mokyklą. Sūnus vidurinę mokyklą baigė 2009 m. birželio mėnesį ir atsakovas nuo to laiko sūnaus išlaikymui išlaidų nepatiria. Įvertinus tai, atsakovo pajamos ne sumažėjo, o padidėjo. Antra, atsakovas pats pripažįsta, kad pajamos 100 Lt sumažėjo tik nuo 2010-01-01, o išlaikymas yra priteistas nuo 2008 metų sausio mėnesio, kai atsakovo pajamos buvo tokios, kokiomis rėmėsi teismas. Įsiskolinimas susidarė dėl paties atsakovo kaltės, nes jis, gaudamas pastovias pajamas, nemokėjo reikiamo dydžio išlaikymo. Trečia, atsakovas pats nukrypsta nuo sąžiningumo ir vaikų išlaikymo proporcingumo principų, teigdamas, kad jo materialinė padėtis blogesnė už ištuokos metu netekusios darbo ieškovės vien dėl to, kad jis yra nedarbingas. Sprendžiant nepilnamečio vaiko išlaikymo klausimą, būtina tėvų materialinę padėtį vertinti išlaikymo priteisimo metu, įvertinant ne tik tėvų galimybes dirbti, bet ir valstybėje susiklosčiusią ekonominę padėtį, turinčią tiesioginės įtakos asmenų įsidarbinimui. Atsakovas, nors dėl sveikatos yra netekęs dalies darbingumo, gauna valstybės garantuotas išmokas, kurios viršija LRV nustatytą minimalios mėnesinės algos dydį (800 Lt). Tai reiškia, kad tokias pajamas gauna ne kiekvienas dirbantis asmuo. Atsakovė ištuokos metu neteko darbo dėl visuotinai pripažintos ekonominės krizės sukeltų padarinių. Remiantis Valstybinės darbo biržos 2010-05-27 duomenimis (http://www.ldb.lt/), Lietuvoje registruota 326,4 tūkst. bedarbių, tai yra pasiektas 15,1% nedarbingumo lygis. Todėl akivaizdu, kad susiklosčius dabartinei ekonominei situacijai ir pasiekus tokį aukštą nedarbingumo lygį šalyje, darbingam žmogui rasti darbą ir gauti iš to pajamų yra pakankamai sudėtinga. Beje, ieškovės materialinė padėtis žymiai pablogėja dėl teismo priimtu sprendimu priteistos kompensacijos dydžio atsakovui.

Kolegija pritaria atsakovo apeliacinio skundo argumentams dėl priteisto nepagrįstai didelio išlaikymo.

Apylinkės teismas, priteidamas išlaikymą, už pagrindą ėmė atsakovo pajamas nuo 2008-08-01, sudarančias 1 106,11 Lt. Tačiau, kaip matyti iš byloje pateiktų pažymų, atsakovas nuo 2008-01-01 iki 2008-08-01 per mėnesį gavo 851,34 Lt invalidumo / netekto darbingumo pensiją (1 t., b. l. 64, 65; 2 t., b. l. 137-138) bei 158 Lt priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją (2 t., b. l. 135). Vadinasi, atsakovo pajamos nuo 2008-01-01 iki 2008-08-01 buvo 1 009,34 Lt, t. y. maždaug 100 Lt mažesnės, nei tos, kuriomis vadovavosi apylinkės teismas. Be to, atsakovo papildomai pateikti įrodymai patvirtina, jog nuo 2010-01-01 atsakovo gaunama priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija sudaro tik 153 Lt (3 t., b. l. 72), o invalidumo / netekto darbingumo pensija – 848,82 Lt (3 t., b. l. 73). Vadinasi, atsakovo pajamos nuo 2010-01-01 sudaro tik 1 001,82 Lt, t. y. apytiksliai 100 Lt mažesnės, negu teismo nurodytos. Kolegijos nuomone, į šias aplinkybes (t . y. į tai, kad atsakovo pajamos nuo 2008-01-01 iki 2008-08-01 bei nuo 2010-01-01 buvo maždaug 100 Lt mažesnės už teismo nurodytas), nustatant priteistino išlaikymo dydį buvo būtina atsižvelgti.

Be to, Kauno darbo biržos 2009-10-09 ir 2010-02-23 pažymos (2 t., b. l. 72; 3 t., b. l. 36) patvirtina, jog ieškovė buvo registruota darbo biržoje nuo 2008-01-04 iki 2008-08-15 bei nuo 2009-01-26 iki 2009-01-29, taip pat nuo 2009-12-29 iki 2010-01-31. Be to, iš ieškovės pateiktos 2010-09-30 pažymos (3 t., b. l. 112) matyti, jog ieškovė nuo 2010-05-13 dirba barmene 0,5 etatu už 400 Lt per mėnesį atlyginimą. Kadangi apylinkės teismas, priteisdamas išlaikymą, vadovavosi tik aplinkybe, kad ieškovė nuo 2009-12-29 yra bedarbė, kolegija, atsižvelgdama į ieškovės gaunamas pajamas ir į ieškovės realias galimybes prisidėti prie dukters išlaikymo, priteisto išlaikymo dydį laiko tikslinga atitinkamai sumažinti.

Be to, apylinkės teismas, nors ir nurodė skundžiamame sprendime, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2008-09-23 sprendimu atsakovo sūnui buvo priteistas išlaikymas po 160 Lt per mėnesį periodinėmis išmokomis, tačiau liko neįvertinta aplinkybė, kad išlaikymas sūnui priteistas tik iki vidurinės mokyklos baigimo, o vidurinę mokyklą sūnus baigė 2009 m. birželio mėnesį, ir atsakovas nuo to laiko sūnaus išlaikymui išlaidų nepatiria.

Kolegija taip pat pažymi, jog kad Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-2274-54/2008, kurioje dalyvavo šios bylos ieškovė R. M. (kaip tretysis asmuo) ir atsakovas, t. y. tos pačios šalys kaip ir dabar nagrinėjamoje byloje, 2008-09-23 sprendimu atsakovo sūnui priteisus išlaikymą po 160 Lt per mėnesį periodinėmis išmokomis buvo įvertinta aplinkybės, kad atsakovas, būdamas netekęs 70 procentų darbingumo, nuo 2008-01-01 gaudamas 1 009,34 Lt pajamas ir turėdamas paveldėto turto (sodų sklypą Kretingos raj., garažą Palangoje ir automobilį (duomenys neskelbtini) geranoriškai teikia išlaikymą dukrai po 130 Lt, kad atsakovas nuomoja butą, kad R. M. yra užsiregistravusi darbo biržoje ir kad jos pagal verslo liudijimą gaunamos pajamos yra 300-400 Lt. Teismas nurodė ir tai, kad R. M., būdama sveika, galėtų rasti geriau apmokamą darbą ar dirbti visą darbo laiką ir tuo daugiau prisidėti prie vaikų išlaikymo.

CPK 182 str. 2 p. numatyta, jog nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys (prejudiciniai faktai). Kadangi civilinėje byloje Nr. 2-2274-54/2008 dalyvavo visi nagrinėjamoje byloje dalyvaujantys asmenys, kolegija, vadovaudamasi CPK 182 str. 2 p., Kauno miesto apylinkės teismo 2008-09-23 sprendimu ir Kauno apygardos teismo 2009-01-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-130-555/2009 nustatytas aplinkybes laiko įrodytomis ir sprendžia, jog apylinkės teismas, skundžiamu sprendimu priteisdamas išlaikymą nepilnametei dukrai už laikotarpį nuo 2008-01-07 iki 2009-05-31 (sūnaus pilnametystės), privalėjo Kauno miesto apylinkės teismo 2008-09-23 sprendimu ir Kauno apygardos teismo 2009-01-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-130-555/2009 nustatytas aplinkybes vertinti kaip prejudicinis faktus. Vien tai, kad 12-toje klasėje besimokančiam sūnui, neturėjusiam jokių išskirtinių poreikių ar sveikatos sutrikimų, buvo priteista tik 160 Lt dydžio išlaikymas (vietoj prašytų priteisti 400 Lt), kolegijos nuomone, yra pagrindas jaunesnei beveik penkeriais su puse metų šalių dukrai už laikotarpį iki sūnus baigė vidurinę mokyklą nepriteisti didesnio kaip 160 Lt išlaikymo, nes priešingu atveju vaikai yra pastatomi į skirtingas padėtis, kai tuo tarpu abiejų vaikų galimybės, kurių išskirtiniai poreikiai ar sveikatos sutrikimai nėra akcentuojami, gauti išlaikymą iš tėvo turi būti vienodos.

Be to, kolegija atkreipia dėmesį tai, jog atsakovas 2008-06-19 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi (1 t., b. l. 169-170) buvo įpareigotas gyventi skyrium, kas neišvengiamai susiję su atsakovo papildomomis išlaidomis būsto nuomai, tačiau pažymėtina, jog Kauno miesto apylinkės teismas 2008-09-23 sprendime, nustatydamas sūnui priteistino 160 Lt išlaikymo dydį, šią aplinkybę jau įvertino. Be to, kolegija atsižvelgia ir į tai, kad nors pagal skundžiamą teismo sprendimą atsakovas faktiškai nebetenka jam priklausiusios nuolatinės gyvenamosios vietos, kurią jam reikės įsigyti ir įsirengti, kas susiję su papildomomis išlaidomis, bloginančiomis atsakovo turtinę padėtį, tačiau pažymėtina, jog ieškovės turtinė padėtis po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo taip pat pasunkėja, nes jai reikės išmokėti nemažą piniginę kompensaciją atsakovui.

Atsižvelgdama į visas šias išdėstytas aplinkybes, kolegija sprendžia, jog iš atsakovo nuo 2008-01-09 (ieškinio padavimo data) iki 2009-07-08 (P. M. vidurinės mokyklos baigimo data) priteisto išlaikymo suma atitinkamai mažintina iki 160 Lt, o nuo 2009-07-09, kai atsakovui nebeliko pareigos išlaikyti sūnaus – iki 200 Lt, atitinkamai pakeičiant skundžiamą sprendimą (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 330 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 500 Lt už advokatės pagalbą apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kad iš dalies patenkinti ir ieškovės, ir atsakovo apeliaciniai skundai, tačiau ieškovės patenkinta dalis yra didesnė (laimėjo 15 650 Lt savo apeliacinio skundo) už atsakovo, iš atsakovo priteistina ieškovei 300 Lt jos turėtų advokatės pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidų. Be to, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė dėl iš jos priteistos kompensacijos atsiduria sunkioje materialinėje padėtyje, kolegija atleidžia ieškovę nuo atidėto žyminio mokesčio dalies už apeliacinį skundą sumokėjimo valstybei.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Kauno miesto apylinkės teismo 2010-03-18 sprendimą pakeisti:

Priteistą iš ieškovės R. M. atsakovui A. M. 36 500 Lt kompensaciją už buto dalį sumažinti iki 20 850 Lt.

Priteistą iš atsakovo A. M. išlaikymą nepilnametei dukrai M. M. po 325 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2008-01-09 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, sumažinti kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, iki 160 Lt už laikotarpį nuo 2008-01-09 iki 2009-07-08 ir nuo 2009-07-09 iki dukters pilnametystės – iki 200 Lt

Atleisti ieškovę nuo atidėto žyminio mokesčio dalies už apeliacinį skundą sumokėjimo valstybei.